- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eI3-949-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09849-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Erminijus Baziulis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Romano Klišausko ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) Teismo prašo panaikinti atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas, skundžiamas Sprendimas) ir 25 proc. korekcijos skyrimo; jei teismas nustatytų, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, sumažinti paskirtos 25 proc. korekcijos dydį, nustatant 1–2 proc. finansinę korekciją, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pareiškėjos atstovei nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog šį skundą teikia dėl atsakovės Sprendimu nustatyto pažeidimo, kad Savivaldybė, perkančioji organizacija, priėmė pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuris neatitiko viešai paskelbtų pirkimo sąlygų, pakeitė pirkimo dokumentuose nustatytas esmines pirkimo sąlygas ir pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, ir pritaikė 25 proc. korekciją.
Pareiškėja aiškina, jog Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija (toliau – Asociacija) 2022 m. gruodžio 21 d. įgaliojimu Nr. 21/12-1 įgaliojo Savivaldybės administraciją (toliau – ir Perkančioji organizacija) organizuoti ir atlikti (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų mažos vertės pirkimą. Perkančioji organizacija įvykdė mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu (toliau – Pirkimas) įgyvendinamam projektui „Vaikų dienos centrų tinklo plėtra Kauno mieste“ Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-09-0001 (toliau – Projektas). Pirkimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) Skelbimas apie Pirkimą Nr. 657404 patalpintas 2023 m. kovo 7 d. Pirkimo objektas – vaikų dienos centro patalpų paprastojo remonto darbai. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 21 tiekėjas, pasiūlymus pateikė 15 dalyvių. Perkančiosios organizacijos Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2023 m. kovo 23 d. protokolu Nr. 32-19-18 ekonomiškai naudingiausiu pripažintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KleeBlatt“ pasiūlymas, su kuriuo Asociacija 2023 m. kovo 31 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 1 (toliau – Sutartis), kurios vertė – 19 031,69 Eur su V. P. nebuvo skaidytas į dalis.
Laimėtojo UAB „KleeBlatt“ pateiktame AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo (toliau – Draudikas) 2023 m. balandžio 6 d. atlikimo užtikrinimo laidavimo draudimo rašte Nr. 23-SILD-00003723-4 (toliau – Laidavimo raštas) nurodyta, kad „AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), Lietuva, įmonės kodas 300665654 įsipareigoja sumokėti Naudos gavėjui, tinkamai vykdančiam tuos Sutartyje numatytus įsipareigojimus, kurie turi įtakos Draudėjo Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui, draudimo išmoką iki 1 000 00 Eur (vienas tūkstantis eurų, 00 ct) sumos, dėl patirtų tiesioginių nuostolių, gavęs Naudos gavėjo raštišką reikalavimą mokėti (originalą), kuriame nurodytos draudėjo neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos prievolės pagal Sutartį, pasirašytą Naudos gavėjo, su nuoroda į šį Raštą ir dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį“.
CPVA tarp Savivaldybės paskelbtų Pirkimo dokumentų ir priimto Laidavimo rašto nustatė neatitikimą – pagal Pirkimo dokumentus, kreipiantis dėl garantijos, būtų reikėję nurodyti, kokios Sutarties sąlygos neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, o pagal Laidavimo rašto tekstą – ne tik nurodyti, kokios Sutarties sąlygos neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, bet ir pateikti dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog šį neatitikimą – sakinio dalį „dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį“ – atsakovė laikė esminiu pažeidimu, neatitikusiu Pirkimo dokumentuose nurodytų ir viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01, pradėtas tyrimas. Projekto vykdytojas informuotas 2023 m. rugsėjo 11 pranešimu Nr. PR001 per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS).
Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA skundžiamame Sprendime nurodė, kad minėtas neatitikimas pažeidžia 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 24.3.17 punkto nuostatas, pritaikė 25 procentų nuo 19 031,69 Eur sutarties vertės korekciją – 4 757,92 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja akcentuoja, jog Sprendime atsakovė nurodė, kad laimėtojui UAB „KleeBlatt“ pateikus Pirkimo sąlygų neatitinkantį Laidavimo raštą, Savivaldybė turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 24.3.17 punktu ir laikyti, kad UAB „KleeBlatt“ atsisakė sudaryti sutartį bei siūlyti sudaryti sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti sutartį, ir taip užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Savivaldybė su tokia CPVA pozicija nesutinka.
Dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų
Skunde aiškina, jog faktiškai naudos gavėjas pagal Laidavimo raštą turėjo teisę pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, kuris pateiktas laiku ir galiojo visą vykdymo laikotarpį. Ginčo atveju naudos gavėjas būtų turėjęs galimybes pagrįsti savo reikalavimą. Draudimo apsauga savo paskirtį būtų išpildžiusi.
Šalies argumentai
Pareiškėja aiškina, jog Laidavimo rašte nurodytą sąlygą „tiekėjui netinkamai vykdant sutartį Naudos gavėjas turės pateikti dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį“ vertinant lingvistiškai matyti, kad draudimo bendrovė neketino reikalauti pagrįsti pažeistų sutarties sąlygų bei dėl to patirtų nuostolių dydžio, o nurodyti (įrodyti) prašomos išmokėti garantijos dydį tuo atveju, jei būtų kreiptasi dėl išmokėjimo. Kadangi 1 000,00 Eur garantijos dydis aiškiai apibrėžtas pačiame Laidavimo rašte, šiuo atveju, jei naudos gavėjui reikėtų kreiptis, jis neprivalėtų teikti papildomų paaiškinimų ar dokumentų. Pakaktų nurodyti, kokios sutarties sąlygos neįvykdytos, su nuoroda į patį Laidavimo raštą ir jame apibrėžtą reikalaujamos sumos dydį. Savivaldybė aiškina, jog šis raštas priimtas įvertinus, kad neesminis ir formalus neatitikimas neiškėlė naudos gavėjui papildomų sąlygų ir Pirkimo laimėtojui nesuteikė pranašumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog Projekto tikslą – patalpų pritaikymą vaikų dienos centrų veiklai įgyvendino, paprastojo remonto darbai atlikti laiku, neviršijant numatytų lėšų. Tai patvirtina 2023 m. birželio 29 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas tarp užsakovo Asociacijos ir rangovo UAB „KleeBlatt“. Savivaldybės parengti Pirkimo dokumentai ir juose nurodytos Pirkimo sąlygos suformuluotos tinkamai, Sutarties sudarymo ir procedūros sąlygos bei taisyklės skelbime apie pirkimą nurodytos tiksliai, pirkimo dalykas apibrėžtas aiškiai. Pareiškėja aiškina, jog konkurso dalyviams tai leido suprasti jų reikšmę ir aiškinti vienodai, pateikti savo pasiūlymus. Visi Pirkimu susidomėję dalyviai konkurse dalyvavo, todėl Savivaldybė įsitikinusi, jog skaidrumo ir lygiateisiškumo principų nepažeidė.
Sutarties įvykdymo užtikrinimas, kuriuo buvo garantuojamas rangovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas, buvo pateiktas laiku ir galiojo visą numatytą laikotarpį. Sutartis įvykdyta tinkamai, jos vykdymo sąlygos nepažeistos, Projektas yra įgyvendintas ir baigtas.
CPVA nustatytas neatitikimas, Savivaldybės manymu, nesudarė pagrindo manyti, kad Laidavimo raštu nebūtų galima pasinaudoti, kadangi jis apima įsipareigojimą sumokėti reikalaujamą sumą. Formalus mažareikšmis neatitikimas, neįtakojęs tiekėjų apsisprendimo dalyvauti Pirkime, nepakeitė Pirkimo sąlygų, Sutarties esmės, neturėjo trukdyti viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimui, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas proporcingumo principas.
Dėl esminio sutarties pakeitimo
Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai laiko nustatytą neatitikimą esminiu sutarties pakeitimu VPĮ 89 straipsnio 4 dalies prasme. Jo negalima vertinti kaip esminio sutarties pakeitimo. Jis neatitinka esminio sutarties pakeitimo sąlygų, nes nepakeistos esminės Pirkimo ar Sutarties sąlygos, dėl neatitikimo Pirkime nebūtų dalyvavę daugiau dalyvių, ekonominė sutarties pusiausvyra tiekėjo naudai nepasikeitė, sutarties apimtis nei padidėjo, nei sumažėjo. Šiuo atveju CPVA nebuvo pagrindo konstatuoti nė vieno iš VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatytų esminio sutarties pakeitimo kriterijų. Pagrindinių Pirkimo sąlygų esmė nepakito, todėl, Savivaldybės nuomone, Laidavimo rašto neatitikimo negalima laikyti esminiu Sutarties pakeitimu.
Dėl pažeidimo pobūdžio ir žalos ES biudžetui
Skunde pareiškėja remiasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT) 315 punktu, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos (toliau – ES) finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt. Mano, jog šiuo atveju CPVA nesivadovavo Gairių 1.1 punkte numatyta taisykle dėl to, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi ar galėtų turėti finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 17 punkto parinkimu pagal analogiją ginčo situacijai, kadangi nebuvo vykdomos derybos sutarties skyrimo procedūros, įskaitant laimėjusio pasiūlymo keitimą vertinimo metu. Sutartis sudaryta su laimėtoju, kurio pasiūlymas vertinimo metu ir sutarties esminės sąlygos nekeisti, todėl analogija netiksli.
Atkreipia dėmesį, jog Laidavimo rašto neatitikimas įrašytas sutarties vykdymo metu, Asociacijai 2023 m. kovo 31 d. pasirašius statybos rangos darbų sutartį Nr. 1 su laimėtoju UAB „KleeBlatt“ ir šiam pateikus Laidavimo raštą. Savivaldybės nuomone, ginčo atveju labiau tinkamas Gairių 2.3 lentelės „Sutarties vykdymas“ 23 punktas, kuriame minimas pažeidimas „Sutarties pakeitimai.“
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog atsakovės nustatytas neatitikimas – formalaus pobūdžio, mažareikšmis, neįtakojo dalyvių pasiūlymų turinio, nepakeitė sutarties vertės ar pobūdžio, įrašytas sutarties vykdymo metu, nei reali, nei potenciali žala ES biudžetui nepadaryta, atitinkamų įrodymų CPVA sprendime nepateikė. Savivaldybės manymu, atsakovė turėjo įvertinti šio individualaus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir pažeidimo nefiksuoti bei netaikyti finansinės korekcijos, kaip numatyta PAFT 315 punkte, Gairių 1.1. punkte, Gairių 2.3 lentelės „Sutarties vykdymas“ 23 punkte.
Dėl finansinės korekcijos dydžio
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog CPVA nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, dėl pažeidimo paslaugų teikėjų konkurencija nebuvo apribota, neatmesta pasiūlymų, pažeidimas formalaus pobūdžio, nesunkus, jokių pasekmių nesukėlė, finansinių fondų nuostolių nepatirta. Prašo sumažinti paskirtos 25 proc. korekcijos dydį iki proporcingo pažeidimo sunkumui ir pasekmėms dydžio, nustatant 1–2 procentų finansinę korekciją.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundu, prašo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog Perkančioji organizacija 2023 m. birželio 28 d. per CVP IS pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą 2023 m. rugsėjo 11 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir inicijavo pažeidimo tyrimą dėl to, kad pareiškėja, priėmusi Pirkimo sąlygų nuostatų neatitinkantį, t. y. netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nesilaikė pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui.
CPVA nustatė, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 5 punkte nurodė, jog „Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra reikalaujamas (forma pateikta 4 priedas)“. Pirkimo sąlygų 4 priede „Sutarties įvykdymo užtikrinimo (garantijos) forma“ (toliau – Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma) buvo nurodyta privaloma užpildyti Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma.
Laimėtojo pateiktame Draudėjo 2023 m. balandžio 6 d. išduotas Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi nebuvo numatyta būtinybė Projekto vykdytojui įrodyti reikalaujamos sumos dydį;
Sutarties įvykdymo užtikrinimo formoje reikalauta nurodyti, kurios sutarties sąlygos (sąlygų) draudėjas ar rangovas neįvykdė;
Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte nurodyta, kad Draudėjas atlygins tik tuos perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie bus įrodyti.
CPVA 2023 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu kreipėsi (toliau – CPVA kreipimasis) į Perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Perkančioji organizacija 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė paaiškinimą (toliau – Paaiškinimas Nr. 1).
Atsiliepimas
Atsakovė, įvertinusi Paaiškinimą Nr. 1, Įtarime vertino, kad Perkančioji organizacija nesilaikė savo pačios Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui.
Atsakovė, įvertinusi aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo Paaiškinimus Nr. 1 ir 2. Apie priimtą Sprendimą Savivaldybė informuota 2023 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 1 per ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).
Atsakovė aiškina, jog nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis: Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, dėl pažeidimo paslaugų tiekėjų konkurencija neapribota. Sprendimu nustatė, kad Projekto vykdytojas, kaip Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei Aprašo 24.3.17 punkto nuostatas, kadangi Savivaldybė, priėmusi netinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, t. y. Laidavimo raštą, nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl, sudarant Pirkimo sutartį, pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas esmines sąlygas.
Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – Taisyklės), Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT), nuostatomis ir Europos Komisijos (toliau – EK) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) nuostatomis.
Sprendime įvertinusi individualias, su pažeidimu susijusias aplinkybes, Perkančiajai organizacijai atsakovė pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui (nuo 19 031,69 Eur). Netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 4 757,92 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjos skundas visiškai nepagrįstas, nepateikta argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų CPVA pažeidimo tyrimo metu Sprendime nustatytas faktines aplinkybes bei nustatytus pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog skunde pateikiami teiginiai bei išvados dažnai prieštarauja vienas kitam. Atsakovė mano, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė pažymi, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl Sprendime nurodyto teisinio reglamentavimo. Laidavimo raštas privalėjo pilnai atitikti Pirkimo sąlygų reikalavimus. Perkančioji organizacija šį dokumentą privalėjo vertinti griežtai pagal Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nustatytas sąlygas, o Pirkimo laimėtoju pripažinti dalyvį, tik įsitikinusi jo atitiktimi Pirkimo dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nustatytiems reikalavimams.
Atsakovė akcentuoja, jog už viešųjų pirkimų principų pažeidimus privalo taikyti Gairėse nurodytas finansines korekcijas.
Dėl Laidavimo rašto neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir teisinio reguliavimo
Atsakovė nurodo, jog Pirkimo sąlygose buvo įtvirtinta nuostata, kad Savivaldybei nereikės įrodinėti nuostolių atsiradimo aplinkybių. Laidavimo rašte numatyta, kad pareiškėja turėtų pateikti dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį, tačiau Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma tokių įrodinėjimo sąlygų nekėlė. Laidavimo rašto turinys neatitiko Pirkimo sąlygų 14.6 punkto bei Sutarties įvykdymo užtikrinimo formoje nustatytų reikalavimų.
Atsakovė nurodo, jog nors Pirkimo sutartis tarp Savivaldybės ir UAB „KleeBlatt“ buvo pasirašyta, tačiau de jure neįsigaliojo, nes nebuvo išpildyta įsigaliojimui būtina sąlyga, todėl Perkančioji organizacija negalėjo toliau vykdyti Pirkimo sutarties, o privalėjo laikyti, kad Laimėtojas atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį. Pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 24.3.17 punktu, turėjo pasiūlyti sudaryti Pirkimo sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po Laimėtojo.
Dėl esminių Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų pakeitimo
Atsakovė akcentuoja, kad Savivaldybė neįsigilino į Sprendimo esmę, neteisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes. Pareiškėja, pakeisdama (palengvindama) reikalavimus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui Laimėtojo naudai, pažeidė kitų potencialių tiekėjų ir Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir nediskriminacinį Pirkimo procesą, šiuos veiksmus atliko Pirkimo sutarties sudarymo metu. Atsakovės nuomone, jeigu pakeistos Pirkimo sąlygos būtų nustatytos vykdant Pirkimą, pasiūlymus galimai būtų pateikę daugiau tiekėjų.
Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos dydžio ir pažeidimo pobūdžio
CPVA nurodo, jog Sprendime konstatuotas pažeidimas atitiko Gairių 2.2 lentelės 17 punkte nustatytą pažeidimo rūšį. Atsakovė, nustatydama finansinę korekciją, vadovavosi PAFT, Gairių nuostatomis, atsižvelgė į teismų praktiką dėl finansinių korekcijų skyrimo.
Atsakovė aiškina, jog neturėjo galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikė pačių Gairių ginčo pažeidimų turinio esmė. Sprendime nustatyto pažeidimo atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją. CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes. Finansinė korekcija pritaikyta dėl neteisėto esminių Pirkimo sąlygų pakeitimo, atsakovės manymu, nėra pagrindo ją mažinti arba naikinti.
Dėl Laidavimo rašto neatitikimo Pirkimo sąlygoms ir teisinio reguliavimo
Laimėtojo pateiktas Laidavimo raštas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl aplinkybės, jog jis pateiktas laiku ir galiojo visą numatytą laikotarpį, nepaneigia to, jog pats raštas buvo netinkamas.
Atsakovės manymu, svarbu paminėti, kad Pirkimo dokumentuose buvo imperatyviai nustatytos šios Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui būtinos sąlygas: Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis – 1 000 Eur; Sutarties įvykdymą patvirtinančio dokumento pateikimo terminas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pirkimo sutarties pasirašymo dienos; Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminas – turi galioti iki statybos užbaigimo dokumento – atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo arba ne trumpiau nei 4 mėnesius.
Sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo sąlygos – Perkančiajai organizacijai nereikės įrodinėti nuostolių atsiradimo aplinkybių. Pagal Sutarties įvykdymo užtikrinimo formą pakaks nurodyti, kokios sąlygos nebuvo įvykdytos/ netinkamai įvykdytos.
Atsiliepimas
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog Sprendime nurodyta, kad Laidavimo rašto turinys neatitiko Pirkimo sąlygų 14.6 ir 14.7 punktų bei Sutarties įvykdymo užtikrinimo formos nuostatų, nes Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte nurodyta, kad Draudėjas atlygins tik tuos perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie bus įrodyti. Sutarties įvykdymo užtikrinimo formoje nebuvo numatyta būtinybė Perkančiajai organizacijai įrodyti reikalaujamos sumos dydį, reikalauta nurodyti, kurios sutarties sąlygos (sąlygų) draudėjas arba rangovas neįvykdė.
Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte buvo nurodyta informacija, neatitinkanti Sutarties įvykdymo užtikrinimo formoje nustatytų reikalavimų, jame nurodoma, kad pareiškėja turėtų pateikti dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį, kai tuo tarpu Sutarties įvykdymo užtikrinimo forma tokių įrodinėjimo sąlygų nekėlė.
CPVA pažymi, kad Projekto vykdytojas, nustatęs Laidavimo rašto neatitikimus, privalėjo reikalauti, kad Laimėtojas šiuos trūkumus pašalintų. Sutarties įvykdymo užtikrinimo formoje nenumatyta būtinybė Perkančiajai organizacijai įrodyti reikalaujamos sumos dydį, tik reikalauta nurodyti, kurios sutarties sąlygos (sąlygų) draudėjas ar rangovas neįvykdė. Laimėtojo pateiktame Laidavimo rašte nurodyta, kad Draudikas atlygins tik tuos perkančiosios organizacijos nuostolius, kurie bus įrodyti. Pasak atsakovė, tai prieštarauja Pirkimo sąlygoms.
Atsiliepimas
Atsakovės vertinimu, Sprendime pagrindė, kad Savivaldybė, priimdama netinkamą Laidavimo raštą, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad pareiškėja, Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustačiusi visiems tiekėjams reikalavimus būsimos pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, vėliau privalėjo jais ir vadovautis, nes kitaip būtų paneigtas vienodo požiūrio principas.
CPVA nevertino Pirkimo sutarties vykdymo aplinkybių.
Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė pažymi, kad visi Pirkimu suinteresuoti tiekėjai, įskaitant ir Laimėtoją, buvo iš anksto supažindinti su visomis būsimos Pirkimo sutarties sudarymo sąlygomis, taip pat su šios sutarties įvykdymo užtikrinimui keliamais reikalavimais. Laimėtojas, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, patvirtino, kad su visomis Pirkimo sąlygomis sutinka. Pasirašęs Pirkimo sutartį Laimėtojas sutiko su visomis Pirkimo sutarties sąlygomis ir privalėjo jas tinkamai vykdyti.
Atsakovei akivaizdu, jeigu Savivaldybė savo patvirtintose Pirkimo sąlygose nustatė, kad pareiškėjai nereikės įrodinėti nuostolių atsiradimo aplinkybių, o pakaks nurodyti, kokios sąlygos nebuvo įvykdytos/ netinkamai įvykdytos, tai galėjo priimti tik tokį sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris šias paminėtas aplinkybes patenkina. Atkreipia dėmesį, jog Laidavimo rašte aiškiai pažymėta, kad norint pasinaudoti juo, pareiškėja būtų turėjusi pateikti dokumentus, įrodančius reikalaujamos sumos dydį, o tai prieštarauja Sutarties įvykdymo užtikrinimo formos turiniui ir esmei.
Atsakovės nuomone, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sutartis apskritai neįsigaliojo, todėl pareiškėja nebūtų turėjusi realios galimybės pasinaudoti Laidavimo raštu.
CPVA atkreipia dėmesį, jog Pirkimo sąlygų ir Pirkimo sutartie rengėja buvo Savivaldybė, todėl jai buvo gerai žinomos pačios nustatytos Pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygos.
Pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 24.3.17 punktu, turėjo pasiūlyti sudaryti Pirkimo sutartį dalyviui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę buvo pirmas po Laimėtojo. Atsakovės manymu, Pirkimo sutartis galimai būtų sudaryta su dalyviu, kurio pasiūlymas būtų atitikęs visas Pirkimo sąlygas.
Dėl esminių Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų pakeitimo
CPVA mano, kad pareiškėja skunde netinkamai įvertino VPĮ reglamentavimą. Būtent esminis pirkimo sąlygų keitimas Sprendime ir buvo aptartas, taip pat buvo nurodyta aktuali teismų praktika, VPT išaiškinimai, pagrindžiantys poziciją, jog Savivaldybė pakeitė savo patvirtintas Pirkimo sąlygas, o ne Pirkimo sutartį. Netikslūs ir neteisingi skundo argumentai, atsakovei leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja neįsigilino į Sprendimo esmę, neteisingai įvertino jame nurodytas faktines ir teisines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja skunde nurodė ne tas VPĮ normas, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas. Akcentuoja, kad Sprendimas nebuvo vertinamas per Pirkimo sutarties keitimo (VPĮ 89 straipsnis) mechanizmą, jame aiškiai nurodyta, kad Savivaldybė, priėmusi Laidavimo raštą, pakeitė savo patvirtintas Pirkimo sąlygas, t. y. pakeitė esmines Pirkimo sąlygas.
Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos dydžio ir pažeidimo pobūdžio
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Sprendime ir nebuvo nurodyta, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2.3 lentelės 23 p. nurodytą pažeidimą. Sprendime labai aiškiai ir nuosekliai buvo aptarta, kad Pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas atitiko būtent Gairių 2.2 lentelės 17 p. nustatytą pažeidimo rūšį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ principų pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.
Atsakovė nurodo, jog nustatydama finansinę korekciją vadovavosi pareiškėjos nurodytais kriterijais kad finansinė korekcija turėjo būti skiriama „<...> atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes“. Taip pat vadovavosi Gairių 1. 4 punktu.
Atkreipia dėmesį, jog skunde Savivaldybė klaidingai teigia, jog „CPVA nustatytas pažeidimas pagal minėtus kriterijus yra mažareikšmis“. Paaiškina, kad Sprendimu nustatytas pažeidimas susijęs su tuo, kad Perkančioji organizacija, sudarant Pirkimo sutartį, leido Laimėtojui pateikti Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą (Laidavimo raštą). Tai prilyginama deryboms su vienu iš Pirkimo dalyvių, kurių metu buvo pakeistos Pirkimo sąlygos ir sudaryta Pirkimo sutartis pagal pakeistas Pirkimo sąlygas, todėl vadovaujantis Gairių reguliavimu, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.2 lentelės 17 punkte. Atsakovės nuomone, tai nėra mažareikšmis pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, jog pareiškėja, pasisakydama dėl finansinės korekcijos dydžio, prieštarauja savo teiginiams. Nenuosekli argumentacija patvirtina, kad ji neįrodė, jog atsakovė pritaikė nepagrįstą ar neteisingą finansinę korekciją. Atsiliepime akcentuoja, kad už tokį pažeidimą taikoma vienintelė galima 25 proc. pataisos norma, todėl CPVA negalėjo taikyti kitokio dydžio pataisos arba netaikyti. Nagrinėjamu atveju, CPVA, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes.
Atsakovės nuomone, pareiškėja skunde neteisingai vertina teisinį reguliavimą. Finansinė korekcija buvo skirta vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 17 punktu. Iš skunde paminėtų aplinkybių visumos atsakovei neaišku, su kuo konkrečiai pareiškėja nesutinka. Savivaldybė, CPVA manymu, neįrodė, kad pritaikyta nepagrįsta ar neteisinga finansinė korekcija.
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutinka su prašymu sumažinti korekcijos dydį, nustatyti 1–2 proc. finansinę korekciją. Pasisako, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 25 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimų turinio esmė. Dėl nustatyto pažeidimo nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją. Šio pažeidimo atveju, atsakovės manymu, tenkinami visi trys pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, apibrėžti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte. Pareiškėja, sudarant Pirkimo sutartį, pakeitė savo nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Aprašo 24.3.17 punkto nuostatas.
Pareiškėja, priimdama Pirkimo sąlygų neatitinkantį sutarties įvykdymo užtikrinimą, priėmė valinį sprendimą, taip sudarydama išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeisdama imperatyvias VPĮ nuostatas – viešųjų pirkimų principus. Savivaldybės padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.
CPVA sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (nekviečiant šalių į posėdį. Teismo prašo atmesti Pareiškėjo Skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės CPVA 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skundžiamu Sprendimu atsakovė Savivaldybei pritaikė 25 proc. finansinę korekciją nuo 19 031,69 Eur Pirkimo sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri sudaro 4 757,92 Eur.
Atsakovė konstatavo, jog Savivaldybė pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnio VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 ,,Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24.3.17 punkto nuostatas.
Pareiškėja teismui 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-57238), kuriuose akcentuoja, jog „CPVA taikyta 25 proc. finansinė pataisa yra ženkliai per didelė, neindividualizuota ir neproporcinga, neatitinkanti nei pažeidimo pobūdžio, nei galimai sukeltų pasekmių, o pagal naujausią` ESTT praktiką iš viso negalėjo būti paskirta.“
Pareiškėja teismo prašo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir atsižvelgti į tai, kad CPVA taikomi dabartiniai kontrolės metodai parenkant finansinės pataisos sumą pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio normą bei jos nekoreguojant pagal individualaus pažeidimo sunkumą ir pasekmes, o taip pat nevertinant žalos tikimybės ES biudžetui, neatitinka proporcingumo principo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamos naujausios praktikos.
Šiam ginčui aktuali VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 ,,Dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“, redakcijos, galiojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., nuostatos.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Kasacinės instancijos teismas yra akcentavęs, kad konkurencijos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu yra objektyviai pagrįstas; konkurencijos ribojimas negali būti pateisinamas vien pirkimo objekto išskirtinumu ir viešojo intereso tenkinimo poreikiu (Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) nutartis byloje Nr. e3K-3-10-469/2023).
Viešųjų pirkimų principai – imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma šių pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr. pvz., LAT 2009 m. vasario 2 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021). Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis – užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Teismo vertinimu, pareiškėjos sprendimas pripažinti UAB „KleeBlatt“ pasiūlymą laimėjusiu Pirkimą, darė įtaką tinkamo laimėtojo nustatymui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gauti pasiūlymai buvo vertinami nelygiaverčiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Savivaldybės sprendimas darė tiesioginę įtaką Pirkimo rezultatui. Šiuo atveju pareiškėja akivaizdžiai pažeidė kitų Pirkimo dalyvių teisėtą lūkestį į skaidrų ir nediskriminacinį Pirkimo procesą, nes akivaizdu, kad sudarė išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui – UAB „KleeBlatt“.
Visapusiškai ir objektyviai išstudijavus byloje šalių pridėtus rašytinius įrodymus ir ginčo dalyką reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėja nepaneigia, kad vis gi pažeidimas padarytas, o atsakovė Sprendime aiškiai ir suprantamai jį atskleidė bei pagrindė, taip pat išsamiai pasisakė atsiliepime į pareiškėjos skundą. Savo pozicijas šalys išdėstė procesiniuose dokumentuose, teiktuose Teismui. Akivaizdu, jog pareiškėja laikosi pozicijos, kad finansinė korekcija šio ginčo atveju neindividualizuota, neproporcinga.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pažeidimas įrodytas ir nėra pagrindo skundžiamo Sprendimo toje dalyje naikinti, pasisakys dėl pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo.
LVAT yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022); net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas atliktas pažeidus skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.
Perkančiosios organizacijos nesilaikymas nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius Reglamento Nr. 1303/2013 pažeidimą, atsiranda teisinis pagrindas taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš ES fondų gautas lėšas.
LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 pateikė išaiškinimą dėl finansinių pataisų, nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje C-175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo). LVAT aiškina, jog „pažeidimas“ <...> gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar (gali būti) padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.
Atsakovė, šiuo atveju automatiškai taikydama Gairėse nurodytą procentinį finansinės korekcijos dydį, nepagrindė, kodėl taikė 25 proc., o ne mažesnę finansinę korekciją. Be to, LVAT išaiškino, kad EK gairėse pateikiamos fiksuoto dydžio finansinių pataisų normos tėra rekomendacinės, o konkrečiu atveju gali būti taikoma ir mažesnio dydžio korekcija.
ESTT 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime byloje C-175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 pažymėjo, kad galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, jie palyginami su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Konstatavo, kad „<...> finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale“.
Šiam ginčui aktualioje LVAT 2025 m. vasario 5 d. nutartyje išaiškinta, kad „<...> net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra nustatyta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.“
Iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių akivaizdu, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Iš šio Reglamento 144 straipsnio 1 ir 2 dalių akivaizdu, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio Reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą (numatyti, prognozuoti ar išplėsti žinomus duomenis remiantis per laiko intervalą nustatytais duomenimis) finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.
Iš Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5, 10, 25 arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C-545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas.
Nagrinėjamo ginčo atveju finansinę korekciją CPVA pritaikė remdamasi nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Remiantis aptartu reglamentavimu, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė, kodėl šiuo atveju Savivaldybei pritaikė fiksuoto dydžio finansinę korekciją. Dėl išvardintų priežasčių ši Sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina, konstatuojant CPVA padarytą materialinės teisės pažeidimą. Klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas atsakovei spręsti iš naujo.
LVAT ne kartą pažymėjo, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr. pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Pareiškėja skunde ir atsakovė atsiliepime nurodė daugiau argumentų, kurie, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl šiame sprendime dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės administracijai taikyta 25 proc. finansinė korekcija, ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.