- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 2-83-984/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00017-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- P. O.
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas, Gitana Gudaitė, Martynas Žilinskas
- Kategorijos
atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatams Martynui Žilinskui ir advokatui Haroldui Ivanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. O. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129 straipsnį, neteisėtu, panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-940 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovas nuo 2010 m. kovo 2 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus specialistu. Atsakovas ieškovui 2015 m. rugpjūčio 7 d. įteikė 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-940, nuo 2015 m. gruodžio 10 d., ieškovą atleido iš pareigų dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir ieškovo pareigybės panaikinimo (DK 129 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teigimu, jo pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, atliktas pažeidžiant DK nuostatas, todėl atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 1-103 „Dėl didžiausio leistino Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičiaus nustatymo ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (redakcija – Savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1-192), buvo sumažintas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nuo 125 iki 122, bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje nenumatyta esminių pakeitimų, t. y. tam tikri skyriai buvo sujungti, kitų skyrių tik pakeisti pavadinimai bei įkurtas vienas naujas skyrius ir trys naujos pareigybės. Visos funkcijos, kurios yra priskirtos atsakovo kompetencijai ir jos vykdomos, liko tokios pačios. Nei minėtame sprendime, nei kitame sprendime nėra patvirtintas atsakovo vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrą, buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Iš esmės nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Pareigybių sąrašas kartu su nauja struktūra nebuvo patvirtintas. Pasak ieškovo, Širvintų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą neturėdama informacijos apie planuojamus realius struktūrinius pertvarkymus. Sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą yra neinformatyvus. Ieškovui nebuvo suteikta konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Atsakovas kaip darbdavys, visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui Širvintų rajono savivaldybės administracijoje ir darbuotojų padėčiai. Tokie struktūriniai pertvarkymai įvyko ne tik Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, bet ir kitose atsakovui priklausančiose įstaigose, ir iš darbo buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į Širvintų rajono savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie atleidimai yra sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o yra tiesiog siekis susidoroti su politiniais oponentais. Atsakovo struktūroje Infrastruktūros skyrius išliko, tik buvo pervadintas į Ūkio plėtros skyrių. Iš septynių Infrastruktūros skyriuje dirbusių darbuotojų tik trys buvo palikti dirbti Ūkio plėtros skyriuje. Kiti du darbuotojai buvo perkelti iš kitų skyrių. Tačiau iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė buvusio Infrastruktūros skyriaus darbuotojai, išliko. Taip pat išliko ir ieškovo vykdytos funkcijos – numatomų privatizuoti objektų sąrašo rengimas, objektų privatizavimo dokumentų rengimas, pardavimų organizavimas, sandorių priežiūra, privatizavimo fondo lėšų pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymas ir kt. Tačiau šios funkcijos buvo perduotos kitiems darbuotojams, taip siekiant pagrįsti ieškovo atleidimo teisėtumą. Atsakovas nevykdė savo, kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nebuvo siūlomas kitas darbas, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovo atleidimo, visiškai nevertino ieškovui taikomų socialinių garantijų (ieškovui iki pensijos buvo likę mažiau nei dveji metai (DK 129 straipsnio 4 dalyje) ir taip pažeidė ieškovo teises. Atsakovo pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia. Atsakovas nesudarė darbuotojų atrankos komisijos, nevykdė darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. Atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą iš pareigų tik tuomet, jei ieškovo palikimas darbe iš esmės būtų pažeidęs atsakovo interesus. Ieškovo įsitikinimu, tokių aplinkybių nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu sumažino didžiausią leistiną Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių nuo 125 iki 122, bei patvirtino naują struktūrą. Šiuo aktu Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti Širvintų rajono savivaldybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, jog būtų optimizuoti darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūviai, išvengiant funkcijų dubliavimo. Buvo įsteigtos tik kelios naujos pareigybės. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius, kuriame iki atleidimo dirbo ieškovas vyresniuoju specialistu, minėtu Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje dalį šio skyriaus vykdytų funkcijų perėmė Ūkio plėtros skyrius. Ieškovas šiuos skyrius nepagrįstai tapatina, kadangi tai yra iš esmės naujas struktūrinis padalinys, kurio funkcijos, palyginus su Infrastruktūros skyriaus vykdytomis funkcijomis, skiriasi. Ieškovas iš darbo atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Apie atleidimą ieškovui pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, ieškovui pavesta išmokėti keturių mėnesių išeitinę išmoką. 2015 m. gruodžio 11 d. patvirtintas Širvintų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas patvirtina, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų, kurios ieškovui galėjo būti pasiūlytos. Ieškovui pirmenybės teisė likti darbe (DK 135 straipsnis) negalėjo būti pritaikyta dėl to, kad buvo panaikinta ne viena iš kelių tapačių pareigybių, tačiau šiame skyriuje pagal darbo sutartį dirbo vienintelis ieškovas. Panaikinus jo pareigybę, ieškovo pirmenybės teisės nebuvo kieno atžvilgiu taikyti. DK 135 straipsnio prasme, pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 straipsnio 2 dalis). Panaikinus ieškovo pareigybę, pareigų, kurias pagal ieškovo kvalifikaciją galėjo pasiūlyti atsakovas, Širvintų rajono savivaldybės administracijoje nebuvo. 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus. Tokio įspėjimo tikslas – informuoti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Ši informacija ieškovui buvo suteikta, todėl turinio prasme, toks įspėjimas yra tinkamas ir visiškai pakankamas darbuotojui sužinoti visą reikšmingą informaciją apie būsimą atleidimą. Prieš Širvintų rajono savivaldybės tarybai 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūros, viešai apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, minėtas Tarybos sprendimas taip pat buvo skelbiamas viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, todėl buvo sudarytos realios galimybės darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Atsakovas nesutinka, jog ieškovo ir kitų pas atsakovą dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais, kadangi šie teiginiai niekuo nepagrįsti. Teismui pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnį neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovo pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas, kadangi būtų paneigta atsakovo teisė spręsti dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos vidinės struktūros projektavimo, pareigybių steigimo ir naikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, o vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką prašė įskaityti į priteistiną pinigų sumą. Prašė netenkinti atsakovo reikalavimo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, kadangi atsakovą galėjo atstovauti atsakovo teisininkai.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu palaikė savo poziciją bei prašė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė vieno reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. kovo 2 d. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Infrastruktūros skyriaus vyresniuoju specialistu (1 t., 11 b. l.). Širvintų rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, sumažino didžiausią leistiną Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, skaičių nuo 125 iki 122, bei patvirtino naują Savivaldybės administracijos struktūrą (1 t., 15-18 b. l.). Atsakovas ieškovui 2015 m. rugpjūčio 7 d. įteikė 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimą apie neterminuotos darbo sutarties nutraukimą su juo nuo 2015 m. gruodžio 10 d., pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo, bei informavo ieškovą, kad įspėjimo laikotarpiu, atsiradus laisvai darbo vietai, ji bus pasiūlyta ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., 13 b. l.). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 10-940 „Dėl P. O. atleidimo iš pareigų“, ieškovas 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atleistas iš Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresniojo specialisto pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo) (1 t., 14 b. l.).
Ieškovas atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindžia šiais argumentais: realūs darbovietės struktūriniai pertvarkymai nebuvo atlikti; ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie atleidimą iš darbo; atsakovas per visą įspėjimo laikotarpį nesiūlė ieškovui kito darbo, neinformavo apie esančias laisvas darbo vietas; atsakovas pažeidė ieškovo pirmenybės teisę būti paliktam darbe. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, žemiau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.
Dėl Savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų
DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Įmonės (įstaigos) struktūriniai pertvarkymai gali būti atliekami labai įvairiai: pakeičiant įmonės vidinę struktūrą, jungiant kelis padalinius arba kažkuriuos padalinius panaikinant, atsisakant nereikalingų funkcijų arba jas naujai perskirstant, sumažinant darbuotojų skaičių ir pan. Paprastai tokio pobūdžio pertvarkymų vienas iš tikslų, taupyti racionalizuojant įmonės (įstaigos) padalinių ir darbuotojų funkcijas, jų skaičių ar veiklos sritis. Dėl vykdomų įmonės struktūrinių pertvarkymų neretai tenka keisti darbuotojų darbo sąlygas arba imtis kraštutinės priemonės – dalį darbuotojų atleisti. Struktūriniai pertvarkymai laikomi realiais, kai po pertvarkymų iš viso nebeatliekamos atleidžiamo iš darbo darbuotojo funkcijos, taip pat ir tuomet, kai nebeatliekama dalis funkcijų, ar jų atlikimui reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3 punktą, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, o pagal minėto straipsnio 8 dalies 6 punktą, savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.
Dėl tinkamo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą
Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Ieškovo teigimu, atsakovo įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi įspėjimas nebuvo informatyvus, ieškovui nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su šiais ieškovo argumentais.
DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva galima, prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus ir jeigu darbuotojo negalima perkelti į kitą darbą. Šios dvi sąlygos privalomos atleidžiant darbuotoją pagal DK 129 straipsnį. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkte, reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys –įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. Teismas, spręsdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, turi patikrinti, ar įspėjimas atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties nutraukimui, kaip pagrindui pagal DK 129 straipsnį būtina juridinių faktų sudėtis, ją sudarantys faktai turi atsispindėti įspėjime dėl atleidimo iš darbo. Įspėjime turi būti nurodytos konkrečios svarbios darbo santykių nutraukimo priežastys, o ne pakartojamos abstrakčios DK 129 straipsnio formuluotės.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktūrinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Nagrinėjamu atveju, ieškovui atsakovo 2015 m. rugpjūčio 6 d. įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą įteiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d., kuriame nurodoma, jog nuo 2015 m. gruodžio 10 d. su ieškovu numatoma nutraukti neterminuotą darbo sutartį, pagal DK 129 straipsnio 2 dalį – dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės panaikinimo. Šiame įspėjime taip pat nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu, atsiradusi laisva darbo vieta bus pasiūlyta ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., 13 b. l.), o jį atleidus, nurodyta su juo atsiskaitymo tvarka. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad ieškovui įteiktas įspėjimas buvo neinformatyvus, t. y. atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, įspėjimas apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir galimą darbo sutarties nutraukimą, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų bei aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos, kadangi įspėjime nebuvo aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Įspėjime nebuvo suformuluota svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, daugiametę vadovavimo patirtį, turintis tam tikras kompetencijas, negali ar yra netinkamas eiti Savivaldybės administracijoje kitų pareigų. Iš ieškovui įteikto įspėjimo turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o ne kitus darbuotojus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo ir dauguma Savivaldybės administracijos darbuotojų ir visi įspėti darbuotojai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis, kadangi maksimalus Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius buvo sumažintas tik trimis, todėl neleido ieškovui pagrįstai manyti, kad būtent jis bus atleistas iš užimamų pareigų. Be to, ir naujas darbuotojų pareigybių sąrašas buvo patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 (1 t., 92-99 b. l.), t. y. po ieškovo atleidimo iš darbo dienos, todėl ieškovas negalėjo žinoti, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių, kurių darbuotojų darbo organizavimą apims struktūriniai pertvarkymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, apie tinkamą darbuotojo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, teismas pripažįsta, kad atsakovo įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymi, kad pagal DK 47 straipsnio 3 dalį, atsakovas prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų turėjo surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti (1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnis). Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį, darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas.
Tais atvejais, kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbuotojų atstovų, galinčių pagal įstatymą atstovauti darbuotojams bei ginti jų teises ir interesus prieš darbdavį (DK 19 straipsnis), darbdavys įstatymu jam nustatytą pareigą prieš numatomą grupės darbuotojų atleidimą (taip pat ir dėl įmonės reorganizavimo) konsultuotis su darbuotojų atstovais gali įvykdyti apie savo ketinamus priimti sprendimus – jų datą, priežastis, teisinius ir ekonominius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones informuodamas darbuotojus ir konsultuodamasis iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime (DK 47 straipsnio 10 dalis).
Atsakovas nurodo, kad apie struktūrinius pertvarkymus darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją Savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ir įprastų Savivaldybės administracijos darbuotojų susirinkimų metų, o ieškovui nebuvo trukdoma gauti visą dominančią informaciją Savivaldybės administracijoje. Teismas atsakydamas į šiuos atsakovo argumentus pažymi, kad darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija, reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos. Įprastiniai darbiniai susirinkimai neįrodo, kad su darbuotojais buvo konsultuojamasi dėl jų atleidimo (4 t., 157 b. l.). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kokie klausimai minėtuose susirinkimuose buvo aptariami, nepateikti susirinkimų protokolai. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma, kokios bus patvirtintos naujos pareigybės ir kokie reikalavimai darbuotojams bus keliami. Taigi, nustačius šias aplinkybes – atsakovo nurodytų veiksmų neatlikimą teismas vertina, kaip pažeidimą atleidžiant ieškovą iš užimamų pareigų (DK 47 straipsnio 3 dalis).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į DK 130¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias, apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo ne mažiau, kaip 10 procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo 100 iki 200 darbuotojų (DK 130¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju, nebuvo įgyvendinta ir DK 130¹ straipsnio 3 dalies nuostata, kadangi iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos buvo atleisti 24 darbuotojai iš 125; tai laikytina grupės darbuotojų atleidimu, tačiau atsakovas teritorinei darbo biržai apie tai nepranešė (1 t., 28 b. l.).
Dėl darbdavio pareigos siūlyti laisvą darbo vietą
DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2005); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes; jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo gebėjimus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2008).
Pirmiau minėta, kad ieškovas dirbo Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vyresniuoju specialistu. Pasikeitus Savivaldybės administracijos struktūrai, šis skyrius buvo panaikintas, o dauguma jo funkcijų buvo perkelta į naujai įsteigtą Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyrių. Iš naujai patvirtintų Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriaus pareigybių nustatyta, kad analogiškos ieškovo pareigybės šiame skyriuje neliko, tačiau jo vykdytos funkcijos buvo perkeltos į naujojo skyriaus valstybės tarnautojų pareigybes. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 10-1022, Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros skyriuje buvo patvirtintos 6 valstybės tarnautojų pareigybės (1 t., 98 b. l.), iš kurių 5 buvo užimtos. Ieškovas yra baigęs Aukštąją partinę mokyklą ir įgijęs politologo dėstytojo specialybę (2 t. 158, 175-176 b. l.), bei Lietuvos žemės ūkio akademiją, kurioje įgijęs mokslinio agronomo specialybę (2 t., 157 b. l.), nuolat kėlė kvalifikaciją (ieškovas dalyvavo mokymuose: „Valstybės ir savivaldybės turto valdymas“, „Strateginis veiklos planavimas“, „Sprendimo priėmimo strategija“, „Projektų valdymas: praktika“, „Finansų valdymas“, „Teisės aktų taikymas praktikoje“, „Teisės aktų rengimas“, „Viešieji pirkimai“, „Sutarčių teisė“ ir daugelyje kitų mokymų (3 t., 2-36 b. l.), drausminių nuobaudų neturėjo (2 t., 139-176 b. l.), yra vykdęs didelės vertės viešuosius pirkimus (2 t., 146, 147, 149 b. l.), tačiau atsakovas ieškovui nesiūlė jokių pareigų, pvz. Bendrajame, Žemės ūkio ir melioracijos, Ūkio plėtros, Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriuose.
Atsakovo teigimu, visu įspėjimo laikotarpiu ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti kitų pareigų, kadangi jis nebuvo valstybės tarnautojas, tačiau bylos medžiaga liudija, kad po ieškovo atleidimo iš pareigų, dalis valstybės tarnautojų pareigybių buvo pakeistos iš valstybės tarnautojų į dirbančių pagal darbo sutartis pareigybes, nors atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ir akcentavo aplinkybę, kad ieškovas negalėjo vykdyti valstybės tarnautojų funkcijų. Bylos duomenys liudija, kad Savivaldybės administracijos direktorė po darbuotojų atleidimo, valstybės tarnautojų vykdytas funkcijas perdavė vykdyti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Būtina pažymėti ir tai, kad į Savivaldybės administraciją po ieškovo atleidimo buvo priimta naujų pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų. Pvz., M. S. 2016 m. sausio 21 d. buvo priimtas į Investicijų skyrių, vyresniuoju specialistu (4 t., 14-115 b. l.). Jo pareigybės aprašyme šiam specialistui be bendrųjų reikalavimų nustatytas ir aukštasis universitetinis išsilavinimas, tačiau nekonkretizuojama koks (IV dalyje šios pareigybės aprašyme kalbama jau apie žemės ūkio specialistą) (4 t., 116 -118 b. l.); R. M. 2016 m. sausio 28 d. priimta į Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyrių; J. Š. 2016 m. vasario 22 d. priimta į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos specialisto pareigas (Jauniūnų seniūnijos specialistui pakako bet kokios srities aukštesniojo išsilavinimo (4 t., 129 -130, 131-139 b. l.); D. R. 2016 m. vasario 22 d. buvo priimtas į Investicijų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (šiam specialistui taip pat pakako aukštesniojo arba aukštojo neuniversitetinio bet kokios srities išsilavinimo (4 t., 119-120, 121-123 b. l.); P. C. 2016 m. balandžio 4 d. buvo priimta į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Gelvonų seniūnijos specialisto pareigas (Gelvonų seniūnijos specialistui kaip ir pirmiau minėtiems darbuotojams taip pat pakako bet kokios srities aukštesniojo išsilavinimo (4 t., 134-135, 136-138 b. l.); I. Ž. buvo priimta 2016 m. balandžio 4 d. į Ūkio plėtros skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (4 t., 139-140 b. l.), jos pareigybės aprašyme buvo numatytas aukštesnysis arba aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas ir statybos techniko kvalifikacija (4 t., 141-145 b. l.). Į I. Ž. pareigybės aprašymą yra perkeltos kai kurios ieškovo vykdytos funkcijos (pvz., 3.1. p. – teikti informaciją apie valstybės remiamas būsto renovacijos programas bei Savivaldybės specialiojo bendrijų rėmimo fondo teikiamą paramą; rengti programas dėl specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo, ir kt. (4 t., 141-145 b. l.). Tuo tarpu ieškovas turėjo ir aukštąjį išsilavinimą ir nuo 2008 m. balandžio 28 d. buvo priimtas į Širvintų rajono savivaldybės administracijos „Neries baseino investicinės programos“ projekto vadovo pareigas iki šio projekto pabaigos (2 t., 164-165 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas turėjo galimybę ieškovą perkelti į kitas jo išsilavinimą, kvalifikaciją bei kompetencijas atitinkančias pareigas, nes kaip bylos medžiaga patvirtina, jog Savivaldybės administracijos direktorė keitė patvirtintą pareigybių sąrašą, priėmė į Savivaldybės administraciją naujus darbuotojus, vykdyti pagal darbo sutartis anksčiau atleistų darbuotojų funkcijas.
Pirmiau minėta, kad Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašas buvo patvirtintas tik 2015 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10-1022 (1 t., b. l. 92), nors ieškovui įspėjimas apie pareigybės panaikinimą buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d., o ieškovas atleistas 2015 m. gruodžio 7 d.). Todėl daryti išvada, kad atsakovas įspėjęs ieškovą apie jo pareigybės panaikinimą, sprendimo dėl funkcijų perskirstymo nepriėmė, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas, įspėdamas ieškovą dar neturėjo informacijos, reikalingos įvertinti, kokios funkcijos yra perteklinės, nereikalingos, koks pareigybių naikinimo realus poreikis, be to, atsakovas negalėjo įvertinti ir ieškovo atitikimo/neatitikimo specialiesiems reikalavimams, numatytiems naujai tvirtinamų pareigybių aprašymuose, kadangi atleidžiant ieškovą, nei pareigybių nei jų aprašymo dar nebuvo. Teismo vertinimu, atsakovas vykdydamas ieškovo atleidimo iš darbo procedūras, iš esmės paneigė jam įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas pareigas, dėl ko ieškovo atleidimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu.
Dėl ieškovo pirmenybės teisės likti darbe
DK 135 straipsnis reglamentuoja jame numatytų darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti tais atvejais, kai dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų darbo vietų sumažėjo, tačiau tokių darbo vietų išliko ir jose likti dirbti pretenduoja du ar daugiau tą darbą dirbančių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų. Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pirmenybės teisę būti paliktam dirbti turi ir darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas pažeidė ir ieškovo pirmumo teisę likti darbe, kadangi ieškovui iki atleidimo iš darbo dienos iki senatvės pensijos buvo likę mažiau nei dveji metai. Nors atsakovas teigia, kad ieškovo pirmumo teisė buvo vertinama, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, o pateiktas pareigybių poreikio vertinimas (dokumentas be datos) (4 t., 1-74 b. l.) ir Savivaldybės administracijos darbuotojų lentelė su darbo stažo, pensijinio amžiaus paskaičiavimu, neleidžia daryti išvados, kad buvo įvertinta būtent ieškovo pirmenybė likti darbe ir nebuvo galimybės jo perkelti į kitas pareigas (4 t., 81-90 b. l.). Priešingai, iš minėtų lentelių turinio matyti, kad Savivaldybės administracijoje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, taip pat pensijinio amžiaus darbuotojų, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovas, priimdamas sprendimą ieškovą atleisti iš pareigų, taip pat pažeidė DK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių visoje Savivaldybės administracijoje, ne tik buvusiame Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriuje, tačiau to padaryta nebuvo. Priešingai, atleistų darbuotojų funkcijoms vykdyti priimta 17 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių Savivaldybės administracijoje. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepaneigė. Tai patvirtina ir byloje esantys darbo tabeliai, iš kurių matyti, kad po ieškovo atleidimo, atsakovo struktūroje buvo priimami nauji darbuotojai.
Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį, neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar, atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi DK 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo arba neegzistavimo. Aiškinant ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos sampratą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant DK 129 straipsnio 4 dalyje, jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu: ar realiai egzistavo tokia svarbi darbuotojo atleidimo priežastis, dėl kurios neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai; taigi darbdavys turi turėti svarią priežastį darbo sutarčiai su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje, nurodytų asmenų kategorijas, nutraukti; tokia priežastis siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu; ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog ieškovo palikimas darbe būtų pažeidęs atsakovo interesus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo funkcijos buvo perskirstytos valstybės tarnautojams, daliai jų atlikti priimti nauji darbuotojai, atsakovas ieškovui nesiūlė kitų pareigų, nors ieškovas ir turi du aukštuosius išsilavinimus, didelę vadovaujamo darbo patirtį, nuolat kėlė kvalifikaciją. Taigi, teismo vertinimu, šio darbuotojo palikimas darbe, nebūtų pažeidęs atsakovo interesų, juolab, kad ir jo vykdytos funkcijos atsakovo struktūroje išliko. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimams, teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ieškovo pirmenybės teisė likti darbe.
Dėl ieškovo grąžinimo į darbą
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną buvo pareigybių, kurios jam galėjo būti siūlomos, nebuvo įvertinta jo pirmenybė pasilikti darbe, atsakovo struktūroje buvo ir yra darbo vietų, kurias turėjo galimybę užimti ieškovas, atsakovas pažeidė konsultavimosi su darbuotojais ir teritorinės darbo biržos informavimo apie grupės darbuotojų atleidimą pareigas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.
Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, naikintinas individualus norminis aktas, priimtas dėl jo atleidimo iš darbo.
Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo metu nėra darbo vietos, į kurią gali būti grąžinamas ieškovas. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad iš 122 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių yra užimtos 108 pareigybės. Ieškovas nuo 2016 m. į Savivaldybės administraciją priima naujus darbuotojus, keičia darbuotojams pavestas funkcijas (Valstybės tarnautojų vykdytas funkcijas paveda vykdyti darbuotojams pagal darbo sutartis). Savivaldybės administracijos direktorės teigimu (4 t. 157 b. l.), pareigybių keitimas, sukūrimas yra jos diskrecijos teisės ir pagal poreikį ji jas steigia, keičia, naikina. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybės buvo keičiamos atgal į specialistų pagal darbo sutartį pareigybes, todėl darytina išvada, kad net ir panaikinus ieškovo pareigybę, atsakovas pagal savo kvalifikaciją gali būti grąžintas į atsakovo struktūrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į darbą tenkintinas.
Atsižvelgiant į Širvintų rajono apylinkės teisme išnagrinėtų darbo bylų kiekį ir sprendimų, kuriais buvę Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai grąžinti į atsakovo struktūrą, taip pat į tai, kad atsakovas yra priėmęs ir naujų darbuotojų į Savivaldybės administraciją, teismas nepriima sprendimo šį sprendimą vykdyti skubiai.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.
Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinus individualų norminį aktą, priimtą dėl jo atleidimo iš darbo, ir grąžinus ieškovą į darbą, jam priteistinas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, įskaitant į priteistiną sumą jau išmokėtą išeitinę išmoką.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas. Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos. Atsakovas šio reikalavimo atsisakymui neprieštaravo. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti ieškovo reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis) ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 įsakymas Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 1100 eurų bylinėjimosi išlaidų (4 t., 160 b. l.). Teismas patenkino visus ieškovo materialinius reikalavimus, todėl vadovaudamasis CPK 93 straipsniu ir atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis, todėl priteistinas.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovo. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovo P. O., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą su atsakovu Širvintų rajono savivaldybės administracija (juridinio asmens kodas 188722373), pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, neteisėtu.
Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-940 ir grąžinti ieškovą P. O. į Širvintų rajono savivaldybės administracijos vyresniojo specialisto ar lygiavertes pareigas.
Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovui P. O. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išskaitant jam dėl atleidimo išmokėtą keturių mėnesių išeitinę kompensaciją.
Priimti ieškovo P. O. ieškinio atsisakymą dėl penkių procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti ieškovui P. O. iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos, 1100 eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.