Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Agnei Rajeckienei,

2016 m. gruodžio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-301; 2014 m. spalio 23 d. Nr. T2-274) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 5) nustatyta, kad atsakovei nuo 1993 m. birželio 19 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 43,09 kv. m. Pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R- (b. l. 4) nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už minėtą turto objektą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 159,24 Eur.

Atsakovė teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas nuo 2003 metų, nes jame niekas negyvena. Šios faktinės aplinkybės patvirtinimui atsakovė pateikė Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos pažymą, kurioje nurodyta, kad J. K. nuo 2003 metų gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 19); Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bandužiai“ pažymą, kurioje patvirtinama, kad J. K. jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2003 metų sausio mėnesio ir butas nėra nuomojamas (b. l. 47); UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal J. K. vardu sudarytą dujų tiekimo pirkimo-pardavimo sutartį objekte adresu (duomenys neskelbtini) nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2002 m. spalio 18 d. iki 2016 m. liepos 12 d. dujos nebuvo vartojamos (b. l. 48); AB LESTO pažymas, kad elektros energija minėtame turto objekte nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo vartojama (b. l. 14-17). Pareiškėjo pateiktos UAB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vanduo aptariamame objekte nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo vartojamas ir pardavimo kaina nebuvo skaičiuojama (b. l. 58-61).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (pakeistas 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. AD1-206), kurio 9-12 punktuose reglamentuojama nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka. Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius įrodymus: 9.1. AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.; 9.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 iki gruodžio 31 d.; 9.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą pagrindžiančius įrodymus; 9.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.

Tvarkos aprašo 10 punkte numatyta, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis nustatomas nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas, yra AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį. Kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai vertinami kaip papildomi įrodymai, galintys paaiškinti AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis. Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, kuriuose turi būti informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą. Tvarkos aprašo 12.2 papunktyje numatyta, kad KRATC, gavęs asmens prašymą su sprendimo priėmimui reikalingais dokumentais, ir, jei reikia, su patikros vietoje aktu persiunčia nagrinėti Miesto ūkio departamentui. Vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo nagrinėja Miesto ūkio departamentas, kuris, išnagrinėjęs KRATC pateiktus vietinės rinkliavos mokėtojų prašymus, teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotą ir pagrįstą siūlymą priimti sprendimą tenkinti vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą. Sprendimą, tenkinantį vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Tvarkos aprašo 13-15 punktai). Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus (Tvarkos aprašo 18 punktas), o sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.3 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei AB LESTO ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 10 kWh elektros energijos ir 0 m³ vandens per mėnesį (Tvarkos aprašo 19 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 12.2 papunkčiu, 2016 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui pateikė atsakovės prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo (b. l. 62) su sprendimo priėmimui reikalingais dokumentais. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (11.3)MD3-1194 nurodė, kad atsakovės J. K. prašymas nebus nagrinėjamas, nes pagal Tvarkos aprašo 32.4 punktą Miesto ūkio departamentas nagrinėja prašymus, pateiktus vėliau einamųjų metų kovo 31 d. tuo atveju, jei prašymo pateikimo terminas praleistas dėl svarbių aplinkybių ir pareiškėjas gali tai pagrįsti dokumentais. Nurodyta, kad J. K. su prašymu nepateikus svarbias termino praleidimo priežastis pagrindžiančių dokumentų, prašymas taikyti metinę vietinę rinkliavą už 2011-2014 metus nenagrinėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra akcentavęs, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Tačiau jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jo dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nurodyti rinkliavos surinkėjas. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėtina, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, jog atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“ Nuostatų požiūriu, nes byloje pateiktos AB LESTO, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad elektros energija, dujos bei vanduo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu už kurį prašoma sumokėti vietinę rinkliavą, nebuvo vartojamos, be to, DNSB „Bandužiai“ pažymoje nurodyta, kad atsakovė šiame bute negyvena nuo 2003 metų sausio mėnesio ir šis butas nėra nuomojamas, o Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos pažyma patvirtina, kad J. K. nuo 2003 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai neabejotinai yra pakankami pagal Tvarkos aprašą taikyti atsakovės atžvilgiu nulinę metinę vietinę rinkliavą, kuri, sprendžiant pagal byloje pateiktus įrodymus, nebuvo pritaikyta dėl pavėluoto kreipimosi.

Ta aplinkybė, kad atsakovė J. K. tinkamai nepasinaudojo lengvata, t. y. iki einamųjų metų kovo 31 d. neteikė KRATC rašytinio prašymo dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu (butu (duomenys neskelbtini)) faktą įrodančius dokumentus, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės nekilnojamojo turto naudojimosi ir atliekų susidarymo ginčo laikotarpiu faktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Aptariamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, kad atsakovė naudojasi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 159,24 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės J. K. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.