Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šalčininkų r. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 7 kartus, paskutinį kartą – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, be ne vėliau nei 2015 m. liepos 15 d. 14.48 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo V. J. girtumu, paėmė jo vardu išduotą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos identifikavimo duomenis, kuriuos laikė nenustatytą laiką, bet ne mažiau nei iki 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., kai šią mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus operacijai inicijuoti, panaudojo bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 15A.

Taip pat J. S. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo kortelę ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.09 val. per devynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 64, neteisėtai inicijavo devynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 16 d. nuo 01.19 val. iki 01.22 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 17 d. nuo 00.09 val. iki 00.12 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima, V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų; be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir neteisėtai atlikti finansinę operaciją, būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ naudotojo V. J. autentifikavimo kodus bei kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 17 d., 21.46 val. naudodamas mobilaus ryšio telefoną, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra jis neva kaip teisėtas AB „Swedbank“ banko naudotojas, o būtent V. J., kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė 2015 m. liepos 17 d., 21.46 val. prie pastarojo paskyros elektroninėje bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/ ir apgaule, pateikdamas save kaip V. J., užpildė paraišką pastarojo vardu gauti 6000 eurų kreditą ir patvirtino šį kintamu V. J. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 17 d., nuo 23.48 val. iki 23.54 val. per septynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Antakalnio g. 102, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 5900 eurų; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 600 eurų.

Taip pat J. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.09 val. per devynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 64, neteisėtai inicijavo devynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 16 d. nuo 01.19 val. iki 01.22 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 17 d. nuo 00.09 val. iki 00.12 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima, V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 17 d., nuo 23.48 val. iki 23.54 val. per septynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Antakalnio g. 102, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 5900 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 600 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo V. J. priklausančius iš viso 6 500 eurų, ir AB „Swedbank“ priklausančius 6 000 eurų, iš viso 12 500 eurų.

Kaltinamasis J. S., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis tą dieną dirbo taksistu, nukentėjusysis su buteliu alaus pats priėjo prie jo prie Rimi parduotuvės, su juo iki tol jis nebuvo pažįstamas ir nežinojo, kas jis toks. Nukentėjusysis paprašė nuvežti į Žvėryno ligoninę. Prie ligoninės paprašė palaukti, bet kadangi jo ligoninėje nepriėmė, grįžo į Žirmūnus. Tada paprašė jo nueiti į parduotuvę nupirkti alaus ir užkandžių, pasakė, kad apmokės. Jis nupirko, nukentėjusysis paprašė, kad jį palydėtų, taip pat paprašė, kad kitą dieną jį aplankytų. Kitą dieną jis atvažiavo vėl pas nukentėjusįjį. Kadangi nukentėjusysis grynųjų pinigų neturėjo, o pirko jis už savo pinigus, tai pasakė, kad skolingas 10 eurų. Nukentėjusysis davė kortelę ir padiktavo PIN kodą, kodą jis įsirašė į telefoną. Taigi kortelės ir kodo jis neištraukė. Kai jie sėdėjo kambaryje ir bendravo, suprato, kad artimieji su nukentėjusiuoju mažai bendrauja. Jis (J. S.) papasakojo, kad dirba su nekilnojamuoju turtu, kad turi objektą, bet neturi pinigų, todėl paklausė, ar nukentėjusysis negali paskolinti pinigų. Nukentėjusysis padavė kortelę ir pasakė, kad paimtų, kiek reikia. Jis pažiūrėjo, kiek kortelėje yra pinigų, ir paklausė, ar gali paimti 7000 eurų. Nukentėjusysis pasakė, kad gali. Todėl jis neneigia, kad pasiskolino pinigų. Pirmą kartą išgrynino 2000 eurų, nes toks limitas buvo, per kelias dienas nuėmė pinigus. Kortelę kiekvieną dieną atveždavo atgal, pastoviai buvo atrakintos durys. Kai paėmė 7000 eurų, pasakė, kad jam neužtenka ir paprašė nukentėjusiojo, ar gali paimti kreditą. Nukentėjusysis leido. Elektroninės bankininkystės kodą nukentėjusysis davė pats iš kišenės, jungėsi ne pas jį, o per savo mobilų telefoną. Parodė, kad susitarė dėl konkrečios sumos po to, kai jau buvo viską išgryninęs.

Taip pat parodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo iš viso apie 4-5 dienas, užvažiuodavo pas jį kasdien, kortelę jam davė kitą dieną po pažinties. V. J. buvo normaliame stovyje, jie bendravo, nukentėjusysis nebuvo girtas. Jis (J. S.) atveždavo jam alaus – po vieną ar du litrinius butelius ir maisto, jį pirkdavo už pinigus, kuriuos išgrynindavo, sėdėdavo pas jį neilgai, apie 15 minučių. Buto durys būdavo atidarytos, jis neskambindavo, ateidavo į butą su jo leidimu. Rasdavo jį vieną, tačiau kartą buvo, kad rado sėdinčius du vyrus, kuriuos jis (J. S.) išvarė. Už taksi paslaugas nukentėjusysis atsiskaitė grynais, bet apsipirkti jam davė kortelę. Parodė, kad kortelę ir duomenis grąžino kitą dieną po to, kai paėmė, po pinigų išgryninimo, atvežė į nukentėjusiojo namus, nukentėjusysis buvo namuose.

Po įvykio pas nukentėjusįjį buvo namuose praėjusių metų rugpjūtį-rugsėjį, pasakė, kad atiduos procentus, kad metų bėgyje visą sumą perves. Taip pat paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą taksistu ir brokeriu, pinigus yra investavęs, įsigijęs namą, tačiau jo savininku įrašytas kitas asmuo, ir pasiruošęs pinigus grąžinti. Paaiškino, kad kredito, taip pat turto įforminti savo vardu jis negali, nes antstoliai vykdo išieškojimą iš jo. Pirko turtą, kurio savininkas šiuo metu yra kitas asmuo, už 8 000 eurų, parduos už 20 000 eurų ir uždirbs 12 000 eurų. Nukentėjusysis žinojo visus jo duomenis, vardą ir pavardę, taip pat turėjo jo telefono numerį. Dėl to, kad nukentėjusysis neigia, kad vežė jį į ligoninę, paaiškino, kad nuo parduotuvės iki nukentėjusiojo buto apie 5 minutės pėsčiomis, taksi niekas tiek neveža.

Dėl prašomos priteisti turtinės žalos nurodė, kad ją sutinka atlyginti, bet neturtinės žalos jis nepadarė. Nurodo, kad jeigu darytų nusikaltimą, tai būtų darę kiti asmenys, niekam ne paslaptis, kad galima už pinigus paprašyti benamių, kad jie išgrynintų pinigus ir pan. Bet jis nesislėpė, nors žinojo, kad visi bankomatai filmuojami, neslėpė veido, kadangi viską darė su leidimu.

Nukentėjusysis V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dokumentus laikydavo seife, bet kadangi atostogavo, vyko į kaimą ir reikėjo pavedimus padaryti, korteles išėmė iš seifo. Su sūnumi išvažiavo į sodybą, po savaitės sūnus parvežė į namus, Žirmūnus. Kai grįžo, dokumentus padėjo į stalčių, nespėjo įdėti į seifą. Sūnui davė kortelę kad šis nusiimti pinigų savo reikmėm. Parodė, kad jis išgėrė alaus, dar nusipirko parduotuvėje, sutiko kaltinamąjį, kuris pasisiūlė jam padėti, nuvežė iki namų. Jis pasakė, kad žino, kur nukentėjusysis dirba, pasiūlė prekes parnešti. Įnešė į namus, buvo šnekus, paslaugus. Pasakė, kad jį išblaivins, kad viskas bus tvarkoje. Jis išgėrė alaus, užmigo. Kitą dieną kaltinamasis vėl pasirodė, pasiūlė atnešti prekių, atnešė alaus, mėsos. Kada jis pasinaudojo kortele, nukentėjusysis pasakyti negalėjo. Piniginė buvo stalčiuje, duodavo jam pinigų, todėl kaltinamasis matė, kur guli. Paskutinį kartą jis nuėjo gal į vonią, kaltinamasis tuo metu išėjo. Po kurio laiko atėjo sūnus, ruošėsi vežti jį į ligoninę, tada pamatė, kad piniginė buvo išdraskyta, išmėtytos korteles. Sūnus paklausė, kur banko kortelės, jis dar pasakė, kad turi būti kišenėje, bet kišenėje nebuvo. Kai nuvežė jį į ligoninę, paprašė dar paieškoti, bet sūnus nerado kortelės. Dar paprašė, kad korteles užblokuotų, bet buvo per vėlu. Parodė, kad nežino, kada pasisavino korteles. Paaiškino, kad pasitikėjo žmogumi, kuris buvo paslaugus. Parodė, kad dirba metrologijos tarnyboje, atlieka patikras, J. S. pasakė, kad jį pažįsta, sakė, kad pats išsigydė nuo alkoholizmo, kad padės, suras gydytoją, bet į ligoninę kaltinamasis jo nevežė.

Parodė, kad nuo dienos, kai susitiko su kaltinamuoju, iki patekimo į ligoninę buvo neblaivus, alkoholį vartojo gal 4-5 dienas, į ligoninę paguldė, kad išblaivintų. Jo kortelė ir PIN kodas dingo iš kišenės, rankinėje, kuri irgi dingo, buvo telefonas, akiniai, piniginė buvo stalčiuje, ji buvo išdraskyta. Paaiškino, kad buto duris jis rakina, kaltinamasis ateidavo, pabelsdavo, jis įleisdavo, kai išeidavo į parduotuvę, durų neužrakindavo ir jo laukdavo, kai laukdavo, žiūrėdavo televizorių, galėjo ir užsnausti. Kai kaltinamasis išeidavo, jis buvo namuose, žiūrėdavo televizorių, snausdavo. Kai kaltinamasis atėjo ir pasisiūlė padėti, jis nepagalvojo blogo, jam buvo nepatogu eiti į parduotuvę, kai buvo tokia sutrikusi koordinacija. Pinigus kaltinamajam davė iš piniginės, kortelės jam nedavė, vienu kartu duodavo gal 50 eurų, tiksliai nežino, kai atnešdavo, į čekius nežiūrėdavo. Atnešdavo pavalgyti, pilstomo alaus, kas antrą dieną atnešdavo po 3-4 butelius, už paslaugą kaltinamajam nieko nežadėjo, kaltinamasis buvo atėjęs gal 2-3 kartus. Su kaltinamuoju apie kreditą, apie paskolos lapelius nieko nekalbėjo. Paskutinę dieną po to, kai kaltinamasis išėjo, sūnus atėjo gal po 10 minučių. Po savaitės kortelės išraše pamatė, kad pinigai nuimti ir paimtas kreditas, dabar nuskaito iš jo už paskolą, taip pat turėjo sugadinti seifą, nes dingo raktai, bet iš seifo niekas nedingo. Kiti asmenys negalėjo ateiti į butą ir pavogti daiktus, lauko durys būdavo užrakintos, kaimynai neužeina, svetimi nevaikšto. Kai kaltinamasis skambino, sakė, kad jam grąžins pinigus, bet kada ir kiek – nesakė. Sutarties, kad kaltinamasis yra skolingas, jam nebuvo siūloma sudaryti. Grįžus iš ligoninės, gal po savaitės į namus buvo atėjęs kaltinamasis. Kai jis pasakė, kad kaltinamasis pavogė iš jo pinigus, kaltinamasis pabėgo. Po to skambino kelis kartus, po pusmečio, paskutinį kartą gal prieš mėnesį, iš pradžių sakė, kad grąžins pinigus, po to kad nieko negrąžins. Jo kontaktinių duomenų, vardo ir pavardės jis nežinojo, sužinojo tik proceso metu, o kai skambino iš pradžių, tai su paslėptu numeriu, tik po to telefono numerį sužinojo.

Taip pat paaiškino, kad geriau įvykius atsiminė gal ikiteisminio tyrimo metu, ir dabar kažką atsimena, bet tai nemalonus įvykis, apie kurį nesinori galvoti. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis davė savo kortelę ir PIN kodą nepažįstamam vyrui, parodė, kad kaltinamajam kortelės nedavė, nors skaitė ir pasirašė protokolą, nenurodė jokios pastabos, kad jis surašytas neteisingai, bet gal tyrėja ne taip suprato, suklydo. Prašė tikėti jo parodymais, duotais paskutinį kartą apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. J. nurodė, kad yra nukentėjusiojo V. J. sūnus, gyvena atskirai. Parodė, kad jau tiksliai nebeatsimena, kada, bet parvežė tėtį iš sodybos į Vilnių namo, tėtis jam leido nusiimti nuo jo banko sąskaitos pinigų – jam ir sesei po 300 eurų, iš viso 600 eurų. Grįžęs jis įdėjo kortelę į piniginę ir išvažiavo. Kiek atsimena, paskambino tėtis ir pasakė, kad jam blogai, prašė padėti. Atvažiavęs rado jį nestabilioje formoje, buvo išgėręs, norėjo išvežti į ligoninę, apžiūrėjo namus ir nerado kortelės. Tėtis tuo metu nelabai galėjo galvoti, bet neradus kortelės, kilo įtarimų. Iš pradžių pamanė, kad gal pametė, bet kai išsiblaivė, papasakojo, kad buvo kažkas atvažiavęs, greičiausiai taksistas, kad jį parvedė į namus, parnešė daiktus, taksisto neapibūdino. Jam (L. J.) įtarimas kilo jau atvykus į namus, jis tada ėjo iš karto patikrinti, ar dokumentai vietoje, nes namai buvo sujaukti, buvo daug alkoholio taros. Paklausė tėčio, kur kortelė, jis pasakė, kad turi būti, tuo metu gal ir suprato, kad kortelės nėra. Jis pažiūrėjo piniginėje, kortelės ir kodo nebuvo, viską apžiūrėjo, visas kišenes, bet kortelės nerado. Kortelėje, kai jis prieš kelias dienas išsigrynino pinigų sumą, kurią tėtis leido, buvo virš 7000 eurų. Dėl to, ar piniginėje V. J. turėjo grynųjų pinigų, tiksliai negalėjo pasakyti, gal buvo keliasdešimt eurų, nes jei būtų buvę daugiau, tada jis nebūtų jam davęs kortelės pačiam nusiimti pinigų. Ar buvo namuose rankinė, jis neatsimena, nes tuo metu ieškojo kortelės. Kai ligoninėje V. J. pasidarė geriau, prašė kuo greičiau nuvežti į banką. Kai išleido iš ligoninės, nuvežė į banką, pasiėmė išrašą, kad per dvi dienas buvo nuimtos sumos, po to jį nuvežė į komisariatą, kur jis davė parodymus. Komisariate parašė pareiškimą, ten jau tėtis pats tvarkėsi, jis nesikišo. Parodė, kad tėtis iki tol turėjo problemų su alkoholiu, bet išgėręs jis orientuodavosi aplinkoje. Kai buvo sodyboje, šiek tiek jau buvo išgėręs. Paprastai tėtis labai atsakingai elgiasi su dokumentais, namuose būdamas, visada užsirakina. Kai jis atvyko, kad paimtų nukentėjusįjį į ligoninę, paėmė raktus iš kaimynės, kur buvo laikomi atsarginiai, ir atsirakino duris, tėtis buvo tokios būsenos, kad nebūtų pats atrakinęs.

Liudytoja J. A. parodė, kad yra Kriminalinės policijos Registravimo skyriaus vyresnioji specialistė, iš matymo atpažino nukentėjusįjį, apklausė jį. Dėl apklausos tvarkos parodė, kad turėjo įspėti V. J. dėl atsakomybės, iš pradžių jis bendrai papasakojo, kas atsitiko, o vėliau buvo atsakymai į klausimus. Kai atsakoma į klausimus, jų nerašo, surašo tik atsakymą. Apklausa vyko pakankamai seniai, mano, kad protokolas surašytas iš nukentėjusiojo žodžių, protokolą jis skaitė ir pastabų neturėjo. Nukentėjusysis buvo pasimetęs, susijaudinęs, nepatenkintas kaip ir kiekvienas žmogus, kuris ateina į komisariato, jai užstrigo, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus savaitę ar dvi ir visai nieko neatsiminė, kiek ji bandė aiškintis, ką atsiminė, tas ir buvo surašyta protokole. Dėl apklausos turinio, kiek ji atsimena, nukentėjusysis minėjo, kad buvo taksi vairuotojas, bet konkrečiai nenurodė, tik galimai, nurodė, kad davė banko kortelę asmeniui.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra Kriminalinės policijos tyrėja, bet įvykio ir apklausos konkrečiai neatsimena. Dėl to, kaip ji atlieka apklausas, parodė, kad prieš apklausą išaiškinamos teisės, asmuo įspėjamas, tada asmuo pasakoja, o ji tikslina, užduodama klausimus. Gal ir būna kartais stiliaus pakeitimų, būna, kad kartoja įvykius ar pan., o ji žiūri, surašydama protokolą, kad būtų nuoseklūs parodymai. Protokolas surašytas iš nukentėjusiojo žodžių, o jei būtų netikslumų, žmogus gali padaryti pastabas, jeigu medžiagoje tai neatsispindi, tai nukentėjusysis pastabų neturėjo. Kiekvienas žmogus skirtingai daro, ar nukentėjusysis skaitė protokolą, liudytoja neatsimena.

V. J. sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad iš šios sąskaitos 2015 m. liepos 9 d. bankomate Žirmūnų g. 64 išgryninta 600 eurų, 2015 m. liepos 12 d. – 100 eurų, 2015 m. liepos 14 d. – 100 eurų, 2015 m. liepos 15 d. nuo 14:48 val. iki 15:09 val. per devynis kartus iš viso 2000 eurų; 2015 m. liepos 16 d. nuo 01:19 val. iki 01:22 val. iš bankomato Žirmūnų 2, per 5 kartus – iš viso 2000 eurų; 2015 m. liepos 17 d. nuo 00:09 val. iki 00:12 val. iš bankomato Žirmūnų 2 per 5 kartus – iš viso 2000 eurų; 2015 m. liepos 17 d. nuo 23:48 val. iki 23:54 val. per 7 kartus iš bankomato Antakalnio 102 – iš viso 5900 eurų; 2015 m. liepos 18 d. 02:28 val. iš bankomato Savanorių pr. 15A – 600 eurų. Taip pat užfiksuota, kad į šią sąskaitą 2015 m. liepos 17 d. pervesta paskola – 6000 eurų (t. 1, b. l. 30, 49-51).

AB „Swedbank“ pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas vaizdas, naudojantis V. J. mokėjimo kortele (t. 1, b. l. 29, 31-43), taip pat pateiktas vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 51).

Prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku išraše nurodyta, kad 2015 m. liepos 17 d. nuo 21:40:54 iki 21:46:02 val. kaip V. J. jungtasi ir 21:46:02 val. pavyko prisijungti iš IP adreso 88.119.159.121 (t. 1, b. l. 52-53), kuris priklauso Statoil Fuel & Retail Lietuva, Eišiškių pl. 11, Vilnius (t. 1, b. l. 55).

AB „Swedbank“ pateikė su V. J. sudarytą Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) dėl 6000 eurų vartojimo paskolos būsto remontui ir / ar baldams įsigyti, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 8 797,46 eurų (t. 1, b. l. 69-82).

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės 2015 m. spalio 14 d. rašte Nr. S-136-(5.13) nurodyta, kad V. J. gydytas ligoninėje nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 22 d., diagnozė – enterovirusinis susirgimas (B34.1) (t. 1, b. l. 84).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyresniojo tyrėjo R. M. 2015 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal gautas iš Swedbank asmens, pasinaudojusia V. J. banko korteles, nuotraukas, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos vyresnioji inspektorė V. R. atpažino J. S. (t. 1, b. l. 114).

2016 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija apie J. S. naudojamo abonento, kurio numeris 8603 68828, telefoninių pokalbių išklotines ir informaciją apie celes, prie kurių jungėsi telefonas telefoninių pokalbių metu (t. 1, b. l. 123-124, 125).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Vertinant byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis faktinių aplinkybių, o būtent, kad jis kaltinime nurodytomis dienomis ir laiku, naudodamas svetimą, t. y. V. J. priklausančią mokėjimo kortelę ir svetimo elektroninės priemonės naudotojo (t. y. V. J.) tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis (mokėjimo kortelės PIN kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis) nurodytuose bankomatuose išgrynino nurodytas pinigų sumas, taip pat, kad jis, prisijungęs prie V. J. elektroninės bankininkystės sistemos, užpildė paraišką gauti vartojimo kreditą 6000 eurų sumai, neneigia ir jas pripažįsta. Kadangi tai neabejotinai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – nuotraukos, fiksuojančios vaizdą naudojanti V. J. išduota mokėjimo kortele nurodytuose bankomatuose (t. 1, b.l. 31-43), V. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 19 d. (t. 1, b. l. 49-50), prisijungimo prie V. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje duomenys (t. 1, b. l. 53), Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69-82), tarnybinis pranešimas dėl J. S. atpažinimo nuotraukose (t. 1, b. l. 114), duomenys apie J. S. abonento prisijungimo prie celių telefoninių pokalbių metu nuo 2015 m. liepos 12 d. iki 2015 m. liepos 18 d. (t. 1, b. l. 123-124) – teismas detaliai šių aplinkybių nedetalizuoja ir vertina, jog jos yra nustatytos.

Tačiau kaltinamasis iš esmės neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, jog tiek mokėjimo kortele, tiek prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis jis naudojosi teisėtai, turėdamas V. J. leidimą, kadangi su V. J. jis susitarė dėl nurodytos sumos paskolos (t. y. susitarė, kad gali pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą iš 7000 eurų, buvusių V. J. banko sąskaitoje, taip pat pasiimti V. J. vardu 6 000 eurų kreditą, pasinaudodamas jo elektroninės bankininkystės duomenimis).

Taigi įvertinus kaltinamojo poziciją, esminė aplinkybė, kurią būtina nustatyti, yra tai, ar iš tikrųjų V. J. su kaltinamuoju J. S. susitarė dėl paskolos sutarties ir, atitinkamai, V. J. pats savo valia perdavė J. S. savo mokėjimo kortelę bei kitus nurodytus duomenis, pakankamus inicijuoti atitinkamas finansines operacijas (kortelės PIN kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis).

Atitinkamai, kiek tai susiję su BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis, nekvestionuojant aplinkybės, jog J. S., atlikdamas veiksmus, kurių neginčija, naudojosi svetima, t. y. V. J. priklausančia, mokėjimo kortele, jos naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis (PIN kodu) bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, visgi būtina nustatyti, ar toks pasinaudojimas minėtais svetimais duomenimis buvo neteisėtas, t. y. neturint jų naudotojo ar išdavusios kredito įstaigos suteikimo, pabrėžiant, jog būtina nustatyti aplinkybę, ar asmuo turėjo naudotojo leidimą pasinaudoti elektronine mokėjimo priemone bei atitinkamais duomenimis būtent tai finansinei operacijai (finansinėms operacijoms), kurios ir buvo atliktos su svetima mokėjimo kortele ir atitinkamais asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis.

Nors J. S. nurodė, kad tarp jo ir V. J. susiklostė civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kadangi V. J. jam paskolino nurodytą pinigų sumą, kurią jis išgrynino iš V. J. banko sąskaitos, taip pat kad V. J. jam davė sutikimą paimti jo (t. y. V. J.) vardu 6 000 eurų kreditą, pasinaudojant jo (t. y. V. J.) elektroninės bankininkystės duomenimis, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys prieštarauja tokiai jo pateiktai įvykio versijai.

Šiuo aspektu pirmiausia vertintini nukentėjusiojo parodymai.

V. J., apklausiamas pirmą kartą, t. y. 2015 m. liepos 21 d., kai jis kreipėsi į policijos įstaigą dėl to, kad iš jo sąskaitos buvo išgryninta tam tikra pinigų suma, parodė, be kita ko, kad 2015 m. liepos 16 d. jis padavė savo kortelę nepažįstamam vyrui, kuris jam padėjo eiti, nes jis negalėjo koordinuoti savo judesių, kad jam padėtų bankomate išgryninti pinigų, tas vyriškis jį palydėjo iki namų, jie kalbėjosi, ar kortelė jam buvo grąžinta, nepamena, taip pat kad pamena, kad jis važiavo su taksi, neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti tas taksi vairuotojas, kuris jį vežė (t. 1, b.l. 10). Apklausiamas 2015 m. rugsėjo 24 d., V. J. parodė, be kita ko, kad 2015 m. liepos 16 d. kažkur važiavo su taksi, prie namų vairuotojas pasisiūlė palydėti iki buto, pasiūlė dar atnešti alaus ir maisto, pasakė, kad neturi pinigų ir paprašė, kad jis (t. y. V. J.) duotų, jis jam davė savo Swedbank banko kortelę ir PIN kodą, kad nueitų į RIMI parduotuvę Žirmūnų g., Vilniuje, parneštų maisto ir alaus (t. 1, b. l. 13). Apklausiamas 2016 m. sausio 19 d., V. J. nurodė, kad kalbant apie taksistą, jis jam mokėjimo kortelės nebuvo davęs (t. 1, b. l. 15). Taip pat apklausiamas teisiamajame posėdyje, V. J. kategoriškai nurodė, kad J. S. savo mokėjimo kortelės, kitų duomenų nedavė. Taigi pripažintina, kad tuo aspektu, ar V. J. davė J. S. (ar kitam asmeniui) savo banko mokėjimo kortelę bei naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, nukentėjusiojo parodymai yra tam tikra prasme prieštaringi. Iš apklaustų liudytojų J. A. ir R. L., t. y. tyrėjų, kurios užfiksavo V. J. parodymus 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d., parodymų teisiamajame posėdyje nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo parodymai būtų užfiksuoti netinkamai ir pan. Kita vertus, J. A. parodė, kad V. J., apklausiamas 2015 m. liepos 21 d., nieko neatsiminė, nes ar savaitę, ar dvi prieš tai vartojo alkoholį, ką pavyko jam atsiminti, tas ir buvo užfiksuota protokole, taip pat kad V. J. buvo pasimetęs, susijaudinęs. Todėl atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, V. J. ne vieną dieną vartojo alkoholį, tiek, kad buvo paguldytas į ligoninę, kad būtų išblaivintas (tai parodė tiek jis pats, taip pat patvirtino liudytojas L. J., Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės raštas (t. 1, b. l. 84), kas neabejotinai turėjo įtakos jam atgaminant tam tikras aplinkybes, tai lemia teismo išvadą nesuteikti esminės reikšmės V. J. 2015 m. liepos 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. apklausose užfiksuotoms aplinkybėms dėl to, kad jis davė savo mokėjimo kortelę, ir nevertinti, kad ši aplinkybė yra neabejotinai nustatyta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir kitos šiose apklausose nurodytos aplinkybės iš esmės prieštarauja byloje surinktai medžiagai, o būtent, kad su jo nurodytu taksistu jis susipažino būtent 2015 m. liepos 16 d., kad būtent nurodytą dieną taksi vairuotojas jį palydėjo į butą, jie bendravo ir pan., kadangi iš kitos bylos medžiagos (kas bus aptarta vėliau) matyti, kad jis su J. S. susipažino kelias dienas prieš 2015 m. liepos 16 d. Be to, pažymėtinas ir itin reikšmingas parodymų nekonkretumas, ką, kaip minėta, gali paaiškinti nukentėjusiojo būsena.

Kita vertus, V. J., apklausiamas 2016 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 15), taip pat teisiamojo posėdžio metu dėl pažinties su J. S. aplinkybių (jų bendravimo laiko, pobūdžio ir pan. t. y. kad jie bendravo ne vieną dieną, kad J. S. jam nupirkdavo ir atveždavo alaus ir maisto) davė iš esmės nuoseklius parodymus, atitinkančius kitą bylos medžiagą, taip pat iš esmės ir kaltinamojo parodymus šiuo aspektu (tik skyrėsi tam tikri momentai, dėl to, kas inicijavo pažintį, kas pasiūlė (pasisiūlė) nupirkti V. J. maisto ir alkoholio ir pan.).

Taigi nepaisant to, kad yra tam tikri prieštaravimai ir nenuoseklumas nukentėjusiojo V. J. parodymuose, visgi vertinant juos esminės nagrinėjamoje byloje aplinkybės aspektu, t. y. ar V. J. davė J. S. mokėjimo kortelę, jos naudotojo tapatybę patvirtinančius, taip pat prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kad asmuo išgrynintų iš esmės visą sąskaitoje buvusią pinigų sumą, taip pat paimtų nukentėjusiojo vardu vartojimo kreditą bei išgrynintų ir šią sumą – jie pripažintini nuosekliais, kadangi nė vienos apklausos metu apie tai nebuvo nurodyta. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nė vienos apklausos metu bei pateikiant pareiškimą dėl įvykio, V. J. nenurodė jo minimo nepažįstamo asmens – galimai taksi vairuotojo, duomenų, kas lemia išvadą, jog jis šių duomenų nežinojo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, kuriuos patvirtino ir liudytojas L. J., pastarajam atvykus pas tėvą (V. J.) 2015 m. liepos 16 d., kad nuvežti jį į ligoninę, jau tada buvo pasigesta kortelės, bet, kaip parodė liudytojas L. J., jo tėvas tuo metu dar buvo įsitikinęs, kad kortelė kažkur turi būti, ir tik vėliau, kai pagalvojo, kad kortelė gali būti pagrobta, ragino kuo skubiau vykti į banką išsiaiškinti aplinkybes dėl kortelės, o banke gavus atitinkamą informaciją, iš karto (tą pačią dieną) buvo kreiptasi į policiją, nurodant, kad tam tikros finansinės operacijos (iš 2015 m. liepos 21 d. protokolo-pareiškimo ir jo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 5, 7, 10) matyti, kad nurodytą dieną jis visos tikslios informacijos, o būtent, susijusios su kredito paėmimu, dar neturėjo) buvo atliktos be jo žinios (t. 1, b. l. 5). Savo ruožtu esant paminėtiems tam tikriems nukentėjusiojo V. J. parodymų nenuoseklumams, pripažintina, kad tokiu atveju didelė reikšmė turėtų būti teikiama kitiems įrodymams, galintiems patvirtinti ar paneigti tam tikras reikšmingas aplinkybes.

Vertinant J. S. parodymus, kad tarp jo ir V. J. susiklostė civilinio teisinio pobūdžio santykiai, kadangi V. J. jam suteikė paskolą, tai yra leido išgryninti pinigus, esančius sąskaitoje, taip pat sutiko, kad J. S. V. J. vardu paimtų 6 000 eurų kreditą ir taip pat nurodytą sumą pinigų paimtų (išgrynintų), teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad aktualiomis dienomis V. J. vartojo alkoholinius gėrimus, ši aplinkybė nustatyta neginčijamai, remiantis tiek V. J. parodymais (šiuo aspektu jie nuoseklūs), tiek liudytojo L. J. parodymais, kad prieš atvežamas į Vilnių jo tėvas jau šiek tiek vartojo alkoholį, taip pat kad 2015 m. liepos 16 d. apie 19.00 val. jį rado neblaivų, bei kad bute matėsi daug alaus taros, netiesiogiai – liudytojos J. A., užfiksavusios V. J. parodymus. Savo ruožtu gynybos pozicija šiuo aspektu yra prieštaringa, kadangi teigiant, kad V. J. suteikė kaltinamajam paskolą, J. S. nurodė, kad jam nukentėjusysis atrodė blaivus, nepaisant to, kad, kaip pripažino, kasdien jam nupirkdavo ir atnešdavo po vieną / du litrinius butelius alaus, kita vertus, siekiant pagrįsti poziciją dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo, teigiama, kad įvykius nukentėjusysis miglotai galėjo atsiminti būtent dėl alkoholio vartojimo, dėl to, kad turėjo priklausomybę alkoholiui. Taigi įvertinus tai, kad V. J. buvo reikšmingai neblaivus dienomis, kuriomis buvo atliktos kaltinime nurodytos finansinės operacijos bei paimtas kreditas jo vardu, teismas kritiškai ir kaip neįtikėtiną vertina kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis, būdamas blaivus (kaltinamasis parodė būtent tai, kad V. J. jam atrodė blaivus), suteikė jam, iš esmės nepažįstamam asmeniui, neturėdamas jo kontaktinių duomenų, nurodyto dydžio paskolą, nepasirašydamas jokios sutarties (pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sutartis tarp fizinių asmenų dėl tokios sumos turi būti sudaryta rašytine forma), niekaip neužfiksuodamas tokios sutarties sąlygų, pinigų grąžinimo terminų ir pan., juolab iš esmės duodamas savo mokėjimo kortelę, jos naudotojo tapatybę patvirtinančius ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis pačiam kaltinamajam tiek pinigų išgryninimui, tiek ir kredito paėmimui.

Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai tuo atveju, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia savo tikruosius ketinimus, tikrąją valią. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių tai patvirtinti. Priešingai – yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiojo būsena – apsvaigimu nuo alkoholio, neteisėtai įgydamas V. J. elektroninę mokėjimo priemonę bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis.

Taip pat pažymėtini kiti reikšmingi J. S. pateiktos versijos neatitikimai kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Iš AB „Swedbank“ pateiktų duomenų - išrašo apie V. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, būklę aktualiomis dienomis (t. 1, b.l. 49-50), prisijungimo prie V. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje (t. 1, b. l. 53, 68), Vartojimo kredito sutarties (t. 1, b.l. 69-82) nustatyta, kad buvo atliktos tokios finansinės operacijos (chronologiškai) su V. J. sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis bei jo prieigoje elektroninėje bankininkystėje aktualiomis dienomis:

2015 m. liepos 15 d. nuo 14:48 val. iki 15:09 val. per 9 kartus išgryninta iš viso 2000 eurų;

2015 m. liepos 16 d. nuo 01:19 val. iki 01:22 val. iš bankomato Žirmūnų 2, per 5 kartus – iš viso 2000 eurų;

2015 m. liepos 17 d. nuo 00:09 val. iki 00:12 val. iš bankomato Žirmūnų 2 per 5 kartus – iš viso 2000 eurų;

2015 m. liepos 17 d. 21:54:06 pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. 15-059994-GV;

2015 m. liepos 17 d. pervesta paskola – 6000 eurų;

2015 m. liepos 17 d. nuo 23:48 val. iki 23:54 val. per 7 kartus iš bankomato Antakalnio 102 – iš viso 5900 eurų;

2015 m. liepos 18 d. 02:28 val. iš bankomato savanorių pr. 15A – 600 eurų.

Kaip minėta, J. S. parodė, kad jau po to, kai išgrynino pinigus, buvusius V. J. sąskaitoje, susitarė su nukentėjusiuoju ir dėl 6 000 eurų kredito paėmimo, pasinaudojant V. J. elektroninės bankininkystės duomenimis. Tačiau, kaip matyti iš AB „Swedbank“ pateikto išrašo apie V. J. banko sąskaitos būklę aktualiomis dienomis (t. 1, b.l. 49-50), paskutiniai pinigų, buvusių V. J. banko sąskaitoje (t. y. būtent buvusių jo sąskaitoje dar iki 6 000 eurų kredito paėmimo) išgryninimai buvo atlikti 2015 m. liepos 17 d., nuo 00:09 iki 00:12 val. (t. 1, b. l. 50), tai yra tuo metu, kai V. J. jau buvo ligoninėje (į ligoninę jis buvo paguldytas 2015 m. liepos 16 d., t. 1, b. l. 84). Be to, J. S. nurodė, kad visas korteles po to, kai atliko finansines operacijas, grąžino V. J., tačiau tiek Vartojimo kredito sutarties sudarymas, tiek ir minėtą paskolos sumą pervedus į V. J. sąskaitą, jos išgryninimas buvo atliktas 2015 m. liepos 17 ir 18 d., tai yra jau po to, kai V. J. buvo paguldytas į ligoninę, taigi akivaizdu, jog šie objektyvūs byloje esantys duomenys paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie V. J. mokėjimo kortelės ir atitinkamų duomenų grąžinimą nukentėjusiajam. Atitinkamai tai, kad J. S. negrąžino V. J. mokėjimo kortelės bei prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenų, taip pat neleidžia daryti išvados apie normalių ir sąžiningų civilinių teisinių santykių susiklostymą tarp jų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į kitas reikšmingas aplinkybes dėl J. S. ir V. J. bendravimo aplinkybių (laikotarpio).

J. S. parodė, kad nukentėjusysis pats priėjo prie jo, kai jis dirbo taksistu, tą dieną nukentėjusysis paprašė, kad nupirktų alaus ir užkandžių, pasakė, kad apmokės, taip pat paprašė, kad palydėtų namo bei kad kitą dieną jį vėl aplankytų. Kitą dieną jis vėl atvažiavo pas nukentėjusįjį. Kadangi maistą ir alų pirko už savo pinigus, o nukentėjusysis grynųjų pinigų neturėjo, nukentėjusysis pats davė mokėjimo kortelę ir pasakė PIN kodą, bendraujant jis paklausė, ar nukentėjusysis negali paskolinti pinigų, ir tada nukentėjusysis, padavęs kortelę, leido jam paimti, kiek reikia. Kaltinamasis pažiūrėjo, kiek yra pinigų kortelėje, ir paklausė, ar gali paimti 7 000 eurų, nukentėjusysis leido. Pirmą dieną išgrynino 2 000 eurų, per kelias dienas nuėmė pinigus, kiekvieną dieną kortelę atveždavo atgal. Parodė, kad su nukentėjusiuoju bendravo iš viso apie 4-5 dienas, užvažiuodavo pas jį kasdien, kortelę jam davė kitą dieną po pažinties.

Taigi gretinant pastaruosius parodymus jau minėtų objektyvių duomenų apie finansines operacijas su V. J. sąskaitoje buvusiomis piniginėmis lėšomis atžvilgiu, matyti, kad yra tam tikrų esminių neatitikimų. Kadangi, kaip išplaukia iš J. S. parodymų, susipažino jis vieną dieną prieš tai, kad pirmą kartą išgrynino 2 000 eurų, darytina išvada, kad jie susipažino 2015 m. liepos 14 d. (tam neprieštarauja ir aplinkybė, kad 2015 m. liepos 14 d. 17:50 val. grynuosius pinigus – 100 eurų – iš savo sąskaitos bankomate nusiėmė pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 31, 32 (antra lapo pusė), t.y. savo mokėjimo kortele dar naudojosi pats nukentėjusysis). Pirmą dalį pinigų (2 000 eurų) J. S. išgrynino 2015 m. liepos 15 d., nuo 14:48 iki 15:09 val., antrą dalį (2 000 eurų) – 2015 m. liepos 16 d. nuo 01:19 val. iki 01:22 val. Ir, kaip jau minėta, 2015 m. liepos 16 d., V. J. buvo paguldytas į ligoninę. Tik po to, kaip jau minėta, 2015 m. liepos 17 d. nuo 00:09 val. iki 00:12 val. J. S. išgrynino dar 2 000 eurų, tada 2015 m. liepos 17 d., 21:46 val., prisijungęs prie V. J. paskyros Swedbank interneto banke, 21:54 val. pasirašė 6 000 eurų Vartojimo kredito sutartį, 2015 m. liepos 17 d., nuo 23:48 val. iki 23:54 val. išgrynino iš viso 5 900 eurų sumą, o 2015 m. liepos 18 d. 02:28 val. išgrynino dar 600 eurų sumą. Taigi iki V. J. paguldymo į ligoninę, J. S. buvo išgryninęs dar tik mažesniąją visos sumos dalį – 4 000 eurų, savo ruožtu kitą sumos dalį išgrynino (taip pat sudarė V. J. vardu 6 000 eurų Vartojimo kredito sutartį, o pastarąją sumą pervedus – išgrynino ir ją), V. J. jau gulint ligoninėje, dėl ko, akivaizdu, kad jo nurodyta aplinkybė, kad kiekvieną kartą pasinaudojęs mokėjimo kortele jis ją grąžindavo (kaip ir tai, kad ją bei duomenis grąžino ir po to, kai paėmė kreditą bei išgrynino paskutines pinigų sumas) visiškai nepasitvirtino. Iš išdėstyto matyti, kad jo parodymai dėl bendravimo su V. J. intensyvumo (iš viso – 4-5 dienas) taip pat prieštarauja šiems minėtiems duomenims. Savo ruožtu pastebėtina, kad nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis pas jį buvo atėjęs gal 2-3 kartus (nurodytomis dienomis), kas iš esmės atitinka jau minėtus duomenis.

Kritiškai vertintina ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad V. J. jam davė mokėjimo kortelę, kadangi neturėjo grynųjų pinigų. Nors gynybos požiūriu, tai patvirtina L. J. parodymai, kad kai tėvas jam davė mokėjimo kortelę pasiimti 600 eurų, grynųjų pinigų buvo gal keliasdešimt eurų, kadangi jei būtų grynųjų, tėvas nebūtų davęs kortelės, visgi atkreiptinas dėmesys, kad L. J. parodė apie tai, kas buvo būtent tuo metu, kai jis buvo paėmęs mokėjimo kortelę su nukentėjusiojo leidimu. Kaip matyti iš V. J. banko sąskaitos išrašo, 600 eurų suma buvo pasiimta iš sąskaitos 2015 m. liepos 9 d., kas leidžia konstatuoti, kad L. J. parodymai apie pinigus, buvusius piniginėje, buvo būtent apie nurodytą laiką – 2015 m. liepos 9 d. Bet, kaip matyti iš nurodyto išrašo, po to, 2015 m. liepos 12 d. 06:22 val. iš sąskaitos buvo paimti 100 eurų, o 2015 m. liepos 14 d. 17:50 val., t. y. tikėtiną V. J. pažinties su J. S. dieną – dar 100 eurų; V. J. 2016 m. sausio 19 d. parodė, kad jam parodžius nuotraukas, darytas 2015 m. liepos 12 ir 14 d. (t. 1, b. l. 31, 32), jis patvirtino, kad tai jis paėmė nurodytas pinigų sumas. Taigi tai leidžia, viena vertus, kritiškai vertinti kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis neturėjo grynųjų pinigų, iš kitos pusės, tai tam tikru aspektu patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis kaltinamajam duodavo grynųjų pinigų, kai kaltinamasis jam nupirkdavo maisto ir alaus.

Taigi įvertintų duomenų ir nurodytų argumentų visuma lemia teismo išvadą, kad J. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (mokėjimo kortelę) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip pat juos neteisėtai, t. y. neturėdamas teisėto naudotojo (t. y. V. J.) sutikimo, panaudojo – tiek prisijungdamas prie V. J. paskyros Swedbank elektroninės bankininkystės sistemoje ir pasirašydamas V. J. vardu 6 000 eurų Vartojimo kredito sutartį (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 8 797,46 eurų), tiek ir išgrynindamas iš viso 12 500 eurų (tarp jų – 6 000 eurų dydžio paimtą paskolą) iš bankomatų. Nurodyti veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalies (neteisėtas mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimas ir laikymas) ir 215 straipsnio 1 dalies (neteisėtas finansinės operacijos (ar finansinių operacijų) inicijavimas panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) sudėtį, todėl J. S. pripažintinas kaltu padarius nurodytas nusikalstamas veikas.

Dėl J. S. veikos atitikties Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, pirmiausia pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymis – tai apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengti didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, kurios yra esminės apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perleidimo.

Kadangi nagrinėjamoje byloje aktualios veikos padarytos naudojantis bankomatais – t. y. naudojantis mokėjimo kortele ir atitinkamais jos naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis paimant (išgryninant) atitinkamas pinigų lėšas, taip pat elektroninėje bankininkystėje, pasinaudojant atitinkamais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančių priemonių duomenimis, būtina pažymėtina tam tikrą specifiką, kiek tai susiję su apgaulės panaudojimu. Apgaulė kaip sukčiavimo požymis gali pasireikšti ne tik turto savininko, tačiau ir asmens, kurio žinioje toks turtas yra, suklaidinimu dėl tam tikrų esminių aplinkybių. Taigi nurodytoje elektroninės bankininkystės srityje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius kitus būtinus šio nusikaltimo sudėties požymius) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–375/2012).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad J. S. neteisėtai, t. y. neturėdamas V. J. (ar kredito įstaigos sutikimo) panaudojo V. J. mokėjimo kortelę, jos PIN kodą, taip pat prisijungimo prie V. J. paskyros Swedbank elektroninės bankininkystės sistemoje duomenis, bankui pateikė save kaip V. J. ir taip suklaidino banką, jog tai būtent V. J. nurodo paimti iš atitinkamų bankomatų atitinkamas pinigų sumas, taip pat kad būtent jis (t. y. V. J.) siekia sudaryti Vartojimo kredito sutartį, dėl ko (t. y. asmens tapatybės) suklaidintas bankas nurodytas pinigų sumas išmokėjo bankomatuose, taip pat sudarė Vartojimo kredito sutartį bei paskolos sumą pervedė į V. J. banko sąskaitą. Taigi pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad J. S. veika – minėtomis aplinkybėmis, laiku bei vietoje, nurodymų bankomatuose išmokėti atitinkamas pinigų sumas iš V. J. banko sąskaitos pateikimas ir pinigų paėmimas, neteisėtai naudojantis V. J. išduota mokėjimo kortele bei jos PIN kodu, taip pat prisijungimas prie V. J. paskyros elektroninės bankininkystės sistemoje, identifikuojant save kaip V. J., t. y. pateikimas nurodytų duomenų, taip suklaidinant banką ir dėl tokio suklaidinimo atliktas svetimo turto (pinigų) įgijimas – kvalifikuotina kaip sukčiavimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kadangi pasisavinta pinigų suma atitinka didelės vertės turto sąvoką (BK 190 str.).

Pažymėtina, kad kaltinamasis buvo kaltinamas dviejų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo veiksmus, o būtent, kad jis, ankščiau nurodytomis aplinkybėmis įgijęs ir savo žinioje laikęs svetimą, t. y. nukentėjusiojo elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, juos, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo, t. y. inicijavo finansines operacijas bei jas atliko (sudarė Vartojimo kredito sutartį, bankomatuose išgrynino atitinkamas pinigų sumas iš nukentėjusiojo bank sąskaitos) iš esmės per trumpą laiko tarpą, nuosekliai laiko atžvilgiu, naudodamas vieno nukentėjusiojo mokėjimo kortelę bei jos PIN kodą, taip pat to paties nukentėjusiojo prisijungimo prie paskyros AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemoje duomenis, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, taip pat į kaltinamojo parodymus, kad jis siekė įgyti (nors ir teigė, jog teisėtai) būtent tokio dydžio turtą, teismas sprendžia, jog kaltinamasis įvykdė vieną tęstinę BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, apimančią tiek veiksmus dėl Vartojimo kredito sutarties sudarymo 2015 m. liepos 17 d., prisijungus prie V. J. paskyrus elektroninės bankininkystės sistemoje, tiek ir veiksmus paimant atitinkamas pinigų sumas iš V. J. banko sąskaitos, pasinaudojant jo mokėjimo kortele bei jos PIN kodu.

Teismas taip pat pažymi, jog formuluojant kaltinimą J. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, buvo nurodyta, kad kaltinime nurodytais veiksmais J. S. apgaule savo naudai įgijo V. J. priklausančius 12 500 eurų. Tačiau šiuo aspektu teismas pastebi, jog dalyje dėl 6 000 eurų dydžio paskolos, pervestos į V. J. sąskaitą, išgryninimo, kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad tokio dydžio turtas apgaule buvo įgytas iš AB „Swedbank“. Toks tikslinimas atliekamas atsižvelgus į tai, jog, kaip minėta, minėtą paskolos sutartį sudarė J. S. apgaule, neteisėtai panaudodamas V. J. duomenis. Pastebėtina ir tai, jog toks faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi taip neprisidėjo nauji veikos epizodai, nesikeitė veikų apimtis, veikos padarymo laikas, vieta, būdas, tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui ir pan.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos – tyčinės (tiesioginė tyčia), baigtos, nusikaltimai, numatyti BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje – apysunkiai, o nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje – sunkus, nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad padaryta turtinė žala nukentėjusiajam neatlyginta.

Atsižvelgtina ir į J. S. asmenybę: išsilavinimas – specialusis vidurinis, vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 149), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 187-192), teistas 7 kartus, iš esmės už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 150-184), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, nesigydė, į įskaitą neįrašytas (t. 1, 194, 195, 199).

Taigi įvertinęs nurodytų duomenų visumą, ypač atsižvelgdamas į tai, kad J. S., kaip minėta, teistas 7 kartus, teistumai neišnykę, pagal paskutinį nuosprendį bausmės pabaiga – 2015 m. rugsėjo 28 d. (t. 1, b. l. 155), t. y. šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, dar neatlikęs jam paskirtos bausmės (šiuo metu bausmė jau atlikta), teismas daro išvadą, kad J. S. yra linkęs nusikalsti ir nekeičia savo elgesio bei neigiamų nuostatų dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų taisyklių. Taigi teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta J. S. paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes (pažymėtina, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė), jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Dėl nurodytų aplinkybių teismas taip pat nemato galimybės taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės, paskirtos už jas, bendrintinos taikant apėmimą (BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p.), o pastaroji subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį taikant dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.).

Kaltinamasis J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., 14.45 val., t. y. 2 paras (t. 1, b. l. 126-128). Šis laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Patikslintu civiliniu ieškiniu (t. 2, b. l. 27-28) V. J. prašo priteisti iš J. S. 7 050 eurų turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos. Prašoma priteisti turtinė žala susideda iš 6 500 eurų, paimtų iš V. J. banko sąskaitos, taip pat 550 eurų turtinė žala, padaryta J. S. slaptai pagrobus iš nukentėjusiojo buto jam priklausančius daiktus – rankinę, telefonus Nokia 301 ir Nokia 112, akinius, seifo raktus (dėl to teko įsigyti naują seifą). Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad dėl J. S. patyrė skaudžius išgyvenimus – nebegali pasitikėti žmonėmis, sutriko gyvenimo ritmas, nebegali naktimis ramiai miegoti, yra prislėgtas ir niūrios nuotaikos, jaučia emocinį nuovargį, prisimindamas įvykius, susijaudina, teko nuolat vykti ikiteisminio tyrimo metu patikslinti parodymų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos kaltas J. S., pripažintina, kad nukentėjusysis turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Taigi civilinis ieškinys dalyje dėl 6 500 eurų, pasisavintų iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, tenkintinas.

Tačiau dalyje dėl prašymo priteisti 550 eurų sumą, susidariusią dėl to, kad iš nukentėjusiojo buto buvo pavogti rankinė, telefonai, akiniai, seifo raktai, pažymėtina, jog dėl nurodytų daiktų pagrobimo J. S. nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis šiuo nuosprendžiu nepripažintas kaltu dėl nurodytų daiktų pagrobimo. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad dėl nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jis neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas turi atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su nukentėjusiuoju, tarp jų – nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ir pan. Taigi vertintina, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra per didelė, įvertinus aplinkybę dėl jo didelio neatsargumo, kadangi jis, būdamas neblaivus, tik susipažinęs su nepažįstamu asmeniu, jį pakvietė į namus, jam pakartotinai atvykus – įleisdavo į namus (nepaisant savo būklės) ir pan. Taigi adekvačiu pripažintinas 200 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme – iš viso 210 eurų.

Teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį (patikslintą civilinį ieškinį), jį atstovavo ne viename teisiamajame posėdyje, sprendžia, kad prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra adekvatus ir protingas, todėl jis priteistinas iš kaltinamojo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu, ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir skirti J. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., 14.45 val., t. y. 2 paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. J. iš J. S. 6 500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti V. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir V. J. priteisti iš J. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 210 (du šimtus dešimt) eurų.

Daiktus – du kompaktinius diskus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.