Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirta jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir skirta J. S. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. 14.00 val. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., 14.45 val., t. y. 2 paros, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priteista V. J. iš J. S. 6 500 (šeši tūkstančiai penki šimtai) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 200 (du šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Tenkintinas V. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir V. J. priteista iš J. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 210 (du šimtai dešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, be ne vėliau nei 2015 m. liepos 15 d. 14.48 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiojo V. J. girtumu, paėmė jo vardu išduotą AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos identifikavimo duomenis, kuriuos laikė nenustatytą laiką, bet ne mažiau nei iki 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., kai šią mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus operacijai inicijuoti, panaudojo bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 15A.

Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo kortelę ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.09 val. per devynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo devynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 16 d. nuo 01.19 val. iki 01.22 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 17 d. nuo 00.09 val. iki 00.12 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima, V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų; be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir neteisėtai atlikti finansinę operaciją, būdamas Vilniuje, Eišiškių pl. 11, turėdamas neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės sistemos https://ib.swedbank.lt/ naudotojo V. J. autentifikavimo kodus bei kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 17 d., 21.46 val. naudodamas mobilaus ryšio telefoną, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra jis neva kaip teisėtas AB „Swedbank“ banko naudotojas, o būtent V. J., kuriam priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė 2015 m. liepos 17 d., 21.46 val. prie pastarojo paskyros elektroninėje bankininkystės sistemoje https://ib.swedbank.lt/ ir apgaule, pateikdamas save kaip V. J., užpildė paraišką pastarojo vardu gauti 6000 eurų kreditą ir patvirtino šį kintamu V. J. vardu išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 17 d., nuo 23.48 val. iki 23.54 val. per septynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Antakalnio g. 102, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 5900 eurų; be to, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 600 eurų.

Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. liepos 15 d., nuo 14.48 val. iki 15.09 val. per devynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 64, neteisėtai inicijavo devynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 16 d. nuo 01.19 val. iki 01.22 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 17 d. nuo 00.09 val. iki 00.12 val. per penkis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima, V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini)AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai inicijavo penkias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 2000 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 17 d., nuo 23.48 val. iki 23.54 val. per septynis kartus, neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Antakalnio g. 102, neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas, kurių metu nuėmė 5900 eurų, be to, jis 2015 m. liepos 18 d., 2.58 val., neturėdamas nukentėjusiojo V. J. leidimo, pasinaudodamas svetima V. J. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ bankui priklausančiame bankomate, adresu Vilniuje, Savanorių pr. 15A, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu nuėmė 600 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo V. J. priklausančius iš viso 6 500 eurų, ir AB „Swedbank“ priklausančius 6 000 eurų, iš viso 12 500 eurų.

Tokiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei atlyginti nukentėjusiajam V. J. priteistą civilinį ieškinį. Nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, padarė klaidingas išvadas dėl apelianto kaltės padarius BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Pažymima, kad iš nukentėjusiojo viso proceso metu duotų parodymų analizes akivaizdžiai matyti, kad jis parodymus keitė, tų pakeitimų teisme logiškai paaiškinti negalėjo, be to, jo nurodytas aplinkybes kategoriškai paneigė teisme liudytojomis apklaustos ikiteisminio tyrimo tyrėjos, tačiau nežiūrint to, teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis yra patikimas, juo galima tikėti ir grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto manymu nukentėjusiojo parodymai skirtingi ne tik dėl banko kortelės su PIN kodais perdavimo apeliantui aplinkybių, tačiau ir dėl pačios pažinties su J. S.. Pasak apelianto nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl teismas negalėjo vien tik jais remtis grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o taip pat, kad nukentėjusiojo V. J. parodymai prieštarauja kitų apklaustų byloje liudytojų parodymams ir apelianto paaiškinimams. Pažymima, kad duomenų, kurie paneigtų faktą, kad V. J. pateikė apeliantui savo banko kortelę su PlN kodais, leido nuimti iš sąskaitos pinigus bei paimti jo vardu kreditą, ir šiuos pinigus paskolino, nėra. Apelianto manymu teismas netinkamai vertino vienintelio asmens (nukentėjusiojo) parodymus ir netikėjo jo nuosekliais paaiškinimais, kad tarp apelianto ir V. J. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas nurodo ir tai, jog iš bankomatų pinigus nuėmė pats, neslėpdamas savo tapatybės, žinodamas, kad prie kiekvieno bankomato yra sumontuotos vaizdą filmuojančios kameros, kas dar kartą patvirtina, kad finansines operacijas atliko su V. J. žinia ir sutikimu, be to kai iš V. J. banko sąskaitos jau buvo nuėmęs dalį pinigų, apeliantas ir toliau eidavo pas jį į namus, atnešdavo jam maisto, bendravo su juo, nebijodamas, kad gali būti sulaikytas jo artimųjų ar policijos pareigūnų kaip padaręs tariamą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad protokole-pareiškime V. J. nurodė tik faktą, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti pinigai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šis procesinis veiksmas (nurodytas laikas 18.10-18.20 val.) vyko vėliau, nei nukentėjusiojo apklausa, kurios pratakolas formintas tą pačią dieną nuo 16.30 iki 17.57 val.

Taip pat nesutinkama su teismo išvadomis dėl bausmės skyrimo. Pasak apelianto teismas nepaisė nukentėjusiojo V. J. interesų civilinio ieškinio atlyginimo srityje, neįvertino fakto, jog apeliantas dirba pagal individualią veiklą, gauna legalias pajamas, t.y. teikia taksi vairuotojo paslaugas bei verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, todėl darbinė veikla realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu gali negrįžtamai nutrūkti. Pažymima, kad neturėdamas darbo ir uždarbio, apeliantas negalės atlyginti nukentėjusiajam teismo priteisto civilinio ieškinio. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė jau atlikta ir teismas jos nebendrino su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, apelianto manymu buvo teisinis pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti įpareigojant jį tęsti darbą ir per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam civilinį ieškinį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai J. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai iš spręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl įrodymų vertinimo taisyklės, BPK straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, pakankamai išanalizuoti paties apelianto, nukentėjusiojo V. J., liudytojų L. J., J. A., R. L. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, apelianto kaltė dėl paminėtų nusikalstamų veikų įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir teismo nuosprendyje padarytos išvados, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju teismas pakankamą dėmesį skyrė situacijos analizei, atliko parodymų vertinimą, tarpusavyje lygindamas parodymus, bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad J. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl ko visiškai pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė.

Nuteistasis J. S. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, tačiau nurodo, jog tiek mokėjimo kortele, tiek prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis jis naudojosi teisėtai, turėdamas V. J. leidimą, kadangi su V. J. jis susitarė, kad gali pasiskolinti tam tikrą pinigų sumą iš 7000 eurų, buvusių V. J. banko sąskaitoje, taip pat pasiimti V. J. vardu 6000 eurų kreditą, pasinaudodamas jo elektroninės bankininkystės duomenimis. Šiuo atveju sutiktina apylinkės teismo išvada, kad šioje byloje esminė aplinkybė yra tai ar iš tikrųjų V. J. su nuteistuoju J. S. susitarė dėl paskolos sutarties ir, atitinkamai, V. J. pats savo valia perdavė J. S. savo mokėjimo kortelę bei kitus nurodytus duomenis, pakankamus inicijuoti atitinkamas finansines operacijas (kortelės PIN kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis). Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nukentėjusiojo parodymų viso proceso metu analizę ir pagrįstai nurodė, kad jie yra tam tikrose detalėse prieštaringi ir nenuoseklūs, kaip antai apie apelianto ir nukentėjusiojo susipažinimo aplinkybes, tačiau teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad reikšmingas parodymų nekonkretumas gali būti paaiškinamas nukentėjusiojo būsena. Vis tik vertinant nukentėjusiojo parodymus visumoje, matyti, kad nė vienos apklausos metu pastarasis nenurodė, kad jis davė J. S. mokėjimo kortelę, jos naudotojo tapatybę patvirtinančius, taip pat prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, kad asmuo išgrynintų iš esmės visą sąskaitoje buvusią pinigų sumą, taip pat paimtų nukentėjusiojo vardu vartojimo kreditą bei išgrynintų ir šią sumą. Šioje byloje tai esminė aplinkybė sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą ir dėl to nukentėjusysis V. J. buvo pakankamai kategoriškas. Tuo tarpu nukentėjusysis teisme paaiškino, dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų, kad jis davė kortelę ir PIN kodą nepažįstama vyrui, patikslinęs, kad kaltinamajam kortelės nedavė ir prašė tikėti jo parodymais, duotais paskutinį kartą apklausiant ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia ir į paties nuteistojo prieštaringus J. S. parodymus. Apylinkės teismas pateikė tokių nuteistojo J. S. prieštaringų parodymų išsamią analizę. O būtent, J. S. parodė, kad jau po to, kai išgrynino pinigus, buvusius V. J. sąskaitoje, susitarė su nukentėjusiuoju ir dėl 6 000 eurų kredito paėmimo, pasinaudojant V. J. elektroninės bankininkystės duomenimis. Tačiau, kaip matyti iš AB „Swedbank“ pateikto išrašo apie V. J. banko sąskaitos būklę aktualiomis dienomis (t. 1, b.l. 49-50), paskutiniai pinigų, buvusių V. J. banko sąskaitoje (t. y. būtent buvusių jo sąskaitoje dar iki 6 000 eurų kredito paėmimo) išgryninimai buvo atlikti 2015 m. liepos 17 d., nuo 00:09 iki 00:12 val. (t. 1, b. l. 50), tai yra tuo metu, kai V. J. jau buvo ligoninėje (į ligoninę jis buvo paguldytas 2015 m. liepos 16 d., t. 1, b. l. 84). Be to, J. S. nurodė, kad visas korteles po to, kai atliko finansines operacijas, grąžino V. J., tačiau tiek Vartojimo kredito sutarties sudarymas, tiek ir minėtą paskolos sumą pervedus į V. J. sąskaitą, jos išgryninimas buvo atliktas 2015 m. liepos 17 ir 18 d., tai yra jau po to, kai V. J. buvo paguldytas į ligoninę, taigi akivaizdu, jog šie objektyvūs byloje esantys duomenys paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie V. J. mokėjimo kortelės ir atitinkamų duomenų grąžinimą nukentėjusiajam. Tokius nuteistojo J. S. prieštaringus parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka esminių faktinių aplinkybių.

Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė (šioje byloje AB „Swedbank “ Nr. duomenys neskelbtini), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai ir šioje byloje – AB bankui „Swedbank“), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šioje byloje toks asmuo V. J.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui, taigi ir nuteistajam J. S., banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013).

Šiuo gi atveju baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas puikiai suprato, jog įgijo ir laikė svetimą, t. y. ne jam, o V. J. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir ja, savo naudai, inicijavo finansines operacijas. Nors nuteistasis J. S. teigia, kad nukentėjusysis jam leido naudotis banko kortele ir atlikti finansines operacijas, tačiau apeliantas matydamas tokią nukentėjusiojo būseną, turėjo suprasti ir suprato, kad jis adekvačiai negalėjo suvokti pasekmių, tačiau tokia situacija pasinaudojo. Nuteistasis J. S. gavęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, suprasdamas, jog ši jam nepriklauso, banko sistemai pateikdamas save kaip V. J., panaudojo šią kortelę finansinėms operacijoms inicijuoti, tačiau toks banko mokėjimo kortelės įgijimo, laikymo ir panaudojimo būdas yra neteisėtas. Kaip ir pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijai akivaizdžiai neįtikinama nuteistojo versija, kad nukentėjusysis suteikė jam, nepažįstamam asmeniui, neturėdamas jo kontaktinių duomenų, nurodyto dydžio paskolą, nepasirašydamas jokios sutarties, neužfiksuodamas tokios sutarties sąlygų ar pinigų grąžinimo terminų. Pastebėtina, kad nė vienos apklausos metu nukentėjusysis nenurodė nuteistojo duomenų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad pastarasis jų nežinojo. Priešingai, nukentėjusiojo tolimesni veiksmai pasigedus kortelės, kaip antai, pagalvojus, kad kortelė pavogta buvo vykstama į banką išsiaiškinti aplinkybes dėl kortelės, o banke gavus atitinkamą informaciją, iš karto - tą pačią dieną, buvo kreiptasi į policiją, nurodant, kad tam tikros finansinės operacijos, kredito paėmimas, buvo atliktos be jo žinios. Nors nuteistasis nurodo, kad V. J. jam leido atlikti kaltinime nurodytas finansines operacijas, vis tik, iš byloje esančių bankomatų duomenų matyti, kad finansinės operacijos iš esmės buvo inicijuojamos naktį, kas tik sustiprina manymą, kad S. S. veikė savarankiškai, be nukentėjusiojo leidimo, tai yra neteisėtai. Šiuo atveju nuteistasis J. S. akivaizdžiai naudojosi nukentėjusiojo būsena dėl girtumo. Pats, savo iniciatyva, dėl menkaverčių priežasčių vaikščiojęs pas nepažįstamą V. J., po ko neteisėtai įgijęs elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaulingai save identifikuodamas, kaip sąskaitos turėtoją inicijuodavo finansines operacijas, taip paimdamas pinigus iš bankomato bei prisijungdamas prie V. J. paskyros Swedbank elektroninės bankininkystės sistemoje ir pasirašydamas V. J. vardu Vartojimo kredito sutartį. Nustačius, jog elektroninė mokėjimo kortelė buvo panaudota finansinėms operacijoms inicijuoti, be tos kortelės teisėto ir sąmoningo valdytojo leidimo, buvo padaryta padarant žala nukentėjusiajam V. J.. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad banko kortelės ir jos duomenys priklauso bankui, bankas tik turėtojui suteikia teisę ją naudotis. Bankas turėtų teisę leisti naudotis ir kitam asmeniui, tačiau tik su banko žinia. Šiuo gi atveju į banką kreiptasi nebuvo.

Apeliantas nurodo ir tai, jog iš bankomatų pinigus nuėmė pats, neslėpdamas savo tapatybės, žinodamas, kad prie kiekvieno bankomato yra sumontuotos vaizdą filmuojančios kameros, kas dar kartą patvirtina, kad finansines operacijas atliko su V. J. žinia ir sutikimu, be to kai iš V. J. banko sąskaitos jau buvo nuėmęs dalį pinigų, apeliantas ir toliau eidavo pas jį į namus, atnešdavo jam maisto, bendravo su juo, nebijodamas, kad gali būti sulaikytas jo artimųjų ar policijos pareigūnų kaip padaręs tariamą nusikalstamą veiką. Tačiau tokiu atveju akivaizdu, jog paaiškėjus nusikaltimui būtų lengviau nustatyti nuteistojo asmenybę ir jis praktiškai pasislėpti neturi galimybės. Tai yra nuteistasis prisidengė imituodamas tariamai teisėtą veiklą ir tai yra jo vienas iš sukčiavimo būdų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad protokole-pareiškime V. J. nurodė tik faktą, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti pinigai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šis procesinis veiksmas (nurodytas laikas 18.10-18.20 val.) vyko vėliau, nei nukentėjusiojo apklausa, kurios protokolas formintas tą pačią dieną nuo 16.30 iki 17.57 val. Vis tik šios nuteistojo nurodomos aplinkybės nepaneigia nuteistojo kaltės. Tuo tarpu esminių procesinių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, išanalizavo byloje esančius duomenis ir įvertinęs, kad J. S. veiksmuose yra nusikalstamų veikų subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Daryti priešingos išvados ir nuteistojo J. S. išteisinti teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas taikyti nuteistojo J. S. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti bei įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei atlyginti nukentėjusiajam V. J. priteistą civilinį ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu J. S. nuteistas už tyčinių baigtų apysunkių ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 str. 4, 5 d.). Šiuos nusikaltimus J. S. padarė būdamas praeityje teistas 7 kartus, iš esmės už nusikaltimus nuosavybei, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, nesistengia keistis ir yra linkęs nusikalsti. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, į tai, kad J. S. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, specialaus vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia J. S. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti J. S., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas nuteistojo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o nesudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Konstatuojama, kad bausmė J. S. individualizuota tinkamai.

Nuteistasis J. S. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį prašymą vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Tuo tarpu svarstant taikymo LR BK 75 str. instituto galimybes nuteistojo J. S. atžvilgiu negalima neatsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip jau buvo minėta, J. S. praeityje teistas 7 kartus, iš esmės už nusikaltimus nuosavybei, šiuos nusikaltimus padarė tik paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietos. Taigi nuteistasis J. S. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios neigiamos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis dirba, nori atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau pažymi, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę. Be to byloje nėra duomenų, kad praėjus laiko tarpui, nuteistasis būtų atlikęs grąžinimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.