Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-83-325/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-21
Bylos Nr.
2-83-325/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Kontrimas
Pareiškėjas
R. J., M. J., G. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2-83-325/2013Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01459-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.3.; 113.1.; 128.19.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 21 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,sekretoriaujant Aušrai Jašinskienei,dalyvaujant pareiškėjams R. J., M. J., G. J., atstovaujamai įstatyminio atstovo R. J.,

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Osvaldui Čemertinui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J., M. J. ir G. J., atstovaujamos įstatyminio atstovo R. J., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą (b.l. 3-6), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. ir M. J. faktiškai priėmė mirusios V. J. visą palikimą ir jį valdo, atnaujinti terminą G. J. palikimui priimti po 2009-11-22 mirusios motinos V. J. mirties, taip pat išduoti teismo leidimą R. J. nepilnametės dukters G. J. vardu priimti mirusios V. J. turto dalį. Nurodė, kad po V. J. mirties pareiškėjai rūpinasi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, tačiau į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas mirusiosios V. J. turtui paveldėti niekam neišduotas. Palikimą sudaro: 5/6 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – sandėlio – stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nurodo, kad mirusios motinos palikimo dalį turėjo priimti nepilnametės pareiškėjos G. J. atstovas pagal įstatymą R. J., kuris į notarų biurą nesikreipė. Prašo priežastis, dėl ko G. J. vardu laiku nepriimta mirusios motinos palikimo dalis, pripažinti svarbiomis ir praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti. Pažymi, kad tarp pareiškėjų nėra jokio ginčo dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismas pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl palikimo priėmimo fakto laikys pagrįstais, išsamiais ir teisėtais, ir pareiškėjų pareiškime išdėstytas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažins svarbiomis (b.l. 72-73).

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus pareiškėjo R. J. šeimoje, o taip pat, mano, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir 2009-11-22 mirusiai V. J. priklausiusio turto paveldėjimas nepilnamečio vaiko vardu atitinka nepilnametės G. J., gim. 1995-12-29, interesus (b.l. 70-71).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. pareiškime nurodytais motyvais prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad po sutuoktinės V. J. mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjai R. J., M. J. ir G. J., jie liko gyventi tame pačiame name, rūpinosi gyvenamuoju namu kaip savo, tvarkė prižiūrėjo, remontavo, mokėjo reikiamus mokesčius, taip pat perėmė ir visus palikėjos asmeninius daiktus. Papildomai paaiškino, kad į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, nes nežinojo visų paveldėjimo procedūrų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad po motinos V. J. mirties toliau vykdė ūkininko veiklą, dirbo žemę, sėjo, nuiminėjo derlių, mokėjo reikiamus žemės mokesčius. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų sutvarkymui ir paveldėjimo liudijimo gavimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. J. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais pareiškime.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jei teismas pateiktus įrodymus pripažins teisėtais ir pagrįstais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. J. mirė 2009-11-22 (b.l. 6), paskutinė deklaruota jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), santuokoje su R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11) susilaukė vaikų – M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10), po jos mirties jokie įpėdiniai, paduodami prašymą notarui, palikimo nėra priėmę (b.l. 16). Santuokos metu R. J. ir V. J. įsigijo nekilnojamąjį turtą: 5/6 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – saugyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato – sandėlio – stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-57).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po motinos mirties, tačiau faktiškai palikimą priėmė, tai yra rūpinosi nekilnojamuoju turtu, likusiu po palikėjos mirties. Tai, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą po V. J. mirties faktiškai pradėdami valdyti priėmė jos palikimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu pareiškėjų duoti paaiškinimai. Pripažintina, kad pareiškėjai iš karto po V. J. mirties faktiškai pradėdami valdyti V. J. priklausantį turtą, priėmė jos palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.57 str. 1 d. šio kodekso 5.50 str. nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2006-01-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, pažymėjo, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų plikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.).

Po mamos V. J. mirties įstatymine pirmos eilės įpėdine tapo ir jos dukra G. J., kurios įstatyminis atstovas pagal įstatymą R. J. (tėvas), per 3 mėnesius į notaro biurą nesikreipė, dėl ko buvo praleistas terminas palikimui priimti. Priežastis, kodėl į notaro biurą nesikreipė, R. J. nurodo, kad nežinojo visų paveldėjimo procedūrų. Pažymi, kad tarp pareiškėjų nėra jokio ginčo dėl palikimo priėmimo. Darytina išvada, kad pareiškėja G. J. praleido terminą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo dėl objektyvių priežasčių – įstatyminio atstovo teisinių žinių stokos. Ir šios priežastys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti pratęstinas (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str.).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Pareiškėja G. J., gim. 1995-12-29, a.k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė ir jos atstovas pagal įstatymą yra tėvas R. J. (Lietuvos Respublikos CPK 38 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.188 str. įtvirtinta nuostatą kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, todėl nepilnametės G. J. tėvas R. J. privalo gauti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.188 str. 1 d. 2 p., pareiškėjo R. J. prašymas dėl teismo leidimo nepilnametės dukters G. J. vardu priimti palikimą po motinos V. J. mirties, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu, nes pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius teismo leidimo išdavimo galimumą: pažymas apie nekilnojamą turtą, gimimo liudijimų, mirties liudijimo kopijas, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei kitus dokumentus reikalingus teismo leidimo išdavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 448 str., 582 str. 4, 6 d., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009-11-22 (mirties akto įrašo Nr. 20), priėmė visą jos palikimą ir jį valdo.

Pripažinti, kad G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), įstatyminis atstovas R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleido terminą priimti nepilnametės dukters vardu palikimo dalį, kuri atsirado po jos motinos V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-11-22 (mirties akto įrašo Nr. 20), ir atnaujinti G. J. įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, pratęsiant tą terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjui R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) leisti priimti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2009-11-22 (mirties akto įrašo Nr. 20), palikimo dalį nepilnametės dukters G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Kontrimas