- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1-2577-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00164-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- V.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo: jis 2019-01-01, apie 10.40 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato patalpose, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (kai jam nustatytas 1,39 promilių girtumas), pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M.: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M. atidarius laikino sulaikymo patalpos duris, jis atsisakė įeiti į laikino sulaikymo patalpą, liepus vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą, jis dar kartą nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui, būdamas įspėtas, kad jei nevykdys teisėtų pareigūno reikalavimų bus panaudota jėga, jis atsisakė įeiti į laikino sulaikymo patalpą, pradėjo mosikuoti rankomis, buvo dar kartą įspėtas dėl teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymo, po ko vyriausiasis postinis V. M. paėmė jam už rankos ir pradėjo vesti į laikino sulaikymo kamerą, jis įžengė į laikino sulaikymo patalpą, pradėjo veržtis atgal, sugriebė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M. už kairės rankos delno ir pradėjo tempti į vidų, tuo pat metu lauždamas rankos pirštus, tokiais savo veiksmais pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, po ko netrukus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M. panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo paguldytas ant grindų, tokiu būdu pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiajam postiniui V. M., bei tokiais savo veiksmais padarė kairės rankos plaštakos sužalojimą, pasireiškęs kairės plaštakos II piršto distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, kas komplikavosi kairės rankos II piršto tolimojo sąnario kontraktūra, kas pasireiškė nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei fizinio skausmo sukėlimu (specialisto išvada Nr. G 2466/2019 (01)). Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte.
Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis jam pareikštą kaltinimą supranta, kaltę pripažįsta. Nurodė, kad buvo Naujieji metai, jis laukė žmonos, grįžtančios iš darbo. Ji grįžo pusę 5 ryte, jis norėjo su ja išsiaiškinti. Jis buvo išgėręs 300 g. degtinės ir porą taurių šampano ir galbūt su žmona kalbėjo paaukštintu tonu. Ji iškvietė policiją. Nežino, gal pasakė ką nors pareigūnams, gal susvirduliavo, stumtelėjo pareigūną. Jam pareigūnas papurškė dujų, uždėjo antrankius, išvežė jį į policijos komisariatą. Po kurio laiko, būdamas komisariato patalpose, jis pasiprašė į tualetą, taip pat paprašė duoti paskambinti žmonai, kad ji atneštų vaistų. Pareigūnas pasakė, kad neinformuotas apie jo sveikatos būklę ir paskambinti neduos, jei bus bloga, iškvies greitąją pagalbą. Jį nuvedė į tualetą. Paskui jis užsispyrė ir nėjo į kamerą. Pareigūnas jį įspėjo, kad jis (V. A.) eitų į kamerą, priešingu atveju bus panaudota fizinė jėga. Pareigūnas kaltinamajam antrą kartą pakartojo, kad šis eitų į kamerą. Kaltinamasis antrą kartą vėl atsisakė eiti į kamerą ir nėjo. Tuomet pareigūnas jam užlaužė ranką ir nuo to skausmo jam aptemo akyse, jis nieko nepamena. Jis nepamena, ar jis sulaužė pareigūnui ranką. Suvokia, kad pareigūnas nukentėjo nuo jo veiksmų. Dėl pareigūno sužalojimo pripažįsta esantis kaltu, gailisi dėl savo tokio elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, buvo pasirašytas su nukentėjusiuoju susitarimas dėl žalos atlyginimo. Policijos komisariato ieškinys labai didelis, neturės galimybės tokio atlyginti. Jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna 340 Eur – 320 Eur dydžio algą. Žmona dirba restorane indų plovėja. Jis daugiau jokio turto neturi.
Nukentėjusysis V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo sulaikytas. Jis prašėsi vaistų, bet pareigūnai negali duoti vaistų, kurių jie nežino. Pareigūnai visada siūlo iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamasis buvo nuvestas į tualetą. Buvo neblaivus, piktas. Jau prie tualeto jis pradėjo priešintis, sakyti, kad neis. Pareigūnai gražiai prašė, kad šis nueitų nuo tualeto. Buvo ir kitų pareigūnų, kurie matė šią situaciją. Priėjus prie kameros, kaltinamasis buvo įspėtas, kad jis įeitų, priešingu atveju bus panaudota jėga. Kaltinamasis mojavosi, neprisileido, V. M. bandė jį įkalbėti įeiti į kamerą, vėl įspėjo, kad bus panaudota jėga. Tada paėmė kaltinamajam už peties, laikė vieną ranką už nugaros, tačiau nelaužė, ir taip įvedė kaltinamąjį į kamerą. Tačiau vedant kaltinamąjį į kamerą, jis sugriebė V. M. už pirštų ir pradėjo traukti paskui save į kamerą, užsuko pirštus, laužė juos. V. M. pajuto, kad pirštai dega, labai skauda, pradėjo traukti savo ranką ir tada jau laužė kaltinamajam ranką, kad jį paguldytų, nuramintų, kad šis nebetemptų jo rankos, paleistų. Išėjęs iš kameros, pamatė, kad pirštas kabo. Kolega pažiūrėjo, pasakė, kad gal sulaužytas. Jis dar lauke uždėjo sniego, pasėdėjo, bet paskui kolega pasakė važiuoti į ligoninę. Ligoninėje nustatė, kad buvo kažkas trūkę ir raiščių plyšimai. Uždėjo gipsą, su kuriuo nukentėjusysis vaikščiojo daugiau nei mėnesį. Po to buvo uždėta langetė, operacijų nebuvo. Nukentėjusysis buvo nedarbingas 88 dienas. Dabar kartais nesilanksto pirštas. Gydytojai pasakė, kad jei pirštas nepradėjo lankstytis per 3 mėnesius, tai jau nesilankstys. Nukentėjusysis nurodė, kad jis dešiniarankis, pirštas nesilanksto, tai trukdo darbui. Pažymėjo, kad iš Sodros gavo ligos pašalpą 100 proc., taip pat gavo 19 00 Eur su trupučiu dydžio išmoką iš policijos. Nukentėjusysis savo civilinio ieškinio atsisakė, pretenzijų neturi kaltinamajam. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs būtent 2 000 Eur dydį, nes jis visą mėnesį buvo su gipsu, kadangi gyvena vienas, nebuvo kas padeda, negalėjo nueiti į dušą. Su viena ranka gyventi buvo labai nemalonu.
Liudytojas P. B. (P. B.) teismo posėdžio metu parodė, kad jam dirbant Vilniaus 2 policijos komisariate sulaikytas neblaivus kaltinamasis prašėsi, kad būtų išvestas iš laikino sulaikymo patalpos į tualetą. Jį išvedė vyr. postinis V. M.. Grįždamas kaltinamasis pradėjo kažko reikalauti, tiksliai nepamena ko. Jis (P. B.) tuo metu buvo koridoriuje ir tai matė. Tiek V. M., tiek jis ne mažiau kaip tris kartus sakė kaltinamajam, kad jis eitų į laikino sulaikymo patalpą. Į įkalbinėjimus asmuo nereagavo. V. M. priėjo prie asmens, paėmė už rankos, kadangi asmuo buvo neblaivus, nesiorientavo, kur kamera. Tada kaltinamasis pradėjo muistytis, kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimus nedelsiant eiti į laikino sulaikymo patalpas. Prie kameros durų kaltinamasis pradėjo priešintis, įsikabino į durų staktą, sustangrinęs kūną neleido jo įvesti ir uždaryti duris. Tada V. M. bandė atplėšti jo dešinę ranką nuo staktos, nuleisti ją į apačią, besimuistydami jie nugriuvo. V. M. išėjus iš patalpos, jis (P. B.) pastebėjo, kad jo piršto falanga yra nevaldoma, tikriausiai išnarinti ar patempti raiščiai. Kad kaltinamasis buvo neblaivus, sprendė iš to, kad jis kalbėjo nerišliai, sklido alkoholio kvapas.
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. sausio 1 d. buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri užfiksuota foto nuotraukomis (b. l. 5-6, 7-9).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 13 d. buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (b. l. 14-5, 17-22).
Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiojo postinio V. M. 2019-01-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-01-01 apie 7.30 val. į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą buvo pristatytas ir patalpintas į laikino sulaikymo kambarį V. A.. Apie 10.40 val. jis pasiprašė į tualetą, grįždamas atsisakė užeiti į laikino sulaikymo patalpas, stovėdamas prie durų elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, keletą kartų buvo prašomas geranoriškai užeiti, į ką nereagavo, buvo perspėtas, kad bus panaudota fizinė prievarta, tačiau toliau mosikavo rankomis ir atsisakė įeiti. Todėl buvo pamėginta asmenį įvesti jėga, tarpduryje jis pasipriešino, griebė už pirštų ir pradėjo tempti V. M. su savimi į vidų tuo pat metu lauždamas jo pirštus. Pajutęs stiprų skausmą jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus, ko pasėkoje asmuo buvo paguldytas ant grindų. Įvykį matė vyr. postinis P. B., kuris taip pat ne vieną kartą reikalavo V. A. vykdyti nurodymus, ragino nusiraminti, bet asmuo nereagavo (b. l. 63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G57/2019 (01) konstatuota, kad V. M. padarytas kairės plaštakos sužalojimas, pasireiškęs kairės plaštakos II piršto distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyšimu. Sužalojimas padarytas dėl kairės plaštakos II piršto hiperekstenzijos, stipriai tiesiant kairį II pirštą. Sužalojimas, kol nebaigtas gydymas ir nepritaikytos visos reabilitacinės priemonės kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 38-39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2466/2019 (01) konstatuota, kad V. M. padarytas kairės plaštakos sužalojimas, pasireiškęs kairės plaštakos II piršto distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, kas komplikavosi kairės rankos II piršto tolimojo sąnario kontraktūra. Dėl atsiradusios komplikacijos – piršto kontraktūros, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje (b. l. 108-109).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0133 duomenys patvirtina, kad V. A. 2019 m. sausio 1 d., apie 07.32 val., buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas (b. l. 175).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamajam V. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, neneigė nevykdęs pareigūnų reikalavimų įeiti į kamerą, priešinęsis jiems. Sutiko, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Tačiau kaltinamasis teigė sužalojimus nukentėjusiajam padaręs netyčia, aiškino, kad pareigūnui užlaužus jo ranką jis patyrė tokį skausmą, kad nieko nepamena.
Tokius kaltinamojo parodymus visiškai paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad jis rankos kaltinamajam nelaužė, tik bandė jį prilaikyti ir įvesti į kamerą. Jo parodymus patvirtino liudytojas P. B.. Tačiau geriausiai įvykius atspindi byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuota reali įvykio eiga. Įraše „received_608540329640230.mp4“ aiškiai matyti, kad į kamerą V. A. įeina savo kaire ranka tempdamas pareigūno kairę plaštaką, bet V. A. dešinė ranka tuo metu yra laisva, jos pareigūnas netgi nelaiko. Taigi tuo metu, kai V. A. tempė ir laužė pareigūno pirštus, jam ranka nebuvo laužiama. Matyti, kad V. A. dešinę ranką tuo metu laisvai judina, netgi ja griebia pareigūną. Ir tik po to, kai jis įtempia pareigūną paskui save į kamerą, pareigūnas panaudoja fizinę jėgą ir paguldo V. A. ant žemės. Vaizdo įraše „received_290676771884153.mp4“ užfiksuotas vaizdas prieš pat įeinant į kamerą, kur taip pat matyti, kad V. A. laiko pareigūno kairės rankos plaštaką, o jo dešinė ranka laisva. Šie įrodymai neginčijamai paneigia V. A. gynybinę versiją apie tai, kad jo dešinė ranka buvo užlaužta tiek, kad ją itin stipriai skaudėjo, ir pareigūnui padarytus sužalojimus jis padarė dėl savo patirto didelio skausmo. Kiti vaizdo įrašai patvirtina, kad su V. A. pareigūnai bendravo neviršydami savo įgaliojimų, matyti, kad jie jį įkalbinėja, lydi iki laikino sulaikymo patalpos.
Nukentėjusysis parodė, kad skausmą rankoje pajuto tada, kai ją tempė kaltinamasis, o išėjęs iš kameros pamatė, kad pirštas „kabo“. Iki to momento jo ranka buvo sveika. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojas P. B., vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad pareigūnas po įvykio griebiasi už rankos. Šie įrodymai, taip pat abi specialisto išvados patvirtina, kad V. A. besipriešindamas pareigūnui padarė nukentėjusiajam išvadose nurodytus sužalojimus.
Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui, panaudojo fizinį smurtą ir padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo) sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-697/2016, 2K-118-976/2015).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas įvertina tai, kad padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimai padaryti tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau teismas negali laikyti prisipažinimo visišku, nes kaltinamasis teigė, kad sužalojimus pareigūnui padarė dėl didelio jam pačiam sukelto skausmo, t. y. netyčia (kas buvo paneigta teismo ištirtais įrodymais). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis atlygino žalą ligonių kasai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis dirbantis, vedęs, vidutinio amžiaus. V. A. neteistas, tačiau 2017 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio pobūdžio veiką susitaikius su nukentėjusiuoju.
BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinęs visa, kas pirmiau nurodyta, teismas nemato išskirtinių aplinkybių, dėl ko V. A. galėtų būti taikoma švelnesnė bausmė, tačiau turi pagrindo manyti, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė gali būti atidedama ir bausmės tikslus galima pasiekti laisvėje vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Dėl to teismas V. A. skiria laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis, ir bausmės vykdymą atideda, skirdamas V. A. įpareigojimus neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019-01-01 12.30 val. iki 2019-01-02 14.13 val. (dvi paros) (b. l. 70, 73). Šis laikas įskaitomas į jam paskirtą bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83) – panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – komisariatas) 2019-09-12 pareiškė civilinį ieškinį dėl 19 462,86 eurų žalos atlyginimo (b. l. 157-159). Nurodė, kad komisariato viršininkas 2019-07-09 įsakymu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktu, komisariato 2019-04-09 tarnybinio patikrinimo išvada ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Medicinos centro centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotos medicininės ekspertizės 2019-06-27 pažyma, nusprendė išmokėti V. M. 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją dėl sužalojimo patirto 2019-01-01 tarnybos metu (b. l. 162). 2019-08-22 V. M. buvo pervesta 19462,86 eurų kompensacija už sužalojimą (b. l. 161).
Civilinio ieškovo – komisariato – atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ši kompensacija išmokama, kai nustatoma, kad trauma patirta vykdant tarnybines pareigas. Kompensacijos dydis nustatomas pagal komisijos nustatytą sveikatos sutrikdymo sunkumą. Vidaus tarnybos statutas nustato konkretų kompensacijos dydį priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo. Kompensacija apima turtinę ir neturtinę pareigūno patirtą žalą. Konkrečiai, kokia turtinė, neturtinė žala buvo patirta, įstaiga nesiaiškina. Kompensacijos sumos užtenka padengti visai žalai, teismų praktikoje nurodyta, kad gavęs kompensaciją pareigūnas netenka teisės į civilinį ieškinį. Nedarbingumo pašalpa į kompensaciją neįeina, ją išmoka Sodra papildomai.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. M. kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam komisariatas išmokėjo 19 462,86 eurų kompensaciją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad policijos įstaigos prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Policijos įstaiga, atlyginusi dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdama pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 6 punktas (kuriuo vadovaujantis buvo išmokėta kompensacija V. M.) nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas iš esmės analogišką ankstesnės Vidaus tarnybos statuto redakcijos nuostatą, pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Bet koks neteisėtas veiksmas, sukėlęs žalą sveikatai tarnybinių pareigų atlikimo metu, gali lemti ne tik turtinius padarinius nukentėjusiajam, išreiškiamus negautų pajamų ir patiriamų sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidų forma, bet ir daugybę kitų padarinių, todėl valstybė, siekdama didesnės pareigūnų apsaugos ir skatindama juos aktyviai vykdyti savo pareigas, nepaisant kylančios didelės rizikos, įtvirtino alternatyvius žalos atlyginimo mechanizmus. Tačiau šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju policijos įstaiga turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (3K-3-133-695/2017).
Šioje byloje civilinio ieškovo atstovas parodė, kad buvo išmokėta tokia kompensacija, kokią nustato įstatymas. Vidaus tarnybos statutas nustato tikslaus dydžio kompensaciją, o ne jos ribas, taigi išmokant kompensaciją nėra svarstoma dėl jos dydžio, nėra aiškinamasi, kokią turtinę ir neturtinę žalą patyrė pareigūnas. Tai patvirtino ir civilinio ieškovo atstovas. Teisme civilinis ieškovas papildomai nepateikė jokių įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės ar neturtinės žalos.
Taigi įvertinęs pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, teismas sprendžia, kad vien kompensacijos išmokėjimo faktas nereiškia, kad nukentėjusiajam buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė ir neturtinė žala. Kadangi komisariatas regreso tvarka gali reikalauti iš žalą padariusio asmens tik tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, teismas turi įvertinti, kokio dydžio turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta nukentėjusiajam V. M. kaltinamojo veiksmais ir tokią sumą priteisti civiliniam ieškovui komisariatui.
Nei nukentėjusysis nei civilinis ieškovas nenurodė, kad buvo patirta kokios nors turtinės žalos, nepateikė tokią žalą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam buvo išmokama 100 procentų dydžio ligos pašalpa, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patvirtina, kad nukentėjusysis buvo gydomas valstybės lėšomis. Taigi pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
Teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė sužalojimą, kurie vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalotas nukentėjusiojo pirštas: nustatyta II piršto distalinės falangos bazės avulsija su tiesiamosios sausgyslės plyšimu, kas komplikavosi kairės rankos II piršto tolimojo sąnario kontraktūra. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu traukiant ir laužiant nukentėjusiojo ranką. Nukentėjusysis dėl šio sužalojimo neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Buvo nedarbingas 88 dienas, ranka buvo imobilizuota langete. Kadangi gyvena vienas, su viena ranka buvo itin sudėtinga atlikti kasdienius buities darbus. Iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai – teismo posėdyje nukentėjusysis akivaizdžiai parodė, kad pirštas iki šiol nesilanksto, gydytojų teigimu, tokios pasekmės liks visam gyvenimui. Sutiktina, kad tokia trauma sukelia nepatogumų policijos pareigūno, kurio nemaža darbo dalis – fizinio pobūdžio, įprastam darbui. Kita vertus trauma neužkirto kelio toliau dirbti savo darbo, sužalota kairė ranka, o nukentėjusysis – dešiniarankis. Nukentėjusysis nenurodė, kad šiuo metu patirtų skausmus, kad trauma šiuo metu trukdytų įprastam jo gyvenimui. Apklausiamas teisme, jis labiau akcentavo nedarbingumo laikotarpį ir tuo metu išgyventus nepatogumus. Svarbu ir tai, kad pats nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą įvertino 2000 eurų (b. l. 65-66).
Atsižvelgdamas į visa tai, įvertinęs itin įvairią teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydį (nuo 700 iki 7000 eurų – kasacinės nutartys Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139/895/2017, 2K-125-697/2018, 2K-105-222/2019) teismas įvertina nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus 2000 eurų suma. Todėl komisariato civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies iš kaltinamojo priteisiant 2000 eurų žalos atlyginimo.
Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, tačiau civilinis ieškovas ieškinio atsisakė, nes žala buvo atlyginta (b. l. 155). Byloje taip pat buvo pareikštas V. M. civilinis ieškinys, tačiau nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako, nes žala jam buvo atlyginta policijos komisariatui išmokėjus kompensaciją. Procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti - diskas su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. A. subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-01-01 12.30 val. iki 2019-01-02 14.13 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu V. A. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti ir pabaigti elgesio pataisos programą.
Kardomąją priemonę V. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam 2000 eurų žalai atlyginti iš V. A..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. M. atsisakymus nuo civilinių ieškinių priimti ir procesą dėl šių civilinių ieškinių nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.