Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Juditai Vadeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį atsakovams A. K., V. R., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas A. K. ieškiniu teismo prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. liepos 30 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP- 30-180730-00072 (toliau – Privalomas nurodymas).

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas nenustatė ir 2024 m. liepos 30 d. teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys nematė kliūčių nagrinėti bylą, nedalyvaujant atsakovams A. K. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

15. Iš Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 nustatyta, kad ieškinys buvo atmestas, priešieškinis tenkintas: 1) pripažintas negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui ieškovui A. K. 2021 m. vasario 10 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072; 2) įpareigotas ieškovas A. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072 pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) per teismo nustatytą terminą ieškovui A. K. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, jis įpareigotas per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. lėšomis, pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 4) nustatyta, kad ieškovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo A. K. lėšomis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą, 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo A. K. ieškinio ir tenkinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priešieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui ieškovui A. K. 2021 m. vasario 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072, 2) įpareigoti ieškovą A. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti naują teisės aktų reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072 pastatytam statiniui – keliui, esančiam žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paliko nepakeistą. Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria, per teismo nustatytą terminą ieškovui A. K. neatlikus 2 punkte nurodytų veiksmų, A. K. įpareigotas per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. – lėšomis pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nustatyta, kad, ieškovo A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius 3 punkte numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo A. K. lėšomis, paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, pagal CPK 182 str. 2 p. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti įsiteisėjusių teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių.

18. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

19. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčą nagrinėję teismai, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. K. 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072 yra išduotas neteisėtai ir yra negaliojantis, taip pat konstatuoti neteisėti statytojo, projektuotojo ir statybos leidimą išdavusios institucijos veiksmai ir šie faktai laikytini prejudiciniais.

20. Nagrinėjamos bylos atveju teismas spręs klausimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, atsakovų atsakomybės laipsnio nustatymo, proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo.

21. Taigi, Plungės apylinkės teismui, kurio dalį paliko galioti Klaipėdos apygardos teismas, pripažinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072 negaliojančiu, spręstinas klausimas dėl statybos padarinių šalinimo bei proporcingos statybos padarinių naštos paskirstymo tarp atsakovų.

22. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas subjektų ratas, kuriems taikytini šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai, t. y. statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas.

23. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotą ir Plungės apylinkės teismo sprendimu, kurio dalį paliko galioti Klaipėdos apygardos teismas, panaikintą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072, šiuo atveju šalinami ir buvusi padėtis atkuriama, sutvarkoma statybvietė kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei projekto rengimą, lėšomis – statytojo A. K., Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R..

Dėl neteisėtų veiksmų

25. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko patikrinimą ir 2018 m. liepos 27 d. surašė A. K. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180727-00066, kuriame konstatuota, jog formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), naudotojas A. K., kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus k. 16195), mieste pastatė naują 202 m2 ploto betoninių trinkelių nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, skirtą privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių, neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento. 2018 m. liepos 30 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072, kuriuo iki 2019 m. sausio 30 d. įpareigojo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti formuojamoje valstybinio žemės sklypo teritorijoje (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo teritorijoje „Šventosios, Elijos senovinėje gyvenvietėje“ (unikalus k. 16195), savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II grupės inžinerinį statinį – privažiavimą, dėl kurio statybos 2018 m. liepos 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180727-00066 ir sutvarkyti statybvietę. Šiuo aktu buvo konstatuota savavališka statyba (duomenys neskelbtini). Tačiau A. K., žinodamas, jog ginčo statiniui yra surašytas savavališkos statybos aktas, nesiėmė veiksmų, numatytų Statybos įstatymo 1 priede bei neinformavo projektuotojo V. R. apie konstatuotą savavališką statybą (duomenys neskelbtini). A. K. užsakė parengti savavališkai pastatyto kelio Statinio projektą ir jam pritarė, žinodamas, kad šis kelias pripažintas savavališkai pastatytu naujos statybos statiniu, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi šiuo atveju galima konstatuoti statytojo A. K. neteisėtus veiksmus. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti A. K. neteisėti veiksmai, kurių papildomai įrodinėti šioje byloje nebereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Sprendžiant dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnio, pažymėtina, kad būtent ji atsakinga už statybą leidžiančio dokumento išdavimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2021 m. sausio 28 d. A. K. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą Nr. SRA-100-210128-03277. Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 10 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-33-210210-00072, suteikiantį teisę statyti naują statinį – vidaus kelią. Statybos leidimas išduotas pagal projekto rengėjo V. R. parengtą statinio projektą ,,Esamo kelio kapitalinio remonto, kelio dalies naujos statybos, (duomenys neskelbtini), projektas“. Statinio projekte Inspekcijos savavališkai pastatytu pripažintas kelias nurodytas kaip esamas kelias, kuris šiuo projektu kapitaliai remontuojamas – klojamas betoninėmis trinkelėmis. Tuo tarpu kita kelio dalis, kurios atžvilgiu Inspekcija savavališkos statybos nebuvo nustačiusi, suprojektuota kaip naujai statomas kelias – naujai įrengiama betoninių trinkelių danga. Nors Statinio projektas apima tiek savavališkai pastatytą kelią (nurodytas esamu keliu), tiek ir jo tęsinį – naują statomą kelią, Statybos leidimas išduotas tik naujai statomai kelio daliai ir savavališkai pastatyta kelio dalis išduotu Statybos leidimu, kaip naujas statinys (pagal statybos rūšį) nėra įteisinta.

27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išduodant Statybos leidimą Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistė, tikrindama ar prie prašymo Nr. SRA-100-210128-03277 išduoti statybos leidimą (duomenys neskelbtini), pateikti visi privalomi dokumentai, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) (Statybos leidimo išdavimo metu galiojusia redakcija) 13.5 punkto reikalavimus ir 2021 m. vasario 3 d. priėmė prašymą, nors nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, nepatikrino IS „Infostatyba“, kuriame buvo užfiksuoti duomenys apie 2018 m. liepos 27 d. įregistruotą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180727-00066 statinio (duomenys neskelbtini), savavališkų statybos darbų. Todėl būtent Palangos miesto savivaldybės administracija tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto ir kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą, dėl ko statytojas atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl ko, atsirado teisiniai padariniai. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė įstatymuose ir juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad jos priimami sprendimai dėl statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams. Ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, kad nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai ir minėti neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti ir prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais.

28. Nagrinėjamoje byloje atsakingu asmeniu pripažintinas ir atsakovas – projektuotojas V. R.. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), turintys šio įstatymo nustatytą teisę užsiimti statinio projektavimu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje numatyta, kad statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius ir statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

29. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo, vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą, o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR 1.04.04:2017), 1 priedo „Projekto vadovo funkcijos“ 1 punkte ir 2.9 punkte nurodyta, kad projekto vadovas, pasirašydamas projekto dokumentus, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų.

30. Projektuotojas V. R. (individualios veiklos pažymėjimo Nr. 027062) Inspekcijai 2021 m. gegužės 13 d. pateikė paaiškinimus (reg. Nr. 1D-8962 (priedas Nr. 8) ir Nr. 1D-8971 (priedas Nr. 9)) ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad apie savavališką statybą jo niekas neinformavo ir jis nežinojo, o jo projektas yra teisingas ir teisėtas, o visi atsakymai į jam pateiktus klausimus yra jo atsakyti raštu, ką pažymėjo ir teismo posėdžio metu. Paaiškinimuose jis nurodė, kad rengiant Statinio projektą „buvo remtasi Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 16SŽN-121-(14.16.55) ir Žemės sklypo planu, prilyginamu detaliojo planavimo dokumentui, sprendinių brėžiniu. Palangos miestas, Kopų g. 33. <...> Projekte numatyta keisti kelio dangą iš žvyro dangos į trinkelių (keičiama laikanti konstrukcija – 7.3.1 statinio kapitalinis remontas). Taip pat numatoma šalia įrengti trinkelių dangos kelią – 7.1 naujo statinio statyba;.<…> apie savavalinę statybą nebuvau informuotas.“ bei nurodė, kad „<...> Žemės sklypo plane, prilyginamam detaliojo planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas esamas kelias, tik pieva ir jos dalis kurioje yra žvyras; po vizualinės apžiūros, buvo nustatyta, kad teritorijoje yra inžinerinis statinys, kuriuo važiuoja auto transportas bei eina pėstieji. Išvados atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, „Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.“ Statinio ribos atitiko žemės sklypo plane, prilyginamu detaliojo planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje, pažymėtas „žvyro“ ribas. Kad kelias esamas patvirtina ir Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 16SŽN-121-(14.16.55), 8.4 punktas – „pėsčiųjų takas ant kurio numatytas servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms.“ Atsižvelgiant į teritorijoje esamų pastatu statybos metus – 1968 m. (prie pastatų reikia prieiti/privažiuoti), padaryta prielaida, kad kelias įrengtas prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos statybos įstatymui. Apie tai galima spręsti ir iš įrašo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), padaryto 1991-07-08, kiemo įrenginių pavadinimas – grindinys. <...> kelias esamas, bet dėl man nežinomų priežasčių neįregistruotas NT registre. Dėl to, pagal galiojančius įstatymus bei teisės aktus, negalima rengti esamo statinio rekonstravimo (jį išplečiant), taip pat negalima rengti ir naujo statinio statybos projekto, nes į tą zoną patenka esamas kelias. Atsižvelgiant į išvardintus faktus, buvo nuspręsta rengti esamo statinio kapitalinio remonto (esamo statinio ribose) ir naujo statinio (už esamo statinio ribų) statybos projektą. <...> Parametrai nurodomi projekte – ilgiai, pločiai, plotai, posūkio kampai koordinuoti. Apibendrinantys parametrai: o Esamo kelio kapitalinis remontas – ilgis (ilgiausioje vietoje) – 53,33m, plotis – nuo 2,6 m iki 4,0 m, plotas – 170 m2. o Naujo kelio nauja statyba – ilgis (ilgiausioje vietoje, atskiromis dalimis) – 37,0 m ir 20,3 m, plotis – nuo 0,01 m iki 4,0 m, plotas – 103 m2.“

31. Atsakovas V. R. nurodė, kad apie savavališką statybą nebuvo informuotas, tačiau vykdydamas užduotį nustatyti kelio kapitalinio remonto sprendinius turėjo surinkti informaciją apie esamą savavališkai pastatytą statinį, tam kad įsitikintų šio esamo kelio naujos statybos įteisinimo – užbaigimo faktu, o ne vadovautis vien esama padėtimi vietovėje. Šiuo atveju, nesant jokių kelio statybos ir jo įteisinimą įrodančių dokumentų, šio kelio nuosavybės įregistravimo ir kitų jį identifikuojančių dokumentinių įrodymų, projektuotojas nepagrįstai nustatė kelio kapitalinio remonto statybos rūšį. Projektuotojas, nustatydamas kelio kapitalinio remonto sprendinius, turėjo savavališką statybą identifikuoti, todėl, jei projektuotojas būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, būtų susirinkęs visą faktinę medžiagą ir nustatęs, jog kapitaliai remontuojamas kelias yra neįteisintas ir, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti nustatyti naujo kelio statybos sprendiniai, o kelias gali būti kapitaliai remontuojamas – pertvarkomas, tik užbaigus ir įteisinus naujo kelio statybos darbus. Be to, Statinio projektas parengtas nesivadovaujant STR 1.04.04:2017 29.3, 29.4 punktų reikalavimais. Nesant tikslių suprojektuotus statinius apibūdinančių rodiklių, statytojui sudaroma galimybė piktnaudžiauti tiek statant statinį, tiek vykdant statybos užbaigimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, projektuotojas V. R. (individualios veiklos pažymėjimo Nr. 027062) taip pat laikytinas subjektu atsakingu dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

32. Taigi, atsakovai A. K., V. R. ir Palangos miesto savivaldybė pripažintini kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys.

Dėl atsakomybės laipsnio

33. Kaip jau minėta, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), ar kitą šio Įstatymo 33 straipsnyje nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų.

34. Statybos įstatyme nepateikiama kaltės sąvoka ar jos nustatymo kriterijai. Dėl to, siekiant nustatyti, kada asmuo kaltas dėl neteisėtos statybos, būtina sistemiškai aiškinti tiek statybą, tiek civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus.

35. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Dėl neteisėtų statybų gali būti padaroma įvairaus pobūdžio žala, kurios viena iš rūšių – statytojo ar kito asmens turėtos išlaidos, susijusios su statinio griovimu ir statybvietės sutvarkymu (tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą žalos sampratą). Tačiau skirtingai nei CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiga skirti lėšų neteisėtai pastatytam statiniui griauti ir statybvietei sutvarkyti pagal Statybos įstatymą siejama su asmens kalte. Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatos yra specialioji teisės norma CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, nustatant kaltų asmenų pareigą skirti lėšų statiniui griauti ir statybvietei sutvarkyti, todėl tiek tais atvejais, kai kalti asmenys yra privatūs subjektai, tiek kai jie yra viešojo administravimo subjektai, nurodyta šių asmenų pareiga atsiranda tik esant jų kaltei dėl neteisėtos statybos.

36. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant Statybos įstatymo 33 straipsnį, asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2014).

37. Nagrinėjamoje byloje prejudiciniais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nustatytų kaltų asmenų atlikti neteisėti veiksmai šiuos kaltės kriterijus atitinka. Nustatytų kaltų asmenų neteisėtų veiksmų visuma tiesiogiai nulėmė tai, kad statytojas pradėjo vykdyti statybą ir atsirado neteisėti statybos padariniai, kurių šalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.

38. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi, viena iš solidariosios atsakomybės sąlygų yra bendri atsakovų veiksmai.

39. Sprendžiant asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriautas neteisėtai pastatytas statinys atsakomybės laipsnį teismas atsižvelgia ne tik į statybos leidimo išdavimo procese dalyvavusių fizinių ir juridinių asmenų konstatuotus neteisėtus veiksmus, tačiau ir į tai, kad būtent minėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir neteisėtomis statybomis, bei šio priežastinio ryšio rūšį.

40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

41. Teismo vertinimu, byloje kaltais asmenimis, kurių lėšomis turi būti pašalinti neteisėtai išduoto statybos leidimo pagrindu atsiradusiems padariniams, yra statytojas A. K., Palangos miesto savivaldybės administracija ir projektuotojas V. R.. Tad teismo sprendimu nustatytiems kaltiems asmenims proporcingai jų kaltei kyla pareiga prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensuojant asmeniui, kuriam nustatyta pareiga nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, šių padarinių pašalinimo išlaidas (pareiga kompensuoti padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį).

42. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje teismo nustatytų kaltų dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenų atsakomybė yra dalinė: atitinkamai statytojo – atsakovo A. K. ir Palangos miesto savivaldybės administracijos teismo vertinimu atsakomybės laipsnis sudaro po 40 procentų, kadangi A. K. vienintelis, kuris žinojo, tačiau nuslėpė aplinkybes susijusias su savavališkos statybos konstatavimo faktu bei pats besąlygiškai prisidėjo prie šių padarinių atsiradimo, o atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, kuriai kaip juridiniam asmeniui teismo vertinimu yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai ir kuri tinkamai nepatikrinusi jai pateikto projekto bei kitų susijusių dokumentų neteisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą leidimą Nr. SRA-100-210128-03277, dėl ko statytojas atliko statybos darbus pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ir dėl ko atsirado teisiniai padariniai. A. V. R. atsakomybės laipsnis sudaro 20 proc., jis parengė projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų ir nors nurodo, jog jis nieko nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savavališką statybą, tačiau vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais turėjo surinkti informaciją apie esamą savavališkai pastatytą statinį, tam kad įsitikintų šio esamo kelio naujos statybos įteisinimo – užbaigimo faktu, o ne vadovautis vien esama padėtimi vietovėje. Atsižvelgus į nustatytą kaltų asmenų atsakomybės laipsnį, atitinkamomis nustatytomis proporcijomis paskirstoma ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo našta, t. y. per Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 nustatytą terminą A. K. neatliks šio sprendimo 2 punkte nurodytų veiksmų, jį įpareigoti per 3 mėnesius kaltų asmenų – savo, Palangos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo V. R. lėšomis, pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį panaudojant 40 procentų savo, 40 procentų Palangos miesto savivaldybės administracijos, 20 procentų atsakovo V. R. lėšų ir sutvarkyti statybvietę.

43. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinio reikalavimus nustatė, kad, ieškovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau ne visų minėtų asmenų (solidariai), o tik ieškovo A. K. lėšomis, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti ištirta nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme.

44. Vadovaujantis TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte taip pat nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra, tačiau nesuteikta teisė atlikti rekonstrukcijos darbus.

45. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, be kita ko, prašo nustatyti, kad ieškovui A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius numatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo A. K. lėšomis.

46. TPSVPĮ reglamentuoti subjektai, atsakingi už statybų teisėtumo priežiūrą ir kontrolę, apibrėžtos šių subjektų funkcijos, teisės ir pareigos, kuriomis jie atitinkamai gali pasinaudoti arba kurias privalo vykdyti atlikdami savo funkcijas. Remiantis TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, kuri statinio ar jo dalies savininko, valdytojo ar naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininko, valdytojo ar naudotojo lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus neįvykdomi teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes (TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalis).

47. Plungės apylinkės teismui 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 atmetus A. K. ieškinį Inspekcijos 2018 m. liepos 27 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180727-00066 ir 2018 m. liepos 30 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180730-00072 pripažinti teisėtais ir tuo pačiu privalomajame nurodyme nustatytas reikalavimas A. K. tapo privalomu ir vykdytinu, tad nurodytos statybos padarinius privalo pašalinti pats A. K. savo lėšomis, nes nurodyti statybos darbai atlikti iki Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-33-210210-00072 išdavimo. Todėl statinio projekte suprojektuoto kelio dalies, kuri nurodyta kaip kapitaliai remontuojama, griovimo darbai (negavus teisėto statybą leidžiančio dokumento) turi būti vykdomi tik A. K. lėšomis pagal privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, už savavališkos statybos padarinių pašalinimą nėra atsakingi Palangos miesto savivaldybės administracija ir projektuotojas V. R. ir jų lėšomis savavališkos statybos padariniai neturi būti šalinami ir tik A. K. yra atsakingas už šių statybos padarinių atsiradimą – savavališką statybą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Ieškovė Inspekcija, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

49. Byloje mokėtinas 109,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

50. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybės naudai iš atsakovo A. K. priteistina 43,60 Eur žyminio mokesčio (atsakomybės laipsnis 40 proc.) (109 Eur x 40 proc.) ir iš atsakovo V. R. priteistina 21,80 Eur žyminio mokesčio (atsakomybės laipsnis 20 proc.) (109 Eur x 20 proc.). Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos (atsakomybės laipsnis 40 proc.), bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes nurodyta atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263, 265, 268 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad jeigu per Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-588/2023 nustatytą terminą A. K. neatliks šio sprendimo 2 punkte nurodytų veiksmų, jį įpareigoti per 3 mėnesius kaltų asmenų – 40 proc. atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 proc. Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077 ir 20 proc. projektuotojo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis, pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad A. K. per 3 mėnesius neįvykdžius įpareigojimo pašalinti statybos, kuriai 2021 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas Nr. LSNS-33-210210-00072, padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nurodyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 40 proc. atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 proc. Palangos miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 125196077 ir 20 proc. projektuotojo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,60 Eur ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.