- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-864-348/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41668-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- L. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataiso namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent: veikdamas bendrai su A. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta asmeniui mirus, 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 20.30 val., atrakinę duris rastais raktais, neteisėtai įsibrovę į L. ir V. A. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės pavogė elektrinį pjūklą „Makitta“, 100 Eur vertės elektrinį gręžtuvą „Dewalt“, 100 Eur vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Makitta“, 250 Eur vertės elektrinį diskinį pjūklą „Makitta“, 50 Eur vertės diskinį pjūklą „Bosch“, 300 Eur vertės elektrinį veržliasukį „Dewalt“, 40 Eur vertės du akumuliatorius „Makitta“, 10 Eur vertės galąstuvą „Beulco“, 25 Eur vertės 11 vienetų pjovimo diskų, 10 Eur vertės 3 vienetus lipnios juostos, 0,5 Eur vertės baltos spalvos maišą, 70 Eur vertės 7 vienetus gręžtuvo antgalių, 350 Eur vertės krūmapjovę, tuo padarydami L. ir V. A. 1470,5 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde prašo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą arba sumažinti paskirtą bausmę.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Taip pat apeliantas pažymi, kad išankstinės tyčios neturėjo įvykdyti nusikaltimą, viskas įvyko spontaniškai.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo L. D. gynėja advokatė R. Budrytė prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam L. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalį padarymą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas yra paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
7. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. D. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, ir skiriamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. D. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
7.1. L. D. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino, tai, kad L. D. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja. Teismas nustatė net tris jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 13 punktas). Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias švelnesnių rūšių bausmes, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tai ne pirma L. D. padaryta nusikalstama veika. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas 4 kartus. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taip pat baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Be to, jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji bylą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, L. D. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšys. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, žala niekam nepadaryta, tačiau kolegija pažymi, jog į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta nustatant bausmės dydį, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais švelninti paskiros bausmės nėra pagrindo.
7.2. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 straipsnio, 54 straipsnio bei BK 61 straipsnio nuostatose, ir už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra neproporcingai griežta ir prieštarauja teisingumo principui.
8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio) teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia galimybę jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau minėta, L. D. anksčiau teistas keturis kartus, tačiau visos ankstesnės jam paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytos ir švelnesnės bausmių rūšys, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus. Akivaizdu, kad L. D. nesugeba pakeisti turimų nusikalstamų įpročių ir vėl nusikalsta. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas L. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo proporcingai padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.