Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, V. J., Plus Plus Capital AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu antstolės Linos Pužienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0109/10/01076 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 574-2N/2009, dėl 187 533,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų S. J. ir V. J. išieškotojai Plus Plus Capital AS (2019 m. kovo 25 d. pradinė kreditorė akcinė bendrovė „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į skolininkę kreditorei PlusPlus Baltic OU; 2019 m. kovo 26 d. kreditorė PlusPlus Baltic OU perleido reikalavimo teisę į skolininkę naujajai kreditorei Plus Plus Capital AS).

Nustatyta, kad pareiškėja kartu su V. J. 2019 m. spalio 25 d. sudarė susitarimą su kreditore Plus Plus Capital AS dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šalys susitarė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti 22 000 Eur skolos dalį, o kreditorius tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas įsipareigojo atsisakyti reikalavimo teisių į likusią skolos dalį. Tačiau pareiškėja nurodė, kad dėl paskelbtos pandemijos šalyje pareiškėja nebeturėjo galimybių dengti įsiskolinimo.

Pareiškėja registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (el. b. 1 failas, 22, 23 psl.). Pareiškėjos vardu atidaryta banko sąskaita esanti akcinėje bendrovėje „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d. sąskaitoje buvo 219,23 Eur piniginių lėšų likutis, įplaukos minėtu laikotarpiu sudarė – 40 777,94 Eur, išlaidos – 40 559,33 Eur. Pareiškėjos vardu taip pat atidaryta banko sąskaita WISE banke (Iban (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 failas, 22-33 psl.), kurioje 2024 m. rugpjūčio 20 d. yra 1 274,70 Eur piniginių lėšų likutis.

Iš teismui pateiktos informacijos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad pareiškėjos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos, t. y. vaiko priežiūros išmoka iki 514 Eur bei išmokos vaikams (el. b. 1 failas, 122-140 psl.). Pareiškėja taip pat nurodė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogos ketina grįžti į darbą.

Pareiškėja turi 5 nepilnamečius vaikus, t. y. Ą. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), U. J., gim. (duomenys neskelbtini), T. J., gim. (duomenys neskelbtini), P. J., gim. (duomenys neskelbtini), (el. b. 1 failas, 17-21 psl.). Nepilnamečiai vaikai Ą. J. ir U. J. turi nežymių sveikatos sutrikimų (el. b. 1 failas, 95, 117 psl.).

Pareiškėja yra ištekėjusi už U. J.. Sutuoktiniai yra sudarę (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį (el. b. 1 failas, 43 psl., 2 failas, 14-17 psl.).

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų padengti turimiems skoliniams įsipareigojimams. Darytina išvada, kad pareiškėja yra nemoki.

Tačiau pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad yra sąžininga, neturi jokių žalingų įpročių, nėra bausta už administracinius ar baudžiamuosius nusižengimus bei visą laiką stengėsi pagerinti savo mokumą. Suinteresuotas asmuo Plus Plus Capital AS, t. y. pareiškėjos kreditorius, nurodė, kad, jo manymu, pareiškėja negali būti laikoma sąžininga FABĮ prasme, nes bankroto procesu bando pasinaudoti, kaip formalia priemone išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo; pareiškėja iš pradžių vykdė minėtą 2019 m. spalio 25 d. susitarimą su kreditore Plus Plus Capital AS dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ilgainiui pareiškėja įmokas atlikdavo vis rečiau, o nuo 2023 m. įmokos visiškai nutrūko; iš pareiškėjos banko išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2024 m. birželio 30 d. apyvarta jos banko sąskaitoje sudarė virš 48 000 Eur. Šių suinteresuoto asmens argumentų kontekste teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog pareiškėja minėtą susitarimą iš dalies vykdė. Pažymėtina, kad tuo metu, kai pareiškėja nustojo vykdyti minėtą susitarimą, jos finansinė padėtis buvo panaši į tą, kuri sudaro pagrindą šiuo atveju konstatuoti pareiškėjos nemokumą. Todėl susitarimo nevykdymo nėra pagrindo savaime laikyti nesąžiningais pareiškėjos veiksmais. Nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad COVID-19 pandemija ir su tuo susijusios pasekmės, veiklų draudimai, ribojimai, sumažėjusios pajamos ir kt., turėjo įtakos pareiškėjos pajamoms. Be to, minėtu laikotarpiu pareiškėja turėjo sveikatos sutrikimų, laukėsi kūdikio (el. b. 1 failas, 86-93 psl.). Nors teismas sutinka, kad pareiškėjos banko sąskaitos apyvartą sudaro nemaža suma, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad didžiąją jų dalį sudaro sutuoktinio pavedimai pareiškėjai. Atsižvelgiant į sutuoktinių pareigą prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo ir nesant tai paneigiančių duomenų, yra pagrindas išvadai, kad šios pajamos buvo panaudotos šeimos interesais ir nėra pagrindo manyti, kad pareiškėja jas galėjo naudoti savo nuožiūra asmeninėms prievolėms dengti. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja sąmoningai leido skoloms susidaryti, nedėjo pastangų jų dengti. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jai bankroto bylą. Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjos pajamas nesudaro pagrindo teigti, kad nebus skiriama piniginių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėja nurodė, kad, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, stengsis pagerinti savo pajamas ir pradės dirbti. Šiuo metu dengti įmokas taip pat padės ir pareiškėjos sutuoktinis.

Taigi teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininkės, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo

Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (kreditoriai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratore prašo skirti Eglę Gabrėnienę kartu su pareiškimu pateiktas Eglės Gabrėnienės sutikimas (el. b. 1 failas, 120 psl.), numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, fizinio asmens, siekiančio teikti fizinio asmens bankroto administravimo paslaugas deklaracija, nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas ir FABĮ 4 straipsnio 6 dalyje numatytas lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti pagrindimas, iš kurio matyti, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos bankroto procedūroms atlikti paskaičiuota 100 Eur suma be mokesčių.

Teismo vertinimu, pareiškime nurodyta 100 Eur, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į pateiktą išlaidų detalizaciją, yra pagrįsta, todėl tvirtintina (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Dėl pareiškėjos būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos

Pareiškėja nurodo, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 354 Eur suma kas mėnesį. Pareiškėja nurodė, kad augina 5 mažamečius vaikus, todėl esant didelei šeimai, komunaliniai mokesčiai (elektros, vandens sąnaudos) yra didesni. Pareiškėja skiria 90 Eur sūnaus būreliui, dukros Ugnės vaistams ir kt. pareiškėja skiria apie 50-80 Eur. Pareiškėja taip pat moka už trijų vaikų darželį (kaina vienam vaikui apie 60 Eur). Pareiškėja taip pat turi sveikatos sutrikimų, todėl sveikatai skiria apie 90 Eur.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur (atskaičius mokesčius, būtų apie 708 Eur). Taigi pareiškėjos prašoma suma, jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, neviršija Vyriausybės nustatyto MMA dydžio. Taigi teismas įvertinęs pareiškėjos pateiktų įrodymų visumą, kad pareiškėjai tenka pareiga rūpintis ir išlaikyti 5 mažamečius vaikus, konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma suma laikytina pakankama bei atitinkanti valstybės ekonominę padėtį, todėl pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti tvirtintina prašoma 354 Eur suma per mėnesį.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 354 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjos poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Ši suma gali būti peržiūrima rengiant mokumo atkūrimo plano projektą.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,

nutaria:

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinti.

Iškelti pareiškėjai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjos S. J. bankroto administratore Eglę Gabrėnienę, adresas J. Karoso g. 20-54, Klaipėda (asmenų teikiančio bankroto administravimo paslaugas sąrašo eilės Nr. N-FA0152).

Nustatyti 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus.

Patvirtinti 100 Eur (vieno šimto eurų) (+PVM) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 354 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų) kiekvienam mėnesiui lėšų sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtai bankroto administratorei.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Linai Pužienei, taip pat bankui, kuriame pareiškėja turi banko sąskaitą – AB „Swedbank“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.