Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romano Klišausko,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei M. K.,

2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje (posėdžio metu nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2022 m. spalio 11 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nutarimas surašytas už tai, kad Kazachstano Respublikos pilietis S. A. ir Ukrainos pilietis Y. S. Bendrovėje dirbo su išduotu leidimu gyventi tarpininkaujant kitam darbdaviui. Teigia, kad S. A. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dar iki Nutarime nurodytos datos (2022 m. birželio 1 d.) darbo pradžios Bendrovėje. S. A. 2022 m. gegužės 26 d. (5 dienos iki darbo pradžios) pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą pakeisti darbdavį, o 2022 m. spalio 5 d. priimtas sprendimas pakeisti darbdavį, todėl laikoma, kad S. A. pradėjo dirbti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teigia, kad teisės pažeidimas nepadarytas.

Y. S. 2022 m. liepos 11 d. (7 dienos iki darbo pradžios) pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, o 2022 m. rugpjūčio 18 d. darbdavio iniciatyva procedūra nutraukta, atleidus darbuotoją. Teigia, kad Y. S. Bendrovėje pradėjo dirbti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei turėjo įmonės sutikimą keisti darbdavį.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Iki 2021 m. pradžios užsieniečio darbas turint galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, buvo kvalifikuojamas kaip nelegalus darbas. 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojus 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-379, Užimtumo įstatymas buvo papildytas 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu darbdavio atsakomybę, kai: „įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.” Minėtas pažeidimas laikomas nebe nelegaliu darbu, o užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Pažymi, kad teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenumato galimybės, darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui.

Nagrinėtinu atveju, buvo atliekamas ne darbdavio keitimas, o naujo leidimo laikinai gyventi užsakymas tarpininkaujant UAB “Mislifa”. Pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai sutapatina darbdavio keitimo procedūrą ir naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo procesą. Darbdavio keitimą užsienietis gali atlikti, kol su darbdaviu, pas kurį darbuotojas buvo įdarbintas, nėra nutraukti darbo santykiai. Sudarant darbo santykius su UAB “ Mislifa”, su UAB “Job Career Group“ užsieniečio darbo santykiai buvo pasibaigę, todėl darbdavio keitimas nebuvo galimas.

Dėl pareiškėjos nurodyto motyvo, kad 2022 m. spalio 11 d. Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui UAB “Mislifa” atžvilgiu priėmus nutarimą Nr. NUĮPBJ-20690 bus panaikinami leidimai laikinai gyventi dirbančių užsieniečių atžvilgiu, Valstybinė darbo inspekcija nėra kompetentinga pasisakyti, nes leidimų laikinai gyventi išdavimo ir naikinimo procedūra yra priskirtina Migracijos departamentui.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20690 (b. l. 3-5), kuriuo nuspręsta Bendrovei skirti 200 Eur dydžio ekonominę sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2022 m. rugsėjo 23 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1125-0225 (toliau – ir Aktas) (b. l. 39-42). Akte teigiama, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyrius iš Migracijos departamento raštu gavo informaciją, kad UAB “Mislifa” dirba Ukrainos pilietis Y. S., kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektoriai atliko nelegalaus darbo patikrinimą UAB “Mislifa”. Nustatyta, kad bendrovė vykdo tarptautinį krovinių pervežimą.

Migracijos departamentas papildomai pateikė duomenis, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui S. A., galiojantį nuo 2021-09-08 iki 2023-09-08. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tarpininkavo UAB „ Transporto vystymo grupė“. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą leisti piliečiui S. A. pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Job Career Group“. S. A. 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tarpininkaujant UAB “Mislifa”. Sprendimas tuo metu dar nebuvo priimtas.

Akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyti pažeidimai: darbuotojai Y. S. (Ukrainos pilietis) ir S. A. (Kazachstano pilietis) turi galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie yra išduoti tarpininkaujant ne UAB “Mislifa“, o kitam darbdaviui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalimi (buvusi 2-2 d.), užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Protokole nurodyta, jog remiantis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tachografo ir darbo užmokesčio apmokėjimo dokumentais, darbuotojas S. A. faktiškai atlygintinai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose UAB „Mislifa“ naudai laikotarpiu nuo 2022-06-01 iki 2022-08-31, nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Protokole taip pat nurodyta, jog remiantis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tachografo ir darbo užmokesčio apmokėjimo dokumentais, darbuotojas Y. S. faktiškai atlygintinai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose UAB „Mislifa“ naudai laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-08-05, nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui.

Abiejų užsieniečių atžvilgiu darbdavys pateikė tarpininkavimo raštus iki darbo santykių pradžios ir iki darbuotojams pradedant faktiškai dirbti darbdavio naudai. Bet darbuotojai negalėjo pradėti faktiškai dirbti iki bus išduoti leidimai laikinai gyventi tarpininkaujant UAB „Mislifa“ (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalimi (buvusi 2-2 d.).

Atsakovė, atsižvelgdama į Akte nustatytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 28 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0034 (b. l. 33-35, toliau – ir Protokolas). Protokole nurodyta, kad UAB “Mislifa”, būdama darbdaviu neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai Ukrainos pilietis Y. S. ir Kazachstano Respublikos pilietis S. A. turi galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui, ne UAB “Mislifa”. Konstatuota, kad UAB „Mislifa“, įdarbinusi ir leidusi faktiškai pradėti dirbti nurodytiems darbuotojams, nesutvarkius Migracijos departamente dokumentų, kad leidimas laikinai gyventi būtų išduotas tarpininkaujant UAB „Mislifa“, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalį, buvo padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, numatytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsakomybė darbdaviui taikoma pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „Mislifa“ direktorius T. A. Protokole parašė „Su pažeidimu sutinku“ (b. l. 33-35).

Inspekcija, vadovaudamasi Akte bei Protokole nurodytomis aplinkybėmis, 2022 spalio 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NUĮPBJ-20690 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyto užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo įvykdymo, t. y. darbuotojų (trečiųjų šalių piliečių) darbo įmonėje UAB „Mislifa“ turint teisėto buvimo dokumentus (leidimus laikinai gyventi), išduotus tarpininkaujant kitam darbdaviui. Nutarimu UAB „Mislifa“ skirta minimali bauda - 200 Eur (b. l. 3-4 ir 89-91).

Pareiškėja skunde teigia, kad nepagrįstai buvo kvalifikuotas pažeidimas ir paskirta neproporcinga administracinio poveikio priemonė.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Iki 2021 m. pradžios, užsieniečio darbas turint galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, buvo kvalifikuojamas kaip nelegalus darbas (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-09-28 nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A5.-1453-759/2020). 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojus 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-379, Užimtumo įstatymas buvo papildytas 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato darbdavio atsakomybę, kai įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Minėtas pažeidimas laikomas nebe nelegaliu darbu, o užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Pažymėtina, jog teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, nenumato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Nagrinėtinu atveju, buvo atliekamas ne darbdavio keitimas, o naujo leidimo laikinai gyventi užsakymas tarpininkaujant UAB “Mislifa”, pareiškėja nepagrįstai sutapatina darbdavio keitimo procedūrą ir naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo procesą. Darbdavio keitimą užsienietis gali atlikti kol su darbdaviu, pas kurį darbuotojas buvo įdarbintas, nėra nutraukti darbo santykiai. Sudarant darbo santykius su UAB “ Mislifa”, su UAB “Job Career Group“ užsieniečio darbo santykiai buvo pasibaigę, todėl darbdavio keitimas nebuvo galimas.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą (UĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis anksčiau minėtu, akivaizdu, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, jog darbdavys atliko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje bei Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus teisės pažeidimus, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Šiuo atveju pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Bylos dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas, siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką, tikslingai Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis anksčiau minėtu, darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatuose.

Pareiškėja skunde teigia, kad Bendrovė turėjo būti atleista nuo atsakomybės, nes buvo suklaidinta ir rėmėsi oficialios institucijos klaidinga konsultacija. Pareiškėjos teigimu, dėl skundžiamo Nutarimo darbo gali netekti daugiau kaip 100 Bendrovės darbuotojų, todėl Bendrovė negalės dirbti ir mokėti mokesčių valstybei.

Šioje byloje nėra duomenų, kad Valstybinė darbo inspekcija suklaidino pareiškėją. Kaip jau minėta, Bendrovės direktorius protokole nurodė, jog su pažeidimu sutinka (b. l. 33-35). Pareiškėja paskirtą 200 Eur baudą sumokėjo (taip nurodė skunde teismui). Klausimų dėl leidimų užsieniečiams laikinai gyventi išdavimo ir tų leidimų naikinimo procedūra yra priskirtina Migracijos departamentui, todėl Valstybinė darbo inspekcija minėtų klausimų nesprendžia. Šioje byloje nesprendžiamas klausimas kaip pareiškėjai taikyta sankcija atsilieps jos finansinei padėčiai.

Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20690 neteisėtumo, pareiškėjos UAB “Mislifa“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos UAB “Mislifa“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.