- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1408/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Umbrina“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Prospero polis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Umbrina“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1903-555/2010 pagal ieškovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Prospero polis“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
RAB „Prospero polis“ kreipėsi į teismą ir prašė iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti atsakovui UAB „Umbrina" disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti: (i) administracinį pastatą (duomenys neskelbtini); (ii) pastatą - dirbtuves, (duomenys neskelbtini); (iii) pastatą - dirbtuves,(duomenys neskelbtini); (iv) pastatą - dirbtuves, (duomenys neskebtini); (v) pastatą - garažą, (duomenys neskelbtini); (vi) pastatą - sandėlį, (duomenys neskelbtini); (vii) pastatą - sandėlį,(duomenys neskelbtini); (viii) administracinį pastatą,(duomenys neskelbtini); (ix) pastatą - slėptuvę, (duomenys neskelbtini); (x) pastatą - naftos produktų sandėlį, unikalus (duomenys neskelbtini); (xi) valymo įrenginius, (duomenys neskelbtini); (xii) kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo tenkino, areštavo atsakovo UAB „Umbrina“ turtą: (i) administracinį pastatą (duomenys neskelbtini); (ii) pastatą - dirbtuves, (duomenys neskelbtini); (iii) pastatą - dirbtuves,(duomenys neskelbtini); (iv) pastatą - dirbtuves, (duomenys neskebtini); (v) pastatą - garažą, (duomenys neskelbtini); (vi) pastatą - sandėlį, (duomenys neskelbtini); (vii) pastatą - sandėlį,(duomenys neskelbtini); (viii) administracinį pastatą,(duomenys neskelbtini); (ix) pastatą - slėptuvę, (duomenys neskelbtini); (x) pastatą - naftos produktų sandėlį, unikalus (duomenys neskelbtini); (xi) valymo įrenginius, (duomenys neskelbtini); (xii) kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti.
Atsakovas UAB „Umbrina“ pateikė teismui prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo arba įpareigoti pareiškėją pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2 000 000 Lt arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, todėl tai yra pagrindas panaikinti taikytas iki ieškinio padavimo laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nepanaikinus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad atsakovas turtą, dėl kurio vyksta ginčas, yra įkeitęs AB SEB bankui, užtikrinant 2005 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutarties Nr.0350507041828-64 su vėlesniais pakeitimais vykdymą. Bankas yra davęs sutikimą parduoti įkeistą turtą, žinant aplinkybę, jog jį pardavus, bus grąžintas visas kreditas. Tuo tarpu atsakovui neatsiskaičius su banku arba bankui nutraukus kreditavimo sutartį, gresia turto išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Visa tai neabejotinai sukeltų neigiamas pasekmes bei žalą atsakovui, kadangi jis ne tik turėtų grąžinti kreditą, bet ir mokėti sutartyje numatytą baudą bei delspinigius, o turtas būtų parduotas už likvidacinę vertę. Be to, UAB „Umbrina“ nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. atsakovas ir UAB “Accel Elektronika“ sudarė preliminarią turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 8 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią turto pardavimo kaina numatyta 3 200 000 Lt. Atsakovo teigimu, toks sandoris būtų iš esmės naudingas UAB “Umbrina“, kadangi šiuo metu turto kaina yra ženkliai sumažėjusi - turto rinkos vertė šiuo metu 1 906 000 Lt ir nesudarius šio sandorio atsakovas patirtu 1 294 000 Lt nuostolių. Taip pat už pagrindinės sutarties nesudarymą numatyta 50 000 Lt dydžio bauda, kurią atsakovė privalėtų sumokėti pirkėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovo UAB “Umbrina“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino ir nustatė ieškovui RAB „Prospero polis“ terminą iki 2010 m. birželio 15 d. įmokėti į Kauno apygardos teismo sąskaitą 2 000 000 Lt lėšų, kurios užtikrintų atsakovo UAB “Umbrina“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog ginčo turto perleidimo sandoris, pagal preliminarios sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Accel Electronic“ sąlygas, turėjo būti sudarytas iki 2010 m. balandžio 8 d., o ieškovo prašymu taikius apribojimus ginčo turtui, galimybės, sudaryti ginčo turto perleidimo sandorį nurodytu terminu nėra. Pagal Preliminarios sutarties sąlygas, neįvykus sandoriui, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti tokio paties dydžio baudą. Šias sumas, kurias įgijo reikalauti pirkėjas iš atsakovo, teismo vertinimu, yra pagrindas laikyti galimais atsakovo nuostoliais. Be to, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi areštuotas UAB „Umbrina“ priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė 2009 m. spalio 19 d. pagal nekilnojamojo turto įvertinimo duomenimis yra 1 906 000 Lt. Šį turtą 2010 m. vasario 2 d. preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti už 3 200 000 Lt. Atsakovas taip pat pateikė 2005 m. rugpjūčio 3 d. kreditavimo sutartį Nr.0350507041828-64, su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovui suteikta 640 000 Lt paskola, kurios paskirtis - nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, ir kredito grąžinimo grafikas su apskaičiuotomis mėnesinėmis įmokomis, skaičiuojamomis nuo pradinės 640 000 Lt kredito sumos, sudarytas įvertinus atsakovo ketinimą parduoti ginčo turtą. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad nesudarius sandorio, kreditą suteikęs asmuo taip pat įgyja teisę reikalauti nutraukti kredito sutartį prieš terminą, realizavus turtą priverstine tvarka, atsakovas patirtų nuotolių, kuriuos sudaro vertės skirtumas tarp ginčo turto rinkos ir priverstinio realizavimo kainos. Be to, teismo nuomone, neįvykus sandoriui, kuriuo metu ketinta turtą parduoti už 3 200 000 Lt, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas taip pat galimai patirtu nuostolius (pardavimo kaina minus turto rinkos vertė). Teismo vertinimu, pateiktų duomenų pagrindu spręstina, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių susidaro apie 2 000 000 Lt nuostolių suma. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas atsakovo nurodytas aplinkybes ir galimų nuostolių atsiradimo tikimybę, bei pažymėdamas, kad šioje proceso stadijoje atsakovo galimų nuostolių tiksliai apskaičiuoti neįmanoma, laikė, kad atsakovo galimiems nuostoliams užtikrinti tikslinga nustatyti, kad ieškovas privalo sumokėti 2 000 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą arba pateiktų banko garantiją tokiai sumai. Be to, teismas sprendė, kad palyginus su taikyto arešto mastu (800 000 Lt), 2 000 000 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma atitinka CK 1.5 straipsnyje ir CPK 17 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas RAB „Prospero polis“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo UAB „Umbrina“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo šiuos argumentus:
1. AB „Prospero polis“ turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, o tai reiškia, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, todėl neturėtų galimybės sumokėti 2 000 000 Lt, o tuo labiau tokiai sumai nesuteiktų garantijos ir bankas. Tokiu būdu ieškovui užkertamas kelias siekti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas, o atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, elgiasi nesąžiningai.
2. Ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurią neteisėtai ir nesąžiningai sudarė AB „Kauno Žemkasys“ (dabartinis pavadinimas – AB „Prospero polis“) ir UAB „Umbrina“, iš dalies ir lėmė restruktūrizavimo bylos AB „Prospero polis“ iškėlimą.
3. Taikyto arešto mastas yra 2,5 karto mažesnis už teismo nustatytą nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą, todėl teismo įpareigojimas sumokėti 2 000 000 Lt yra akivaizdus šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas. Be to, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Umbrina“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikė detalų galimų nuostolių aprašymą, apskaičiavimą bei viską pagrindė dokumentais. Atitinkamai šiuo metu dėl pritaikyto arešto preliminarioji ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis jau nutraukta, o pirkėjas jau kreipėsi į teismą dėl 50 000 Lt skolos ir 50 000 Lt netesybų priteisimo ir 2010 m. liepos 12 d. bus sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tuo tarpu restruktūrizuojamos įmonės statusas netrukdo dalyvauti ginčuose, o taip pat ir įmokėti depozitą ar pateikti banko garantiją. Atitinkamai kiekvienas asmuo, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žino ir turi žinoti, jog prisiima riziką dėl to, kad proceso metu gali būti tenkinamas kitos šalies prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas esant dviems sąlygoms, t. y. kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tiesa, siekiant pritaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio, tačiau būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ateityje nuostoliai gali realiai atsirasti ir būtent minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, ar reikia pareikalauti ieškovo pateikti galimų atsakovo nuostolių įvykdymo užtikrinimą, o taip pat kokio dydžio, atsižvelgiant į nuostolių prognozę pagal byloje esančius ar šalių pateiktus duomenis.
Atskirajame skunde nurodoma, kad AB „Prospero polis“ turi restruktūrizuojamos įmonės statusą ir turi laikinų finansinių sunkumų, todėl negalėtų sumokėti teismo nustatytos 2 000 000 Lt sumos ar gauti banko garantiją šiai sumai. Tačiau įstatymai nedraudžia net ir ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135/2008), nes tai garantuoja šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju netaikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dėl to, kad ieškovas yra laikinų finansinių sunkumų turinti restruktūrizuojama įmonė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Iš kitos pusės, pirmosios instancijos teismas, vertindamas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų atsirasti nuostolių pagrįstumą, bei nustatydamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti apie 2 mln. Lt nuostolių, atsižvelgė į galimus nuostolius neįvykdžius 2010 m. vasario 8 d. atsakovo ir UAB „Accel Elektronika“ preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties (b. l. 102 – 106), o taip pat ir to pasekoje galimas atsakovui priklausančio turto varžytines. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas realiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į 2010 m. vasario 8 d. preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmes (galimą 1 294 000 Lt nuostolį) lyginant sutartyje numatytą turto pardavimo kainą su nustatyta turto rinkos verte (b. l. 105 – 106), o taip pat 50 000 Lt sumokėto avanso dydžio baudą (iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad 2010 m. vasario 8 d. preliminarioji sutartis neįvykdyta, o pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovas grąžino UAB „Accel elektronika“ 50 000 Lt avansą bei įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt kaip netesybas pagal minėtą preliminariąją sutartį). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ginčo turtas gali būti parduotas iš varžytinių, dėl ko atsakovas dar papildomai patirtų 569 700 Lt nuostolį (b. l. 64), nes jokių duomenų, kad bankas būtų kreipęsis dėl ginčo turto pardavimo iš varžytinių nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, o apie varžytinių grėsmę negalima spręsti ir iš atsakovo pateikto kredito grąžinimo grafiko (b. l. 121 – 122), kuriame numatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas privalės grąžinti bankui 325 333,53 Lt, nes minėtas kredito grąžinimo grafikas sudarytas dar 2005 m. rugpjūčio 3 d., o teigti, kad minėtos įmokos grąžinimas būtų sietas išimtinai su turto pardavimu po 5 metų pagal pateiktus duomenis nėra pagrindo. Tokiu būdu atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suma, kurią ieškovas UAB „Prospero polis“ įpareigotinas sumokėti į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją, mažintina iki 1 344 000 Lt (1 294 000 + 50 000).
Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad ieškiniu ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis iš dalies ir lėmė AB „Prospero polis“ restruktūrizavimo bylos iškėlimą, o taikyto arešto mastas yra 2,5 karto mažesnis už teismo nustatytą nuostolių atlyginimo užtikrinimo sumą. Tačiau teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, nei ieškinio pagrįstumo, nei juo labiau ginčijamo sandorio įtakos ieškovo turtinei padėčiai nevertina. Tuo tarpu turto arešto mastas nėra siejamas su galimų atsakovo nuostolių dydžiu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį bei nustatyti ieškovui RAB „Prospero polis“ (į. k. 133512824) terminą iki 2010 m. gruodžio 1 d. įmokėti į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą 1 344 000 Lt atsakovo UAB „Umbrina“ (į. k. 135609695) nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją tokiai pat pinigų sumai.