Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4

2024 m. gegužės 16 d.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08302-24, kurioje A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, 54 MGL (2700 Eur) taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, bausmės neatlikęs (nesumokėtos (neįvykdytos) baudos likutis 32 MGL, t. y. 1600 Eur bauda), kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2024 m. kovo 2 d., apie 11.04 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį savo šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam nepilnamečiui, R. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos sūnui - V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip V. K. padarė poodinę kraujosruvą kairio antakio srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiam V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.

A. L., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, kaltu prisipažino visiškai.

Kaltinimas A. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamojo A. L. parodymais. Jis parodė, kad apie metus laiko gyveno su R. K., bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su R. gyveno ir jos nepilnamečiai vaikai - V. K. ir G. K.. Su G. jis sutaria gerai, tačiau V. K. yra paauglys, linkęs prieštarauti, nesilaikyti elgesio taisyklių, tiek jo atžvilgiu, tiek mamos R., nors tikrai sutarė gerai, nesipykdavo. Po 2024 m. kovo 2 d. įvykio jis jau su R. K. nebegyvena, gyvena atskirai. Tuo metu kol gyveno su R., padėjo jai finansiškai, V. K. jam buvo jo sugyventinės sūnus, kartu gyveno. Jis V. buvo kaip šeimos narys. 2024 m. kovo 2 d., būnant namuose, apie 11 val. jis buvo neblaivus, išgirdo kaip virtuvėje pykstasi R. su sūnumi V.. Iš karto jis nesikišo, bet kai V. keletą kartų susikeikė bei išgirdo jį negražiai kalbant su mama, jam neatlaikė nervai, supyko dėl tokio V. elgesio, nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Pasakė V., kad ramintųsi, kad taip negalima su mama kalbėti, tačiau vaikas ir jam pasakė necenzūrinius žodžius, sakė „tu man ne tėvas neaiškinsi“ ir jis tada supykęs sudavė vieną kartą V. į veido sritį. Gali būti kad pataikė kažkur ties akimi, nepamena ar sudavė ranka ar kumščiu. Tuomet V. pasakė, kad iškvies policiją ir paskambino 112. Girdėjo kaip V. skambino policijai ir tuo metu R. lygtais bandė atimti iš V. telefoną. Atvykę policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes ir jį sulaikė. V. K. atsiprašys, tikisi, kad vaikas jam atleis. Labai nuoširdžiai dėl to gailisi.

Nukentėjusiojo V. K. parodymais. Jis paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama R. K., seserimi G. K., 6 metų, ir dar gyveno kartu mamos draugas A. L.. Su A. sutarė normaliai, bet vėliau, kai A. būdavo girtas, prasidėjo nesutarimai, ginčai. Tarp jų kartais būdavo žodinių konfliktų ir dėl mamos ir dėl mokslų. 2024 m. kovo 2 d., buvo apie pietus, jis buvo namuose. Pas jį į kambarį atėjo A. L.. A. pradėjo priekaištauti jam, kad jis kažką sako negražaus apie jį ir mamą, nors to tikrai jis niekam nesako. Iš pradžių susiginčijo su A., tada jam pasakė, kad eitų iš jo kambario, kad jam netrukdytų žaisti. A. tas labai nepatiko ir tada iš dešinės rankos A. L. trenkė jam į kairę akį kumščiu, trenkė vieną kartą. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo, buvo atsiradęs paraudimas, lyg mėlynė, bet vėliau šaldė akį, tai mėlynė pradingo. Medikai buvo iškviesti, apžiūrėjo jį. Daugiau niekur pas gydytojus nesikreipė. Jis apie įvykį paskambino ir pranešė telefono Nr. 112. Tai pirmas kartas, kai A. panaudojo smurtą prieš jį. Pirmą kartą A. jam sudavė kumščiu, jam skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Kai atvyko pareigūnai jis papasakojo kas buvo ir tada A. išsivežė.

Liudytojos R. K. parodymais. Ji parodė, kad 2024 m. kovo 2 d., apie 11 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Namuose buvo jos nepilnametis (15 metų amžiaus) sūnus V. K. ir A. L., su kuriuo gyveno bendrai neįregistravusi santuokos. Su A. L. gyveno apie metus laiko, kartu vedė bendrą ūkį, A. padėjo išlaikyti jos kartu gyvenančius nepilnamečius vaikus - V. K. ir G. K.. Namuose tarp A. L. ir jos sūnaus kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavo, A. L. šaukė, kad V. baigtų „pletkus“ skleisti, t. y. apie jos ir A. asmeninius santykius. Po to A. ir V. susikibo, ji A. L. norėjo atitraukti nuo sūnaus ir tuo metu A. jos sūnui sudavė ranka į veidą. Po to V. kojomis spyrė A., kur pataikė nematė. Tiek V., tiek A. rėkė vienas ant kito, išsakė vienas kitam grasinimus. Pirmas tikrai smūgį sudavė A. V.. Po įvykio matėsi, kad vaikas tikrai išgyveno ir buvo išsigandęs. Po to įvykio, kai A. sudavė jos sūnui V., A. pas ją gyventi nebegrįžo, jis buvo iškeldintas iš jos namų, ji nusprendė toliau su juo nesieti savo ateities.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 2 d. apžiūrėjus V. K., ant jo kairės pusės akies voko matomas paraudimas.

Specialisto išvada Nr. G 807/2024 (01), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairio antakio srityje, padaryta kietu buku daiktu iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. kovo 2 d.. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0028“ panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, kuriose nurodyta, kad 2024 m. kovo 2 d. 11.49 val. A. L. nustatytas 1,86 promilės neblaivumas.

2024 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad paleidus garso įrašą „BPC (ID 92262683958, skambu io prad ia_2024-03-02 10_59_45).mp3“, kuris atsisiųstas iš Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR), įkeltas į IBPS ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-08302-24, girdimas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC darbuotojo. Girdisi vyriškas balsas, bet nesuprantama ką kalba, tolumoje girdisi: „manęs neliesk „necenzūrinis žodis“. Girdisi moteriškas balsas, bet nesuprantama ką kalba. Garso įrašo trukmė 59 s.

2024 m. gegužės 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atsiųstas failas su vaizdo įrašu iš įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų kūno kamerų. Atidarius failą pavadinimu „PSS-20240302-111635UTC+0200.mp4“ matoma, kad vaizdo įrašo trukmė 17 min. 11 s. Vaizdo įraše matoma šviesus paros metas, pareigūnai prieina prie jaunuolio. Vienas pareigūnas įeina į butą, kitas pareigūnas su kūno kamera kalbasi su jaunuoliu. Jaunuolis nurodo: „palietė mane, trenkė“, „kviečiau policiją“, rodo kairę veido pusę ties akimi „skauda labai“, „bus 16 metų gegužę, su mama gyvenu“, „jis mane palietė“. Pareigūnas jaunuolį nusiveda prie šviesos, kad apžiūrėtų veidą. Ateina moteris prie jų. Pareigūnas klausia moters, kodėl bandė telefoną iš vaiko atimti, moteris nurodo, kad gynė, kad tik iš darbo grįžo. Jaunuolis nurodo „neisiu namo, yra agresyvių žmonių namuose, kuris geria kiekvieną dieną“. Pareigūnui paklausus moters, ar rašys pareiškimą, moteris nurodo „nežinau, pagalvosiu“. Pareigūnas nurodo moteriai: „paraudus jaunuoliui ta vieta, todėl sugyventinį sulaikysim ir pradėsim ikiteisminį tyrimą“. Jaunuolis nurodo, kad išvažiuos, nes atvažiuoja jo pasiimti. Moteris nueina į butą, iš paskos į butą įeina pareigūnas su kūno kamera. Bute stovi kitas pareigūnas su vyriškiu ir atėjusi moteris šalia vyriškio. Vyriškis iki pusės nuogas. Vyriškis konfliktuoja su jaunuoliu, pareigūnai bando nuraminti: „nesipykit“. Jaunuolis vyriškiui: „tu man ne vieną kartą grasinai, kad užmuši, bet tu man šėrei, šėrei...“. Pareigūnas su kūno kamera išsiveda jaunuolį į laiptinės koridorių. Jaunuolis nurodo, kad važiuos pas sesę pabūti. Pareigūnas paprašo dar kartą parodyti į kurią vietą trenkė ir kur skauda. Jaunuolis rodo kairę veido pusę, nurodo, kad mušė vieną kartą, pirmą kartą, kad konfliktas įvyko dėl to, kad mamos sugyventinis atėjo į kambarį kur jis gulėjo lovoje ir pradėjo priekaištauti, kad jaunuolis kažkam sakė, kad mamai rūpi tik seksas, bet jaunuolis nurodo, kad niekam to nesakė. Tada jaunuolis nurodo, kad mamos sugyventiniui liepė pasišalinti iš kambario ir jaunuoliui atsistojus mamos sugyventinis sudavė į kairę akį, tada jaunuolis skambino policijai. Pareigūnas išveda vyriškį iš buto ir abu pareigūnai nusiveda vyriškį iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas su kūno kamera grįžta į butą, nusifotografuoja įvykio vietą, jaunuolį, užsirašo asmenų duomenis. Jaunuolis -V. K., moteris - R. K..

Išdėstyti įrodymai, teismo manymu, pilnai įrodo, kad A. L. 2024 m. kovo 2 d., apie 11.04 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį savo šeimos nariui, kartu su juo gyvenančiam nepilnamečiui, R. K., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos sūnui - V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip V. K. padarė poodinę kraujosruvą kairio antakio srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiam V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. pripažinti kaltu už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - dvi paros.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme, bei A. L. paskirti 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 4 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėn. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su skirtina bausme ir jos dydžiu.

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, rūšį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį savo šeimos nariui), padaryto nusikaltimo pasekmes (nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą), kaltinamojo asmenybę (teistas, administracine tvarka nebaustas) daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei vidurkis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Intensyvi priežiūra kaltinamajam neskirtina, atsižvelgus į tai, kad veika buvo įvykdyta privačioje aplinkoje, o ne viešojoje vietoje.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. savo kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodo, kad A. L. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tiek iš byloje esančios „Sodra“ pažymos, tiek teismui gavus duomenis iš „Sodros“ duomenų bazės nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, keistina prokuroro siūlomo įpareigojimo „tęsti darbą, o jo netekus per 1 mėn. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje“ formuluotė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į A. L. paskirtą bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 2 d., 11.25 val. iki 2024 m. kovo 3 d., 11.42 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad A. L. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-684-1001/2022 jam paskirtos galutinės 32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL) baudos - 1600,00 Eur iki šiol nėra sumokėjęs (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. rašte nurodoma, kad A. L. nėra sumokėjęs jam paskirtos 32 MGL (1600 Eur) baudos, vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo išsiųstas Rokiškio rajono antstolei Oksanai Narbutienei), todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausmė visiškai subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL) baudos - 1600,00 Eur bausme.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau nei 50 metrų atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. L. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. L. paskirtos laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-684-1001/2022 jam paskirtą ir likusią neatliktą 32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL) baudą, tai yra 1600,00 Eur ir A. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, ir 32 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL) baudą, tai yra 1600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų 00 ct).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 2 d., 11.25 val. iki 2024 m. kovo 3 d., 11.42 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. L. atliko keturias laisvės apribojimo dienas.

Nustatyti dviejų mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti A. L., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-08302-2024-4“.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo V. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo V. K. arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Informuoti A. L., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti A. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.