- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- II-525-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00833-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2480-2021 (ROIK: 21132678281).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2480-2021 (ROIK: 21132678281) J. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2021 m. balandžio 19 d., 17:30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Putinų g. 10, viešoje vietoje ant automobilio „Honda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo leistinoje vietoje, gatvėje tyčia pirštu ant automobilio (variklio dangčio, stogo, automobilio durelių, galinio dangčio), kuris buvo dulkėtas užrašė užrašą „Gėda“, taip apgadindama automobilį, tai yra pirštu braukdama per automobilio kėbulą, kuris buvo nešvarus, pažeidė automobilio lako sluoksnį, dėl šios priežasties automobilio savininkas patyrė 35 Eur žalą. Nutarimu J. P. įpareigota iki 2021 m. liepos 25 d. atlyginti S. K. padarytą 35 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo S. K. skundas, kuriuo prašo skundžiamo nutarimo dalį, kurioje nukentėjusiojo žalos dydis nurodytas tik 35 Eur, pakeisti ir nurodyti, jog nukentėjusysis iš tiesų yra patyręs 200 Eur žalą ir būtent tokią sumą pažeidėja jam privalo atlyginti. Šiuo konkrečiu atveju atlygintos žalos dydžio neriboja nei įstatymai, nei ginčo šalys dėl to buvo susitarusios. Dėl šių priežasčių nukentėjusiajam pažeidėja privalo atlyginti padarytus nuostolius visiškai, o ne tik nedidelę jų dalį, tai yra, nukentėjusysis turtine prasme turi visiškai grįžti į iki pažeidimo buvusią būseną. Nukentėjusysis pateikė Institucijai įrodymus, kokio dydžio nuostolius jis yra patyręs. Juos sudaro išlaidos medžiagoms, reikalingoms apgadintam automobiliui poliruoti (35 Eur) ir poliravimo darbams (165 Eur). Nukentėjusysis nėra ir neprivalo būti automobilių poliravimo meistru, kad apgadintą automobilį sugebėtų kokybiškai nusipoliruoti pats, nusipirkęs tik tam reikiamų medžiagų, o pažeidėja šio darbo nepadarys taip pat. Dėl visų šių priežasčių daugiau nei akivaizdu, jog dėl chuliganiškų pažeidėjos veiksmų nukentėjusysis patyrė ne 35 Eur, kaip nežinia kodėl nurodytina skundžiamame nutarime, bet 200 Eur turtinę žalą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. K. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, prašė palikti 2021 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK buvo užregistruotas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo Putinų g. 4, Klaipėdoje. Pranešime minima, jog tarp asmenų kilo konfliktas dėl blogai pastatyto automobilio. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokių KET pažeidimų neužfiksavo, o kilusį konfliktą išsprendė vietoje. 2021 m. balandžio 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas S. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. įvykusio konflikto dėl automobilio stovėjimo vietos metu atsakomybėn patrauktas asmuo ant pareiškėjo automobilio užrašė užrašus „Gėda“. Policijai išsprendus konfliktą ir pareiškėjui po kelių dienų nuvykus nuplauti automobilio, paaiškėjo, kad plaunant tų užrašų nuvalyti nepavyko. Specialistai, į kuriuos kreipėsi pareiškėjas, nurodė, jog rašant minėtus užrašus ant nešvaraus automobilio kėbulo, aštriomis dulkių dalelėmis buvo pažeistas automobilio kėbulo viršutinis dažų sluoksnis ir, norint pašalinti šiuos apgadinimus, reikalingas automobilio poliravimas. Institucijai tikslinant įvykio aplinkybes, pareiškėjas S. K. pateikė UAB „Ekoda“ PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, jog automobilio kėbulo poliravimo kaina iš viso 200 Eur; darbas vertinamas 165 Eur, o poliravimo metu sunaudotos medžiagos 35 Eur. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilį tyčia apgadino J. P., kuriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo bei priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. P. įpareigota atlyginti S. K. padarytą žalą iki 2021 m. liepos 25 d. Kvalifikuojant veiką kaip tyčinį svetimo turto sugadinimą, būtina vadovautis sugadinto turto verte, o ne sugadinimo pasekmėmis, kurios nėra kvalifikuojantis šią nusikalstamą veiką požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas (sugadinimas) reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 3 MGL dydį, tačiau šiuo atveju tokių duomenų nėra. UAB „Ekoda“ sąskaitoje faktūroje nurodyta suma (200 Eur) sudaro turto atkuriamąją vertę, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios šio turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje remonto sąmatoje, nurodyta, jog sugadinto svetimo turto (medžiagų) vertė yra 35 Eur, tai yra nesiekia 3 MGL (150 Eur) dydžio sumos, o transporto priemonės kėbulo remonto kaina nurodyta kaip orientacinė atkuriamojo remonto kaina ir pagal tai apskaičiuota atkuriamoji vertė. Dėl šių priežasčių mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su S. K. skundu nesutinka. Nurodo pripažįstanti, kad pirštų pagalvėlėmis parašė žodį „Gėda“ ant S. K. automobilio, tačiau nesutinka, kad tuo padarė 200 Eur žalą. Automobilis „Honda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jau prieš įvykį turėjo išorinių defektų (apibraižymų, įlenkimų, įvairių kėbulo defektų mašinos dešiniam šone-vairuotojo pusėje), dėl kurių ji nėra kalta. Šį faktą gali paliudyti kaimynystėje gyvenantys liudytojai. S. K. pateikė sąskaitą už tariamai automobiliui padarytą žalą praėjus beveik dviems savaitėms po 2021 m. balandžio 19 d. įvykio. Tai leidžia daryti prielaidą, kad S. K. nurodyti defektai ant automobilio galėjo atsirasti ne dėl jos kaltės, tačiau jau praėjus tam tikram laikui po 2021 m. balandžio 19 d. įvykio. Nors įstatymas įtvirtina žalos atlyginimo institutą, tačiau būtina pabrėžti, kad neteisėtas praturtėjimas teisėje yra negalimas. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklosčius deliktiniams santykiams, nei viena iš šalių negali atsidurti geresnėje padėtyje nei buvusioje iki tol. Todėl, nesant specialisto išvados bei kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. K. automobiliui padaryta žala yra tiesiogiai susijusi su 2021 m. balandžio 19 d. įvykiu, prašo nukentėjusiojo S. K. skundo dėl 200 Eur žalos atlyginimo netenkinti.
Pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu automobilio „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) trūkumai iki šiol nėra pašalinti, jie yra matomi ir teks juos šalinti, norint toliau naudotis tvarkingu automobiliu. Jis savo lėšomis neremontavo (nepoliravo) automobilio, nes tikėjosi, kad bus priteista atitinkama suma, už kurią galės atlikti šiuos darbus. Kadangi policija tyrimo metu jo prašė pateikti įrodymus, kokio dydžio žala padaryta, jis kreipėsi į dvi Klaipėdoje esančias tokias paslaugas teikiančias įmones, kurių darbuotojai apžiūrėjo automobilio apgadinimus, kad įvertintų/apskaičiuotų kiek kainuotų ant automobilio užrašytų žodžių panaikinimas, ir išrašė išankstines sąskaitas – faktūras, kurios nėra apmokėtos ir todėl – galiojančios, nes poliravimo darbai dar neatlikti, bet jose nurodytos sumos atitinka tas išlaidas, kurias jis patirs, šalindamas tuos erzinančius užrašus nuo savo transporto priemonės. Automobilyje iš viso yra aštuonios išorinės automobilio detalės. Iš jų apgadintos penkios (variklio dangtis, stogas, dvejos automobilio durelės, galinis dangtis). Neapgadintos gal tik dvi detalės, todėl dalinio automobilio poliravimo galimybė jam specialistų nesiūlyta ir nesvarstyta, nes poliruotos detalės skirtųsi nuo nepoliruotų. Palaiko skundą, jam turėtų būti priteista tiek medžiagų kaina, tiek darbų kaina, nes jis pats neturi įgūdžių, technikos ir sąlygų tuos darbus atlikti pats. Pažymi, kad tuos užrašus pamatė kitą dieną po įvykio, manė, kad jie išnyks, nuplovus automobilio nešvarumus, bet neišnyko ir tada jis suprato bei filmuodamas užfiksavo juos kaip automobilio dažų dangos pažeidimus. Atvyko pabendrauti su J. P., pabandyti taikiai susitarti, nerašant jokių pareiškimų, pasiūlė atlyginti jam 150 Eur dydžio žalą, bet J. P. su tuo nesutiko. Kadangi nepavyko taikiai susitarti, jis po kurio laiko nuvyko į du poliravimo centrus. Vienoje išrašė išankstinę sąskaitą-faktūrą 250 Eur sumai, kitoje gavo sąskaitą-faktūrą 200 Eur. sumai, kuri yra byloje ir kurioje išskirta medžiagų ir darbų kaina. Teikė į bylą sąskaitą su mažesne suma, nes manė ją esant adekvačia, atsižvelgiant į jo automobilio gaminimo metus / automobilio amžių (automobilis gamintas prieš 12 metų) ir ant automobilio esamus natūralius nusidėvėjimo ženklus. Jis nesiekia prisiteisti 200 Eur tam. Kad nupoliruotų senus apgadinimus; tikslas yra nupoliruoti automobilį, kad neliktų užrašų „gėda“.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad skunde nurodytos, gyvai aptartos ir negaliojančioje sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos skiriasi. Kai jai nebūnant namie S. K. buvo atvažiavęs prie namų ir kalbėjo su jos nepilnamečiu vaiku, prašė 150 Eur, vėliau skunde buvo nurodyta 250 Eur, o galutinėje sąskaitoje-faktūroje nurodyta 200 Eur. Nebūtų taip pasielgusi, jeigu automobilis būtų buvęs pastatytas teisėtai. Policija nepripažino automobilio pastatymo neteisėtu, tačiau ji kreipėsi ir Aplinkos apsaugos ministerija nustatė, kad S. K. pastatė automobilį ant žalios vejos neteisėtai. Neneigia, kad nerašė ant S. K. automobilio, bet nepripažįsta padariusi jam tokią didelę žalą, nes rašė tik piršto pagalvėle, nebraukė nagu. Mano, kad S. K. nurodyta žala neadekvati, galima ir pigiau automobilį nupoliruoti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aptariama sąskaita-faktūra išrašyta praėjus dviems savaitėms po šio įvykio, jai neaišku, ar per tą laiką neįvyko kokių nors pakitimų, už kuriuos ji neturėtų būti atsakinga, juolab kad savo akimis pastebėjo ant šio automobilio įvairių smulkių įbraukimų, kuriuos matė ir paliudijo ir jos kaimynai.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. P. nubausta pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2021 m. balandžio 19 d., 17:30 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Putinų g. 10, viešoje vietoje ant automobilio „Honda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo leistinoje vietoje, gatvėje tyčia pirštu ant automobilio (variklio dangčio, stogo, automobilio durelių, galinio dangčio), kuris buvo dulkėtas užrašė užrašą „Gėda“, taip apgadindama automobilį, tai yra pirštu braukdama per automobilio kėbulą, kuris buvo nešvarus pažeidė automobilio lako sluoksnį, dėl šios priežasties automobilio savininkas patyrė 35 Eur žalą. Nutarimu J. P. įpareigota iki 2021 m. liepos 25 d. atlyginti S. K. padarytą 35 Eur žalą.
Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad J. P. veiksmais buvo apgadintas automobilis „Honda“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad parašė žodį „Gėda“ ant kelių nukentėjusiojo automobilio vietų, tačiau nesutinka, kad pirštu išvedžiodama juos dulkėtame automobilio paviršiuje ji padarė automobilio dažų sluoksnio apgadinimus; kita vertus, nutarime nurodytos 35 Eur žalos ji neginčija. Kadangi nukentėjusysis yra objektyviai užfiksavęs šių užrašų būtent įbrėžimą į jo automobilio paviršius, darytina išvada, kad automobilio apgadinimo faktas ir jį padariusio asmens netiesioginė tyčia sukelti tokias pasekmes yra įrodytas vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, filmuota medžiaga ir iš jos darytomis fotografijomis ir tai didesnio įrodinėjimo nereikalauja.
Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad nukentėjusysis nesutinka su jam priteisto žalos atlyginimo dydžiu, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nukentėjusiojo prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK nėra pateikiamas turtinės žalos apibrėžimas, tačiau administracinių nusižengimų bylų teisenoje sugadinto turto vertė nustatoma, remiantis daikto rinkos verte (jos sumažėjimu) administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (jo būklės iki pažeidimo atkūrimo kaštais). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga tik sprendžiant ieškinio dydį (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-162-282/2019).
Veikos kvalifikavimą pagal BK 187 straipsnį lemianti sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma, atsižvelgiant į sugadinto daikto rinkos vertę veikos padarymo metu, sugadinimų atveju – sugadinimų apimtį ir pobūdį, daikto rinkos vertės sumažėjimą dėl šių sugadinimų ir pan. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais, paprastai teismų praktikoje ji nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar atsakingam už žalos padarymą asmeniui reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtais veiksmais padaryta tiesioginė žala nukentėjusiojo turtui yra mažesnė, apimanti tik paviršinio jo automobilio dažų sluoksnio pašalinimą tam tikrose jo vietose, o taip apgadinto turto atkūrimo vertė yra didesnė, apimanti ir šios žalos pašalinimo darbus. Nutarime nurodyta, kad tyčia J. P. padarytais veiksmais padaryta žala S. K. turtui – 35 Eur; ši suma nurodyta, remiantis nukentėjusiojo pateikta UAB „Ekoda“ PVM sąskaita faktūra SF 10031, kurioje tokia suma nurodyta kaip medžiagų, reikalingų automobilio Honda Accord nupoliravimui, kaina. Teismo vertinimu, toks medžiagų vertės susiejimas su tiesiogine žala nėra toks tikslus kaip specialisto ar eksperto išvada dėl šio automobilio rinkos vertės sumažėjimo dėl padarytų apgadinimų, tačiau pakankamai protingas, o toks įrodymų surinkimo būdas proporcingai atitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir svarstomą klausimą. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pati sutinka su tokiu tiesioginės žalos dydžiu, ir pripažįsta faktą atlikusi šią žalą lėmusius veiksmus, būtų neprotinga ir neproporcinga reikalauti, kad nukentėjusysis šiuo klausimu pateiktų brangiai kainuojančias specialistų ar ekspertų išvadas, kurių gavimo išlaidas po to turėtų teisę reikalauti priteisti jam iš šį administracinį nusižengimą padariusio asmens. Įvertinus visas šias aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, Institucijos priimtas nutarimas pripažįstamas iš esmės pagrįstu ir teisėtu.
Kitas klausimas, kad nutarime nurodant tokio dydžio (35 Eur) turtinę žalą ir įpareigojant J. P. būtent tokią sumą atlyginti S. K. ir pripažįstant jį nukentėjusiuoju dėl 35 Eur žalos padarymo, liko neišspręstas nukentėjusiojo nuo pat proceso pradžios keltas klausimas dėl visų jam šiuo nusižengimu padarytų nuostolių atlyginimo. Policijai teiktame pareiškime dėl šio įvykio jis nurodė, kad iš viso jam padaryta žala – 250 Eur, nes tiek automobilio poliravimo išlaidų buvo paskaičiavusi pirmoji įmonė, į kurią jis kreipėsi, UAB „Veikontus“, vėliau sumažino šią sumą iki 200 Eur pagal UAB ‚Ekodus“ sąskaitą faktūrą, tačiau 165 Eur – poliravimo darbų kainą – atitinkanti jo reikalavimo dalis nebuvo aptarta ir išspręsta. Dėl šios priežasties S. K. ir pateikė teismui skundą dėl šio nutarimo. Pažymėtina, kad ANK 665 straipsnio 1 dalis įgalina administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą, todėl institucija net nebūtų galėjusi priteisti visos 200 Eur sumos; be to, policija kaip neįgalinta nagrinėti civilinius ieškinius administracinėse nusižengimų bylose institucija, yra įgalinta spręsti tik byloje nustatytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, o šioje byloje tokia žala buvo pripažinta 35 Eur suma, tad ją J. P. ir įpareigota atlyginti S. K.. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis administracinio nusižengimo byloje ir nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, apklausiamas 2021-04-22 ( b.l. 25-29) nurodė, kad reikš jį vėliau. Dėl visų šių priežasčių šis klausimas liko neišspręstas ir jis turi būti sprendžiamas šiuo metu.
Nagrinėjamu atveju iš pateiktos sąskaitos-faktūros ir išankstinio mokėjimo sąskaitos (b. l. 7, 54), matyti, kad sugadinto turto atkūrimo vertė viršys skundžiamu nutarimu priteistą 35 Eur žalos atlyginimą. Nukentėjusysis turi teisę reikalauti visų savo patirtų nuotolių atlyginimo iš atsakingo už jų padarymą asmens ( šiuo atveju – J. P.), o tokius savo reikalavimus turi pagrįsti. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad automobilio poliravimo darbai dar nėra atlikti, tačiau jų vertė yra nurodyta į bylą pateiktoje UAB „Ekodus“ išankstinėje sąskaitoje-faktūroje ir nukentėjusiojo posėdžio metu duotuose parodymuose, kodėl jis prašo būtent tokio dydžio žalos atlyginimo. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nors UAB „Ekodus“ sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra orientacinė, šie darbai dar neatlikti, ši suma nesumokėta ir pati sąskaita kaip neapmokėta – anuliuota, būtina įvertinti byloje nustatytas aplinkybes apie realų apgadinimų automobilio paviršiuje padarymą penkiose skirtingose jo kėbulo vietose, dviejų įmonių paskaičiavimus, kiek kainuos šiuo atveju teismo pripažįstamas būtinu viso automobilio nupoliravimas ir visuotinai žinomą faktą, kad ateityje bet kokių darbų atlikimas tik brangs. Be to, atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ši suma turėtų būti mažesnė, nei, remdamasis mažesnę darbų kainą pasiūliusios įmonės sąskaita faktūra, teismo vertinama kaip komercinis pasiūlymas, motyvuotai prašo priteisti nukentėjusysis. Dėl šių priežasčių, nors J. P. su prašoma priteisti suma nesutinka ir duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo jau turėtas išlaidas, byloje nėra, siekiant neilginti galutinio šalių santykių sureguliavimo proceso ir nenurodinėti nukentėjusiajam, kaip jis turėtų elgtis su savo nuosavybe (kada ir kur poliruoti, skirdamas tam savo lėšas, naudotis apibraižytu automobiliu ar tokį jį už mažesnę kainą parduoti ir t.t.), baigiant nagrinėti šį skundą, priimamas sprendimas ir dėl likusios dalies turtinės žalos priteisimo S. K. iš J. P..
Tai, kad S. K. iš J. P. per visą šį užsitęsusį procesą reikalavo skirtingų sumų žalos atlyginimui – iš pradžių 150 Eur, paskui 250 Eur, galiausiai – 200 Eur, yra logiškai paaiškinta nukentėjusiojo teismo posėdyje ir pagrįsta jo pateiktomis į bylą UAB „Veikontus“ ir UAB „Ekodus“ sąskaitomis faktūromis. J. P. nesutikus geruoju atlyginti padarytos žalos, S. K. į bylą pateikė rašytinius įrodymus - automobilių poliravimo specialistų sudarytus dokumentus, vertintinus kaip komerciniai pasiūlymai darbams atlikti, kuriuose nurodyta jų atlikimo kaina, ir, pažymėtina, reikalauja mažesniosios iš nurodytų sumų, o tai visiškai atitinka teisinio sąžiningumo reikalavimus. Kaip jau minėta, pati J. P. jokių įrodymų šiuo klausimu nėra pateikusi, todėl teismas neturi pagrindo mažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos.
Kitas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimo su skundu argumentas, kad ji ginčija nutarimo teiginį, jog automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje, neturi teisinės reikšmės; J. P. posėdžio metu pripažino suprantanti, kad neturėjo tokiais savavališkais veiksmais įvedinėti savo tvarkos, o teisiniais būdais savo, kaip manė, pažeistų teisių negynė, todėl tai šioje byloje plačiau neaptarinėtina.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, nukentėjusiojo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2480-2021 (ROIK: 21132678281) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paliekant nutarimą galioti nepakeistą, vadovaujantis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, papildomai nutariama visiškai patenkinti nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš J. P. jos padarytu administraciniu nusižengimu jam padarytai turtinei žalai atlyginti iš viso 200 Eur, į kuriuos įskaitoma skundžiamu nutarimu nustatyta 35 Eur suma, kurią J. P. buvo įpareigota sumokėti S. K.. Kadangi šis klausimas turi būti sprendžiamas teismo nutarimu, šiuo atveju ir dėl šios priežasties priimamas nutarimas, o ne nutartis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2480-2021 (ROIK: 21132678281) palikti nepakeistą.
Visiškai patenkinti S. K. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš J. P. iš viso 200,00 Eur ( du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, į šią sumą įskaitant 2021 m. gegužės 25 d. nutarime nurodytą sumokėti 35,00 Eur sumą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.