- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- AN2-162-282/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00056-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- R. V.
- Nukentėjusysis
- E. Č.
- Advokatai
- Laura Sereckė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. ir nukentėjusiojo E. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimas ir R. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą skirta 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda.
Išaiškinta nukentėjusiajam E. Č. teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimu R. V. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. birželio 9 d. 14.43 val. (duomenys neskelbtini), tyčia apipurkšdamas NaOH (natrio hidroksido) medžiaga (2018 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadino E. Č. priklausančio ofiso duris, kurių vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat R. V. įpareigotas E. Č. atlyginti 122,47 Eur žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. liepos 26 d. nutarimu R. V. skundo netenkino, E. Č. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimą, R. V. už ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą bei išaiškino nukentėjusiajam E. Č. teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad nėra abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto, tačiau dėl netinkamai pritaikytos ANK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios turtinės žalos atlyginimą nesusitarus, yra pagrindas panaikinti priimtą nutarimą, paskirti R. V. baudą, tačiau nenustatyti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neaiškus dėl savo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies nesuderinamumo. Pažymi, jog teismas jo skundo netenkino, o E. Č. skundas buvo tenkintas iš dalies, nors institucijos nutarimą panaikinti prašė būtent jis, o nukentėjusysis tik prašė priteisti jo patirtą žalą, nenaikinant nutarimo. Apelianto teigimu, tampa nebeaišku, ar institucijos 2019 m. vasario 28 d. nutarimas buvo panaikintas priimant naują nutarimą jo, R. V., atžvilgiu už ANK 115 straipsnio pažeidimą, taip peržengiant nukentėjusiojo apeliacinio skundo ribas. Mano, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas arba išeinant už nukentėjusiojo skundo ribų, arba neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų.
Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą dėl dujų nenaudojimo fakto įvykio dieną. Apeliantas skunde dėsto jo apklausų metu nurodytas aplinkybes ir teigia, kad paklaustas dėl 2018-06-09 įvykio, jis prisipažino apipurškęs duris „kažkokia medžiaga“ ir tokio savo poelgio neslėpė. Suvokė, jog tuo, kad panaudojo pipirines dujas, jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi nukentėjusysis skundėsi akių perštėjimu ir odos sudirgimu. Kadangi jam nebuvo žinoma, jog pipirinėse dujose NaOH medžiagos nėra, jis prisipažino sutrikdęs žmonių rimtį ir pavadina NaOH „kažkokia medžiaga“. Supratęs, kad yra kaltinamas ne dėl dujų sukeltų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, bet dėl kažkokios specifinės medžiagos naudojimo ir jos sukeltų pasekmių, t. y. durų išėsdinimo, jis su tuo nesutiko. Pažymi, jog teismas į šias aplinkybes nesigilino ir nepagrįstai jo parodymus vertino kaip nenuoseklius.
Pažymi, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad NaOH pėdsakų buvo rasta ant durų rankenos, tačiau ne ant pačių durų. Nesutinka su teismo pozicija, kad purškiant NaOH ant durų rankenos, ši medžiaga savaime turėjo patekti ir ant pačių durų. Jis neigia naudojęs NaOH, nes tose dujose, kurias jis papurškė, NaOH medžiagos nėra. Apelianto teigimu, NaOH medžiaga yra plačiai naudojama automobilių priežiūros priemonėse ir kurios buvo naudojamos nukentėjusiojo versle ir jo garaže. Todėl visiškai įmanoma, jog NaOH ant durų rankenos buvo rastas ne dėl galimo jo purškimo, bet dėl to, kad jo buvo ant servise dirbusių meistrų rankų, pirštinių ar pan. Šių aplinkybių teismas netyrė. Taip pat nebuvo vertinami specialisto J. G., liudytojo A. J. duoti paaiškinimai. Apklausiamas teismo posėdžio metu specialistas nurodė, jog nesant duomenų apie NaOH panaudojimą, durų apgadinimus jis priskirtų korozijos dėl ilgalaikio naudojimo pasekmėms. Be to, jis dar pažymėjo, jog tokie sugadinimai ant durų gali atsirasti ir dėl kitų cheminių medžiagų poveikio. Liudytojas A. J. paaiškino, kad visos trejos durys buvo įsigytos tuo pačiu metu, iš to paties gamintojo ir, kad savo duris dėl korozijos poveikio jis jau perdažė prieš metus. Teismas šių nurodytų aplinkybių nevertino.
Apelianto teigimu, teismas iškraipė liudytojo L. V. parodymus, nurodydamas, kad liudytojas pasakė pajutęs specifinį kvapą. Nurodo, kad liudytojas L. V. aiškiai nurodė, jog prie durų pajuto pipirinių ar tai ašarinių dujų kvapą. Jis netgi pakomentavo, jog praktikoje yra jutęs tokių dujų kvapus, todėl juos skiria nuo kitų kvapų.
Nurodo, kad E. Č. 2018-06-21 protokole-pareiškime nurodė, kad 2018-06-11 12.01 val., jis skundėsi akių ir rankų skausmais, o tai, apelianto teigimu, yra natūrali pipirinių ir/ar ašarinių dujų naudojimo pasekmė. Nukentėjusysis minėtame dokumente aiškiai nurodė, kad dėl durų žala nepadaryta, t. y. durys sugadintos ir/ar apgadintos nebuvo.
Pažymi, kad teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų, nevertino jų visumos, ir padarė nepagrįstą bei prieštaringą išvadą dėl durų sugadinimo. Apeliantas neneigia, kad duris apipurškė pipirinėmis dujomis, tačiau ne NaOH medžiaga. Mano, kad jis nubaustas nepagrįstai už ANK 115 straipsnyje numatytą nusižengimą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo teismo rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo ir priimti naują nutarimą – priteisti jam administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą, t. y. 450 eurų už sugadintas duris ir 181,50 išlaidas, susijusias su žalos nustatymu. Taip pat prašo priteisti jo patirtas 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė termino, per kurį žala turi būti atlyginama, kaip to buvo prašoma skundu, bet dar ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2019 m. vasario 28 d. nutarimu priteistą 122,47 eurų žalą, nurodydamas dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, išaiškino jam teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamai duomenų padarytai žalai tiksliai įvertinti. Tačiau su tokiu teismo argumentu nesutinka. Pažymi, kad dar nagrinėjant atnaujintą bylą ne teismo tvarka, jis iš kart nurodė, jog jam padaryta turtinė žala yra apie 400, o vėliau pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, patikslino, kad mažiausia pasiūlyta šarvuotų durų kaina su montavimo darbais yra 450 eurų. Teismui pateikė dokumentus, įrodančius jo patirtas išlaidas, susijusias su žalos nustatymu.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė jo skunde išdėstytiems argumentams, jog turtinės žalos dydis ir sugadinto turto vertė nėra tapačios sąvokos, jog turtinės žalos dydis šiuo atveju yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis. Tačiau priimdamas nutarimą, pirmosios instancijos teismas tikslaus padarytos turtinės žalos dydžio taip ir nenustatė, o konstatuodamas, kad veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį, pažymėjo, jog sugadinto daikto vertė veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai. Be to, pastarąją išvadą (sugadinto daikto vertė veikos padarymo metu veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai) teismas padarė, įvertinęs durų įsigijimo kaštus, nuo įsigijimo praėjusį laiko tarpą bei nusidėvėjimą. Nukentėjusiojo E. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas, kaip ir ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi institucija, vertino ne padarytos turtinės žalos dydį, o sugadinto turto vertę. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sugadinto turto vertę, t. y. ne pagal veikos padarymo metu galiojusias rinkos kainas, o pagal 13 metų senumo PVM sąskaitą-faktūrą, kuri, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, net neaišku, ar yra būtent tų durų įsigijimo dokumentas. Liudytojas A. J. paaiškino, kad teismui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos dvejos durys, o trečiųjų durų įsigijimo dokumento, kad ir buvo įpareigotas, pateikti negalėjo. Liudytojas tvirtino, kad trejos teritorijoje esančios durys buvo įsigytos tuo pačiu metu ir yra tokios pačios, įsigytos už 422,88 Lt (122,47 Eur). Tačiau teismas nemato pagrindo minėta sąskaita faktūra (įvertinant ir minėto liudytojo parodymus) vadovautis kaip atskaitos tašku vertinant sugadinto turto vertę. Įvertinus durų įsigijimo kaštus, nuo įsigijimo praėjusį laiko tarpą, nusidėvėjimą, teismas sprendžia, kad sugadinto turto vertė veikos padarymo metu yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, todėl ir šiuo aspektu veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį. Su šia teismo išvada nukentėjusysis E. Č. nesutinka, nurodo, kad 2006 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) vadovautis nėra pagrindo, todėl frazė „priešingai, nei teigia skundu nukentėjusysis“ šiame kontekste neatitinka tikrovės. Teismo teiginys, jog nemato pagrindo šiuo dokumentu (įvertinant ir minėto liudytojo parodymus) vadovautis kaip atskaitos tašku vertinant sugadinto turto vertę, prieštarauja kitoms teismo išvadoms, kadangi teismas būtent šiuo dokumentu ir vadovavosi. Taip pat nesupranta pirmosios instancijos teismo pozicijos abejojant jo pateiktais komerciniais pasiūlymais dėl analogiškų durų, ir be jokių abejonių vadovaujantis kaip atskaitos tašku 2006 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri gali būti ir ne tų durų įsigijimo dokumentas.
Nukentėjusiojo E. Č. teigimu, neišspręsti žalos atlyginimo klausimo ir išaiškinti jam teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų tenkinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą arba nustatęs, kad padaryta veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą ANK straipsnį ir padarytos turtinės žalos dydžio negalima nustatyti, neatidedant bylos nagrinėjimo, neišreikalaujant papildomos medžiagos. Teismui konstatuojant, jog padaryta veika atitinka ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, turėjo nustatyti padarytos turtinės žalos dydį ir priteisti ją tuo pačiu nutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors paskutinio teismo posėdžio metu (2019 m. liepos 10 d.) buvo pateiktas jo atstovės prašymas priteisti jo patirtas 500 (penkių šimtų) eurų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis E. Č. prašo netenkinti R. V. apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo panaikinti apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kadangi R. V. neteisėti veiksmai ir jo kaltė, priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių yra neabejotinai teisingai nustatyti.
Atsiliepimas
Teigia, kad teismas teisingai konstatavo, jog R. V. veikė netiesiogine tyčia, t. y. purkšdamas ant jam priklausančių durų ne tai paskirčiai skirtą priemonę, suvokė, kad turto sugadinimas bus neišvengiama jo veiksmų pasekmė ir nors tų padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymi, kad teismas teisingai pastebėjo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad naudotą priemonę R. V. atsinešė iš savo automobilio, taigi labai tikėtina, jog buvo ir anksčiau ją naudojęs, susipažinęs su jos paskirtimi ir naudojimo instrukcija. Nurodo, kad ant durų atsiradę pažeidimai (metalo korozija, dažų nutrupėjimas ir rūdys) yra būtent tose vietose, kuriose dar pirmosios apžiūros metu aiškiai matėsi skysčio nubėgimai ir tai yra užfiksuota apžiūros protokole. O R. V. išvedžiojimai, kad durys buvo nusidėvėjusios arba pablukusios, neturi nieko bendro su byla, kadangi kalbama apie konkrečius pažeidimus, o ne apie nusidėvėjimą.
Pažymi, jog R. V. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neapibendrino jų visumos ir nepašalino abejonių dėl R. V. kaltės bei nenustatė priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, yra nepagrįsti. Dėl R. V. skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas galimai išėjo už nukentėjusiojo skundo ribų, pažymi, kad dėl R. V. neteisėtų tyčinių veiksmų ir dėl tų veiksmų kilusių padarinių nustatymas ir įvertinimas bei R. V. nubaudimas pirmosios instancijos teismo nutarime yra pakankamai aiškiai išdėstyti, o jo skundu buvo prašoma tinkamai įvertinti ir priteisti jam padarytą turtinę žalą, nustačius kitokį jam padarytos turtinės žalos dydį, nei buvo nustatyta nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, neturėtu būti laikoma išėjimu už nukentėjusiojo skundo ribų.
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. ir nukentėjusiojo E. Č. apeliacinius skundus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas G. P. prašo apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinis skundas netenkinamas, nukentėjusiojo E. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ir teigia, kad jo kaltė dėl padaryto pažeidimo neįrodyta. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su apelianto skundo argumentais ir konstatuoja, kad R. V. kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis.
Iš bylos duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė skirtingas versijas. 2018 m. birželio 19 d. apklaustas liudytoju R. V. nurodė, kad jokios medžiagos ant E. Č. ofiso durų nepurškė (b. l. 19), 2018 m. birželio 21 d. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, jog apipurškė kažkokia medžiaga E. Č. ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), duris, kad įvykdė pažeidimą sutinka (b. l. 2), o surašant 2019 m. vasario 28 d. protokolą paaiškino, jog apipurškė E. Č. ofiso duris pipirinėmis dujomis, kurios negalėjo turėti įtakos durų sugadinimui (b. l. 112). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad R. V. parodymai yra nenuoseklūs, jog jo pateikta versiją, kad E. Č. priklausančio ofiso duris apipurškė pipirinėmis dujomis, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tyrimui pateiktos durų rankenos, paimtos 2018 m. birželio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini), yra pavojingos cheminės medžiagos – natrio hidroksido (NaOH) pėdsakai (b. l. 23). (duomenys neskelbtini) docento pareigas einantis dr. J. G. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad ant durų atsiradę pažeidimai galėjo atsirasti nuo natrio hidroksido poveikio. Minėtoje išvadoje pažymėta, kad natrio hidroksidas kaip agresyvi medžiaga gali ardyti paviršių net ir po to laiko kai ji buvo panaudota. Ši agresyvi medžiaga reaguodama su aplinkos drėgme tik paspartino durų paviršiaus irimo procesą. Tose vietose, kur yra nubėgimo žymės, prasidėjusi aktyvi korozija bei dažų atsilupimas. Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino, jog tyrimui pateiktose nuotraukose aiškiai matėsi, kad virš durų rankenos ir po ja yra nubėgimai, kurie leidžia daryti prielaidą, kad buvo naudojamos cheminės medžiagos. Taip pat specialistas nurodė, jog ašarinių dujų poveikis durims jokios įtakos negalėjo turėti. Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad E. Č. priklausančio ofiso durys buvo nupurkštos ne pipirinėmis dujomis, kaip bando įtikinti apeliantas, o būtent chemine medžiaga – natrio hidroksido medžiaga, jog būtent dėl šios medžiagos panaudojimo prasidėjo aktyvi metalo korozija bei dažų apsilupimas ir taip buvo apgadintos durys. Taigi durų pažeidimai atsirado ne nuo ilgo eksploatacijos laiko, o būtent nuo R. V. panaudotos cheminės medžiagos – natrio hidroksido.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl R. V. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apelianto R. V. skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl R. V. skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas institucijos nutarimą ir priimdamas naują nutarimą skiriant nuobaudą už ANK 115 straipsnyje padarytą pažeidimą ir iš dalies tenkinant nukentėjusiojo E. Č. skundą, peržengė nukentėjusiojo skundo ribas, pažymėtina, kad apylinkės teismas ANK 641 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtintos bylos dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme, nepažeidė. Apylinkės teismas, nustatęs, jog institucijos priimtame nutarime netinkamai buvo pritaikytos ANK 665 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios turtinės žalos atlyginimą nesusitarus, priėmė teisingą procesinį sprendimą – panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Dėl nukentėjusiojo E. Č. apeliacinio skundo
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. Č. nesutinka su priimtu nutarimu ir prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimo ir priimti naują nutarimą – priteisti jam administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą, t. y. 450 eurų už sugadintas duris ir 181,50 išlaidas, susijusias su žalos nustatymu. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis E. Č. nesutinka su nustatyta sugadinto turto verte veikos padarymo metu ir tuo, jog sugadinto turto vertė yra ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai. Nukentėjusiojo teigimu, sugadintų šarvuotų durų rinkos vertė su montavimo darbais yra 450 Eur. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai pasisakydamas dėl sugadinto turto vertės, vertino 13 metų senumo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta, kad durys įsigytos už 422,88 Lt (122,47 Eur) ir liudytojo A. J. nurodytas aplinkybes, kad trejos teritorijoje esančios durys buvo įsigytos tuo pačiu metu ir yra tokios pačios.
Su tokiais nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Nukentėjusysis nurodė, kad sugadintų durų rinkos vertė yra 450 Eur, kurią nustatė įvertinęs durų gamintojų pateiktus komercinius pasiūlymus. Tačiau šie nukentėjusiojo pateikti komerciniai pasiūlymai (b. l. 107, 108, 109) tik nurodo visiškai naujų šarvuotų lauko durų įsigijimo kaštus, įskaitant montavimą, o ne sugadinto turto vertę administracinio nusižengimo padarymo metu. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktą 2006 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MAK 00078561, liudytojo A. J. paaiškinimus, jog teritorijoje esančios trejos durys buvo įsigytos tuo pačiu metu už 422,88 Lt (122,47 Eur) kainą, taip pat įvertinęs nuo įsigijimo praėjusį laiko tarpą bei nusidėvėjimą, pagrįstai sprendė, kad sugadintų durų vertė veikos padarymo metu buvo ne didesnė nei trys baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai, todėl šiuo aspektu R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį. Pažymėtina tai, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje sugadinto turto vertė nustatoma, remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (durų keitimas, durų remonto darbai ir kt.). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga sprendžiant ieškinio dydį, ką pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas.
Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad konstatuojant, jog padaryta veika atitinka ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, turėjo nustatyti padarytos turtinės žalos dydį ir priteisti šią žalą tuo pačiu nutarimu.
Kaip jau ir buvo nurodyta, sugadinto turto vertė administracinių nusižengimų bylų teisenoje nustatoma remiantis daikto rinkos verte administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne sugadinto turto atkuriamąja verte (durų keitimas, jų remontas ir kt.). Byloje yra pateikti tik komerciniai pasiūlymai, iš kurių matyti, kokia yra naujų durų kaina su montavimo darbais. Nėra abejonių, jog R. V. neteisėtais veiksmais buvo sugadintos nukentėjusiajam priklausančio ofiso durys, tačiau duomenų, patvirtinančių realiai patirtos turtinės žalos dydį (durys buvo keičiamos, remontuojamos, dažomos ar atlikti kiti darbai), byloje nėra pateikta. Taigi nesant duomenų apie turto atkūrimo kaštus, nėra galimybės tiksliai nustatyti nukentėjusiajam padarytos žalos dydį, todėl apylinkės teismas pagrįstai išaiškino E. Č. teisę dėl turtinės žalos priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos klausimas, todėl nepasisakoma ir dėl nukentėjusiojo patirtų 181,50 Eur išlaidų, susijusių su žalos nustatymu.
Sutiktina su nukentėjusiojo E. Č. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors paskutinio teismo posėdžio metu (2019 m. liepos 10 d.) buvo pateiktas jo atstovės prašymas priteisti jo patirtas 500 (penkių šimtų) eurų bylinėjimosi išlaidas.
Sutinkamai su ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog nukentėjusysis E. Č., siekdamas apginti savo interesus dėl jam padarytos žalos, kreipėsi į advokatą dėl profesionalaus teisinio atstovavimo administracinio nusižengimo byloje. Pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. atstovavimo sutartį, nukentėjusįjį E. Č. administracinio nusižengimo byloje atstovavo advokato padėjėja Laura Sereckė (b. l. 30). Atstovė administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, ruošė procesinius dokumentus, teikė užklausas, atstovavo nukentėjusįjį teisme (dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose). Nukentėjusiojo E. Č. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. E. Č. sumokėtą 500 Eur sumą advokato padėjėjai E. Sereckei už konsultacijas, procesinių dokumentų ruošimą, atstovavimą byloje pagrindžia 2019 m. birželio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62) bei pinigų priėmimo kvitas (b. l. 63). Įvertinus bylos teisminio proceso eigą apylinkės teisme, nukentėjusiajam E. Č. suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad R. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, 65vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš administracine tvarka nubausto asmens R. V. nukentėjusiojo E. Č. patirtas 500 Eur atstovavimo išlaidas. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas, priteisiant iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653, 654 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarimą pakeisti:
priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. nukentėjusiojo E. Č. naudai 500 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.