Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Eriadas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eriadas“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Iki šios dienos patalpų neįmanoma išnuomoti ir dėl šios priežasties iš esmės yra suvaržyti ieškovo interesai, jo teisėti lūkesčiai gauti pelną iš šių patalpų nuomos dėl nekokybiškų patalpų perdavimo nepasitvirtino. Ieškovas nurodė, kad patyrė 91 288,74 Lt tiesioginių nuostolių: išlaidas dėl kredito sutarties su AB Šiaulių banku sudarymo (1 700 Lt administravimo mokestis, 130 Lt už patalpų hipotekos lakšto paruošimą ir įregistravimą, 300 Lt už įkeičiamo turto vertinimą, 85 403,58 Lt palūkanų, kurios laikytinos patalpų įsigijimo sąnaudos), 2 200 Lt už UAB „Ober-haus“ atstovavimą išnuomojant patalpas, 263,16 Lt už patalpų draudimą UADB „Ergo Lietuva“, 1 292,00 Lt už dujų patalpų šildymui tiekimą AB „Lietuvos dujos“; netiesioginių nuostolių, t. y. 58 311,92 Lt negauto nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį su UAB „Sentera Baltica“ už 26 mėnesius ir 2 sav. (CK 6.256 str. 2 d., 6.249 str. 1 d.).

Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo turi būti atmestas, neįrodžius atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikalingų sąlygų. Kadangi neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytam ieškovo-pirkėjo teisių gynybos būdo taikymui, dėl ko neegzistuoja ir teisinis pagrindas 376.000 Lt sumos, sumokėtos už įgytą patalpą, grąžinimui. Kiti ieškovo nurodyti tiesioginiai nuostoliai yra patirti dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas nepagrįstai reikalauja 58 311,92 Lt netiesioginių nuostolių, nes nėra priežastinio ryšio tarp neva ieškovo patirtų netiesioginių nuostolių ir atsakovo tariamų neteisėtų veiksmų. Nuomininkas nutraukė sutartį krizės metu, kai dauguma sutarčių buvo nutraukiamos arba peržiūrimos jų sąlygos, patalpos buvo nebenuomojamos ir nebenaudojamos 4 metus .

Taip pat prašė taikyti senaties terminą, nes ieškovas ieškinį dėl trūkumų pripažinimo esminiais ir dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo reiškia pasibaigus 2 metų garantiniam terminui, numatytam CK 6.338 str. 2 d. Ieškovas praleido ir CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, skaičiuojant po jo paskutinės pretenzijos 2010-06-22 pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai akcentavo CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyto pažeistų pirkėjo teisių gynimo būdo kaip tariamos paskutinės priemonės pobūdį, dėl to ydingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, sprendimą grindė ne byloje esančiais įrodymais, o prielaidomis.

Ieškovas tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, siekdamas įrodyti, kad ginčo patalpos yra netinkamos kokybės, pateikė nuomininko pretenzijas su jose nurodytais patalpų trūkumais, duomenis apie tai, kad kreipėsi į antstolius dėl patalpų užliejimo faktų konstatavimo ir pan., tačiau teismas reikšmingesniais laikė atsakovo paaiškinimus dėl atskirais atvejais įvykusių patalpų užliejimo priežasčių, nors įrodymų, patvirtinančių, kad patalpos buvo užlietos dėl jo nurodomų priežasčių, į bylą nepateikta.

Teismas nepagrįstai patalpų trūkumą (vandens patekimą į patalpas) kaip esminį sutarties pažeidimą siejo tik su jo nuolatiniu pobūdžiu ir sprendė, kad ieškovui neįrodžius, jog patalpos nuolat užliejamos, nėra pagrindo tokį trūkumą laikyti esminiu. CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nėra numatyta, kad daikto trūkumas turi būti nuolatinio pobūdžio. Svarbu, kad daiktas neatitinka įprastų kokybės reikalavimų ir toks neatitikimas buvo aptartas sutartyje. Be to, toks daikto trūkumas turi būti esminis sutarties pažeidimas. Teismas neįvertino, kad ieškovas iš esmės negali naudoti naujai įsigytų patalpų tam, kam jas įsigijo, dėl nurodytos priežasties buvo iš esmės suvaržyti jo interesai, todėl pagrįstai galima teigti, kad nekokybiškų patalpų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Akivaizdu, kad ieškovas, žinodamas apie tai, kad į patalpas sunkiasi vanduo, iš viso nebūtų pirkęs šių patalpų, nes kiekvienas rūpestingas ir protingas žmogus supranta, kad tokių patalpų be padidintos rizikos nebūtų galima naudoti, eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Nurodo, kad patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl sutarties atsisakymo, remiantis CK 6.256 str. 2 d., jo patirti tiesioginiai nuostoliai 91 288,74 Lt sumai turi būti priteisti iš atsakovo.

Teismas nepagrįstai sumažino priteistinus nuostolius privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio suma - 1 584,32 Lt, kadangi ieškovas už 2009 m. yra sumokėjęs 6 428,16 Lt PSD, toks PSD dydis buvo maksimalus 2009 m.

Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Patalpos buvo parduotos kokybiškos, jų užliejimas vandeniu, kuris įvyko 2008 m. rugpjūčio mėn., neturėjo įtakos tam, kad patalpos neva negalėjo būti išnuomotos iki 2010-11-14, t. y. iki to laiko, kol turėjo galioti patalpų nuomos sutartis. Be to, patalpų trūkumas – jų užliejimo vandeniu priežastys buvo nedelsiant pašalintas. Patalpos dėl paties ieškovo kaltės (patalpų nesutvarkymo) ilgiau kaip 2 metus negalėjo būti išnuomotos, todėl nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui negautą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2010-11-14.

Teismas taip pat neteisingai traktuoja ir kitą patalpų užliejimo faktą, kuris įvyko 2010 m., t. y. praėjus daugiau kaip 2 metams nuo to momento, kada patalpų nuomininkas nutraukė nuomos sutartį, kuris įvyko dėl ekstremalų gamtinių sąlygų. Ieškovas per šį 2 metų laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m. jokių aktyvių veiksmų, kad surastų patalpų nuomininką neatliko, patalpų neremontavo. Patalpos nebuvo suremontuotos ir vėliau. Jos nebuvo suremontuotos ir pirmosios instancijos teismo patalpų apžiūrėjimo dieną. Tai reiškia, kad pats patalpų savininkas elgiasi neatidžiai ir nerūpestingai, o tarp šių užliejimų ir ieškovo negautų pajamų nėra jokio priežastinio ryšio.

Teismas, priteisdamas ieškovui 47 918,47 Lt negautų pajamų dėl patalpų neišnuomojimo, nevertino to, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis ėmėsi veiksmų, išnuomoti ginčo patalpas po to, kai 2008-09-01 buvo nutraukta nuomos sutartis su ankstesniu nuomininku. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes - ieškovas patalpų neremontavo, jų net neišvalė, patalpos buvo nešildomos, taigi ieškovas elgėsi kaip nerūpestingas, neatidus savininkas, nesiėmė jokių veiksmų, kad patalpos būtų išnuomotos. Ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto.

Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo teismo turėjo būti atmestas, kadangi pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2007-04-23 sudarė prekybos paskirties patalpų, esančių Vytauto g. 219, Šiaulių m., pirkimo-pardavimo sutartį, jos įgytos už 376 000 Lt (t. 1, b. l. 10-13). Iš 2010-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad patalpos yra namo rūsyje (t. 1, b. l. 61). Patalpos registruotos kaip negyvenamoji patalpa - parduotuvė (t. 1, b. l. 15). Ieškovas patalpas įsigijo iš AB Šiaulių banko gautų lėšų pagal 2007-05-02 Kreditavimo sutartį (t. 1, b. l. 16-27). Šias patalpas ieškovas 2007-11-14 išnuomojo UAB „Sentera Baltica“ 3 metų laikotarpiui, t. y. iki 2010-11-14, už 2 200,45 Lt mėnesio nuomos mokestį, nuomininkas nurodė, kad patalpas naudoja biuro veiklai, o taip pat prekių ekspozicijai ir sandėliavimui (sutarties 1.4 p.) (t. 1, b. l. 31-34). 2008-06-30 UAB „Sentera Baltica“ pateikė pretenziją G. Ž., kurioje nurodė, kad jų netenkina patalpose pastebėti trūkumai, t. y. patalpose prie vieno iš radiatorių susidariusi dėmė ir ten nuolat besikaupianti drėgmė, taip pat didelė santykinė patalpų drėgmė, kuri svyruoja nuo 60 iki 80 proc., nors normaliomis darbo sąlygomis gali būti nuo 40 ir 60 proc., kt. (t. 1, b. l. 37). Šią pretenziją ieškovas persiuntė atsakovui (t. 1, b. l. 38). Atsakovas, atsakydamas į pranešimą dėl patalpų trūkumų, 2008-06-30 atsakė, kad apžiūros metu prie radiatoriaus atsiradusi dėmė nenustatyta, kadangi visos grindys buvo drėgnos; apžiūros metu patalpos nebuvo vėdinamos, priverstinė vėdinimo sistema išjungta, todėl patalpose susidariusi drėgmė niekur nepašalinama (t. 1, b. l. 39). 2008-08-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad 2008-08-20 ginčo patalpos yra apsemtos vandeniu, vietomis vanduo susigėręs į grindų dangą, tačiau po juo lieka žemių nuosėdos, jaučiasi drėgmės ir žemių kvapas (t. 1, b. l. 40). Atsakovas, gavęs 2008-08-26 ieškovo pretenziją, į ją atsakė, ištaisė trūkumus, apie tai pranešė ieškovui 2008-09-12 raštu bei pateikė aktą (t. 1, b. l. 54-56, 59). Iš šių dokumentų matyti, kad buvo nustatytas paslėptas statybinis defektas, t. y. išardžius grindis buvo rastas nesujungtas fekalinės kanalizacijos vamzdis už ieškovo patalpų ribos (vamzdis buvo pasislinkęs į šoną); Komisija konstatavo, kad šis statybos darbų defektas ir yra priežastis, dėl ko į patalpas patekdavo vanduo (t. 1, b. l. 146-147). Nuo 2008-09-01 nutraukta ginčo patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp G. Ž. ir UAB „Sentera Baltica“. 2010-06-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad ginčo patalpų grindys yra padengtos šlapio purvo sluoksniu, kai kur matėsi vandens likučiai; ant sienų ir stiklinių pertvarų apie 17 cm aukštyje nuo grindų matosi paliktos vandens ir purvo žymės (t. 1, b. l. 61).

Byloje kilo ginčas, ar parduotų patalpų trūkumas vertintinas kaip esminis pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimas ir suteikiantis teisę pirkėjui reikalauti nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį šiuo pagrindu (CK 6.334 str., 6.217 str.).

Apeliantas ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinant sutarties kainą - 376 000 Lt, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad nustatyti patalpų trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas.

Pažymėtina, kad pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 2, 4 p.). Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2012). Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-08-20 nustačius, kad ginčo patalpos yra apsemtos vandeniu bei jaučiasi drėgmės ir žemių kvapas, atsakovas ėmėsi veiksmų šiai problemai šalinti. 2008-09-12 raštas (t. 1, b. l. 59) patvirtina, kad jis savo lėšomis užsakė vamzdyno diagnostiką filmavimo kamera, kurios metu buvo nustatytas defektas fekalo vamzdynuose, ir dėl to 2008-08-25 sudarė komisiją, susidedančią iš UAB „Eriadas“ statybų direktoriaus, rangovų, vykdžiusių statybos darbus patalpose, atstovų, t. y.: UAB „Namų statyba“ direktoriaus bei UAB „Rempijus“ direktoriaus, taip pat IĮ „Audrumai“ techninės priežiūros inžinieriaus. Komisija, išardžiusi grindis, nustatė, kad fekalinės kanalizacijos vamzdis už patalpų ribos yra nesujungtas (vamzdis pasislinkęs į šoną), taip pat konstatavo, kad šis statybos darbų defektas ir yra priežastis, dėl ko į patalpas pateko vanduo. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad šis defektas buvo pašalintas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo nurodomi patalpų trūkumai negali būti vertinami kaip esminis sutarties pažeidimas, kadangi į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos laikotarpiu 2008 m. nustatyti patalpų trūkumai išliko ir po to, kai buvo pašalintas nustatytas statybos darbų defektas, t. y. sutvarkytas fekalinės kanalizacijos vamzdis, bei po nuomos sutarties nutraukimo, taip pat, kad patalpų būklė, pašalinus šiuos trūkumus, yra netinkama naudoti jas pagal tiesioginę paskirtį – nuomai (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kaip pardavėjas garantavęs, kad patalpos yra tinkamos eksploatuoti, jose nėra jokių trūkumų ir pan., neneigė pareigos atsakyti už parduoto daikto trūkumus (CK 6.333 str.), ir, informuotas apie patalpose esančius trūkumus, juos pašalino.

Pripažinus pagrįstais teismo motyvus, kuriais netenkintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo ir plačiau dėl jų pasisakyti, kadangi tiesioginius nuostolius sudaro išlaidos, kurios buvo būtinos ieškovui sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ši sutartis nėra pripažinta neteisėtai sudaryta ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo pagrįstumo

Apeliantas atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš dalies tenkino reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, nurodydamas, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Su tokiais argumentais sutiktina. Pažymėtina, kad CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tam, kad būtų pagrindas atlyginti nuostolius (žalą), turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, nuostoliai (žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.249 str., 6.246 – 6.248 str.). Šiuo atveju kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra nenustatinėjama, kadangi atsakovas yra verslininkas ir atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti; šias pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas; negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas; jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis; pajamų dydį turi įrodyti ieškovas; šios pajamos turi būti realios, dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų; jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. nekokybiškų patalpų perdavimą ieškovui, ko, kaip nustatyta aukščiau, neneigia ir pats atsakovas, imdamasis priemonių šalinti ginčo patalpose nustatytus trūkumus bei juos pašalinęs, tačiau teismas neįvertino atsakovo neteisėtų veiksmų trukmės bei kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai nustatė priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas prašė priteisti nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos, pasak jo, patyrė dėl to, kad buvo nutraukta nuomos sutartis, sudaryta su nuomininku UAB „Sentera Baltica“, šie nuostoliai paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos 2008-09-01 iki jos galiojimo pabaigos – 2010-11-14. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo svarbu įvertinti ne tik tai, kas sąlygojo ieškovo su nuomininku sudarytos ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimą, bet ir tai, ar nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai bei patalpų nekokybiškumas trukdė ieškovui naudoti ginčo patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį po trūkumų šalinimo bei nuomos sutarties nutraukimo, taip pat būtina atsižvelgti ir į paties ieškovo elgesį, siekiant ginčo patalpas panaudoti tam, kam jos buvo įsigytos (CK 6.282 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos bei paties ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nuomininkas 2008-08-22 informavo nuomotoją, kad ketina nutraukti nuomos sutartį nuo 2008-09-01 dėl to, kad patalpos netinkamos tolesnei įmonės veiklai dėl jų apsėmimo vandeniu 2008-08-20 (t. 1, b. l. 52). 2008-08-26 G. Ž. pranešė, kad susipažino su 2008-08-25 gauta pretenzija ir neprieštarauja dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2008-09-01 (t. 1, b. l. 53). 2008-08-26 G. Ž. pateikė pretenziją UAB „Eriadas“ dėl patalpų trūkumų ir pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 54-56). UAB „Eriadas“ 2008-09-12 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Eriadas“ lėšomis buvo užsakyta vamzdynų diagnostika ir jos metu nustatytas defektas fekalo vamzdynuose, esančiuose už ginčo patalpų ribų, šis defektas buvo pašalintas, todėl patalpos ir toliau gali būti naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį (t. 1, b. l. 59). Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patalpų trūkumas – jų apsėmimas vandeniu 2008 m., dėl kurio buvo reiškiamos pretenzijos ir kuris buvo viena iš priežasčių nutraukti patalpų nuomos sutartį, buvo pašalintas ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad po šio trūkumo pašalinimo patalpos negalėjo būti naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje esančiais įrodymais nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti (t. 1, b. l. 135-139), t. y. kad yra pastatytos pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus, todėl tai tik patvirtina, kad atsakovo neteisėtus veiksmus – nekokybiškų patalpų pardavimą sąlygojo aplinkybės, apie kurias jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl ištaisydamas patalpų trūkumus ir sudarydamas objektyvias sąlygas ieškovui kaip pirkėjui patalpas naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, jis nepagrįstai teismo pripažintas atsakingu dėl ieškovo nurodomų nuostolių atsiradimo, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad 2010 m. įvykęs patalpų užliejimo faktas taip pat negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovo kaip pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą pažeidimas, kadangi į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, kad patalpų užliejimas 2010 m. įvyko dėl patalpų nekokybiškumo. Daugiabučio gyvenamo namo Vytauto g. 219 bendrija, atsakydama į UAB „Eriadas“ raštą dėl namo Vytauto g. 219 cokolinio aukšto užliejimo vandeniu, nurodė, kad siekiant išvengti galimų rūsio patalpų užpylimų per nuotekų tinklus stiprių liūčių metu, UAB „Šiaulių vandenys“ 2011 m. nuotekų šulinyje, esančiame už sklypo ribų, pastatė atbulinį vožtuvą, be to, įmonė, vykdydama miesto nuotekų tinklų rekonstrukciją, taip pat padidino nuotekų tinklų pralaidumą S. Daukanto-Vytauto g. Įvykdžius šiuos veiksmus 2011-2012 m. name neįvyko užliejimų didelių liūčių metu ir nebuvo gauta nė vieno gyventojo pretenzijos dėl užliejimo požeminiame garaže, sandėliukuose ar kitose namo cokoliniame aukšte esančiose patalpose (t. 2, b. l. 25). Šis į bylą pateiktas įrodymas, atsakovo paaiškinimai vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad patalpos buvo užlietos ne dėl jų nekokybiškumo, tačiau dėl kitų priežasčių, už kurias nėra atsakingas pardavėjas ir kurios nepriklausė nuo pardavėjo valios. Šiuo atveju svarbu įvertinti paties ieškovo kaip patalpų savininko elgesį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, kad ginčo patalpos būtų naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį. Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nesiėmė priemonių nuomos sutarčiai išsaugoti, antra, po nuomos sutarties nutraukimo nesiėmė priemonių surasti patalpoms naujus nuomininkus ir tokiu būdu jas naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, be to, ieškovas, nutraukęs nuomos sutartį su nuomininku, patalpomis nebesinaudojo, tai patvirtina AB „Lietuvos dujos“ 2012-08-30 raštas, kad 2008 m. spalio mėn. buvo atjungtas šildymas ieškovui nesudarius gamtinių dujų tiekimo sutarties (t. 2, b. l. 24).

Nesant byloje duomenų, kad atsakovui pašalinus nustatytus trūkumus ginčo patalpos ir toliau negalėjo būti naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį, taip pat ieškovui nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad jis, būdamas rūpestingas ir atidus patalpų savininkas, ėmėsi priemonių, kad jo nurodyti nuostoliai neatsirastų ar nepadidėtų, t. y. siekė išsaugoti ginčo patalpų nuomos sutartį ar siekė išnuomoti šias patalpas kitiems nuomininkams, pripažintina, kad paties ieškovo pasyvus elgesys lėmė nuostolių atsiradimo riziką, todėl atsakovas negali būti pripažintas atsakingu dėl tokių nuostolių atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, kad parduotos patalpos turėjo trūkumų, tačiau jie buvo pašalinti pardavėjo pagalba, byloje nėra duomenų, kad pašalinus nurodytą trūkumą patalpos negalėjo būti naudojamos pagal tiesioginę jų paskirtį, darytina išvada, kad toks buvęs parduotų ginčo patalpų trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis, paneigiantis šia sutartimi įsigyto daikto naudojimo paskirtį bei pirkimo – pardavimo sutarties esmę. Ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad patalpos negali būti naudojamos pirkimo – pardavimo sutartyje numatytai paskirčiai (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.

Nustačius, kad ieškovo teisės nėra pažeistos ir ieškinys yra pareikštas nepagrįstai, nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškinio senaties termino taikymo bei kitų skundų argumentų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš dalies netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d. 1 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą dėl dalies reikalavimo netenkinimo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 5 dalimi, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) iš atsakovo nepriteistinos, o atsakovui iš ieškovo priteistos 3 848,77 Lt bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 4 235 Lt, kadangi nenustatyta, kad jos prieštarautų CPK 98 str. 2 d. nustatytiems kriterijams bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymui Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Visa apimtimi atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistos 18,31 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei padidintinos iki 20 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 438 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 81), taip pat jis patyrė 4 310,63 Lt atstovavimo išlaidų rengiant apeliacinį skundą bei atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Už šių procesinių dokumentų parengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.9 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2 550 Lt (imant 3 koeficientą ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt), atitinkamai 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 275 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt), todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos ne didesnės negu rekomenduojamos maksimalios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 3 825 Lt. Iš viso jam iš ieškovo priteistina 5 263 Lt (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą:

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui G. Ž. iš atsakovo UAB „Eriadas“ priteista 47 918,47 Lt nuostolių atlyginimo, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Priteistas iš G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 411,22 Lt bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Eriadas“, j. a. k. 145883189, padidinti iki 4 235 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių litų), o valstybei priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padidinti nuo 18,31 Lt iki 20 Lt (dvidešimt litų).

Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. Ž. uždarajai akcinei bendrovei „Eriadas“ 5 263 Lt (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.