Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai – R. R. R.

nedalyvaujant Institucijos, kurios pareigūnas priėmė teikimą, - Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovados įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos R. R.R. skundą dėl 2010-01-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjo teikimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjo Rimanto Vilimo teikimu, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., buvo nutrauktas pareiškėjos 2010-02-12 pareiškimo (registracijos Nr. 20-23-3-AP-5) tyrimas, kadangi 2009-11-20 viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmęs sprendimą (nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną) tuo pačiu klausimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkiai (nuosavybę valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise – po ½ dalį). 2009-10-30 pareiškimu (registracijos Nr. 20-23-3-AP-262) pareiškėja kreipėsi į Instituciją ir prašė suinteresuotą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. dėl to, jog jis savavališkai užrakino jam ir pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpas, tuo neteisėtai apribodamas pareiškėjos teisę naudotis jai priklausančia patalpų dalimi. 2009-11-20 nutarimu (procesinis dokumentas įsiteisėjęs) Institucijos pareigūnas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, remiantis ATPK 250 str. 1 p. (prijungtos medžiagos Nr. 20-23-3-AP-262 duomenys). 2009-10-15 nutartimi (b.l. 27-28) suinteresuotas asmuo teismo buvo įpareigotas leisti pareiškėjai patekti į pastogės patalpas. 2010-01-21 pareiškimu pareiškėja kreipėsi į Instituciją ir prašė suinteresuotą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str., kadangi jis ir toliau neleidžia jai patekti į pastogės patalpas, o dėl to Institucijoje buvo nuspręsta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 11). 2010-01-15 teikimu (b.l. 19-20) Institucijos pareigūnas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nutraukė pareiškimo tyrimą, motyvuodamas tuo, jog yra įsiteisėjęs 2009-11-20 nutarimas dėl to paties dalyko.

ABTĮ 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o 23 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kas gali būti skundo dalyku - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas. Atsižvelgiant į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimas turi būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti - pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja siekia suinteresuotą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir priimdamas procesinį sprendimą teismas vadovaujasi LVAT jau suformuota praktika (ABTĮ 13 str., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A4-912/2004, Nr. N575-704/2008), kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena susideda iš eilės nuoseklių, tarpusavyje susijusių veiksmų visumos (stadijų). Pirmoji stadija (administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas) susideda iš bylos iškėlimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapų. Bylos tyrimas pradedamas esant vadai ir pagrindui, o įforminamas atitinkamu kompetentingo pareigūno veiksmu (pavedimu, rezoliucija). Šiuo atveju vada iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pareiškėjos 2010-01-21 pareiškimas (b.l. 11), kuriuo pranešama apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (savavaldžiavimą) ir prašoma, nustačius kaltą asmenį, patraukti jį atsakomybėn pagal ATPK 188 str. bei skirti nuobaudą. 2010-01-12 rašytinės rezoliucijos ant pareiškimo duomenys patvirtina, kad Policijos nuovados vadovas pavedė tyrėjui pradėti pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių tyrimą, o tai reiškia, kad tokiu būdu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Teikime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Institucijos pareigūnas atliko faktinių bylos aplinkybių nustatymą (išnagrinėjo pareiškimą bei ankstesnės medžiagos Nr. 20-23-3-AP-262, kurios pagrindu buvo priimtas 2009-11-20 nutarimas, duomenis). Bylos faktinių aplinkybių nustatymo etape Institucijos pareigūnas nustatė, jog yra ATPK 250 str. 8 p. numatyta aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą ir perėjo į tyrimo rezultatų procesinio įforminimo etapą – vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. surašė 2010-01-15 dokumentą, kurį nepagrįstai bei neteisingai pavadino teikimu nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes, kaip teismo paminėta pirmiau, šiuo atveju teisena jau buvo pradėta ir minėtu dokumentu ji faktiškai buvo nutraukta. ATPK 250 str. reglamentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byla negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta esant šio straipsnio 1-9 p. išvardytoms aplinkybėms. Tai patvirtina, kad dėl 2010-01-12 pareiškimo jau buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, o pareigūnui nustačius administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje bent vieną iš ATPK 250 str. 1-9 p. išvardytų aplinkybių, teisena turėjo būti nutraukta. Teismas pabrėžia, kad pagal ATPK nustatytą teisinį reguliavimą procesinis dokumentas - teikimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nenumatytas. Įstatymų leidėjas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje naudojamų procesinių dokumentų yra sureglamentavęs, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas protokolu (ATPK 259 str.), o išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą priimamas atitinkamas nutarimas (ATPK 287 str.). Iš te seka pagrįsta išvada, kad analogiškas procesinis dokumentas (nutarimas) turi būti priimamas ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, bet ir prieš tai einančioje - administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje, jei yra nustatoma viena iš aplinkybių, numatytų ATPK 250 str. 1-9 p. (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2004-12-21 išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4-912/2004, 2010-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-187/2010). Imama domėn ir tai, kad administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 3 str. 2 d. nuostatomis, iš esmės privalo patikrinti ar Institucija veikė jam suteiktos kompetencijos ribose ir, nustatęs pažeidimą, gali teismo sprendimu (nutarimu) Institucijai nustatyti atitinkamus įpareigojimus (ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p.). ABTĮ ir ATPK nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad teismas įstatymo įpareigotas išspręsti bylą taip, jog ginčas teismo sprendimu būtų išspręstas iš esmės bei, kad nebūtų sukuriama tokia situacija, jog priimtas sprendimas (nutarimas, nutartis) sudarytų sąlygas kilti naujam ginčui dėl to paties dalyko (t.y. pareiškėja, manydama, jog suinteresuotas asmuo pažeidė jos teises (arba padarė administracinį teisės pažeidimą) vėl būtų priversta kreiptis į Instituciją su analogišku pareiškimu). Dėl šių aplinkybių ginčijamas teikimas turi būti panaikintas, o byla grąžintina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovadai nagrinėti iš naujo, nes iš esmės liko neištirtas 2010-01-12 pareiškimas ir ATPK kontekste teisiškai neįvertintos minėtame pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės (ABTĮ 4 str. 6 d., 124 str. 1 d. 4 p., ATPK 297 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2010-01-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjo Rimanto Vilimo teikimą, priimtą remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., kuriuo buvo nutrauktas R. R. R. 2010-02-12 pareiškimo (registracijos Nr. 20-23-3-AP-5) tyrimas, ir bylą grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų policijos nuovadai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.