- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-321-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00669-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 22 d. nutarimas paliktas nepakeistu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistė A. L. (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad S. V. 2021 m. sausio 19 d. 19 val. 05 min., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Tolimoji g. 42, lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140 punktą bei padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalies nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2021 m. vasario 22 d. nutarimu S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 170 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 birželio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundas netenkintas ir Institucijos 2021 m. vasario 22 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma, paneigia S. V. nurodomą versiją, kad lenkimo manevrą jis atliko iki pėsčiųjų perėjos. Apylinkės teismas remėsi nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kurių patikimumu neturėjo pagrindo abejoti ir sprendė, kad S. V. padarė aptariamą nusižengimą. Teismas pažymėjo, nors dėl S. V. veiksmų šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, tačiau, akivaizdu, kad tokie veiksmai (lenkimas pėsčiųjų perėjoje) neabejotinai kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Lenkimas vietose, kuriose įstatymas draudžia lenkti, savaime pripažįstamas keliančiu grėsmę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog S. V. 2021 m. sausio 26 d. Institucijai pateikė rašytinį paaiškinimą pažymėdamas, kad su jam inkriminuojamais nusižengimais nesutinka. Minėtame paaiškinime apeliantas nurodė, kad teisė vairuoti jam yra sugražinta nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., kadangi už anksčiau padarytą nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 (trijų) mėnesių terminui. Pažymima, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d. sudalyvavo papildomo vairuotojų mokymo programoje ir išlaikė įskaitą vairuotojų mokykloje „(duomenys neskelbtini)“. VĮ „Regitra“, iš automokyklos gavusi elektroninius duomenis, neišdavė S. V. popierinės pažymos, todėl jis 2020 m. rugsėjo 2 d. nuvyko į VĮ „Regitra“, kurioje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka buvo atliktos procedūros bei pažymėta, kad teisė vairuoti transporto priemones S. V. yra sugražinta nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. Tuo pagrindu, Institucija panaikino pirmiau surašytą protokolą ir surašė kitą protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame jau nebuvo kaltinimo pažeidus KET 14 punkto reikalavimą, t. y. dėl vairavimo neturint teisės vairuoti.
6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nubaudė dėl KET 140 punkte numatyto reikalavimo pažeidimo, t. y. draudimo lenkti pėsčiųjų perėjoje. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apklausiamas policijos pareigūnų S. V. nurodė, kad nagrinėjamu atveju lenkimo manevrą, važiuodamas Tolimąja g. Vilniuje darė, kadangi skubėjo, tačiau šį lenkimo manevrą jis pabaigė prieš pėsčiųjų perėją. Taip pat nurodė, jog policijos pareigūnas, fiksavęs šį ginčijamą atliktą manevrą, galėjo sąžiningai suklysti, įvertindamas situaciją, kadangi tuo metu (2021 m. sausio 19 d. apie 19.05 val.) buvo tamsus paros metas, dėl gausiai prisnigto sniego kelkraščiuose bei dalyje pačios gatvės, perėjos kelio ženklinimas sunkiai įžvelgiamas be to keliose perėjos vietose šis ženklinimas yra atsilupęs, policijos automobilis, iš kurio policijos pareigūnai matomai fiksavo pažeidimą nuo perėjos buvo atitolęs apie 160 m. ir judėjo iš išvažiavimo esančio dešinėje pusėje link Tolimoji g. atbuline eiga. Atkreipia dėmesį į tai, kad į policijos pareigūnų automobilį švietė važiuojančių automobilių žibintai, todėl tokį lenkimo manevrą pastebėti iš tiesų nėra paprasta. Pareigūnai taip pat galimai galėjo klysti dėl manevrą padariusios transporto priemonės, t. y. pagalvoti kad S. V. vairuojama transporto priemonė padarė šį manevrą, o iš tiesų jį galėjo atlikti kito asmens vairuota transporto priemonė.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vieninteliais byloje esančiais įrodymais – policijos pareigūnų parodymais, tačiau nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo (nuotraukos ar vaizdo įrašo), kurio pagrindu būtų galima teigti, jog jis atliko lenkimo manevrą, tuo labiau, tai darydamas neleistinoje vietoje. Pažymi, kad nuo pėsčiųjų perėjos iki atbuline eiga važiavusio iš kiemo policijos pareigūnų automobilio buvo daugiau kaip 160 m, kelias vingiuotas, todėl tarnybiniame automobilyje buvę policijos pareigūnai nematė ir negalėjo matyti gatvę kertančios perėjos, kurios ribose esą buvo atliktas lenkimo manevras, o, nematant perėjos, neįmanoma konstatuoti, kad buvo atliktas lenkimo manevras perėjos ribose.
8. Apeliantas skunde nurodo, jog, siekdamas pašalinti abejones, prašė policijos pareigūnų pateikti filmuotą medžiagą, kuri buvo fiksuota įvykio metu iš sustabdžiusių pareigūnų tarnybinio automobilio, tačiau medžiagoje, kurią pareigūnai pateikė, neatsispindi aptariamo nusižengimo aplinkybės, priešingai, matoma, kaip policijos pareigūnai prisiveja S. V. vairuojamą automobilį ir sustabdo.
9. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame yra keliamas S. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytas išvadas, nurodo, kad jis lenkimo manevrą atliko iki pėsčiųjų perėjos, o policijos pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti, kadangi įvykio metu buvo blogas matomumas bei tolimas atstumas tarp policijos pareigūnų ir S. V. automobilių. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai, susiję su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi, kaip ir pažymėta apeliaciniame skunde, Institucija 2021 m. sausio 19 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, panaikino dalyje dėl S. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
12. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai paliktas galioti Institucijos 2021 m. vasario 22 d. nutarimas dėl S. V. nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų įrodymų, jog S. V. padarė šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
13. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas S. V. skundą, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė patį S. V., policijos pareigūnus S. Semaško ir D. Vrublevski, be to, rėmėsi ir kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio schema, fotonuotraukomis, žemėlapiu ir vaizdo medžiaga), tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir skundžiamoje nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. apeliaciniame skunde naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos 2021 m. vasario 22 d. nutarimą, nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.
14. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
15. Apeliantas, ginčydamas jo nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra pateiktas vaizdo įrašas, patvirtinantis jo galimai atliktą lenkimo manevrą. Visgi, pažymėtina, vien tai, kad vyriausieji patruliai D. V. ir S. S. neužfiksavo garso ir vaizdo priemonėmis padaryto administracinio nusižengimo, savaime nelemia šių kompetentingų ir tokias pažeidimų situacijas užkardinti, fiksuoti ir įforminti pareigūnų tarnybinių pranešimų objektyvumo ar juolab, rodo jų ar apylinkės teismo šališkumo prieš administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį S. V..
16. Iš 2021 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo (past. – Institucijos panaikintas) matyti, kad S. V. jame paaiškino, jog jis skubėjo namo, o autobusas važiavo lėtai. Iš vyriausiojo patrulio D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad abu pareigūnai pastebėjo važiuojantį „Mercedes-Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vairuotojas lenkė autobusą pėsčiųjų perėjoje (automobilio vairuotojas pradėjo lenkti autobusą ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą lenkė jį pėsčiųjų perėjoje per greičio mažinimo kalnelį ant kurio buvo pėsčiųjų perėja. Po to, kai buvo aplenktas autobuso vairuotojas, parodė dešiniojo posūkio signalą ir pradėjo sukti link stotelės). Apklausiamas teismo posėdžio metu pareigūnas D. V. minėtas aplinkybes patvirtino ir papildomai nurodė, jog jis įvykio dieną automobilio nevairavo, tačiau kitam pareigūnui važiuojant atbuline eiga jis taip pat pasižiūrėjo į kairę ir dešinę puses. Pažiūrėjus į dešinę, atstumas tarp jų automobilio ir lenkimo manevro buvo 150 m. Transporto priemonės vairuotojas į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo prieš pėsčiųjų perėją ir greitį mažinantį kalnelį, lenkdamas autobusą susilygino su juo pėsčiųjų perėjoje (b. l. 43-44). Aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir kitas pareigūnas S. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodydamas, jog išvažinėjant iš kiemo pusės į pagrindinį kelią atbuline eiga, reikėjo apsižiūrėti ar nėra atvažiuojančių automobilių iš vienos ir kitos pusės ir iš dešinės buvo labai geras matomumas, kelias buvo apšviestas. Tuo metu važiavo autobusas, kuris privažinėjo prie greičio mažinimo kalniuko, ir tuo metu pamatė važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“, baltos spalvos, kuris pradėjo lenkti autobusą per pačią pėsčiųjų perėją. Automobilis buvo užvažiavęs ant greičio mažinimo kalniuko, kadangi automobilis pakilo ir nusileido (b. l. 32). Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti tuo, kad patruliuodami tarnybiniu automobiliu, policijos pareigūnai stebėjo eismą kelyje, ar nedaromi KET pažeidimai, tuo labiau išvažinėdami atbuline eiga jie atidžiai stebėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių, todėl policijos pareigūnai D. V. ir S. S. stebėdami automobilių eismą per automobilio šonus (veidrodėlius) pastebėjo neleistinoje vietoje automobilį lenkiantį ir į priešingą eismo juostą išvažiavusį S. V. vairuojamą automobilį. Priešingai nei teigiama skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniu pranešimu bei teismo posėdžio metu duotais jų parodymais. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių duomenų, kurie duotų bent menkiausią pagrindą abejoti pareigūnų suinteresuotumu bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats S. V..
17. Remiantis aukščiau išdėstytu, nors S. V. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei S. V. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi.
18. Kaip matyti, S. V. apeliaciniame skunde detaliau nepasisako dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės rūšies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos – 170 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Teismas pažymi, kad už minėto pažeidimo padarymą asmeniui paskirtos baudos ir specialiosios teisės atėmimo dydžiai yra minimalūs sankcijoje nurodytam dydžiui.
19. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.