Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-273-978/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
II-273-978/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00669-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. V.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-273-978/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00669-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.4.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. V.,vertėjoms Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Zoom platformos pagalba) išnagrinėjo S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5606-2021 (toliau – nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. sausio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistė A. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad S. V. 2021 m. sausio 19 d. 19 val. 5 min., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Tolimoji g. 42, lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140 punktą bei padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalies nusižengimą (b. l. 10,11).

2021 m. vasario 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis specialistas R. K. surašė nutarimą, kuriuo S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 12).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto S. V. (toliau ir – pareiškėjas) skundas dėl nutarimo. Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą. Jame nurodoma, kad 2021 m. sausio 19 d. S. V. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei ANK 424 straipsnio 3 dalį. Paaiškinime nurodžius aplinkybes, dėl ko S. V. klaidingai inkriminuotas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas (jam teisė vairuoti transporto priemones, skirtingai nei nurodyta minėtame protokole, buvo grąžinta), minėtasis protokolas buvo panaikintas ir surašytas kitas (2021 m. sausio 27 d.), tačiau su naujame protokole jam inkriminuojamu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu nesutinkama (dėl šio nusižengimo inkriminavimo buvo nesutinkama ir anksčiau). Nurodoma, kad lenkimo manevras važiuojant Tolimąja gatve, Vilniuje, buvo darytas, tačiau jis baigtas prieš pėsčiųjų perėją. Matomai policijos pareigūnas, fiksavęs šį atliktą manevrą, galėjo suklysti įvertindamas situaciją, kadangi tuo metu buvo tamsus metas, dėl gausiai prisnigto sniego kelkraščiuose bei dalyje pačios gatvės perėjos kelio ženklinimas sunkiai įžvelgiamas, be to, keliose perėjos vietose šis ženklinimas yra atsilupęs, policijos automobilis, iš kurio pareigūnai matomai fiksavo pažeidimą, nuo perėjos buvo atitolęs apie 160 metrų ir judėjo iš išvažiavimo, esančio dešinėje pusėje link gatvės atbuline eiga. Įvertinus aplinkybę, kad į policijos automobilį švietė važiuojančių automobilių žibintai, tokį lenkimo manevrą pastebėti nėra paprasta net ir įgudusiai akiai. Pareigūnai galimai galėjo klysti galbūt ne dėl paties manevro, o dėl jį padariusios transporto priemonės, t. y. pagalvoti, kad S. V. vairuojama transporto priemonė padarė šį manevrą, o iš tiesų jį galėjo atlikti kito asmens vairuota transporto priemonė. Pakankamai logiška daryti išvadą, kad policijos pareigūnai negalėjo tinkamai įvertinti situacijos ir todėl galėjo suklysti, manydami, kad lenkimo manevrą S. V. padarė pėsčiųjų perėjoje. Duomenų, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nutarimą priėmęs pareigūnas nutarime nenurodo jokių argumentų dėl S. V. paaiškinime pateiktų priešingų pareigūno, surašiusio protokolą, pozicijai aplinkybių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis tuo, kad pareigūnai, surašydami pirmąjį administracinio nusižengimo protokolą jo atžvilgiu suklydo dėl KET 14 punkto pažeidimo kaip neva padaryto, tai sukelia abejonių dėl pareigūnų kompetencijos ir dėl to, ar jie neklydo dėl jo atlikto lenkimo manevro. Skunde nurodomame įstatymo projekte dėl ANK 420 straipsnio pakeitimo nusižengimo atveju siūloma panaikinti privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, šiai sankcijai esant per griežtai. Prašo panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi rašytine bylos medžiaga, S. V. paaiškinimu. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. 2021 m. sausio 19 d. apie 19:05 val. Vilniuje, Tolimoji g. 42, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz ML350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Atsakomybė už nusižengimą numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Prašoma skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. teisme palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad atliko autobuso lenkimo manevrą dar iki pėsčiųjų perėjos. Atlikęs manevrą, grįžo į savo eismo juostą prieš pėsčiųjų perėją. Matė, kad policija yra nuo stotelės didesniu nei 150 metrų atstumu. Pareigūnai atbuline eiga išvažinėjo į kelią. Pareigūnams važiuojant iš paskos, sustojo, pareigūnas nurodė, kad jis padarė pažeidimą. Su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad apvažiavo autobusą nieko nepažeisdamas. Lauke buvo tamsu. Tai, kad švietė žibintai, nėra įrodymas, kad jis pažeidė taisykles. Pareigūnas nurodė, kad jis neturi teisės važiuoti, nes iš jo atimtos teisės. Kitą dieną nuvyko į Regitrą išsiaiškinti ir duomenų bazėje su jo dokumentais buvo tvarka. Jam esant, darbuotojas ir policija aiškinosi esamą situaciją. Regitros bazėje buvo informuotas, kad viskas tvarkoje, tačiau netvarka yra policijos duomenų bazėje. Jam atvykus į policijos komisariatą ir pasakius, kad pas juos turi būti viskas sutvarkyta, jam paskirta nuobauda buvo panaikinta iš karto. Liko tik problemos, susijusios su lenkimu, bet tvirtina, kad aplenkė pagal taisykles. Daro prielaidą, kad policininkai galėjo suklysti, nes buvo tamsu ir jie buvo toli, kad galėtų konstatuoti, jog jis padarė pažeidimą. Su juo važiavo kartu žmona, kuri tas aplinkybes matė, tačiau ji nevairuoja ir jis nenori kviesti žmonos liudytoja. Policininkai galėjo suklysti dėl blogo matomumo ir didelio atstumo.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną dirbo su D. V., S. V. nepažįsta. Išvažinėjant iš kiemo pusės į pagrindinį kelią atbuline eiga, reikėjo įsitikinti, ar nėra atvažiuojančių automobilių iš vienos ir iš kitos pusės, ką ir padarė, apžiūrėdamas. Iš dešinės pusės buvo labai geras matomumas, kelias buvo labai gerai apšviestas, automobilio langai dideli, jo regėjimas puikus, viskas puikiai matėsi. Važiavo autobusas, privažinėjo prie greičio mažinimo kalniuko. Ten yra ženklai, kad yra pėsčiųjų perėja toje pačioje vietoje, ir tuo momentu jie pamatė, kad automobilis Mercedes Benz, baltos spalvos, pradėjo lenkti autobusą per pačią pėsčiųjų perėją. Jis buvo užvažiavęs ant greičio mažinimo kalniuko, nes automobilis pakilo ir nusileido, o ant paties kalniuko yra „pabraižytas zebras“, kad tai pėsčiųjų perėja ir stovi ženklai. Dirba ne pirmus metus ir visus ženklus toje vietoje žino. Ten tikrai buvo pėsčiųjų perėja ir automobilis lenkė pėsčiųjų perėjoje. Kelias buvo išvalytas. Kai jie pamatė, kad yra lenkimas, važiuojant atbuline eiga sustojo, praleido automobilį ir išvažiavo į pagrindinį kelią. Kadangi automobilio greitis buvo didelis, jiems išvažiavus į kelią, automobilis buvo sustabdytas. Jis nebuvo dingęs iš jų akiračio. Jų automobilyje nuolat filmuojama, bet lenkimo momento nebus, nes iš šono vaizdo įrašas nedaromas. Turėjo Body kamerą, bet ji įjungiama, kai einama į įvykį, ji nuolat nėra įjungiama. Jo Body kamera neveikė, veikė automobilinė kamera. Asmuo kaltę pripažino. Kai pripažino kaltę pasakojo, kad autobusas važiavo lėtai ir jis jį aplenkė. Jam aiškino, kad yra greičio mažinimo kalniukas, todėl autobusas sumažino greitį, nes jam reikia užvažiuoti. Tada asmuo sutiko, kad darė lenkimą perėjoje. Kai sužinojo, kad bus rašomas protokolas, su pažeidimu nebesutiko. Įvykio schemą braižė kolega D. V..

Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo nepažįsta. Įvykio dieną, prieš pastebėdami pareiškėjo automobilį, buvo gavę užduotį pasitikrinti adresą Tolimojoje g. Pasitikrinus adresą, kolega, atbuline eiga vairuodamas automobilį, važiavo į pagrindinę gatvę. Kadangi pats tą dieną nevairavo, kolegai vairuojant atbuline eiga, į kairę ir į dešinė pasižiūrėjo ne tik kolega, bet ir jis. Kai pažiūrėjo į dešinę atstumu iki 150 m (galbūt tas atstumas galėjo būti ir mažesnis), jie pastebėjo važiuojantį autobusą ir paskui jį į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusį visureigį. Autobusas važiavo ir jis nebuvo įjungęs posūkio signalo, o paskui jį išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą visureigis pradėjo lenkti autobusą ir visureigiui priartėjus prie greičio mažinimo priemonės, matėsi, kad automobilis pakilo ir nusileido, t. y. matėsi, kad jis pravažiavo tą greičio mažinimo priemonę, ant kurios buvo įrengta pėsčiųjų perėja ir kuri buvo pažymėta kelio ženklais ir kelio ženklinimu. Transporto priemonės vairuotojas į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo dar prieš perėją ir greitį mažinantį kalnelį ir lenkdamas autobusą susilygino su juo pėsčiųjų perėjoje. Pirma pakilo vairuotojas, o vėliau pakilo autobusas. Pats lenkimas vyko pėsčiųjų perėjoje. S. V. į savo eismo juostą grįžo aplenkęs autobusą ir už pėsčiųjų perėjos. Iki sugrįžimo S. V. visą laiką buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Tai puikiai matėsi dėl žibintų ir dėl tos greičio mažinimo priemonės, kuomet automobilis pakilo ir nusileido. Buvo prieblanda, bet žibintų šviesos matosi gerokai iš toliau, o kitų kelyje nelygumų ar greičio mažinimo priemonių nebuvo, todėl suklysti jie negalėjo, tą kelią jie pažįsta gerai. Vairuotojui aplenkus autobusą, autobusas įjungė dešinijį posūkį ir sustojo maršrutinio transporto sustojime. Vėliau kolega atbuline eiga išvažiavo į pagrindinį kelią ir pasivijo vairuotoją, su juo bendravo. Vairuotojas, kaip pasakojo kolega, paaiškino, kad jis labai skubėjo. Autobusams toje vietoje neįrengtos atskiros kišenės, todėl vairuotojai skubėdami rizikuoja ir išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, o pasiteisina, kad skuba. Iš kolegos paaiškinimo suprato, kad pažeidėjas skubėjo, su pažeidimu sutinka ir dėl to nesiginčija. Tikrinant vairuotoją administracinio nusižengimo registre pastebėjo, kad jam buvo anksčiau atimta teisė vairuoti ir jis nėra išklausęs tam būtinų kursų Regitroje. Vėliau paaiškėjo, kad dėl pandemijos Regitra negauna visų duomenų ir yra spraga šioje sistemoje, dėl to jie sprendimo vietoje nepriėmė. Regitra išsiaiškino, kad S. V. kursus baigęs ir straipsnis dėl vairavimo neturint tam teisės buvo anuliuotas. Įvykio schemą braižė jis, teismas gali ja remtis. Klaida įvykti negalėjo. Kaip nurodo pareiškėjas, yra vingis iš kairės į dešinę ir puikiai matosi transporto priemonės važiuojančios už autobuso. Tos kitos transporto priemonės lieka kairiau, o transporto priemonė, kuri išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą irgi puikiai matėsi. Automobilio žibintų šviesos atstumų nenurodo, bet pagal jas tamsiu paros metu puikiai galima orientuotis. Transporto priemonės vairuotojas tikrai lenkė važiuojantį autobusą ir lenkė jį per pėsčiųjų perėją, važiuodamas per greičio mažinimo priemonę pašoko į viršų, automobilio šviesos taip pat apšvietė viršų, paskui apačią ir paskui nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

S. V. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Už šį nusižengimą vairuotojams numatyta bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su padarytu nusižengimu, tvirtindamas, kad autobuso lenkimo manevrą atliko iki pėsčiųjų perėjos, o pareigūnai dėl jo veiksmų galėjo suklysti dėl blogo matomumo ir juos skyrusio didelio atstumo.

KET 140.4 punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. KET 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs visus bylos duomenis, tarp jų ir bylos dalyvių parodymus teismo posėdyje, pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 13), įvykio schemą (b. l. 14), fotonuotraukas, žemėlapį (b. l. 6-8), pirminę (b. l. 24-25) ir vaizdo medžiagą (b. l. 38, 40), rašytinius duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Nors pareiškėjas akcentuoja pareigūnų apsirikimą dėl jo padarytų veiksmų, tačiau pareigūnai šią versiją teisme nuosekliais ir vienas kitą atitinkančiais parodymais paneigė, teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnais ir abejoti jų teisme pateikta informacija (jų suinteresuotumas byloje nenustatytas, abu nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, jų parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės tarpusavyje sutampa, jų nepaneigia ir kita byloje esanti medžiaga). Nors pats įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo įrašuose, bet abu teisme liudiję pareigūnai patvirtino, kad gerai matė, jog pareiškėjo automobilis lenkė autobusą pėsčiųjų perėjoje, nes tuo metu jie stebėjo kelią, kuris buvo apšviestas, pėsčiųjų perėjos buvimas ant greičio mažinimo kalniuko bei kelio vingis, kurį nurodė ir pareiškėjas, leido pareigūnams gerai matyti transporto priemonių išsidėstymą ir judėjimą, minėtą kelią pažįstą gerai, automobilio iš regėjimo lauko nebuvo pametę, tiksliai apibūdino lenkimo manevrą perėjoje dariusio automobilio požymius, kurie sutampa su pareiškėjo automobilio požymiais, užfiksuotais ir vaizdo įrašų medžiagoje po įvykio. Tarnybinio automobilio vaizdo įrašai patvirtina pareigūnų pateiktą informaciją apie gerą matomumą: nors įvykis fiksuotas tamsiuoju paros metu, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad Tolimosios gatvė yra gerai apšviesta, transporto priemonių matomumas yra normalus, kritulių ar snygio, ribojančių matomumą, įvykio metu neužfiksuota. Atkreiptinas dėmesys ir į pareigūno S. S. parodymuose nurodomą informaciją, kad iš pradžių pareiškėjas sutiko su padarytu nusižengimu, lenkiant autobusą pėsčiųjų perėjoje, šią informaciją patvirtina ir pareigūno D. V. parodymai bei pirminis administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 24-25), kuriame paties pareiškėjo ranka įrašytas tekstas rusų kalba, kad skubėjo namo, autobusas važiavo lėtai, ir neišreikšta jokio nesutikimo dėl nusižengimo, padaryto lenkiant autobusą pėsčiųjų perėjoje, atitinkama informacija sutampa ir su tarnybiniame pranešime pateikta informacija (b. l. 13). Šių duomenų visuma, paneigia pareiškėjo nurodomą versiją, laikytiną jo gynybine pozicija, kad lenkimo manevrą jis atliko iki pėsčiųjų perėjos, teismas remiasi nuosekliais pareigūnų parodymais, kurių patikimumu dėl anksčiau nurodytų priežasčių neturi pagrindo abejoti ir sprendžia, kad pareiškėjas padarė aptariamą nusižengimą. Nors dėl pareiškėjo veiksmų šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, tačiau akivaizdu, kad tokie veiksmai (lenkimas pėsčiųjų perėjoje) neabejotinai kelia pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Lenkimas vietose, kuriose įstatymas draudžia lenkti, savaime pripažįstamas keliančiu grėsmę.

Nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė.

Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio KET pažeidimą, asmeninius interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų, ir laiko, jog nesant asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 170 Eur bauda kartu su specialiosios teisės atėmimu minimaliam nustatytam terminui jam parinkta tinkama, nėra per griežta, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. V. skundo netenkinti.

Nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaBeatričė Bakanauskaitė