Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-09-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-19387-808/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-30
Bylos Nr.
e2YT-19387-808/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14672-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Gražina Žukauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. L.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Linas Kontrimas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19387-808/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14672-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad po palikėjo mirties ji liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno su sutuoktiniu. Butą nuolat prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir rūpinosi kaip savu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog duomenų apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei nėra, palikimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškimo neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, pareiškėjos atstovas iš esmės grįsdamas prašymą jame nurodytomis aplinkybėmis bei išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. L. po sutuoktinio J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja L. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. L. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių bendrus vaikus. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiškėjos vardu, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, minėtas butas – bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų neregistruota.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad po palikėjo mirties pareiškėja ir toliau gyvena bute (duomenys neskelbtini), kurį valdo kaip savo, juo rūpinasi, moka mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai duomenys apie buto eksploatavimo išlaidas ir suteiktų paslaugų (elektros energijos ir kt.) apmokėjimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą aktyviais veiksmais pradėdama turtą valdyti priėmė pareiškėja L. L. Todėl pareiškimas dėl šio fakto nustatymo yra tenkinamas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444 - 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po J. L. (a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė