- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- e2-2645-341/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01598-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AAS “BTA B. I. Company“
- Atsakovas
- K. Z.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS “BTA B. I. Company“ Lietuvoje veikiančio per AAS “BTA B. I. Company“ filialą, patikslintą ieškinį atsakovui K. Z. dėl draudiminės išmokos grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo AAS “BTA B. I. Company“ Lietuvoje veikiančio per AAS “BTA B. I. Company“ filialą, patikslintas ieškinys atsakovui K. Z. dėl draudiminės išmokos grąžinimo, kuriame nurodyta, kad 2014-12-06 įvyko Vilniaus rajone eismo įvykis, kurio metu K. Z., vairuodamas automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadindamas automobilius OPEL ASTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) LAND ROVER v.n. (duomenys neskelbtini) SYLAND v.n. FJ395. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas. Automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdraustas pas ieškovą, todėl ieškovas nukentėjusiesiems išmokėjo 2480,23 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Teismo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2480,23 Eur sumą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas regresu grąžinti sumokėtą draudimo išmoką šiuo atveju negali būti tenkinama, nes nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir eismo įvykio metu atsiradusios žalos, kadangi nėra byloje jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis įvyko ir žala atsirado būtent todėl, kad atsakovas po eismo įvykio vartojo alkoholį ir pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodęs būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kai tokio pobūdžio bylose ieškovas turėtų įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytus žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ((duomenys neskelbtini) str.), t. y. jog dėl atsakovo kaltės kilo žala.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir nurodė, jog ieškovą ir atsakovą sieja draudimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas nukentėjusiesiems dėl atsakovo veiksmų eismo įvykio metu, išmokėjęs 2480,23 Eur dydžio išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis 2015-04-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu ir apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi, palikusia galioti apylinkės teismo nutartį, nurodė, jog yra konstatuotos ir pripažintos aplinkybės, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio ir vartojo po eismo įvykio alkoholinius gėrimus, kurių pagrindu ir kelia šį ieškinio reikalavimą. Nurodo, jog būtent Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada draudikas gali reikalauti iš draudėjo grąžinti draudimo išmokas, kurias išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui. Pažymi, jog pats atsakovas neginčija įvykio fakto, transporto priemonių sugadinimo fakto, ginčija tik atsakomybės klausimą, kai toks ginčijimas, ieškovo teigimu, yra nelogiškas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas pats yra pripažinęs eismo įvykį, tačiau atsakovo tyčia nebuvo nustatyta ir teisena nutraukta. Atsakovo manymu, ieškovas stengiasi perkelti neigiamus turimus turtinius padarinius atsakovui. Pažymi, jog atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį, turėjo teisėtus lūkesčius į atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą įvykio metu ir nurodo, jog negalima įstatymo, suteikiančio draudikui susigrąžinti išmokėtas sumas iš draudėjo, taikyti formaliai, todėl priežastinio ryšio nustatymas yra būtinas. Atsakovo nuomone, jog vien tai, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio ir po kurio vartojo alkoholinius gėrimus, nereiškia, jog ieškovui nebūtų reikėję atlyginti nukentėjusiesiems nuostolių. Be to, atsakovas pažymi, jog grąžintinos išmokos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į aplinkybių visetą. Todėl atsakovo manymu, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti ir atsakovo atžvilgiu nėra taikytina atsakomybė. Atsakovas sutiktų prisiimti 50 procentų ieškinio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-12-06 Vilniaus rajone, kelyje Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė, įvyko eismo įvykis - K. Z., vairuodamas automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilius: OPEL ASTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) LAND ROVER v.n. (duomenys neskelbtini) SYLAND v.n. FJ395. Po eismo įvykio, automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavęs atsakovas pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. policijos komisariatas nustatė, kad eismo įvykis įvykęs dėl atsakovo kaltės (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija Nr. 10R-32501837-15). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutarimu atsakovui buvo skirta bauda už minėtą kelių eismo taisyklių pažeidimą (administracinė byla Nr. A2.6.-139-298/2015). Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutarimas paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)190/2015). Automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdraustas pas ieškovą (Įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 125296103), todėl ieškovas nukentėjusiesiems išmokėjo 2480,23 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovas ieškovo reikalaujamos sumos nėra sumokėjęs.
Taigi ieškovo (draudiko) reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – ieškinyje kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės, esant privalomojo draudimo civiliniams teisiniams santykiams, įgyvendinimo klausimas. Atsakovas nekvestionuoja nei žalos padarymo nukentėjusiajam asmeniui fakto, nei jos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, o savo nesutikimą su ieškovu grindžia tuo, kad neįrodytas priežastinis ryšys, todėl nekyla atsakomybė TPVCAPDĮ 22 str. pagrindu grąžinti draudikui jo išmokėtą sumą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu, kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, tai abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau bendradarbiauti sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šalių bendradarbiavimas pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sąlygų 14 punktas). Be to, draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudiką informuoti apie draudimo rizikos padidėjimą, o bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą ir draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal CK 6.988 straipsnio 1 dalį draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuoja lex specialis – minėtas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys, kurių patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 punktas). Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra tai, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie įstatymų leidėjo reikalavimai yra svarbūs, kadangi įvykus eismo įvykiui, svarbu kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 12 str.). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos (Taisyklių 59.4 p.). Taisyklių 60.1 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustasis transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-228/2012).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutarimu atsakovui buvo skirta bauda už kelių eismo pažeidimą ir konstatuota, jog atsakovas K. Z. pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, pasitraukė iš įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus (administracinė byla Nr. A2.6.-139-298/2015). Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-14 nutarimas paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)190/2015). Teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatytos įvykusio eismo įvykio priežastys – atsakovo automobilio atsitrenkimas į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, atsakovo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą ir avarinės situacijos sukėlimas – tai priežastys, iš kurių konstatuotina, jog automobilių kontaktas buvęs žymus, negalėjęs būti neįvertintinas ar nepastebėtinas ir atsakingo už žalos padarymą asmens elgesys, kai jis padaręs žalos, esant (arba nesant) įvykio vietoje nukentėjusiajam asmeniui, sąmoningai pasišalina iš eismo įvykio vietos, negali būti vertintinas su asmens elgesiu, kuris tą padaro per neapdairumą, netinkamai įvertinęs situaciją, nepastebėjęs padarytos žalos. Todėl atsakovo pozicija dėl priežastinio ryšio nebuvimo, kaip atleidimo atsakovo nuo atsakomybės, teismo vertintina kritiškai. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog galimai patyrė šoką, yra kreipęsis pagalbos į medikus ir panašiai. Be to, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja joks tiesioginis priežastinis ryšys ir jo nustatinėjimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Toks apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 60.1. p.), šia teise ieškovas ir pasinaudojo. Tokia pozicija formuojama ir teismų praktikoje, kurioje kasacinis teismas (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-433/2007) yra pasisakęs dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo teisės pasišalinus iš įvykio vietos, ir nurodęs, kad tokia teisė draudikui atsiranda tuomet, jei draudėjas savo pareigų neįvykdo ar įvykdo netinkamai dėl savo kaltės (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., Taisyklių 63 p.).
Byloje nagrinėjama faktinė situacija visiškai atitinka TPVCAPDĮ 22 straipsniu reguliavimo sritį (1p. 1d. ir 4 d.). Tiek šioje normoje, tiek ją detalizuojančiose Taisyklėse, įstatymų leidėjas imperatyviai nustatęs atvejus ir galimybę reikalauti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; pasišalino iš įvykio vietos. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog ginčo atveju draudikui pakanka reikalavimui pagrįsti vienos iš TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. numatytos sąlygos. Kita vertus, sutiktina su atsakovo pozicija, jog tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į jau minėtas Taisykles, nustatančias kriterijus grąžintinam sumos dydžiui nustatyti. Be to pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 35 p. nustatyta, kad apdraustojo prašymu atsakingas draudikas turi pateikti apdraustajam informaciją apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo eigą ir leisti apdraustajam ar jo atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį. Jeigu apdraustasis pageidauja dalyvauti administruojant žalą ir sprendžiant klausimus dėl žalos dydžio nustatymo, jis turi kreiptis į draudiką raštu. Byloje duomenų, jog atsakovas (apdraustasis) būtų kreipęsis į ieškovą dėl leidimo dalyvauti sprendžiant žalos dydžių nustatymo klausimą, nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovas atsiliepė į ieškovo 2015-03-03 pretenziją Nr. R15/0004021. Vadinasi, ieškovas pagrįstai manė, jog atsakovas su ieškovo nustatytu žalos dydžiu sutiko nukentėjusiems asmenims išmokėdamas 2480,23 Eur sumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2480,23 Eur suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2480,23 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidos - 42,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistinos 4,05 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AAS “BTA B. I. Company“ Lietuvoje veikiančio per AAS “BTA B. I. Company“ filialą, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 2480,23 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 23 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2480,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurai) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,05 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.