Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams Z. S., Valstybės įmonei Turto bankas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo ir palikimo priėmimo faktiniu valdymu, tretieji asmenys M. Z., R. R., P. L., B. J. R. ir S. Č.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo grindžia tuo, kad P. S. ir Z. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, nuo 1989 m. P. S. ir Z. S. bendro ūkio nebevedė ir kaip sutuoktiniai drauge nebegyveno. Nei giminės, nei artimieji žinių apie Z. S. neturi. P. S. (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 1-1727 pagrindu pagal Priekulės apylinkės viršaičio 1993-05-06 potvarkį Nr. 29 nupirko butą Nr. 2, kurio bendras plotas 54,83 kv. m. ir 21/100 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Pastatai parduoti už 4652 rublių, kuriuos pirkėjas sumokėjo grynais pinigais 1993-03-31. Nurodė, jog VĮ Registrų centre P. S. vardu registruotas turtas nėra nurodytas kaip asmeninė nuosavybė, todėl teoriškai ½ dalis turėtų būti priskiriama jo sutuoktinei Z. S. Tačiau tuo metu, kai P.S. pirko butą ir 21/100 ūkinio pastato, jis tai darė tik savo vardu ir aiškiai išreikšdamas valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Butas buvo pirktas iš asmeninių P. S. lėšų. Su sutuoktine jis tuo metu negyveno, todėl buvo įsitikinęs, kad turtas yra tik jo. Tai, jog butas priklausė tik P. S. įrodo ir tas faktas, jog Z. S. niekada negyveno ir nebuvo registruota (duomenys neskelbtini). Nei P. S. esant gyvam, nei po jo mirties Z. S. niekada nepareiškė turtinių teisių į butą. Nurodė, jog ta aplinkybė, kad P. S. nekilnojamuoju turtu nuo pat jo įsigijimo momento ir anksčiau (t. y. nuo (duomenys neskelbtini), naudojosi jos mama I. N. (P. S. dukterėčia), patvirtina faktą, kad butas buvo perkamas asmeninėn nuosavybėn, o ne šeimai.

Reikalavimą, kad po P. S. mirties faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki savo mirties ieškovės močiutė M. L., grindžia tuo, kad P. S., bute adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1989-08-04 iki 1997-03-28 deklaravo savo gyvenamąją vietą, tačiau realiai jame negyveno. Minėtame bute gyveno ir savo gyvenamąją vietą nuo 1985-04-12 iki 2004-08-28 deklaravo ieškovės mama I. N. Ieškovė nuo gimimo gyveno P. S. priklausančiame bute, nors nežinojo, kad jis nuosavybės teise priklauso jos močiutės M. L. broliui. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad P. S. bute nuolatos gyveno ieškovė S. M., kurią globojo močiutė M. L. Po P. S. mirties ieškovės močiutė M. L. faktiniu valdymu priėmė brolio palikimą tęsdama rūpinimąsi butu, kuriame gyveno ji ir jos sesuo. Mirusysis P. S. vaikų neturėjo ir ilgą laiką gyveno vienas, todėl pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nebuvo. Antros ir trečios eilės įstatyminių įpėdinių taip pat nebuvo, nes P. S. tėvai ir seneliai jo mirties dieną buvo mirę. P. S. palikimą turėjo teisę priimti tik ketvirtos eilės įstatyminiai įpėdiniai - jo seserys. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš seserų nesikreipė. Tik jos močiutė M. L. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti mirusio brolio palikimą, ji laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties, tačiau dėl neaiškių priežasčių paveldėjimo procedūros neužbaigė ir paveldėto turto neįregistravo VĮ Registrų centras.

Reikalavimą, kad po M. L. mirties faktiškai priėmė palikimą ieškovė ir jį valdo kaip savo, grindžia tuo, kad ji pareiškimo notaro biurui dėl močiutės palikimo priėmimo nepateikė, nes močiutės vardu VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registruota nebuvo. Ji nežinojo kaip susitvarkyti palikimą ir konkretaus bei tikslaus atsakymo negavo net iš valstybinių institucijų. Tačiau ir negalėdama įteisinti palikimo ji toliau rūpinosi butu kaip savo, mokėjo mokesčius ir kt. Todėl teigia, kad visi jos veiksmai, vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, patvirtina, kad ji priėmė palikimą faktiniu valdymu.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo vaikystės ji gyveno su močiute M. L. P. S. bute (duomenys neskelbtini). Ir nors vėliau ji persikėlė gyventi kitur, tačiau ir toliau rūpinosi po močiutės mirties tuo butu, mokėjo ir moka mokesčius. P. S. butą nusipirko sau, po to jis išvažiavo, mirė, o močiutė toliau rūpinosi tuo butu. Apie Z. S. ji nieko nežino, ji nėra jos net mačiusi, tik iš kalbų žinojo, kad ji buvo P. S. žmona. Jos močiutė su P. S. gyveno kažkiek metų, bet po to jis išvyko ir mirė, bute liko gyventi močiutė.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog M. L. buvo jos teta, o ieškovė yra tetos anūkė. P. S. su Z. S. susituokė 1972 metais. Jie pagyveno 5- 6 metus kartu ir po to išsiskyrė. Z. S. išvažiavo iš P. S. 1978 metais, jie vaikų neturėjo. Z. S. niekada negyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini)., ten gyveno jos teta M. L., močiutė B. S. Po M. L. butą perėmė anūkė – ieškovė. P. S. butą nusipirko vienas iš savo pinigų, butą jis jau pirko gyvendamas vienas. Butą prižiūri S. M., moka mokesčius. Po P. S. mirties butu rūpinosi ir jį prižiūrėjo M.L. Kur šiuo metu yra Z. S. ji nežino, po skyrybų jie niekada nebebendravo. Suinteresuoti asmenys ir kiti giminės butu nesirūpino, jie pretenzijų ieškovei dėl buto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir jo atstovo paaiškinimų, liudytojos parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Mirties liudijimai patvirtina, kad P. S., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini)), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini)), o jos sutuoktinis P. L. (mirė (duomenys neskelbtini)). Ieškovės mama I. N., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai iš Valstybės įmonės Registrų centras patvirtina, kad mirusiojo P. S. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1727 yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 21/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); M. L., P. L.ir I. N. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Išrašas iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pavirtina, kad P.S., gimęs (duomenys neskelbtini)mirė santuokoje, vaikų neturėjo.

Pažymos iš Priekulės sen., Klaipėdos r. sav., patvirtina, kad P. S., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1989 m. rugpjūčio 4 d. iki 1997 m. kovo 28 d.; M. L., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini).), deklaruota gyv. vieta nuo 1997 m. balandžio 30 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnija 2020 m. spalio 28 d. ieškovę informavo, kad ieškovės mama I. N., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini)) atvirai ir nepartraukiamai gyveno adresu, (duomenys neskelbtini) Butas buvo suteiktas I. N.

Nustatyta, kad 1991-1995 m., 1998-2002 m. 2003-2007 m. Namų ūkio knygose, įregistruotame namų ūkyje (ūkio adresas (duomenys neskelbtini) I. N. nurodyta, kaip namų ūkio galva, o po jos mirties (mirė (duomenys neskelbtini).), namų ūkio galva nurodyta dukra S.N.

„Klaipėdos vanduo“ akcinės bendrovės 2020 m. gruodžio 1 d. išduota pažyma patvirtina, kad M. L., adresu (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. gruodžio 1 d. už bendrovės suteiktas paslaugas minėtose patalpose yra pilnai atsiskaičiusi.

Valstybės įmonės Registrų centras pažyma patvirtina, kad Z. S., gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikoje nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Mirusysis P.S. ((duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nedeklaravo. Jo tėvas buvo J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., o motina B. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jų vaikai – B. J. R., gim.(duomenys neskelbtini)., S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini). (mirė (duomenys neskelbtini)), P.S., gim. (duomenys neskelbtini). (mirė (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos rajono 2-ojo notaro raštas patvirtina, kad po P. S., gim. (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini) ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo P. S. (mirusio (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Įstatymuose (Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) nustatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006).

Taigi nurodytų įstatymų analizė leidžia padaryti išvadą, jog P. S. turto teisiniam režimui įvertinti taikomos dabar galiojančio CK normos. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turtas gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu turtas įgytas už asmenines lėšas, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė S. M. byloje įrodinėja tai, kad P. S.(miręs (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė Z. S. nuo 1978 metų kartu negyveno ir ginčo turtas, tai yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 21/100 ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1993 m., tik P. S. iniciatyva ir tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, turtas buvo įgytas tik už asmenines P. S. lėšas.

Teismas vertina, kad liudytojos V. K. parodymai byloje įrodo tą aplinkybę, kad Z. S. nuo 1978 m. nebegyveno su P. S., ji išvyko ir daugiau nei 43 metus jie neturi jokių žinių apie ją. Tokius liudytojos parodymus patvirtina ir ieškovės paaiškinimai, kai ji nurodė, kad apie Z. S. ji nieko nežino, ji nėra jos net mačiusi, tik iš kalbų žinojo, kad ji buvo P. S. žmona. Tokias nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad Z. S. niekada nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, viešo paskelbimo būdu jai įteikus procesinius dokumentus, atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų patvirtinančių priešingas aplinkybes ji teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko įrodytu, kad Z. S. ginčo bute niekada negyveno, P. S. butą nusipirko vienas iš savo asmeninių lėšų ir jau po to, kai Z. S. jį paliko ir išvyko.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodė, kad ginčo turtas buvo įgytas už asmenines P. S. lėšas, turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl yra pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį šioje dalyje ir pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)ir 21/100 ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) yra P. S. (mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl juridinių faktų nustatymo.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Byloje esantys duomenys – mirties liudijimai, pažymos iš Valstybės įmonės Registrų centras, patvirtina, kad P. S., (miręs (duomenys neskelbtini) buvo M. L. (mirusios (duomenys neskelbtini)) brolis, o ieškovė S. M. yra M. L.(mirusios (duomenys neskelbtini)) anūkė.

„Klaipėdos vanduo“ akcinės bendrovės 2020-12-01 išduota pažyma patvirtina, kad M. L., adresu (duomenys neskelbtini) iki 2020-12-01 už bendrovės suteiktas paslaugas minėtose patalpose yra pilnai atsiskaičiusi.

Nustatyta, kad 1991 - 1995 m., 1998 - 2002 m. 2003 - 2007 m. Namų ūkio knygose, įregistruotame namų ūkyje (ūkio adresas (duomenys neskelbtini) po I. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), namų ūkio galva nurodyta dukra S. N. (ieškovė). Be to, namų knygoje nurodyta, kad ieškovę globoja senelė, tai yra M. L.

Liudytojos V.K. parodymai byloje įrodo tą aplinkybę, kad M. L. su savo dukra I. N.ir jos vaikais gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po I. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) M. L. toliau rūpinosi tuo butu. P. S. bute negyveno, po jo mirties (mirė (duomenys neskelbtini) M. L toliau liko gyventi brolio bute, rūpinuosi juo, mokėjo mokesčius. Mirus M. L.(mirusi (duomenys neskelbtini) ieškovė S. M. toliau rūpinasi butu, moka mokesčius.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl juridinių faktų nustatymo tenkintini, nes įrodyta, kad M. L., tai yra, ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (nesant pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių) (CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo brolio P. S. mirties, tačiau po savo brolio P. S. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė visą P. S. palikimą ir faktiškai jį valdė, nes atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą.

Ieškovė S. M. taip pat įrodė, kad ji būdama antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo močiutės M. L. mirties, tačiau po savo močiutės M. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė visą M. L. palikimą ir faktiškai jį valdė, nes atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjos M. L. mirties prižiūri jį (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kad M. L, po savo brolio P. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o po M. L. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė S. M. priėmė M. L. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl ieškovės reikalavimai nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus yra tenkintini (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir 21/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusio (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini), M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdė iki savo mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad, kad po M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini), S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė mirusios M. L. palikimą ir jį valdo iki šiol.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.