Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
1A-196-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35519-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Kaltinamasis
Genės D
Nukentėjusysis
I. M.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius, Virginijus Ražukas, Antanas Skomantas, Valdas Paltanavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-397/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35519-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickiui,išteisintosios Genės D. G. gynėjui advokatui Antanui Skomantui,nukentėjusiajai I. M. ir jos atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valickio ir nukentėjusiosios I. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Genė D. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Genė D. G. buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. liepos 25 d. apie 13.15 val., kieme prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų – I. M., o būtent: kilusio jų tarpusavio ginčo metu, tyčia, metaliniu kibiru su jame buvusiais obuoliais sudavė nemažiau kaip du smūgius I. M., vieną smūgį į kairio dilbio sritį ir vieną smūgį į dešinio klubo sritį padarydama nukentėjusiajai I. M. poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje ir dešinio klubo sąnario srityje bei pastūmus I. M. dviratį patempė jos nugaros raumenis, tuo padarydama nukentėjusiajai I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. D. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu G. D. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, motyvuojant tuo, jog ištirtų įrodymų visuma neleidžia teismui konstatuoti, kad nurodytas kaltinimas G. D. G. yra įrodytas.

Šalies argumentai

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. D. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ir pilnai atlyginti turtinę žalą. Nukentėjusiosios I. M. civilinius ieškinius tenkinti pilna apimtimi: priteisti iš kaltinamosios G. D. G. neturtinei žalai 15000 eurų ir 234,93 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš kaltinamosios G. D. G. nukentėjusiosios I. M. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. D. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą priėmė išteisinamąjį nuosprendį padaręs klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Apylinkės teismas savo išvadas dėl G. D. G. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, išteisinamajame nuosprendyje savo išvadų teismas nemotyvavo ir neanalizavo visų bylos duomenų, neatliko nustatytų įrodymų vertinimo, nepasisakė kurie duomenys vertinti įrodymais, o kurie ne, kuriais remiasi, kuriais ne ir dėl kokių priežasčių, kurias aplinkybes įrodymai patvirtina arba paneigia ir dėl to teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą išteisinti G. D. G..

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas išteisinamajame nuosprendyje iš esmės nukentėjusios I. M. parodymų neaptarė ir neanalizavo, o G. D. G. pateikta pozicija, neprisipažinimas nusikaltimo padaryme, turėtų būti vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundo autoriaus teigimu, G. D. G. padarytas nusikaltimas yra įrodytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, medicinos specialisto išvadomis bei kita bylos medžiaga. Tačiau teismas išsamiai medicinos specialisto išvadų neanalizavo ir jų nepaneigė, kodėl jos galėtų būti abejotinos ir negalima būtų jomis vadovautis. Taip pat išsamiai neišanalizavo įvykio aplinkybių ir liudytojų parodymų. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusioji I. M. apie jos sumušimo faktą nedelsiant užfiksavo savo mobilaus ryšio telefone, padarius garso įrašą, kuriame girdimas jos šauksmas „nemušk kibiru“ ir panašiai. Tai yra, būtent tos dienos įrašas ir kuris patvirtina, jog ją sumušė G. D. G.. Be to, ji iš karto po įvykio pranešė į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama iškviesti policiją. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. A., M. K., T. A. ir tyrėja R. K. patvirtino, jog jiems atvykus nukentėjusioji I. M. nurodė, kad ją sumušė kaimynė G. D. G., rankoje laikytu kibiru, kuriame buvo obuoliai. Liudytoja apklausta Greitosios medicinos pagalbos slaugytoja G. K. patvirtino faktą, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją I. M., ji jai nustatė sužalojimus. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog po kelių dienų dėl patirto sužalojimo, nukentėjusioji kreipėsi į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių. 2018 m. liepos 28 d. gydytojo N. V. surašytame gydytojo įraše nurodyta, kad I. M. anamnezė: trauma 2018 m. liepos 25 d. buityje, sumušė žinomas žmogus su metaliniu kibiru, atvyko į Priėmimo skyrių, objektyvi būklė: kairio dilbio vid. 1/3 alkūnkaulio srityje masyvi poodinė kraujosruva, lūžimų nestebima, skausmai ir masyvi hematoma d. klubakaulio srityje. Prokuroro įsitikinimu, tokiu būdu yra pilnai įrodyta G. D. G. kaltė dėl nukentėjusios I. M. sužalojimo.

3.3. Skunde nurodoma, jog nukentėjusioji I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Nukentėjusiajai nustatyti aiškūs smurtinių veiksmų padariniai, kraujosruvos, kurios išliko tam tikrą laiką, apie ką patvirtina pati nukentėjusioji I. M., taip pat medicinos specialistas L. Urbanavičius, tačiau pirmos instancijos teismas neanalizuoja nei liudytojų parodymų, nei medicinos specialisto išvadų ir jomis nesiremia.

3.4. Skundo autoriaus teigimu, nesuprantamas teismo teiginys, jog G. D. G. yra garbingo amžiaus, jai nustatytos akių ligos, struma, gydytojai rekomenduoja jai kelti svorį iki 3 kg, todėl labai abejotina, kad ji sugebėjo mosikuoti metaliniu kibiru su obuoliais. Atkreipiamas dėmesys, jog aplinkybės ar G. D. G. galėjo pakelti sunkesni nei 3 kg kibirą su obuoliais tirtos nebuvo, todėl neaišku, kodėl teismas abejoja ar išteisintoji jį galėjo pakelti.

3.5. Prokuroro įsitikinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintoji G. D. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad jos kaltė grindžiama tik prielaidomis. Teismas, padarydamas tokią išvadą, visiškai neįvertino liudytojų parodymų, specialisto išvados, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo bei kitos bylos medžiagos, tai yra, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas šiuo atveju priėmė išteisinamąjį nuosprendį neįvertinęs įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos.

3.6. Skundo autoriaus nuomone, dėl nukentėjusiajai I. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įstatymų nustatyta tvarka priteistinas, kadangi nukentėjusioji patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, jautė baimę ir skausmą. Prokuroro manymu, taip pat turi būti priteistinos ir I. M. turėtos išlaidos advokatui dėl teisinių paslaugų suteikimo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

4. Nukentėjusioji I. M. apeliaciniu skundu prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti G. D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę sankcijos ribose bei pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios I. M.. Taip pat tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš G. D. G. 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios I. M., naudai. Pripažinti I. M. patirtas 5,70 euro išlaidas kelionei iš Druskininkų į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyrių ir atgal į Druskininkus, 53,80 euro dydžio išlaidas apmokant Vį „Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka“ už dokumentų skenavimo ir kopijavimo paslaugas, 106,44 euro dydžio išlaidas apmokant UAB „Biuras plius“ už dokumentų kopijavimą bei kanceliarines prekes, 13,95 euro dydžio išlaidas apmokant UAB „Raifa“ už dokumentų kopijavimą bei fotonuotraukų spausdinimą, 18,37 euro dydžio išlaidas apmokant UAB „Maxima“ už atmintinę ir CD diskus, 6,81 euro dydžio išlaidas apmokant AB „Lietuvos paštas“ korespondencijos persiuntimo paslaugas, 44,56 euro dydžio išlaidas apmokant Alytaus teismui bylos dokumentų kopijų darymo paslaugas, ir išlaidas apmokėti advokato padėjėjo teisinei pagalbai pirmos instancijos teisme bei rengiant apeliacinį skundą, proceso išlaidomis ir jas nukentėjusiosios I. M. naudai išieškoti iš G. D. G..

4.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad išteisintoji padarė šią nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl Genės D. G. nekaltumo, kritiškai vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2018 m. liepos 26 d. išvadą, nurodė abejones dėl nukentėjusiosios parodymų, visiškai neįvertino nukentėjusiosios pateikto garso įrašo, todėl teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas šiuo atveju išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos.

4.2. Nukentėjusiosios teigimu, visiškai nesuprantama pirmosios instancijos pozicija kritiškai vertinti vieną iš svarbiausių byloje esančių įrodymų - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2018 m. liepos 26 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad apžiūros metu buvo nustatytos kairio dilbio viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje 8x7,5 cm, dešinio klubo sąnario išoriniame paviršiuje 18x8 cm poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos. Taip pat nurodyta, kad I. M. poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Minėtą išvadą teismas vertino kritiškai, nes, teismo nuomone, ekspertas nevertino ar metalinis kibiras buvo pilnas obuolių, ar galėjo G. D. G. taip aukštai pakelti pilną obuolių metalinį kibirą ir kaip ji galėjo juo suduoti nukentėjusiajai. Nukentėjusioji su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, jog ta aplinkybė, kad, kad specialistas nevertino to, kiek kibire buvo obuolių, nepaneigia jo išvadų ta apimtimi, kuria I. M. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje, taip pat nepaneigia to, kad sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad I. M. buvo sužalota taip pat patvirtina jos pačios parodymai, liudytojos G. K. parodymai, gydytojo N. V. 2018 m. liepos 28 d. įrašas, I. M. ambulatorinė asmens sveikatos istorijoje. Medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, aiškiai nurodė, kad sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, iš kurių būtų galima kildinti nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų atsiradimą.

4.3. Skundo autorės teigimu, teismas savo prielaidą, kad G. D. G. negalėjo taip aukštai pakelti pilno obuolių metalinio kibiro ir tokiu būdu sužaloti nukentėjusiąją, grindė išteisintosios pateiktais medicininiais įrašais apie jos sveikatos būklę, tačiau nei vienas iš paminėtų susirgimų nelemia asmens fizinio pajėgumo tokiu mastu, kad asmuo negalėtų pakelti kibiro su obuoliais. Nors ginčo nuosprendyje akcentuojama, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokių nukentėjusiosios sužalojimų nepastebėjo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog išoriniai kūno sužalojimo požymiai buvo po drabužiais, todėl vien nurodyta aplinkybė, jog policijos pareigūnai nematė nukentėjusiosios sužalojimų, nepaneigia to, jog sužalojimai atvykus pareigūnams į įvykio vietą jau buvo.

4.4. Skunde pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino nukentėjusiosios pateikto garso įrašo, kuris, analizuojant jį kartu su kitais įrodymais, patvirtina, kad būtent G. D. G. yra kalta jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu nukentėjusiosios atžvilgiu. Garso įraše užfiksuoti nukentėjusiosios atžvilgiu išsakyti G.D. G. žodžiai, patvirtina jos neapykantą I. M. , nusiteikimą ir siekį daryti tai, dėl ko I. M. turėtų kentėti. Garso įraše esantys duomenys, atskleidžia ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, taip pat ir konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme, perklausius įrašus, G. D. G. neginčijo, kad įrašuose yra ne jos balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įrašai sumontuoti ir pan.

4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas ginčijamame nuosprendyje išsamiai aprašė G.D. G. parodymus, kuriais kaltinamoji neigė, kad padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas, kitaip nei nukentėjusiosios atveju, „nepastebėjo“ kaltinamosios parodymų nenuoseklumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio dieną, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams kaltinamoji neigė apskritai mačiusi nukentėjusiąją, tačiau vėliau atsiradus tokią jos poziciją paneigiantiems bylos duomenims, ji savo versijos, kad nukentėjusiosios įvykio dieną nematė, atsisakė. G.D. G. siekis slėpti bylai reikšmingus faktus ir tokiu būdu klaidinti tyrėjus, nukentėjusiosios įsitikinimu, liudija jos nenorą, kad byloje būtų nustatyta tiesa. Tačiau teismui toks G.D. G. nesąžiningumas vis tiek leido jos parodymus vertinti kaip patikimus, o nukentėjusiosios parodymus - kaip nenuoseklius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusios I. M. apeliacinius skundus, išteisintoji .G. D. G. prašė juos atmesti ir palikti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį nepakeistą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti.

7. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusios I. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji savo apeliacinius skundus grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl G. D. G. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, išteisinamajame nuosprendyje savo išvadų nemotyvavo ir neanalizavo visų bylos duomenų, neatliko nustatytų įrodymų vertinimo ir dėl to teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą išteisinti G. D. G..

Motyvuojamoji dalis

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

10. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamosios bylos nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje iš esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nulėmusios išvadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimą ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino G. D. G. konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įrodymų nepakankamumo klausimas, priimant išteisinamąjį nuosprendį, gali būti konstatuotas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų negalima gauti dėl objektyviai susiklosčiusių tokių aplinkybių, kurias pašalinti nėra jokios galimybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kurio vaidmuo yra aktyvus, privalo atlikti visus būtinus veiksmus įrodymams gauti. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, byloje surinktus įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų visumą, nepasisakė kurie duomenys vertinti įrodymais, o kurie ne, kuriais remiasi, kuriais ne ir dėl kokių priežasčių, kurias aplinkybes įrodymai patvirtina arba paneigia.

Dėl įrodymų vertinimo

14. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

15. Nors G. D. G. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo neprisipažino, teigdama, jog įvykio dieną tarp jos ir nukentėjusiosios I. M. įvyko tik žodinis konfliktas ir ji jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavė bei dviračio nepastūmė, tačiau aukštesnysis teismas tokią G. D. G. pateiktą poziciją, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jos kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo I. M., neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys. G. D. G. padarytas nusikaltimas yra įrodytas, visų pirma, teismo medicinos specialisto išvadų Nr. G 706/2018 (06), Nr. pG 30/2019 ir specialisto Leono Urbanavičiaus parodymų teisme duomenimis, taip pat nukentėjusiosios I. M. parodymais, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

15.1. 2018 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto išvadoje Nr. G 706/2018 (06) nurodyta, kad I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t.2., b.1.7). 2019 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 30/2019 (06) nurodyta, kad mažai tikėtina, kad I. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje galėjo būti padaryti jai nugriuvus nuo dviračio, vedant į garažą dviratį ir atsitrenkiant į staktą, garažo duris ar kitas garažo konstrukcijas, ar jai nugriuvus ant grindinio (asfalto, trinkelių, žemės) (t.2., b.l. 25). Šias išvadas medicinos tarnybos specialistas Leonas Urbanavičius patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad tai nebuvo senos kraujosruvos, apytiksliai vienos dviejų dienų. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti kažkur kitur atsitrenkiant (t. 5 b. l. 45-46). Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, abejoti specialisto išvados išsamumu, patikimumu ar atitiktimi baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams, nėra jokio pagrindo. Kaip ir nėra pagrindo abejoti specialųjį tyrimą atlikusio specialisto kompetencija ir jo taikytų metodų pagrįstumu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog specialisto išvadoje nebuvo vertinta ar metalinis kibiras buvo pilnas obuolių, ar galėjo įtariamoji G. D. G. taip aukštai pakelti pilną obuolių metalinį kibirą ir suduoti I. M., aukštesniojo teismo vertinimu, nepaneigia specialisto išvados ta apimtimi, kuria I. M. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje, taip pat nepaneigia to, kad jos sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

15.2. Tai, kad nukentėjusioji I. M. buvo sužalota kairio dilbio srityje bei dešinio klubo sąnario srityje taip pat patvirtina ir įrašai I. M. ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. ji kreipėsi į pirminės sveikatos priežiūros centrą, nes liepos 25 d. buvo sumušta kibiru (t. 2 b. l. 10-12). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2018 m. liepos 28 d. I. M. kreipėsi į VšĮ Druskininkų ligoninę. Nurodyta, kad įvyko trauma buityje 2018 m. liepos 25 d., sumušė žinomas asmuo su metaliniu kibiru. Būklės įvertinimas objektyviai: k. dilbio vid. 1/3 alkūnkaulio srityje masyvi poodinė kraujosruva, kaulų lūžių nestebima, skausmai ir masyvi hematoma d. klubakaulio srityje, dubens lūžių nestebima (t. 2 b. l.116). Gydytojo N. V. surašytame gydytojo 2018 m. liepos 28 d. įraše nurodyta, kad I. M. anamnezė: trauma 2018 m. liepos 25 d. buityje, sumušė žinomas žmogus su metaliniu kibiru, skausmams išliekant atvyko į Priėmimo skyrių, objektyvi būklė: kairio dilbio vid.1/3 alkūnkaulio srityje masyvi poodinė kraujosruva, lūžių nestebima, skausmai ir masyvi hematoma d. klubakaulio srityje (1 t., b.l. 37).

15.3. Kaip nustatyta, analizuojamame įvykyje, pačios nukentėjusiosios I. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nukentėjusioji 2018 m. liepos 25 d. apie 13.15 val. dviračiu privažiavo prie savo namo ir pamatė einančią G. D. G., kuri rankoje nešėsi kibirą pilną obuolių. Kadangi G. D. G. konfliktiška, todėl ji nulipo nuo dviračio ir toliau ėjo jį vesdama, o savo mobiliajame telefone įsijungė diktofoną. Jai priartėjus prie D. G., pastaroji pasakė „pakliuvai“ ir rankoje turėtu kibiru, laikydama jį už rankenos, vieną kartą trenkė jai į kairįjį rankos žastą ir užsimojo trenkti dar kartą, ji stengėsi išvengti smūgių, tačiau G. D. G. kibiru trenkė jai ir į dešinįjį sėdmenį. Nuo šių smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po ko, ji pastūmė jos vedamą dviratį ir dėl to ji pasitempė nugaros raumenis, nuo ko taip pat pajuto fizinį skausmą (t. 5 b. l. 41-44). Netikėti nukentėjusiosios parodymais, teisėjų kolegijai, nėra jokio pagrindo, kadangi ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo parodymų nekeitė ir davė nuoseklius parodymus.

15.4. Tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo sužalota patvirtino ir liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta G. K., kuri parodė, jog ji dirba VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos brigados bendrosios praktikos slaugytoja. 2018 m. liepos 25 d. apie 14.15 val., buvo gautas iškvietimas nuvykti į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatą, kadangi asmeniui reikalinga medikų pagalba. Atvykus į policijos komisariatą, jame buvo moteris, kaip nurodė tai I. M.. Susipažinusi su jos ranka surašyta „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, forma Nr.(duomenys neskelbtini), ji gali nurodyti, kad I. M. buvo sąmoninga, susijaudinusi, orientuota laike ir erdvėje. I. M. nurodė, kad ją sumušė, tačiau kas ją sumušė ir kada ir kiek sudavė smūgių ji nurodyti negali, nepamena. I. M. skundėsi, kad skaudą ranką, taip pat matėsi dešinės pusės sėdmens sužalojimas. Šiuos sužalojimus ji matė ją apžiūrėjusi. Ji I. M. davė vieną tabletę raminančių vaistų, o vėliau buvo suleisti nuskausminamieji (t. 5 b. l. 108-109). Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta R. K. parodė, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2018 m. liepos 25 d. apie 13.15 val. policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl smurto, kuriame buvo nurodyta „Pranešėją namo kieme ką tik sumušė kaimynė G. D. G.“, GMP nereikalinga. Kartu su vyresniuoju tyrėju T. A. ji nuvyko nurodytu adresu. Pirmieji buvo atvykę vyresnieji patruliai V. A. ir M. K.. I. M. nurodė, kad tai ji paskambino pagalbos centrui, kadangi ją sumušė gretimame name gyvenanti G. D. G.. I. M. nurodė, kad jai vedant dviratį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jos priėjo G. D. G. ir rankoje laikytu metaliniu kibiru, kuriame buvo obuoliai, sudavė jai vieną smūgį į kairės rankos žastą, bei sudavė vieną smūgį į dešinį sėdmenį ir tyčia pastūmė dviratį, kuris nugriuvo ant žemės, bei į jį įspyrė. Vizualiai sužalojimų ant I. M. kūno nesimatė. Po to, I. M. buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir I. M. suteikta medicininė pagalba, kokią konkrečiai ji įvardinti negali, nežino (t. 5 b. l. 49-51). Liudytoju teisme apklaustas M. K. parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2018 m. liepos 25 d. apie 13.15 val. per radijo ryšį iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo jis gavo pranešimą dėl smurto. Pranešime buvo nurodyta: „Pranešėją namo kieme ką tik sumušė kaimynė G. D. G., GMP nereikalinga. Jis su vyresniuoju patruliu V. A. buvo arčiausiai įvykio vietos, todėl jie pirmieji ir nuvyko į iškvietimą. Nuvykus nurodytu adresu, prie gyvenamojo namo juos pasitiko pranešėja, kuri prisistatė I. M., kuri nurodė, kad ji skambino Bendrajam pagalbos centrui, kadangi ją sumušė gretimame name gyvenanti G. D. G., kad jai vedant dviratį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jos priėjo D. G. ir rankoje laikytu metaliniu kibiru, kuriame buvo obuoliai, sudavė jai vieną smūgį į kairės rankos žastą, bei sudavė vieną smūgį į dešinį sėdmenį, tyčia pastūmė dviratį, kuris nugriuvo ant žemės ir į jį įspyrė. Vizualiai sužalojimų ant I. M. kūno nesimatė. I. M. nurodė, kad D. G. šiuo metu yra užėjusi pas savo kaimynę, kuri gyvena tame pačiame name kaip ir ji. Nuėjus pas nurodytą kaimynę, į kiemą išėjo D. G., kuri pasakė, kad ji nesmurtavo prieš I. M., o gėrė pas kaimynę kavą (duomenys neskelbtini), namo kieme ar kur šalimais nesimatė metalinio kibiro, kuriuo buvo suduota kaip teigia I. M.. Gatvės važiuojamojoje dalyje nesimatė ir išbarstytų obuolių. Atvykus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui T. A. ir tyrėjai R. K. jie išvyko toliau patruliuoti (t. 5 b. l. 109-110). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A., kuris nurodė, jog jis kartu su kolega M. K. 2018 m. liepos 25 d. apie 12.15 val. buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl įvykusio konflikto. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaimynė G. D. G. sudavė jai su pilnu obuolių kibiru į ranką ir sėdmenis. Įvykio vietoje nesimatė nei kibiro nei obuolių. Ant I. M. nesimatė sumušimo žymių (t. 5 b.l. 51-52).

15.5. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniuose prokuroro ir nukentėjusiosios skunduose, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neatsižvelgė bei neįvertino tų aplinkybių, kad nukentėjusioji I. M. apie jos sumušimo faktą nedelsiant užfiksavo savo mobilaus ryšio telefone, padariusi garso įrašą, kuriame girdimas jos šauksmas ir prašymas G. D. G. nemosikuoti ir nemušti jos kibiru bei pačios išteisintosios atsakymas „tu dar man kuolą ištrauksi, išgama, o kiek tu prieš mus prismurtavai, šūdą tu man iškviesi, tave taip sutvarkysiu“ (1 t., b.l. 175-176). Minėtas įrašas patvirtina, jog nukentėjusiąją sumušė būtent G. D. G.. Be to, ir pati išteisintoji neginčijo, kad įrašuose yra ne jos balsas, taip pat nekėlė klausimo, jog įrašas buvo sumontuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio apie sumušimą pranešė Bendrajam pagalbos centrui, prašydama iškviesti policiją. Iš įraše užfiksuoto pokalbio girdima, kaip nukentėjusioji I. M. praneša, kad kieme ją sumušė G. D. G., sudavė metaliniu kibiru per ranką. Kaip jau minėta, pirmieji atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai vyresnieji patruliai V. A. ir M. K. patvirtino, jog jiems atvykus nukentėjusioji I. M. nurodė, kad ją sumušė kaimynė G. D. G., rankoje laikytu kibiru, kuriame buvo obuoliai. Analogiškai nukentėjusios I. M. parodymus patvirtino ir vėliau į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė tyrėja R. K.. Minėtiems policijos pareigūnams susidarė įspūdis, kad prieš ją buvo smurtauta, todėl, ji buvo pristatyta į Druskininkų policijos komisariatą ir iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiąją I. M. apžiūrėjusi Greitosios medicinos pagalbos bendrosios praktikos slaugytoja G. K. patvirtino, kad I. M. buvo susijaudinusi, pasakė, kad ją sumušė, kad jai skauda ranką, matėsi, kad yra sužalotas jos dešinės pusės sėdmuo, todėl, ji davė nukentėjusiajai raminamųjų vaistų suleido nuskausminamųjų vaistų.

16. Nors pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. D. G. atsižvelgė į teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustų R. S., G. A. R., J. Ž., B. K. duotus parodymus apie tai, kad I. M. beveik visada su savimi nešiojasi mobilaus ryšio telefoną, kuriuo ji fotografuoja, įrašinėja pokalbius, kad ji dažnai vaikšto laikydama telefoną rankose ir sako ,,baik, nemušk, nesmurtauk, kviesiu policiją“, nors tuo metu prieš ją niekas ir nesmurtauja, kad I. M. apsigyveno (duomenys neskelbtini) –ame name nuo 2014 metų ir jai pradėjus gyventi atsirado nesutarimai, kadangi ji norėjo, kad jos visi klausytų, pagal ją viską vykdytų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, remtis minėtų liudytojų, kurios yra artimos išteisintosios draugės ir kurios tiesiogiai nematė tarp nukentėjusiosios ir išteisintosios vykusio konflikto, o tik charakterizavo nukentėjusiąją kaip asmenybę, parodymais ir laikyti juos patikimais, nėra pagrindo.

17. Nesutiktina ir su skundžiamame nuosprendyje teismo išreikšta abejone, kad G. D. G. galėjo mosikuoti metaliniu kibiru su obuoliais, kadangi ji yra garbingo amžiaus ir jai nustatytos akių ligos, struma ir gydytojai rekomenduoja jai kelti svorį tik iki 3 kg. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas savo prielaidą, kad G. D. G. negalėjo taip aukštai pakelti pilno obuolių metalinio kibiro ir tokiu būdu sužaloti nukentėjusiąją, grindė byloje esančiais 2009 m., 2010 m. 2014 m., 2016 m, medicininiais įrašais apie G. D. G. sveikatos būklę ir iš kurių nei vienas nelemia jos fizinio pajėgumo tokiu mastu, kad ji negalėtų pakelti kibiro su obuoliais. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybės ar G. D. G. galėjo pakelti sunkesni nei 3 kg kibirą su obuoliais, pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), pripažįsta įrodytu, kad G. D. G. 2018 m. liepos 25 d. 13.15 val., kieme prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio su I. M. ginčo metu, tyčia, metaliniu kibiru su jame buvusiais obuoliais sudavė nemažiau kaip du smūgius I. M., vieną smūgį į kairio dilbio sritį ir vieną smūgį į dešinio klubo sritį padarydama nukentėjusiajai I. M. poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje ir dešinio klubo sąnario srityje bei pastūmus I. M. dviratį patempė jos nugaros raumenis, tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama fizinį skausmą. Taigi G. D. G. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

19. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018). Teismas, taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

19.1. G. D. G. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinis skausmas. G. D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). Teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis, charakterizuojančius kaltininkės asmenybę. G. D. G. anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą yra garbaus amžiaus, duomenų apie jos gydymąsi psichinės sveikatos ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra.

19.2. Įvertinusi visumą minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, taip pat atsižvelgusi į prokuroro apeliaciniame skunde siūlomą bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegija sprendžia apie mažesnį G. D. G. asmenybės pavojingumą ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK apibrėžtą bausmės paskirtį, teisingumo principą atitiks sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimas su įpareigojimu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

20. G. D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3 b. l. 106 – 107) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o po to naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

21. Nukentėjusioji I. M. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl 243,93 Eur proceso išlaidų ir atstovavimo išlaidų atlyginimo (t. 5 b. l. 12- 16).

22. Pažymėtina, jog neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

22.1. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

22.2. Nukentėjusioji dėl G. D. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje ir dešinio klubo sąnario srityje. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl G. D. G. nuolatinio persekiojimo jaučiasi palaužta psichologiškai, jaučia nesaugumo jausmą, nuo kaltinamosios vykdomo sistemingo bauginimo nukentėjusiosios bendravimo galimybės yra sumažėjusios. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. D. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

22.3. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

22.4. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, svarbu įvertinti ir G. D. G. turtinę padėtį, t. y. pastarosios realias galimybes atlyginti nustatytą žalos dydį. G. R. G. yra garbaus amžiaus pensininkė, našlė, jos pragyvenimo šaltinis gaunama senatvės pensija, todėl jos galimybės atlyginti žalą iš tiesų yra gana abejotinos.

22.5. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 2500 eurų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus I. M. padaryto sužalojimo pobūdį, dėl sužalojimo nekilusių jokių pasekmių, G. D. G. turtinę padėtį bei realias galimybes atlyginti padarytą žalą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir atlygintinos žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.

23. Nukentėjusioji I. M. pareikštame civiliniame ieškinyje prašo, pripažinti proceso išlaidomis jos patirtas išlaidas, susijusias su ikiteisminio tyrimo medžiagos bei baudžiamosios bylos dokumentų skenavimo ir kopijavimo paslaugomis, pašto išlaidomis bei duomenų laikmenų įsigijimo išlaidomis, kurias sudaro - 243,93 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus nukentėjusiosios įvairius dokumentus (garso įrašus, garso įrašų stenogramas, fotonuotraukas, pretenzijas, CD laikmenas ir t.t.), kurių daugelis iš viso nėra susiję su nagrinėjama byla, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos nebuvo būtinos, be to pažymėtina, ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas, todėl jos nepripažintinos proceso išlaidomis.

24. Nukentėjusioji taip pat prašo iš G. D. G. priteisti jos turėtas išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Iš pirmosios instancijos teismo proceso metu pateikto nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko pinigų priėmimo kvito (t. 5., b. l. 25) matyti, kad I. M. advokato padėjėjui už atstovavimą ir dokumentų surašymą pirmosios instancijos teisme, sumokėjo 800 Eur. Iš apeliacinės instancijos teismo proceso metu pateikto nukentėjusiosios atstovo advokato Valdo Paltanavičiaus pateikto pinigų priėmimo kvito (t. 6 b. l. 76) matyti, kad nukentėjusioji minėtam advokatui už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir prokuroro apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiosios atstovas dalyvavo teismo posėdyje. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliacinis nukentėjusiosios skundas tenkinamas ir išteisintoji G. D. G. pripažįstama kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei į tai, kad nukentėjusiosios atstovai dalyvavo tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti 800 Eur suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, yra protingos ir nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos iš G. D. G..

25. Daiktai - dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. G. D. G. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

G. D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. D. G. nukentėjusiajai I. M. - 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtines žalos, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) advokatų atstovavimo išlaidų.

Daiktai – dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD diską su garso įrašu 2018 m. liepos 25 d. pateiktu nukentėjusiosios I. M., saugomą paketas Nr. 1 – saugoti su byla.

CD-R diską su garso įrašu pateiktu 2018 m. rugpjūčio 1 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, saugomą pakete Nr. 2 – saugoti su byla.

I. M. pareiškimais pateiktas keturias CD laikmenas paketuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, saugomus pakete Nr. 3 – saugoti su byla.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas