- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-2224-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24955-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Č. J. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- A. P., Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Č. J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, praleisto termino palikimui atnaujinti atnaujinimo, tretieji asmenys - A. P., Vilniaus miesto 43-ojo notarų biuro notarė S. N., Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, tėvo K. K., mirusio 1994 m. spalio 26 d. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. B. 1996 m. balandžio 18 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 3) pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T. išduotus: 2013 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4-1594, į (duomenys neskelbtini), esančius žemė sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. kovo 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4-929, į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 4-1093, į (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pratęsti ieškovui praleistą terminą 2000 m. gegužės 8 d. mirusios motinos T. K., palikimui pagal testamentą, priimti.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo motinos 1999 m. gruodžio 17 d. testamentu, taip užvaldydamas tris žemės sklypus, nors ginčo žemės sklypus kaip palikimą ieškovas priėmė pradėjęs faktiškai juos valdyti. Tvirtino, kad 1994 metais mirus tėvui, į notarą dėl palikimo kreipėsi motina, nurodydama, kad kitų įpėdinių nėra, ir 1996-04-18 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, į tėvui priklausiusius pinigus. Po mirties, 1997 metais, tėvui buvo atkurtos nuosavybė teisės į 6,29 ha žemės plotą, ko pasėkoje buvo įregistruotos tėvo nuosavybės teisės į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). 1998 m. gruodžio 17 d. testamentu motina visą savo turtą paliko atsakovui ir tos pačios dienos dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992 metais santuokoje. 2000-05-02 testamentu motina paliko atsakovui jai priklausantį žemės sklypą, ir 2000-05-05 dovanojimo sutartimi padovanojo likusią dalį buto. Nurodytų aplinkybių pasėkoje, buto nuosavybė perėjo atsakovui, nepaisant to, kad ½ dalis buto prikalstė tėvui. Motina mirė 2000-05-08. 2005 metais tėvui buvo atkurtos nuosavybės į 1, 26 ha žemės plotą. 2013-07-17 motinai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvui nuosavybės teise atkurtus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje įregistruotos motinos nuosavybės į šiuos žemės sklypus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovui atnaujintas terminas priimti motinos palikimą, jis jį priėmė pagal 1999-12-17 testamentą. 2014-03-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, motina paveldėjo tėvo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje įregistruotos motinos nuosavybės teisė į šį žemės sklypą. 2014 m. balandžio 4 d. pavedėjimo teisės liudijimu atsakovas paveldėjo motinos nuosavybė teise registruotus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir atsakovas įregistravo nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus. Ieškovas nurodė, kad po tėvo mirties naudojosi tėvui grąžintais sklypais, aktyviai dalyvavo nuosavybė teisių atkūrimo procese, t.y. priėmė palikimą sudarantį turtą- žemės sklypus pradėjęs faktiškai juos valdyti. Todėl paveldėjimo teisės liudijimai turi būti naikinami, nes jie išduoti dėl palikimo, kuris jau buvo priimtas. Ieškinį ieškovas grindžia ir apeliuodamas į motinos bei atsakovo paveldėto turto perėjimo neteisėtumą.
Reikalavimų užtikrinimui ieškovas paršė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nes kitu atveju, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, o atsakovui perleidus žemės sklypus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė įregistruoti įrašą viešame registre dėl R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
Teismas atsižvelgė į tai, kad teismui pateiktas ieškinys dėl nekilnojamųjų daiktų paveldėjimo teisėtumo, todėl padarė išvadą, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu atsakovui galimai perleidus nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims. Teismas prašymą įvertino atsižvelgiant į proporcingumo bei teisingumo principus, todėl sprendė, kad juos labiau atitinka ne daikto areštas, bet įrašo įregistravimas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
A. R. K. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas turėjo įsitikinti, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti. Tačiau tėvas jokių žemės sklypų mirties dienai neturėjo, o neesantį turtą negalima priimti faktiniu valdymu. Be to, ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs bendrąjį dešimties metų terminą kreiptis į teismą.
2. Trečiasis asmuo yra išreiškęs pageidavimą pirkti ginčo žemės sklypus už 30.000 Lt, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantas galimai patiria 30.000 Lt nuostolius negalėdamas jų parduoti.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimo argumentai:
1. Nesutiko, kad ieškovas akivaizdžiai nepagrindė savo reikalavimų. Nors ieškovo tėvui K. K. nuosavybės teisės į žemės sklypus iki mirties (duomenys neskelbtini) formaliai ir nebuvo atkurtos, tačiau kasacinio tieismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą, taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Ieismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta ivilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, riimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis, riimta civilinėje byloje Z. G. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2014). Tai įrodančias įplinkybes ieškovas nurodė savo ieškinyje ir prie ieškinio pridėjo jas patvirtinančius įrodymus.
2. Tvirtino, kad apeliantas galimai patiriamų nuostolių nepagrindė įrodymais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nenurodymas apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Apeliacinio teismo nuomone, ieškovo ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Pagal nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas yra tenkintinas, nes jo pagrįstumas ir teisėtumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl apelianto argumento, kad ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą, teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010, 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Akivaizdu, kad atsakyti į tokį klausimą, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kita vertus, net ir praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).
Nors apeliantas nurodo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria žalą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių įrodymų.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.