- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2-752-424/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00314-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Atsakovas
- I. U., V. S.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams I. U., V. S. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovųbendro sutuoktinių turto 9873,24 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo2009-09-23 iki paskolos sumos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2004-09-23 suteikė atsakovams3900 JAV dolerių dydžio paskolą, kas, vertinant pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir JAV dolerio santykį ieškinio paruošimo dieną (2014-02-11 2,5316 Lt už 1 USD) sudaro 9873,24 Lt. Atsakovai žodžiu įsipareigojo grąžinti ieškovei visą gautą paskolą per penkerius metus. Paskolos sutarties dalykas sutuoktiniams I. S. (dabar U.) ir V. S. buvo perduotas atsakovui V. S. 2004-09-23 banko pavedimu.Atsakovai paskolos negrąžino.
Nurodė, kad banko pavedimas patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą.Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu ir yrapreziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Todėl skolą prašo išieškoti iš paskolos sudarymo metu sutuoktiniais buvusių V. S. ir I. U. bendro sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Atsakovė ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovė jos šeimai niekada nėra suteikusi paskolos. Teismui pateikta pinigų išsiuntimo formos kopija nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo, o tik rodo pinigų perdavimo faktą. Jai apie šį konkretų pinigų pervedimą nebuvo žinoma; jos buvęs sutuoktinis V. S. su ieškove vykdė bendrą ūkinę – komercinę veiklą, todėl panašių pinigų pervedimų yra buvę nemažai. Ieškovės pateikta 2004-09-23 pinigų išsiuntimo formos kopija rodo, kad pinigai buvo siunčiami į Švediją, kur tuo metu gyveno V. S., atsakovė tuo metu jau nevedė bendro santuokinio ūkio su atsakovu, o 2008-12-17 nutraukė santuoką, todėl šiuo metu nėra bendro santuokinio turto.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalys buvo sudaryta paskolos sutartis.
Civiliniame Kodekse paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 dalis). Taigi, paskolos sutarties esmę sudaro paskolos objekto perdavimas ir jį gavusios šalies įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktųgrąžinti. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).
Pinigų išsiuntimo forma (b.l. 12) patvirtina, kad ieškovė 2004-09-23 atsakovui V. S. į Švediją išsiuntė 3900 USD ir ginčo tarp šalių dėl pinigų perdavimo fakto nėra. Tačiau šiame dokumente nėra užfiksuotas atsakovų įsipareigojimas grąžinti gautus pinigus.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.). Ir nors rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).
Dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). 2004-09-23 pinigų išsiuntimo formoje nenurodytas joks pinigų siuntimo tikslas. Ieškovė nepateikė jokiųįrodymų, kurie patvirtintų atsakovų įsipareigojimą grąžinti ieškovei jos sumokėtą sumą. Atsakovė, neneigdama jog pinigai galėjo būti siųsti jos tuometiniam sutuoktiniui ir nurodo, kad tai buvo ne paskola, o galimaivienas iš mokėjimų, kurie buvo vykdomo tarp ieškovės ir atsakovo V. S. jiems vykdant bendrą ūkinę-komercinę veiklą.
Vien faktas, jog ieškovė pervedė atsakovui pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo, nes pinigų perdavimas vykdomas ne tik paskolos, bet ir daugelio kitų teisinių santykių pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovei neįrodžius atsakovų įsipareigojimo grąžinti gautą sumą, teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis nėra pagrindo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 3900 USD (9873,24 Lt)skolos priteisimo iš atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas.
Nors ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, teismas pasisako ir dėl ieškovės reikalavimo ydingumo. Reikalaudamas iš atsakovų priteisti skolą, ieškovė reikalauja iš jų civilinės sutartinės atsakomybės. Nors ieškovei 2014-02-19 teismo nutartimi buvo nurodytas šis ieškinio trūkumas, ieškovė, taisydama ieškinį, vėl nenurodė, kokios atsakomybės reikalauja, o jos atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kaip tarp dviejų atsakovų turi būti paskirstyta pareiga sumokėti priteistą sumą: dalimis, solidariai ar subsidiariai. Dėl to net pripažinus ieškinį pagrįstu, jis negalėtų būti tenkinamas dėl reikalavimo neapibrėžtumo atsakovų atžvilgiu, tuo labiau, kad šios kategorijos byloje, teismui nesuteikta teisė išeiti už reikalavimo ribų. Be to pažymėtina, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tačiau šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (CK 3.86 str. 1 d.). Atsakovai santuoką nutraukė 2008-12-17. Kaip teigia ieškovė, tariamos paskolos grąžinimo terminas suėjo 2009-09-23, t.y. tuo metu, kai atsakovai jau buvo išsituokę ir bendro turto nebeturėjo. Taigi, net ir tuo atveju, jei būtų pripažintas paskolos sudarymo faktas, skola negalėtų būti išieškoma iš buvusių sutuoktinių bendro santuokinio turto, nes tokio turto paprasčiausiai nebėra.
Kiti šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš ieškovės atsakovei priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93,176-178, 259-260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. V. Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. U..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.