- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- eI2-787-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02119-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- G. M., uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ir G.M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „Verslo efektas“ (toliau- ir UAB „Verslo efektas“, ir Administratorius) ir G. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021-05-20 įsakymą Nr.V4-105 „Dėl nurodymų ir poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Verslo efektas“ ir G. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad Tarnybos direktorius Įsakymu paskyrė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 str. 3 d. 1 p. įtvirtintas poveikio priemones - įspėjimus, ir JANĮ 136 str. 2 d. 1 p. nurodytus nurodymus. Poveikio priemonės ir nurodymai pareiškėjų atžvilgiu buvo taikyti atsakovui nusprendus, kad pareiškėjai padarė šiuos pažeidimus ir pažeidė šias įstatymų nuostatas: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 str. 5 d. 14 p., 36 str. 3 d., nes UAB „Verslo efektas" pirmajam kreditorių susirinkimui (2014-02-28) teiktą tvirtinti administruojamos įmonės BUAB „Lithuanian glass recycling" (toliau – ir Įmonė) administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su Įmonės atliekų sutvarkymu, laikymu ir kt. (toliau - ir Pirmas pažeidimas); 2) JANĮ 75 str. 5 d., nes Įmonei patyrus išlaidas už atliekų sutvarkymą (2020-11-04), kurios nebuvo įtrauktos į pirmajame kreditorių susirinkime (2014-02-28) patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą ir šią sąmatą viršijo, Administratorius nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (toliau- ir Antras pažeidimas); 3) JANĮ 3 str. 5 p., nes Administratorius į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas, į Įmonės patirtas sąnaudas įtraukė 2017-03-17 išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20170317 (nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), o taip pat sumą, už 2017 m. atliktus darbus, už kuriuos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m. (toliau- ir Trečias pažeidimas).
Skunde nurodo, kad Pirmas pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, kadangi Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo. Tai yra visiškai aišku iš JANĮ 153 str., pagal kurį ĮBĮ neteko galios nuo 2020-01-01. Be to, JANĮ neįtvirtina jokių nuostatų, pagal kurias ĮBĮ nuostatos galiotų poveikio priemones skiriant tuomet, kai ĮBĮ negalioja, o galioja JANĮ. Pareiškėjų vertinimu, nagrinėjant minėtą pažeidimą Tarnyba privalėjo vadovautis ir ĮBĮ galiojimo metu taikomais poįstatyminiais aktais, įskaitant Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, kurių 23 punktas nustato, kad prašymas (skundas) nenagrinėjamas, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. JANĮ 136 str. 6 d., JANĮ 136 str. nurodytos poveikio priemonės gali būti taikomos ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. JANĮ neįtvirtina, kad JANĮ gali būti taikomas atgal, t. y. santykiams, kurie atsirado iki JANĮ įsigaliojimo. Priešingai, pagal JANĮ 152 ir 155 str., šis įstatymas galioja tik į priekį ir tik santykiams, atsiradusiems po jo įsigaliojimo. Pirmas pažeidimas yra datuojamas 2014 m. nuo jo praėjo daugiau kaip 7 metai. Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo teisės konstatuoti Pirmo pažeidimo ir jo pagrindu skirti poveikio priemones ir nurodymus. Be to, pažymi, kad Administratoriui pradėjus administruoti įmonę, Administratorius ir patys kreditoriai laikė, kad vėliau atliekomis pripažintas Įmonės turtas yra atsargos, kurios gali būti realizuotos tokiu būdu gaunant iš jų realizavimo pajamas. Šias aplinkybes patvirtina Įmonės pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas. Vadinasi, priešingai nei sprendė atsakovas, Administratorius neprivalėjo pirmajam kreditorių susirinkimui (2014-02-28) teikti tvirtinti Įmonės administravimo išlaidų sąmatą Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt. Priimdamas Įsakymą atsakovas visiškai ignoravo kreditorių valią vėliau pripažintas atliekomis atsargas parduoti, o ne utilizuoti. Nesutinka su Išvados motyvais, kad Pirmas pažeidimas yra tęstinis pažeidimas. Pirmas pažeidimas yra siejamas su administravimo sąmatos atliekų sutvarkymui neįtraukimu į pirmąjį kreditorių susirinkimą. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali įvykti tik vieną kartą, todėl sąmatos šiam konkrečiam pirmajam susirinkimui nenumatymas yra vienkartinis veiksmas ir dėl to negali būti traktuojamas kaip tęstinis pažeidimas.
Pasisakydami dėl Antro pažeidimo nurodo, kad Įmonės atliekos buvo sutvarkytos UAB „Žalvaris“ rizika ir UAB „Žalvaris“ nepageidavo, kad kreditorių susirinkimas svarstytų išlaidų įtraukimo į administravimo išlaidų sąrašą, todėl laikosi pozicijos, kad JANĮ 75 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista. Atsakovas įsikišo į Įmonės kreditorių interesus ir viršijo savo kompetenciją, kadangi UAB „Žalvaris" net du kartus yra informavęs Administratorių apie tai, kad UAB „Žalvaris" atliekas sutvarkė savo rizika ir kad nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą.
Nurodo, kad Trečias pažeidimas gali būti laikytinas atliktu tik 2017 m. Tuo metu galiojo ĮBĮ nuostatos, kas reiškia, kad, pirma, atsakomybe už tokį pažeidimą galėjo būti konstatuojama tik ĮBĮ pagrindu, ir, antra, tik per 1 metų laikotarpį. Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo, o JANĮ nesuteikia teisės atsakovui konstatuoti pažeidimų, kurie buvo atlikti iki JANĮ įsigaliojimo. Be to, nuo tariamo pažeidimo padarymo iki Įsakymo priėmimo neabejotinai buvo praėjęs 1 metų terminas. Tai reiškia, kad Trečias pažeidimas negalėjo būti konstatuotas. Nesutinka su išvada, kad trečias pažeidimas yra tęstinis. 2017 m. esą atliktas pažeidimas nėra niekaip susijęs su 2020 m., kuomet buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Išlaidų įtraukimas į Įmonės 2017 m. finansinius dokumentus ir faktas, kad UAB „Žalvaris“ 2020 m. išrašė PVM sąskaita-faktūrą, tarpusavyje niekaip nėra susiję sprendžiant, kad išlaidų įtraukimas į 2017 metus yra neteisėtas veiksmas, esą atliktas 2020 m. Pabrėžia, kad iš Išvados turinio yra matyti, kad atsakovas tiksliai ir aiškiai pažeidimą kvalifikuojančių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nenurodė ką ir pagal kokius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus bei kokiais terminais pareiškėjai privalėjo atlikti, tačiau neatliko - nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodytas nė vienas teisės aktas, kurio nuostatomis savo poziciją grindžia atsakovas. Todėl nepakankamai aiškiai ir tiksliai nurodžius tyrimo ribas ir apimtį, nesusiejus pareiškėjų veiksmų (neveikimo) su konkrečiomis teisės aktų nuostatomis jų taikymo metu, nėra aišku, ar pareiškėjams pagrįstai konstatuotas pažeidimas bei ar jis buvo trunkamojo pobūdžio, t. y. truko 2017 - 2020 metais. Tai akivaizdžiai pagrindžia Įsakymo neteisėtumą.
Skunde pažymima, kad Įsakymu atsakovas nekonstatavo, kad administratorius padarė akivaizdų ir šiurkštų drausminės atsakomybės pažeidimą ir visiškai nepagrindė pažeidimo esant akivaizdžiu ir šiurkščiu, todėl Įsakymas yra pripažintinas kaip iš esmės neteisėtas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatų prasme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika (2016-05-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3271-602/2016, 2017-12-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017, 2018-12-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1753-602/2018).
Šalies argumentai
Pareiškėjų vertinimu atsakovas negalėjo skirti tiek įspėjimų, tiek nurodymų. Pareiškėjai cituoja JANĮ nuostatas ir daro išvadą, kad poveikio priemonės gali būti skiriamos tik tada, jeigu nėra tinkamai įvykdomi nurodymai, įtvirtinti JANĮ 136 str. 2 d. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-04-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1118-281/2021.
Skunde be kita ko pažymima, kad ginčo atveju Administratoriaus veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sudėties.
Nurodo, kad G. M. poveikio priemonės buvo skirtos už visus tris pažeidimus. Pažymi, kad 2014 (Pirmo pažeidimo laikas) ir 2017 m. (Trečio pažeidimo laikas) galiojusios ĮBĮ 11⁷ str. nuostatos nenumatė, kad drausminė atsakomybė gali kilti juridinio bankroto administratoriaus darbuotojui. Priešingai, tokios nuostatos įsigaliojo tik 2018-12-01. Remiasi LVAT 2021-03-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-443-502/2021.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jų atstovas skundą palaikė iš esmės skunde nurodytais argumentais. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą nurodo su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų teiginiai, jog Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo, todėl Tarnybos nustatytas ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. ir 36 str. 3 d. pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, o pats pareiškėjų veiklos neplaninis patikrinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis galiojusiomis ĮBĮ galiojimo metu laikytini nepagrįstais.
Pažymi, kad visi pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialines teisės normas, t. y. ĮBĮ. Kadangi neplaninis pareiškėjų veiklos patikrinimas buvo pradėtas ir Įsakymas priimtas jau galiojant JANĮ (kuris galioja nuo 2020-01-01), atitinkamai buvo taikomos ir neplaninio patikrinimo atlikimo metu galiojusios Tarnybos direktoriaus 2020-07-07 įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį neplaninį veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi JANĮ nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu.
Pasisakydami apie Tarnybos nustatytus ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 punkto ir 36 str. 3 d. pažeidimus, pažymi, kad šioje situacijoje pareiškėjams buvo žinomas iki bankroto bylos Įmonei iškėlimo vykdytos veiklos pobūdis, t. y. pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimas, jų tvarkymas bei šalinimas. Pareiškėjams buvo žinoma, kad Įmonei priklauso didelis kiekis atliekų, kuris turės būti sutvarkytas Įmonės bankroto proceso metu, tačiau pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktame sąmatos projekte, kuris buvo patvirtintas, su atliekomis susijusiems veiksmams atlikti jokių išlaidų numatyta nebuvo. Net darant prielaidą, kad Įmonės bankroto proceso pradžioje susikaupusios atliekos buvo vertinamos kaip turtas, o vėliau pasikeitus situacijai vėl buvo laikomos atliekomis, Tarnyba nenustatė, kad ir vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose būtų spręstas klausimas dėl 2014-02-28 kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo, šia sąmata Įmonės bankroto procese buvo vadovaujamasi ir Įsakymo surašymo dieną. Atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje pripažįstama, kad trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu arba teisinio draudimo pažeidimu, trunkančiu tam tikrą laiką. Tarnyba, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, šį pareiškėjų pažeidimą įvertino kaip trunkamojo pobūdžio, kadangi Įmonės administravimo sąmatos tikslinimo klausimas taip ir nebuvo sprendžiamas nuo 2014-02-28 vykusio kreditorių susirinkimo, todėl laiko, kad paskirta nuobauda pareiškėjų atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai Tarnyba vertino, kad konstatuoti nustatytų ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. ir 36 str. 3 d. pažeidimų senatį taip pat nebuvo pagrindo.
Pasisakydami apie Įmonės patirtas išlaidas dėl atliekų sutvarkymo, pažymi, kad Tarnyba atlikdama pareiškėjų veiklos patikrinimą nustatė, kad tarp Įmonės ir UAB ,,Žalvaris“ 2017-02-13 buvo sudaryta sutartis ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01. Pagal minėtą sutartį UAB ,,Žalvaris“ įsipareigojo sutvarkyti Įmonės atliekas. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB ,,Žalvaris“ 2017-03-17 išrašė Įmonei išankstinę mokėjimo sąskaitą 171 154,50 Eur sumai ir 2020-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą 41 140 Eur sumai už 2017-02-15 atliktus darbus (pateiktas atliekų važtaraštis, atliekų lydraštis ir kt. dokumentai, patvirtinantys atliekų tvarkymo vykdymą). Patirtos išlaidos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos tik kaip administravimo išlaidos. Nurodo Viliaus apygardos teismo 2021-02-01 nutartį, kuria UAB ,,Žalvaris“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Įmonės bankroto byloje netenkino ir netvirtino. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad UAB ,,Žalvaris“ paslaugas Įmonei suteikė 2020-11-04, t. y. po bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo, dėl ko šios išlaidos negali būti priskiriamos Įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis bei dengiamos iš Įmonės administravimo išlaidoms skirtinų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nesiėmė būtinųjų bankroto proceso darbų net ir po to, kai teismas nutartimi (2021-02-01) konstatavo aplinkybę, jog patirtos išlaidos už Įmonės atliekų sutvarkymą turėtų būti pripažįstamos Įmonės administravimo išlaidomis, kurias tvirtina bei keičia kreditorių susirinkimas.
Nepagrįstu laiko skundo teiginį, kad atsakomybė dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės apskaitą taip pat galėjo būti konstatuojamas tik vadovaujantis ĮBĮ ir tik per 1 metų laikotarpį, nes pažeidimas laikytinas atliktu 2017 metais. Pažymi, kad dar atliekant ankstesnį Administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą 2020-03-04 Išvadoje Nr. D4-370 buvo konstatuota, kad Administratorius nesudarinėjo ir neteikė Įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti 2014-2018 metų Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl pareiškėjams Tarnybos direktoriaus 2020-03-04 Įsakymu Nr. V4-68 buvo skirtas nurodymas pavesti ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus ir iki 2020-05-01 užtikrinti Įmonės 2014-2018 metų metinių, likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, kurį Administratorius įvykdė. Pažymi, kad pareiga sudaryti 2017 m. finansines ataskaitas Administratoriui buvo atsiradusi jau 2018 metais, tačiau minėtą pažeidimą jis ištaisė tik 2020 metais, taigi šiuo atveju Tarnyba minėtą pažeidimą taip pat vertino kaip trunkamojo pobūdžio.
Mano, jog esamu atveju Tarnyba pagrįstai nustatė, kad toks pareiškėjų veikimas bankroto procese negali būti laikomas tinkamu, kadangi netinkamas Įmonės apskaitos vedimas daro neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui, mažina pasitikėjimą nemokumo administratoriaus profesija, o taip pat klaidina Įmonės kreditorius, kurie finansinių ataskaitų pagrindu priima atitinkamus sprendimus Įmonės bankroto byloje.
Pažymi, kad nemokumą reglamentuojantys teisės aktai suteikia Tarnybos direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju. Atsakovo vertinimu naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniname Administratoriaus veiklos patikrinime.
Atsakovo vertinimu pareiškėjai iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų Tarnybos nustatytas faktines ir teisės taikymo aplinkybes, o tik jas interpretuoja ir vertina taip kaip būtų patogu ir naudinga patiems pareiškėjams, todėl tokie deklaratyvus pareiškėjų teiginiai teismo turėtų būti vertinami kritiškai.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teiginius dėl poveikio priemonės skyrimo G. M. už administravimo sąmatos netikslinimą nuo 2014 metų bei dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės patirtas sąnaudas 2017 m. finansinių ataskaitose laiko nepagrįstais. Atkreipia dėmesį, kad G. M. neveikimas pasireiškė ne tik iki ĮBĮ pakeitimų (2018-12-01), kuriais buvo praplėstas subjektų ratas asmenų, kuriems taikoma atsakomybė, bet ir po minėtų pakeitimų. G. M. neveikimas ir toliau vyko po ĮBĮ 2018-12-01 pakeitimų. Iki pat Įsakymo priėmimo dienos Tarnyba taip ir negavo duomenų iš pareiškėjų apie administravimo sąmatos tikslinimą (keitimą), kurie leistų kitaip įvertinti pareiškėjų veiksmus. Pasisakydami apie pažeidimus 2017 Įmonės finansinėje ataskaitoje nurodo, kad finansinė ataskaita apskritai buvo sudaryta tik 2020 metais ir tik tada, kai ankstesnio Administratoriaus veiklos neplaninio patikrinimo metu buvo Administratoriui buvo skirtas nurodymas ją sudaryti, todėl pareiškėjų teiginiai ir šio pažeidimo atžvilgiu yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad:
UAB „Verslo efektas“ vykdo UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus funkcijas (bankroto byla iškelta 2013-10-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2017-02-14 Vilniaus apygardos teismas UAB „Verslo efektas“ bankrotą pripažino tyčiniu). Pareiškėjas G. M. yra UAB „Verslo efektas vadovas.
2021-01-11Tarnyboje buvo gautas UAB „Euromisa“ 2021-01-08 skundas „Dėl BUAB „Lithuanian glass Recycling“ nemokumo administratoriaus padarytų pažeidimų“. Skunde buvo prašoma įvertinti aplinkybes dėl neteisėtų duomenų į BUAB „Lithuanian glass Recycling“ apskaitą įtraukimo, nepagrįsto sąnaudų (prievolių) BUAB „Lithuanian glass Recycling“ vardu prisiėmimo, informacijos kreditorei UAB „Euromisa“ neteikimo. Prašoma skirti BUAB „Lithuanian glass Recycling“ bankroto administratoriui UAB „Verslo efektas“ poveikio priemonę.
Administratorius pateikė tarnybai 2021-02-05 paaiškinimus dėl UAB „Euromisa“ skundo, nurodydamas, kad skundas yra klaidingas, todėl prašė jį atmesti.
2021-05-20 buvo surašyta išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Verslo efektas“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-1186, kuria pasiūlyta Administratoriui, kaip subjektui atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę - įspėjimą; JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą - pavesti Administratoriui ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo Administratoriui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba Administratoriaus numatomų atlikti konkrečių Įmonės nemokumo administravimo veiksmų, susijusių su Įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, į kurią būtų įtrauktos išlaidos Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt., su preliminariais operatyviais terminais veiksmų planą ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai. G. M., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui (fiziniam nemokumo administratoriui), faktiškai atlikusiam Įmonės bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti: JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą; JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymą - pavesti Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui G. M. (fiziniam nemokumo administratoriui) papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021-12-31, temomis, susijusiomis su juridinių asmenų nemokumo proceso vykdymu, pagrindiniais principais, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
2021-05-21 įsakymu Nr. V4-105 Administratoriui, kaip subjektui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nurodymas – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, t. y. per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo patikrinimo rezultatų išsiuntimo Administratoriui dienos, parengti ir suderinti su Tarnyba Administratoriaus numatomų atlikti konkrečių Įmonės nemokumo administravimo veiksmų, susijusių su Įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu, į kurią būtų įtrauktos išlaidos Įmonės atliekų sutvarkymui, laikymui ir kt., su preliminariais operatyviais terminais veiksmų planą ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai. G. M., kaip Administratoriaus juridinio asmens darbuotojui faktiškai atlikusiam Įmonės bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonė – įspėjimas ir JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą nurodymas – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2021-12-31, temomis, susijusiomis su juridinių asmenų nemokumo proceso vykdymu, pagrindiniais principais, apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
Skundžiamu Įsakymu konstatuota, kad Administratorius pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, 36 straipsnio 3 dalį, nes Administratorius į pirmajam kreditorių susirinkimui (2014-02-28) teiktą tvirtinti Įmonės administravimo išlaidų sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su Įmonės atliekų sutvarkymu, laikymu ir kt.; 2) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 straipsnio 5 dalį, nes Įmonei patyrus išlaidas už atliekų sutvarkymą (2020-11-04), kurios nebuvo įtrauktos į pirmajame kreditorių susirinkime (2014-02-28) patvirtintą Įmonės administravimo išlaidų sąmatą ir šią sąmatą viršijo, Administratorius nesušaukė Įmonės kreditorių susirinkimo dėl Įmonės administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 5 punktą, nes Administratorius į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas, į Įmonės patirtas sąnaudas įtraukė 2017-03-17 išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20170317 (nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros), o taip pat sumą, už 2017 m. atliktus darbus, už kuriuos PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2020 m.
Taigi nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2021-05-21 įsakymo Nr. V4-105 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau- ir ABTĮ) 3 str. 2 d.), ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
JANĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) dėl bankroto administratoriaus atsakomybės yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
Pažymėtina, jog nemokumo administratoriaus veiksmai (neveikimas) Įmonės bankroto procese vertintini atsižvelgiant į veiksmų atlikimo ar turėjimo juos atlikti laikotarpį ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atitinkamai Administratoriaus veiksmai vertintini pagal veiksmų atlikimo (neveikimo) metu galiojusio (iki 2019-12-31) ĮBĮ normas bei JANĮ normas, o poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020-01-01 ĮBĮ netekus galios ir įsigaliojus JANĮ, pagal kurį iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus konkrečiai numatytus atvejus (155 straipsnio 1 dalis), skirtinos vadovaujantis JANĮ reglamentavimu.
Teismas laiko nepagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kad Tarnybos nustatytas ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 punkto ir 36 str. 3 d. pažeidimas negalėjo būti konstatuotas ir pritaikyta atsakomybė, kadangi Įsakymo priėmimo metu ĮBĮ negaliojo bei, kad pareiškėjų veiklos neplaninis patikrinimas turėjo būti atliekamas vadovaujantis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis galiojusiomis ĮBĮ galiojimo metu.
Ginčo atveju nustatyta, jog pareiškėjų veiksmai buvo vertinti pagal pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų materialines teisės normas, t. y. ĮBĮ ir JANĮ, tai patvirtina tiek Įsakymas, tiek jo sudedamoji dalis – Išvada. Nurodytuose aktuose aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. ir 36 str. 3 d., taip pat JANĮ 75 str. 5 d. ir 3 str. 5 p.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų veiklos neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir Įsakymas priimtas jau galiojant JANĮ, todėl buvo taikomos ir neplaninio patikrinimo atlikimo metu galiojusios Tarnybos direktoriaus 2020-07-07 įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Taisyklės), o ne pareiškėjų skunde nurodytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės galiojusios ĮBĮ galiojimo metu.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Tarnyba pagrįstai taikė ĮBĮ nuostatas kvalifikuodama pažeidimą, o patį neplaninį veiklos patikrinimą atliko vadovaudamasi JANĮ nuostatomis ir Taisyklėmis, kurios galiojo patikrinimo metu.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje apibrėžtos administratoriaus ir (ar) darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą funkcijos, tarpe kurių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas).
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.
JANĮ 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau - bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą) (1 punktas); su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje (2 punktas); juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos (3 punktas); turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos (4 punktas); turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos (5 punktas); juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos (6 punktas); bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos (7 punktas); restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos (8 punktas); pašto, ryšių, organizacinės išlaidos (9 punktas); kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (10 punktas).
JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Minėto straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba Administratoriaus neplaninio patikrinimo metu vertino Įmonės bankroto proceso administravimo išlaidas, o būtent dėl išlaidų atliekų, dirvožemio, grunto (toliau - bendrai atliekos) sutvarkymui neįtraukimo į Įmonės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą bei galimybės kreditorių susirinkimui spręsti dėl tokių išlaidų dydžio ir sąnaudų pagal išankstinę sąskaitą - faktūrą įtraukimo į Įmonės 2017 m. balansą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo pat paskyrimo bankroto administratoriais pareiškėjams buvo žinoma, kad Įmonei priklauso didelis kiekis atliekų, kurios turi būti sutvarkytos Įmonės bankroto proceso metu. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktame sąmatos projekte, kuris buvo patvirtintas, su atliekomis susijusiems veiksmams atlikti jokių išlaidų numatyta nebuvo. Vertinant pareiškėjų argumentus, kad Įmonės bankroto proceso pradžioje susikaupusios atliekos buvo vertinamos kaip turtas ir tik vėliau pasikeitus situacijai buvo laikomos atliekomis, pažymėtina, kad Tarnyba tyrimo metu nustatė, kad vėliau vykusiuose Įmonės kreditorių susirinkimuose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl 2014-02-28 kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos keitimo (tikslinimo) patvirtinimo, kurioje iš esmės nebuvo numatytos tam skirtos administravimo išlaidos. 2014-02-28 kreditorių susirinkimo patvirtinta sąmata Įmonės bankroto procese buvo vadovaujamasi ir Įsakymo priėmimo dieną. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai tokį Administratoriaus neveikimą traktavo kaip trunkamąjį pažeidimą. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, pasireiškiantys atitinkama būsena, nepertraukiamu teisinės pareigos nevykdymu.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Įmonės administravimo sąmatos tikslinimo klausimas nebuvo sprendžiamas nuo 2014-02-28 vykusio kreditorių susirinkimo, todėl konstatuotina, kad paskirta nuobauda pareiškėjų atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta. Teismas sutinka su Tarnybos išvada, kad ginčo atveju nustatytiems ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. ir 36 str. 3 d. pažeidimams nėra pagrindo taikyti senatį, kadangi kaip jau nurodyta aukščiau tai yra trunkamasis pažeidimas, kuris egzistavo ir Įsakymo priėmimo momentu.
Pažymėtina, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (jos keitimas) yra bankroto procedūra, kurios pradžia sietina su šio klausimo svarstymu kreditorių susirinkime (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Bankroto administravimo išlaidų sąmata nereiškia, jog patvirtintoji lėšų išlaidoms suma turi būti panaudota bankroto procese. Administravimo išlaidų sąmata leidžia tiek kreditoriams, tiek administratoriui susitarti dėl jų dydžių ir abi pusės turi teisėtus lūkesčius tikėtis, kad būtent tokia išlaidų riba yra reikalinga konkrečios įmonės bankroto administravimui.
Pasisakant apie Įmonės patirtas išlaidas dėl atliekų sutvarkymo, pažymėtina, kad Tarnyba atlikdama pareiškėjų veiklos patikrinimą nustatė, kad tarp Įmonės ir UAB ,,Žalvaris“ 2017-02-13 buvo sudaryta sutartis ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01. Pagal minėtą sutartį UAB ,,Žalvaris“ įsipareigojo sutvarkyti Įmonės atliekas. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB ,,Žalvaris“ 2017-03-17 išrašė Įmonei išankstinę mokėjimo sąskaitą 171 154,50 Eur sumai ir 2020-11-04 PVM sąskaitą-faktūrą 41 140 Eur sumai už 2017-02-15 atliktus darbus (pateiktas atliekų važtaraštis, atliekų lydraštis ir kt. dokumentai, patvirtinantys atliekų tvarkymo vykdymą). Taigi, įvertinus minėtas faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad patirtos išlaidos pagal savo prigimtį ir esmę gali būti traktuojamos tik kaip administravimo išlaidos, tačiau, kaip nurodyta, bankroto administratorius nesiėmė veiksmų, kad minėtos išlaidos būtų patvirtintos kreditorių susirinkime, kaip to reikalauja ĮBĮ.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad UAB „Žalvaris“ atliekas sutvarkė savo rizika ir nepageidauja, jog sąskaitos būtų įtrauktos į administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, kad Administratoriaus ir UAB ,,Žalvaris“ 2017-02-13 sudaryta sutartis ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo“ Nr. KN 17/02/13-01 yra atlygintinė sutartis. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad minėta sutartis būtų buvusi pakeista, ta linkme, kad UAB „Žalvaris“ teikia nemokamas atliekų sutvarkymo paslaugas. Tai, kad paslaugos teikiamos atlygintinai patvirtina ir UAB „Žalvaris“ išrašytos sąskaitos faktūros už atliekų sutvarkymą. Šiame kontekste paminėtina Viliaus apygardos teismo 2021-02-01 nutartis, kuria UAB ,,Žalvaris“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Įmonės bankroto byloje netenkintas. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad UAB ,,Žalvaris“ paslaugas Įmonei suteikė 2020-11-04, t. y. po bankroto bylos Įmonei iškėlimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo, dėl ko šios išlaidos negali būti priskiriamos Įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis bei dengiamos iš Įmonės administravimo išlaidoms skirtinų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad pareiškėjai nesiėmė būtinųjų bankroto proceso darbų net ir po to, kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi (2021-02-01) konstatavo aplinkybę, jog patirtos išlaidos už Įmonės atliekų sutvarkymą turėtų būti pripažįstamos Įmonės administravimo išlaidomis, kurias tvirtina bei keičia kreditorių susirinkimas.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą laiko nepagrįstu skundo argumentus, kad atsakomybė dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės apskaitą galėjo būti konstatuojama tik vadovaujantis ĮBĮ ir tik per 1 metų laikotarpį. Pažymėtina, kad netinkamas pareiškėjų veikimas pasireiškė Įmonės finansinių ataskaitų rengime. Finansinių ataskaitų, sudarytų pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tikslas – patenkinti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų poreikius gauti tikrą ir teisingą informaciją apie juridinio asmens turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, taip pat ir pinigų srautus, jei juridinis asmuo sudaro pinigų srautų ataskaitą. Šis tikslas išlieka svarbus ir sudarant finansines ataskaitas bankroto proceso metu, kadangi ataskaitose pateikti duomenys padeda kreditoriams ir kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims suprasti, kodėl ir kiek įmonėje pasikeičia likusio turto sudėtis, kreditorių reikalavimų sumos, kokią įtaką kreditorių reikalavimams tenkinti daro įmonės turto perkainojimo, pardavimo, likvidavimo ir su ūkine komercine veikla susiję įmonės veiklos rezultatai. Tam tikrų įmonės patirtų sąnaudų sumų į finansines ataskaitas įtraukimas priklauso nuo išrašyto patvirtinančio dokumento, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, o ne nuo atliktų darbų (paslaugų) atlikimo fakto dienos. Pareiškėjams, kaip savo veiklos profesionalams, turi būti žinoma, jog išankstinio apmokėjimo sąskaita negali būti įtraukiama į Įmonės jau patirtas sąnaudas. Tarnyba pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų veikimas, kai į 2017 m. Įmonės finansines ataskaitas į Įmonės patirtas sąnaudas buvo įtraukta UAB „Žalvario“ 2017-03-17 išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 20170317, nesant išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, o taip pat įtraukimas sumos už 2017 metais atliktus darbus, nors už šiuos darbus PVM sąskaita- faktūra buvo išrašyta tik 2020 metais, bankroto procese negali būti laikomas tinkamu, kadangi netinkamas Įmonės apskaitos vedimas daro neigiamą įtaką Įmonės bankroto proceso administravimui, mažina pasitikėjimą nemokumo administratoriaus profesija, o taip pat klaidina Įmonės kreditorius, kurie finansinių ataskaitų pagrindu priima atitinkamus sprendimus Įmonės bankroto byloje.
Pažymėtina, kad JANĮ 136 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nurodymai ir poveikio priemonės bankroto administratoriams gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad poveikio priemonės pareiškėjams paskirtos pasibaigus jų paskyrimo terminui laikytini teisiškai nepagrįstais. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba pagrįstai pareiškėjų padarytus pažeidimus laikė trunkamaisiais, kadangi iki Įsakymo priėmimo momento nėra išspręstas klausimas dėl administravimo sąmatos pakeitimo pateikimo tvirtinti kreditorių susirinkimui.
JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą (136 str. 2 d. 2 p.). Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti poveikio priemonę, be kita ko, įspėjimą (136 str. 3 d. 1 p.).
Pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių - 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, (JANĮ 136 straipsnio 3 dalis).
Teismas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad tarnyba poveikio priemones gali skirti tik tada, kai nėra tinkamai vykdomi nurodymai įtvirtinti JANĮ 136 str. 2 d. Pažymėtina, kad JANĮ nenustato poveikio priemonių taikymo eiliškumo, tai patvirtina ir JANĮ 136 str. 1 d. nuostata, kurioje nurodoma, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ suteikia Tarnybos direktoriui diskrecijos teisę pasirinkti kokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (LVAT 2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-2203-06, 2014-05-02 nutartis administracinėje byloje A-662-1030-14).
Ginčo atveju Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, paskyrė pareiškėjams švelniausią JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytą poveikio priemonę – įspėjimą bei atitinkamai Administratoriui nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus, o G. M. nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba įgyvendindama savo diskrecijos teisę būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame neplaniname Administratoriaus veiklos patikrinime. Pažymėtina, kad vertinant Išvadą, kurį yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, yra akivaizdu, kad visi Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti ir įvertinti faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, kad Tarnyba ginčijamu Įsakymu nepagrindė pažeidimų esant akivaizdžiais ir šiurkščiais, todėl turėtų būti Įsakymas pripažįstamas iš esmės neteisėtu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų prasme. Teismas pažymi, kad Įsakyme ir jo sudedamojoje dalyje Išvadoje yra aiškiai nurodytos faktinės ir teisės taikymo aplinkybės, apibrėžtas padarytų pažeidimų reikšmingumas bei trukmė, todėl teismas skundo argumentus laiko deklaratyviais, siekiant paneigti pažeidimo reikšmingumą. Pažymėtina, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo turi atsižvelgti į nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę bei atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes (JANĮ 137 str. 1 d.). Ginčo atveju Tarnyba skirdama poveikio priemones į tai ir atsižvelgė. Įsakymu paskirta poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, nes pasrinkta pati švelniausia poveikio priemonė.
Vertinant pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba nenurodė kokią žalą ar neigiamas pasekmes sukėlė jų veiksmai, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, todėl materialiosos žalos atsiradimas nėra būtinas (LVAT 2019-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019). Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai netinkamai vesdami Įmonės apskaitą, neinicijuodami administravimo sąmatos patikslinimo Įmonės kreditorių susirinkime bei netvirtindami Įmonės kreditorių susirinkime patirtų administravimo išlaidų daro žalą pačiai nemokumo administratoriaus profesijai bei mažina pasitikėjimą ja.
Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad poveikio priemonės skyrimas G. M. už administravimo sąmatos netikslinimą nuo 2014 metų bei dėl išankstinių sąskaitų įtraukimo į Įmonės patirtas sąnaudas 2017 m. finansinių ataskaitose, nepagrįstas, kadangi tuo metu galiojęs įstatymas nenumatė asmens atsakingo už bankroto administravimą atsakomybės. Pažymėtina, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kodėl minėti pažeidimai laikytini trunkamaisiais. G. M. neveikimas pasireiškė ne tik iki ĮBĮ pakeitimų (2018-12-01), kuriais buvo praplėstas subjektų ratas asmenų, kuriems taikoma atsakomybė, bet ir po minėtų pakeitimų. G. M. neveikimas ir toliau vyko po ĮBĮ 2018-12-01 pakeitimų. Iki Įsakymo priėmimo dienos Tarnybai nebuvo pateikta duomenų apie administravimo sąmatos tikslinimą (keitimą), kurie būtų leidę kitaip įvertinti pareiškėjų veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais
nusprendžia:
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ ir G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.