Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-27 · Administracinė byla Nr. eI2-1118-281/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
eI2-1118-281/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03520-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Atsakovas
Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
A. K.
Pareiškėjas
MB "Alba Prima"
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Administracinė byla Nr. eI2-1118-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03520-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skundą pareiškėjai mažajai bendrijai „Alba prima“, trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020-10-08 sprendimą Nr. 21R-804 (AG-713/02-2020) ir pareiškėjos MB „Alba prima“ skundą dėl Tarnybos 2020-07-31 įsakymo Nr. V4-170 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Tarnyba 2020-07-31 priėmė įsakymą, kuriuo konstatavo, kad už neplaninį nemokumo administratorių MB „Penktas šansas“, MB „Atisa“ ir pareiškėjos MB „Alba prima“ patikrinimo metu nustatytus Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4¹ dalies, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 5 punkto pažeidimus pareiškėjai MB „Alba prima“, skirta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams. LAGK ginčijamu sprendimu nustatyta, kad Tarnyba nepagrindė savo pozicijos, kad pareiškėja jai priskirtas nemokumo administratoriaus funkcijas perdavė neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesus asmeniui ir tokiu perdavimu pažeidė nemokumo procesus reglamentuojančius teisės aktus.

Atliekamo patikrinimo metu Tarnyba ne teigė, kad nemokumo procesą reglamentuojantys teisės aktai draudžia pasitelkti kitus asmenis, o pažymėjo, kad nors administratoriui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, nei šiuo metu, nei anksčiau apskritai nėra (nebuvo) draudžiama, vykdant bankroto procedūras, pasitelkti kitų asmenų pagalbą, tačiau tokiais atvejais administratorius negali pavesti kitam asmeniui visiškai ar dalinai pakeisti jį bankroto procese, perimti visas ar dalį jam įstatymu priskirtų funkcijų. Šiuo metu galiojančiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog nemokumo administratorius privalo nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.

LAGK argumentas, kad skundžiamas Tarnybos 2020-07-31 įsakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas. Tarnyba išvadoje, kuri kartu su įsakymu yra Tarnybos sprendimo sudėtinė dalis, konstatavo, jog pareiškėja išrašė 2019-01-02 įgaliojimą, kuriuo A. K. buvo įgaliotas atstovauti (duomenys neskelbtini) ir kuriame nurodyta, kad jis galioja visą bankroto bylos nagrinėjimo laiką. Šiuo įgaliojimu A. K. įgaliotas iš esmės atlikti visas administratoriaus funkcijas (duomenys neskelbtini) bankroto byloje.

MB „Alba prima“ neteisėtai pavedė atlikti administratoriaus funkcijas asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti administratoriaus funkcijų, sudarydami galimybes šiam asmeniui perimti bankroto procedūrų vykdymo kontrolę, leisdami abejoti nepriekaištinga profesijos atstovo reputacija, tuo pažeisdami Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4¹ dalį, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 130 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto profesionalumo principo reikalavimą vykdyti savo pareigas profesionaliai, elgiantis taip, kad būtų užtikrinta nepriekaištinga profesijos atstovo reputacija. Ši išvada dėl nurodytų pažeidimų yra grindžiama nustatytų aplinkybių visuma. Kiekvienos iš nustatytų aplinkybių atskiras vertinimas be bendro konteksto neleidžia atskleisti tiek pareiškėjos, tiek kitų nemokumo administratorių (MB „Penktas šansas“, MB „Atisa“) veiklos ydingumo. Patikrinimo objektas nebuvo A. K. veikla, o būtent pareiškėjos veikimas (neveikimas), kuriuo sudarytos sąlygos šiam asmeniui licencijuojamoje bankroto administravimo veikloje iš esmės veikti per nelicencijuotą asmenį.

Nemokumo administravimas yra licencijuojama veikla ir ja gali užsiimti tik tokią licenciją įgijęs asmuo. Valstybė, nustatydama konkrečius reikalavimus nemokumo administratoriams, kartu nustato ir stebėsenos bei priežiūros sistemą, turinčią užtikrinti licencijavimo sąlygų laikymąsi, tuo kartu siekdama ir didesnio visuomenės pasitikėjimo licencijuojama profesija, jos teikiamomis paslaugomis. Nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui sudarant galimybes visas ar dalį svarbių nemokumo administratoriaus funkcijų perimti fiziniam asmeniui, neturinčiam atitinkamos licencijos, iš esmės paneigiama paties licencijavimo esmė, paskirtis.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Pareiškėja MB „Alba prima“ atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad LAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktus, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tarnyba 2020-07-31 įsakymu už pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, nemokumo administratoriui MB “Alba prima”, kaip pažeidimą padariusiam nemokumo administratoriui, skyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams. Šiame įsakyme yra nurodyti teisės aktai, kurie tariamai yra pažeisti, tačiau neatskleista jų esmė, įsakymas prasilenkia su išvadomis, kurių pagrindu jis yra priimtas.

Juridinis asmuo MB „Alba prima“, kaip administratorius paskirtas administruoti bankrutuojančias įmones, paskyrė fizinį asmenį vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas tik tiems asmenims, kurie turi teisę (licenciją) tokias funkcijas vykdyti. MB „Alba prima“ administruoti bankrutuojančias įmones paskyrusi fizinį asmenį MB „Alba prima“ administracijos vadovą Z. V. S., kuris taip pat gali teikti administravimo paslaugas. Kadangi Z. V. S. gali teikti administravimo paslaugas, jis ir organizavo bankroto administratoriaus darbą ir išdavė įgaliojimą veikti jo vardu bendrijos tikrajam nariui A. K. atliekant techninio pobūdžio pavedimus. Teisės aktais nėra tiksliai reglamentuota kokias konkrečias funkcijas gali atlikti juridinio asmens teikiančio bankroto paslaugas darbuotojai, kaip jie padeda įgaliotam administratoriui fiziniam asmeniui, atlikti bankroto administratoriaus funkcijas.

Z. V. S., kaip administratoriaus MB „Alba prima” įgaliotas asmuo, užtikrino administrauojamų bankrutuojančių įmonių turto apsaugą, priėmė sprendimus ir vykdė turto realizavimą, vadovavo bankrutuojančių įmonių veiklai. Tai, kad įgaliotas asmuo Z. V. S. fiziškai pavedė A. K. paimti turtą iš bankrutuojančios įmonės buvusio savininko nereiškia, kad buvo perduotos administratoriaus fukcijos. Z. V. S., kaip UAB “Alba prima” administracijos vadovas ir įgaliotinis, davė rašytinius nurodymus A. K. kur nuvažiuoti, ką padaryti, pavedė jam atlikti techninio pobūdžio darbą, kuris nėra susijęs su sprendimų priėmimu. Jokių įrodymų apie tai, kad A. K. būtų savarankiškai vykdęs administratoriaus MB “Alba prima” įgaliotinio funkcijas, kurios buvo suteiktos Z. V. S., nėra. Iš atliktų A. K. pavedimų, kuriuos jam nurodė atlikti Z. V. S., negalima daryti išvados, kad jis veikė kaip administratorius, kad jam perduotos administratoriaus funkcijos.

Nei skunde nei išvadose nėra nurodytas nei vieno konkretus A. K. atlikto veiksmo, kuris galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje priskirtas kaip išimtinė administratoriaus funkcija. A. K. atliko technines, pagalbines fukncijas, jas atlikdamas jokio teisės akto nepažeidė. Tai, kad A. K. atliko technines funkcijas jokių realių neigiamų pasekmių nesukėlė, bankroto procedūros vyko sklandžiai, realių nusiskundimų dėl netinkamo MB “Alba prima”, kaip administratoriaus darbo, negauta.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad ginčijamas LAGK sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, nes nei Z. V. S., kaip MB „Alba prima“ atstovas, nei A. K. teisės aktų reikalavimų nepažeidė. A. K. atliko išimtinai technino pobūdžio darbus, nedisponavo administruojamų įmonių lėšomis, nebandė perimti bankroto administratoriaus funkcijų. Kiekvienas A. K. veiksmas atliktas bankroto administratoriaus nurodymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Tarnybos įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar Tarnyba pagrįstai konstatavo pareiškėjos padarytus teisės aktų pažeidimus dėl to, kad pareiškėja, būdama nemokumo administratore, tam tikrus veiksmus pavedė (leido) atlikti savo tikrajam nariui A. K., t. y. asmeniui, kuris nėra nemokumo administratorius.

Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020-02-10 raštu informavo pareiškėją, kad gauta ir turima informacija nustatyta, jog pareiškėja yra galimai pavedusi atlikti ir (ar) leidžia atlikti visas ir (ar) dalį nemokumo administratoriaus funkcijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti atitinkamų nemokumo administratoriaus funkcijų, t. y. A. K., todėl nusprendė atlikti neplaninį pareiškėjos veiklos patikrinimą ir paprašė iki 2020-02-17 pateikti išsamius paaiškinimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas dėl šiame rašte nurodytų veiksmų (veikimo (neveikimo)), t. y. kokiu pagrindu ir kokius konkrečius veiksmus pareiškėjos administruojamuose įmonių bankroto procesuose atliko (atlieka) A. K. (LAGK medžiaga, b. l. 138).

Pareiškėja 2020-02-18 pateikė Tarnybai rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atskirais atvejais MB „Alba prima“ vadovas pavesdavo tikrajam nariui A. K. atlikti kai kuriuos konkrečius techninio pobūdžio veiksmus, be kita ko, priimti bankrutuojančios įmonės dokumentus, finansiniuose dokumentuose apskaitytą bankrutuojančios įmonės turtą arba kartu su advokatu atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (LAGK medžiaga, b. l. 134–135).

Tarnybos 2020-03-02 įsakymu Nr. V 4-63 Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vedėjai G. K., Nemokumo administravimo patikrinimų skyriaus vyriausiajam specialistui R. L. ir Teisės skyriaus vedėjui G. G. su nemokumo administratoriumi suderintą dieną pavesta nuvykti į jo buveinę, siekiant susipažinti su administrauojamų įmonių bankroto proceso dokumentais ir gauti patikrinimui reikalingus dokumentus, t. y. daryti šių dokumentų kopijas, juos fotografuoti ir (ar) atlikti kitus jų gavimui reikalingus veiksmus (LAGK medžiaga, b. l. 129). Tarnyba 2020-03-02 raštu informavo pareiškėją, kad atlieka neplaninį veiklos patikrinimą, todėl prašoma sudaryti galimybę Tarnybos atstovams patikrinti administruojamų įmonių bankroto proceso dokumentus (LAGK medžiaga, b. l. 128).

Tarnyba 2020-03-10 paėmė iš pareiškėjos dokumentų kopijas, kurios prijungtinos prie patikrinimo medžiagos (LAGK medžiaga, b. l. 102–103). Tarnyba 2020-03-25 raštu Nr. (10.4. E) D2-870 paprašė pareiškėjos iki 2020-03-31 imtinai pateikti patikrinimui reikalingą papildomą informaciją, kuri nebuvo pateikta patikrinimo vietoje metu: kopijas visų dokumentų, kurie dar nebuvo pateikti, pagrindžiančių A. K. dalyvavimą pareiškėjos veikloje administruojant įmonių bankroto procesus, taip pat kopijas visų sutarčių, kurias pareiškėja ar jo administruojamos įmonės yra sudarę su A. K. ir kurios yra susiję su nemokumo administravimo veikla (LAGK medžiaga, b. l. 101).

Tarnybos direktoriui 2020-05-22 buvo pateiktas išvados dėl neplaninio pareiškėjos veiklos patikrinimo projektas (LAGK medžiaga, b. l. 85–96). Pareiškėja, reaguodama į pateiktą išvados projektą, nurodė, kad A. K., kaip MB „Alba prima“ narys, neteikė ir neteikia bankroto (nemokumo) administravimo paslaugų, nes nemokumo administravimo paslaugas teikia MB „Alba prima“ direktorius Z. V. S. ir nurodyti darbuotojai, o pareiškėja nepadarė jokių bankroto procesą reglamentuojančių ar susijusių teisės aktų pažeidimų (LAGK byla, b. l. 70–73).

Tarnyba, atlikusi nemokumo administratoriaus MB „Alba prima” patikrinimą, priėmė 2020-06-10 išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Įmonių bankroto įstatymo ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, nustatė, kad pareiškėja yra galimai neteisėtai pavedusi atlikti visas ir (ar) dalį administratoriaus funckijų asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų ir atlikti administratoriaus funkcijų, t. y. A. K.. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. K. yra MB „Alba prima“ tikrasis narys, kaip teigiama išvadoje, UAB „Alba prima“ jam neteisėtai pavedė (leido) atlikti administratoriaus funkcijas, sudarydama galimybę šiam asmeniui perimti bankroto procedūrų vykdymo kontrolę, leisdami abejoti nepriekaištinga profesijos atstovo reputacija.

Tarnybos Nemokumo administravimo patikrinimų skyrius 2020-06-16 teikimu kreipėsi į Nemokumo priežiūros komitetą, prašydama pateikti nuomonę dėl nemokumo administratoriams siūlomų poveikio priemonių (LAGK medžiaga, b. l. 52–55). Nemokumo priežiūros komitetas 2020-07-13 posėdyje nuatrė siūlyti Tarnybai, jog nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ būtų skirta poveikio priemonė – apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus vienerius metus (LAGK medžiaga, b. l. 46–51).

Tarnybos direktorius 2020-07-31 įsakymu Nr. V4-170 nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ paskyrė poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą vieniems metams, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4¹ dalį, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo130 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 5 punktą (LAGK medžiaga, b. l. 8).

Pareiškėja 2020-09-02 skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Tarnybos 2020-07-31 įsakymą Nr. V4-170, motyvuodama, kad A. K. nėra atlikęs nei vienos iš Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje numatytų bankroto administratoriui priskirtų funckijų, A. K. vykdė techninius, nesudėtingus uždavinius, kuriuos jam nurodė atlikti bankroto administratorius (LAGK medžiaga, b. l. 1–7).

LAGK 2020-10-08 sprendimu Nr. 21R-804 (AG-713/02/2020) pareiškėjos MB „Alba prima“ skundą tenkino – panaikino Tarnybos 2020-07-31 įsakymą Nr. V4-170, kuriuo pareiškėjai paskirta poveikio priemonė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ; teisės akto redakcija, galiojanti 2018-12-01 iki 2019-12-31), taip pat Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01).

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti (toliau – darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą).

JANĮ 130 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo taip pat privalo: 1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos; 2) nurodyti priežiūros institucijai naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos; 3) nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, administruojantiems nemokumo procesus laikinai.

JANĮ 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nemokumo proceso profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

Iki 2019-12-31 galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje buvo išvardinti visi bankroto administratoriui bankroto procese suteikti įgaliojimai, t. y. bankroto administratoriaus funkcijos ir pareigos, o šios dalies 9 punkte buvo numatyta galimybė kitą asmenį tik įgalioti atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, t. y. buvo aiškiai nurodyti atvejai, kai bankroto administratorius gali pasitelkti kitus asmenis. Nuo 2020-01-01 įsigaliojusiame JANĮ nepateiktas bankroto administratoriaus funkcijų ir pareigų sąrašas, neišskirti atvejai, kada ir kokioms funkcijoms atlikti bankroto administratorius turi teisę pasitelkti kitus asmenis, neturinčius teisės administruoti nemokumo procedūrų.

Tarnybos direktorius 2020-07-31 įsakymu Nr. V4-170 konstatavo, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalį, JAĮ 130 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 5 punktą, vadovaudamasi faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja įgaliojo A. K. perimti administruojamos (duomenys neskelbtini) dokumentus, o A. K. šiuos dokumentus ir turtą priėmė, 2019-11-08 sudarytoje elektroninių paslaugų teikimo sutartyje tarp (duomenys neskelbtini) ir Swedbank, AB, nurodyta, kad atidarytos banko sąskaitos naudotoju yra ne tik pareiškėjos atstovas Z. V. S., bet ir A. K., kontaktiniu asmeniu dėl BUAB „Valetas“ turto pardavimo nurodomas A. K., pareiškėja Tarnybos svetainėje nurodžiusi adresą, kurį buvo deklaravęs ir A. K., be to, Tarnybos tinklapyje nurodytas pareiškėjos telefono numeris priklauso A. K.. Teismo vertinimu, tokie veiksmai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog MB „Alba prima“ neteisėtai leido atlikti administratoriaus funkcijas asmeniui, neturinčiam teisės administruoti nemokumo procesų, sudarydamas galimybes perimti bankroto procedūrų vykdymo kontrolę.

Teismas sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad A. K. pavesti atlikti veiksmai yra techninio pobūdžio. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad A. K. nebuvo perduota bankroto procedūrų vykdymo kontrolė, o pavesti atlikti siauros apimties techninio, pagalbinio pobūdžio veiksmai. Akcentuotina aplinkybė, kad A. K. išduotas 2019-01-02 įgaliojimas vėliau keistas iš esmės jį susiaurinant – 2019-01-23 įgaliotojo nurodymu nustatyta, kad A. K. leidžiama atlikti tik tuos veiksmus, kurie nurodyti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte, t. y. atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą.

Teismas pažymi, kad Juridinio asmens nemokumo administravimas – ilgalaikė procedūra, kurios metu nemokumo administratorius vykdo funkcijas, neapsiribojant ir juridinio asmens valdymo organų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kreditorių interesų ginimą, atstovavimą juridiniam asmeniui teisme, kreditorių susirinkimo šaukimą, bankrutuojančio juridinio asmens darbuotojų atleidimą ir priėmimą, nepagrįstų kreditorių reikalavimų ginčijimą, juridinio asmens sudarytų sandorių peržiūrą ir esant poreikiui jų ginčijimą, skolų iš juridinio asmens skolininkų išieškojimą, juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą, duomenų teikimą Juridinių asmenų registrui ir kt. (JANĮ 59 straipsnio 1 dalis. 64 straipsnio 1 dalis, 66 straipsnio 1 dalis), todėl pavienių organizacinio pobūdžio veiksmų atlikimas nelaikytinas nemokumo administratoriaus išimtinių funkcijų perdavimu.

Teismas pažymi, kad nei ĮBĮ, nei JANĮ nedraudžia pasitelkti kitus administratoriaus darbuotojus administruojant bankroto procesus, tai yra patvirtinta ir teismų praktikoje, kurioje teigiama, kad paskiriant administratorių, turi būti atsižvelgiama ne tiek į siūlomo konkretaus juridinio bankroto administratoriaus, kiek į jame dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtį bei užimtumą, kurie savo vykdomoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti ir kitą juridinio asmens darbuotojų personalą ar kitus subjektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-629/2013; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-471/2013; 2012-03-15 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-698/2012).

Todėl tarnyba nepagrįstai ginčijamą įsakymą, išvadą, grindė aplinkybe, kad toks asmuo, kaip A. K. apskritai buvo pasitelktas, jo pasitelkimas reiškia, kad A. K. perėmė bankroto (nemokumo) administratoriaus funkcijas, o vietoje to Tarnyba turėjo nurodyti konkrečias administratoriaus funkcijas, kurias A. K. perėmė. Nors Tarnyba išvadoje, kurios pagrindu priimtas įsakymas dėl poveikio priemonių pareiškėjai skyrimo, nurodė, kad A. K. 2019-01-02 įgaliotas iš esmės atlikti visas administratoriaus funkcijas (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, iš išvadoje ir bylos medžiagoje esančių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. faktiškai atliko nemokumo administratoriaus funkcijas. Tarnyba išvadoje, kuria grindžiamas įsakymas, nepateikė konkrečių nuorodų į ĮBĮ ar JANĮ straipsnius, kuriose įtvirtintos administratoriaus funkcijos ir nenurodė, kurią konkrečią iš šių funkcijų įgyvendino būtent A. K.. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su LAGK padaryta išvada, kad skundžiamas sprendimas ir jame padarytos išvados nėra paremtos visapusišku ir išsamiu reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir ištyrimu. Įstatymui leidžiant bankroto ar nemokumo administratoriams pasitelkti kitus asmenis administruojant bankroto procesus, sprendimas skirti bankroto administratoriui poveikio priemonę turi būti paremtas konkrečios tik bankroto administratoriui priskirtos funkcijos neteisėtu perleidimu ar pavedimu atlikti kitam asmeniui, kuris neturi bankroto administratoriaus įgalinimų, arba išsamia bankroto administratoriaus įgalinimų neturinčio asmens veiklos analize konkrečioje įmonėje administruojant bankroto (nemokumo) procesus. Šioje byloje konkrečiai neįvardinta, kurią išimtinę bankroto administratoriaus funkciją pareiškėjas buvo pavedęs ar perleidęs atlikti savo darbuotojui, neturinčiam administratoriaus įgalinimų, o vien aplinkybė, jog MB „Alba prima“ pasitelkė kitą darbuotoją nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto (nemokumo) administravimo paslaugų kontrolė buvo perimta.

Teismo vertinimu, Tarnyba nepagrįstai skyrė pareiškėjai poveikio priemonę, neįvertinusi tokios poveikio priemonės proporcingumo ir nepagrįsdama priežasties, kodėl skiriama ne lengviausia, tačiau griežtesnė poveikio priemonė. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (JANĮ 132 straipsnio 2 dalis). Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Pagal JANĮ 136 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš nurodytų poveikio priemonių (JANĮ 136 straipsnio 3 dalis).

Taigi matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu poveikio priemonė jai skirta neišnaudojus kitų galimų JANĮ, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse nurodytų galimų priemonių taikymo, įskaitant galimybę taikyti nurodymus. Be to, išvadoje, kuri yra pagrindas ginčijamam įsakymui priimti, niekaip neargumentuota, kodėl pareiškėjos atžvilgiu taikyta poveikio priemonė yra griežtesnė (apribojimas vieneriems metams), nei kito nemokumo administratoriaus MB „Penktas šansas“ taikyta poveikio priemonė (apribojimas 6 mėnesiams), nors konstatuoti pažeidimai abiejų administratorių atžvilgiu yra tapatūs (tas pats teisinis pagrindas). Taigi tokie Tarnybos veiksmai nelaikytini tinkamu aukščiau aptartų įstatymo nuostatų aiškinimu ir taikymu ir ūkio subjektų priežiūros vykdymu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos 2020-07-31 įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta poveikio priemonė už ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalies, JANĮ 130 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 5 punkto pažeidimus, priimtas nesurinkus objektyvių duomenų išvadai, kad A. K. administravo pareiškėjai paskirtų įmonių nemokumo procesus. Tarnyba 2020-07-31 įsakyme nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos griežtos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą vieneriems mėnesiams – proporcingumo, nors pareiškėjos atsakomybę sunkinančių, ar kitų griežtesnę atsakomybę lemiančių aplinkybių, nustatyta nebuvo.

Todėl teismas daro išvadą, kad LAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad Tarnybos 2020-07-31 sakymas nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti LAGK 2020-10-08 sprendimo Nr. 21R-804 (AG-713/02-2020) ir atmesti pareiškėjos LAGK teikto skundo nei Tarnybos skunde nurodytais, nei kitais argumentais, todėl Tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo teismo atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2020-11-03 sąskaita–faktūra, iš kurios matyti, kad už advokato teisines paslaugas, t. y. už atsiliepimo į skundą surašymą, pareiškėja advokatui sumokėjo 300 Eur. Į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 192 patvirtina, kad šias išlaidas pareiškėja faktiškai patyrė. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjai teisines paslaugas teikė advokatas Algimantas Kolpertas 2020-11-03 pasirašytos atstovavimo sutarties pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą į ieškinį yra 2,5. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skaičiuojant maksimalų už procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktualus užpraėjęs ketvirtis, nustatytinas nuo apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas (LVAT 2020-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020). Kadangi nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į skundą pareiškėja sumokėjo 2020-11-05, skaičiuojant maksimalų už atsiliepimo parengimą priteistiną dydį aktualus 2020 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris buvo 1 398,5 Eur. Taigi maksimali už atsiliepimą į pareiškėjos skundą priteistina suma yra 3 496,25 Eur (1 398,5 Eur × 2,5). Už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėta ir prašoma priteisti 300 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei nustatyta Rekomendacijose, neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina iš atsakovės Tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Alba prima“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti – priteisti pareiškėjai mažajai bendrijai „Alba prima“ iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI2-1118-281/2021.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė