Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ir atsakovo V. N. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N. ir K. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Pasvalio rajono I-asis notarų biuras, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013-06-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų dėl mirusių B. N. ir R. J. N. palikimų dovanojimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją natūra, paveldėjimo teises susijusias su R. J. N. ir B. N. palikimais sugrąžinti V. N. nuosavybėn bei, taikant restituciją, teismo sprendime nurodyti, kad tik ieškovas turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 Paskolos sutarties Nr. 08-00088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimus.

Nurodė, kad tarp Pasvalio kredito unijos ir atsakovo V. N. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią Pasvalio kredito unija suteikė atsakovui 235 000 Lt paskolą iki 2018-08-22. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2008-08-22 buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp Pasvalio kredito unijos ir P. Ž..

Atsakovui V. N. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, visas reikalavimo teises, susijusias su paskolos ir laidavimo sutartimis Pasvalio kredito unija perleido ieškovui UAB „LKU turto valdymas“ pagal 2012-10-11 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas V. N. buvo informuotas.

Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, UAB „LKU turto valdymas“ direktoriaus 2013-06-04 įsakymu-sprendimu nuspręsta paskolos sutartį nutraukti ir imtis veiksmų dėl negrąžintos skolos priteisimo ir priverstinio išieškojimo.

Panevėžio apygardos teismui 2013-07-15 buvo pateiktas ieškinys dėl skolos išieškojimo iš V. N. ir užvesta civilinė byla Nr. 2-754-198/2013. Nurodo, kad 2013-07-25 sužinojo, jog atsakovas V. N. sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, 2013-06-03 tarp V. N. ir K. N. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria V. N. padovanojo savo sūnui K. N. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo B. N. ir senelės R. J. N. mirties.

Dėl sudarytų sandorių, atsakovo V. N. turtinė padėtis pablogėjo, dėl jo nesąžiningų veiksmų neliko turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Teigia, kad sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir turi būti panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013 m. birželio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų V. N. ir K. N. dėl mirusiųjų B. N. ir R. J. N. palikimų dovanojimo; taikė restituciją ir paveldėjimo teises į mirusiųjų B. N. ir R. J. N. palikimą grąžino atsakovui V. N..

Atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad tik ieškovas turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr. 08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teise bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą.

Priteisė iš atsakovų ieškovo naudai po 186,80 Eur žyminio mokesčio ir po 57,92 Eur išlaidų antstoliui už laikinųjų apsaugos priemonių turtui taikymą bei po 4 Eur pašto išlaidų valstybei.

Nustatė, kad 2008-08-22 Pasvalio kredito unija su atsakovu V. N. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 235‘000 Lt paskola laikotarpiui iki 2018-08-22. Sudaryta paskolos sutartimi buvo susitarta, kad paskola bus grąžinama mokant periodines įmokas, nustatytas paskolos grąžinimo ir mokėjimo tvarkaraštyje. Paskolos gražinimo užtikrinimui Pasvalio kredito unija su P. Ž. 2008-08-22 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią P. Ž. solidariai laidavo už atsakovo V. N. paskolos dalį lygią 200‘000 Lt ir su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų, delspinigių ir kitų sumų sumokėjimą. Atsakovui V. N. nevykdant sutartinių įsipareigojimų grąžinti paskolą, visas reikalavimo teises, susijusias su paskolos ir laidavimo sutartimis, Pasvalio kredito unija 2012-10-11 perleido ieškovui UAB „LKU turto valdymas“. Apie paminėtą reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorių pasikeitimą atsakovas V. N. pasirašytinai buvo informuotas 2012-10-29.

UAB „LKU turto valdymas“ direktoriaus 2013-06-04 įsakymu - sprendimu buvo nuspręsta paskolos sutartį nutraukti ir imtis veiksmų dėl negrąžintos skolos priteisimo bei priverstinio išieškojimo. Ieškovas 2013-07-15 Panevėžio apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo.

Tarp atsakovų V. N. ir K. N. 2013-06-03 buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys, kuriomis atsakovas V. N. padovanojo savo sūnui K. N. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo B. N. ir motinos R. J. N. mirties. R. J. N. ir B. N. palikimus sudaro: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-255-198/2014, pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. N., E. N., P. Ž. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių ir kitų sumų priteisimo ir atsakovo P. Ž. priešieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties, laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, laidavimo sandorio pripažinimo pasibaigusiu solidariai iš V. N. ir E. N. priteisė skolą (visa apimtimi), iš atsakovo laiduotojo P. Ž. (200‘000 Lt ribose): 161‘500,59 Lt negrąžintos paskolos; 20‘650,83 Lt nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2012-10-11 iki 2013-07-15, 8,5 % sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos paskolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-07-22) iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „LKU turto valdymas“, naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-26 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimas paliktas nepakeistu. Minėtoje byloje išspręstas klausimas dėl skolos priteisimo iš atsakovų tuo pagrindu, kad atsakovas V. N. netinkamai vykdė jo ir Pasvalio kredito unijos 2008-08-22 sudarytą paskolos sutartį Nr.08-00088, pagal kurią V. N. buvo suteikta 235‘000 Lt paskola, į kurią visas reikalavimo teises, Pasvalio kredito unija 2012-10-11 perleido ieškovui UAB „LKU turto valdymas“. Todėl ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą V. N..

Tiek ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek šiuo metu, antstoliai vykdė ir vykdo priteistų paskolų išieškojimą iš atsakovo V. N. įvairių kreditorių naudai. Atsakovas paaiškino, kad jo turimos skolos yra mažesnės nei nurodyta antstolių pateiktose pažymose, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas V. N. nėra grąžinęs net dalies ieškovui UAB „LKU turto valdymas“ Panevėžio apygardos teismo sprendimu priteistos skolos, priteista skola nėra išieškota, kadangi atsakovas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos, tiek ir šiuo metu, visas atsakovo turimas turtas yra įkeistas, turtui taikyta hipoteka. Dėl ginčijamų sandorių atsakovo V. N. turtinė padėtis aiškiai pablogėjo, neliko turto, į kurį ieškovo ieškinio patenkinimui gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl ginčijami dovanojimo sandoriai pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, apsunkina galimybę ieškovui iš paminėto turto patenkinti savo reikalavimus ir pan. Ieškovo ginčijamas sandoris yra sudarytas tarp tėvo ir sūnaus, todėl galioja įstatyme numatyta nesąžiningumo prezumpcija, kurios ieškovas atskirai įrodinėti neprivalo.

Ieškovo ginčijami sudaryti sandoriai yra neatlygintiniai sandoriai, todėl jų pripažinimui negaliojančiais nėra būtinas trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamais sandoriais yra apsunkintas skolos išieškojimas ieškovui, teismas ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013-06-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų V. N. ir K. N., taikė restituciją ir teisė į palikimus grąžino atsakovui V. N..

Nurodė, kad R. J. N. ir B. N. palikimą sudarantis turtas už atsakovo V. N. paskolą pagal 2008-08-22 paskolos sutartį Nr. 08-0088 įkeistas nebuvo. Iš atsakovo V. N. yra vykdomi išieškojimai ir eilės kitų kreditorių naudai. Visi atsakovo kreditoriai turi teisę gauti jų naudai priteistų skolų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto.

Šių motyvų pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pritaikius restituciją tik ieškovas turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 paskolos sutarties, nukreipiant išieškojimą į turtines teise bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „LKU turto valdymas“ prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „Visi atsakovo kreditoriai turi teise gauti jų naudai priteistų skolų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto. Pripažinti, kad pritaikius restituciją tik ieškovė turi teise patenkinti savo reikalavimus, kylančiu iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr.08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises ir turtą, sudaranti mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, nėra pagrindo, todėl paminėtas ieškovo reikalavimas atmestinas“.

Taip pat prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimo dalį, kuria reikalavimas, pripažinti, kad tik ieškovė turi teise patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr.08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, atmestas ir priimti naują sprendimą, kuriuo šį ieškovės reikalavimą patenkinti bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo-apelianto visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės nuomone, teismo sprendimo dalis dėl atmesto reikalavimo bei su tuo susiję teismo motyvai, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms (CK 6.66 str. 4 d) ir yra nepagrįsti. Ginčijama teismo išvada buvo nuneigta actio Pauliana instituto paskirtis bei esmė - ieškovė nepagrįstai buvo sulyginta su kitais kreditoriais ir vietoj visiško reikalavimų (ieškinio) patenkinimo gali gauti tik dalinį, nes išieškojimo procese viso lėšos būtų skirstomos proporcingai (CPK 753-754 str.).

Ieškovės reikalavimas buvo atmestas, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojamą praktiką dėl actio Pauliana instituto taikymo pasekmių - nuneigta ieškovės (kreditorės) teisė nukreipti savo reikalavimus į pagal ginčijamą sandorį perleistą turtą (jo vertę).

Mano, kad iš teismo sprendimo turi būti pašalinti ginčijami teismo motyvai, nes jie prieštarauja LAT praktikai bei pažeidžia CK 6.66 str. 4 d. nuostatas, o kartu ir riboja ieškovės teisę į išimtinį reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius. t. y. motyvais suponuojama nepagrįsta išvada, neva ieškovė, kaip kreditorė jokių išskirtinių teisių prieš kitus kreditorius neturi, actio Pauliana institutas tokių pasekmių nenumato. Jei sprendime būtų palikti šie ydingi motyvai, ateityje tai gali lemti potencialius ginčus su tiek antstoliu, tiek kitais atsakovo kreditoriais, vykdant priverstinį išieškojimą iš turto pagal šioje civilinėje byloje nuginčytus sandorius bei skirstant išieškotas pinigines lėšas ir pan. Ginčijami teismo motyvai visiškai nepagrįsti ir neteisėti, todėl yra pagrindas juos pašalinti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. N. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-11-09 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teigia, kad teismas privalėjo ištirti visus įrodymus, o jų nesant – išreikalauti ir nustatyti kokia atsakovo viso turimo turto vertė buvo iki ginčijamų sandorių sudarymo ir kokia – po sandorių sudarymo. Turto vertės nustatymas reikalingas, kad įrodyti, jog ginčijamais sandoriais buvo sumažinta atsakovo turto vertė, kad ieškovui apsunkintos galimybės išieškoti skolą. Teismas atsakovo turto vertės nenustatė, sprendime net neminima, kaip sumažėjo atsakovo turto vertė po ginčijamų sandorių sudarymo. Tik nustačius, kaip pasikeitė atsakovo turto vertė, būtų galima daryti išvadą, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir ar galima taikyti actio Pauliana institutą.

Teismas nesiėmė nei įrodymų rinkimo, nei vertinimo veiksmų. Pažymi, jog tiek sudarius skundžiamu sprendimu nuginčytus sandorius, tiek šiai dienai atsakovas turi pakankamai turto, iš kurio galėjo būti patenkinti visi ieškovo reikalavimai, tačiau nėra suprantama, kodėl teismas nesiėmė veiksmų, kad būtų išsiaiškinta ši aplinkybė.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad jam priklauso eilė žemės sklypų, kurių vertė neabejotinai didesnė nei visas turimas įsiskolinimas ieškovui. Atsakovui turint pakankamai nekilnojamojo turto iš kurio būtų pilnai patenkinti ieškovo reikalavimai, negalima taikyti actio Pauliana instituto, kurio pagrindinė paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šiuo atveju 2013-06-03 sandoriais nebuvo nei sumažintas atsakovo mokumas, nei sumažinama galimybė ieškovui gauti reikalavimo patenkinimą.

Teismas nesiaiškino ir netyrė ar tikrai atsakovo turtas neužtikrina visų skolų ieškovui padengimo. Teismas šiuo atveju privalėjo paskirti viso atsakovo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kad būtų neabejotinai įsitikinta, ar tikrai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas nėra vertas tiek, kad būtų galima padengti visus įsipareigojimus jį pardavus. Pažymi, kad nei byloje, nei teismo žinioje nėra įrodymų, kiek tiksliai yra vertas 2013-06-03 sandorių sudarymo dienai bei šiai dienai atsakovo turtas. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, padovanodamas paveldėjimo teisę savo sūnui atsakovui K. N., apsunkino skolų grąžinimą ieškovui.

Atsiliepimu į atsakovo V. N. apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skola ieškovei yra neišieškota, nes atsakovas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Teismas nustatė, kad tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, tiek ir šiuo metu, visas atsakovo turtas yra įkeistas, visam turtui taikyta hipoteka. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad tiek sudarius ginčo sandorį, tiek šiai dienai atsakovas turi pakankamai turto, iš kurio galima patenkinti visus ieškovės reikalavimus yra visiškai nepagrįstas. Tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek šiuo metu antstoliai vykdė ir tebevykdo iš atsakovo priteistų skolų išieškojimą įvairių kreditorių naudai.

Atsakovas turėjo teisę teismui pateikti savo įrodymus, įrodančius jo turto pakankamumą ieškovo reikalavimams patenkinti, tačiau to nepadarė. Atsakovo pateikiamas argumentas, kad šiai dienai jis turi daugiau turto, nei ginčo sandorio sudarymo dieną yra teisiškai nereikšmingas, nes ši byla turi būti sprendžiama pagal ginčo sandorio metu egzistavusias aplinkybes. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad net ir turto padidėjimas įtakos ieškovės galimybei patenkinti savo reikalavimus neturi, nes turtui yra nustatytos hipotekos, atsakovas turi didelių skolų įvairiems kreditoriams, ieškovė jai priklausančių sumų neatgauna nuo 2011 metų.

Teismas visiškai pagrįstai ir neginčijamai konstatavo, kad dėl atsakovų sudaryto ginčijamo sandorio atsakovo V. N. turtinė padėtis aiškiai pablogėjo. Neliko turto, į kurį ieškovės ieškinio patenkinimui gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl ginčijami dovanojimo sandoriai pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, apsunkina galimybę ieškovei iš paminėto turto patenkinti savo reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

UAB „LKU turto valdymas“ apeliacinis skundas tenkinamas, V. N. –atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2013 m. birželio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų V. N. ir K. N. grindžia CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Teigė, kad po šių sandorių sudarymo atsakovo V. N. turtinė padėtis aiškiai pablogėjo, neliko turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl atsakovo sudaryti dovanojimo sandoriai pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises, nes ieškovei apsunkinamos galimybės iš perleisto paveldimo turto patenkinti reikalavimus, kilusius iš paskolos sutarties.

Byloje nustatyta, kad Pasvalio kredito unija ir atsakovas V. N. 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui suteikė 235‘000 Lt paskolą iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. Sutarties šalys susitarė, kad paskola bus grąžinama mokant periodines įmokas, nustatytas paskolos grąžinimo ir mokėjimo tvarkaraštyje (t. 1, b. l. 60-65).

Paskolos gražinimo užtikrinimui Pasvalio kredito unija ir P. Ž. 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią P. Ž. solidariai laidavo už atsakovo V. N. 200‘000 Lt paskolos dalį ir su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų, delspinigių ir kitų sumų sumokėjimą (t. 1, b. l. 58-59).

Atsakovui V. N. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Pasvalio kredito unija visas reikalavimo teises, susijusias su 2008 m. rugpjūčio 22 d. paskolos ir laidavimo sutartimis, perleido UAB „LKU turto valdymas“ 2012 m. spalio 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorių pasikeitimą atsakovas V. N. informuotas 2012-10-29 (t. 1, b. l. 37-41, 67).

UAB „LKU turto valdymas“ direktoriaus 2013-06-04 įsakymu – sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad V. N. neįvykdė reikalavimų, nurodytų 2013-0108, 2013-04-22 ir 2013-05-17 raštuose, nuspręsta paskolos sutartį nutraukti ir imtis veiksmų dėl negrąžintos skolos priteisimo ir priverstinio išieškojimo (t. 1, b. l. 35, 49, 51-54).

UAB „LKU turto valdymas“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą reikalaudamas priteisti solidariai iš atsakovų V. N. ir E. N. skolą visa apimtimi, o iš laiduotojo P. Ž. – 200‘000 Lt ribose.

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu UAB „LKU turto valdymas“ ieškinys visiškai patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014-03-19 sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b. l. 195-197).

Atsakovai V. N. ir K. N. 2013 m. birželio 3 d. sudarė dovanojimo sutartis, kuriomis V. N. dovanojo savo sūnui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), teises į turtą ir turtines teises likusias po tėvo B. N. (duomenys neskelbtini) mirties bei po motinos R. J. N. (duomenys neskelbtini) mirties (t. 1, b. l. 104-106).

R. J. N. ir B. N. palikimus sudaro: žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 5 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-29, t. 2, paveld. byla).

Dėl atsakovo V. N. apeliacinio skundo.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015-11-09 sprendimu pripažino neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2013-06-03 paveldėjimo teisių dovanojimo sandorius, sudarytus tarp atsakovų V. N. ir K. N. dėl mirusiųjų B. N. ir R. J. N. palikimų dovanojimo, taikė restituciją ir paveldėjimo teises į palikimą grąžino atsakovui V. N..

Apeliantas V. N. teigia, jog ginčijamais sandoriais ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių nepažeidė, nes turėjo ir turi pakankamai turto, kad patenkintų ieškovo reikalavimus, tačiau teismas nenustatė jo turto vertės, nepaskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, nors privalėjo tai padaryti.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

Taigi, pagal teisinį reglamentavimą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, atsakovas, kurio sudarytus sandorius ginčija ieškovas, siekdamas įrodyti sandorių teisėtumą ir pagrįstumą, turi pateikti įrodymus, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai.

Apelianto argumentai, kad teismas privalėjo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atmestini, nes pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtą ir jo vertę, nors ne kartą buvo įpareigotas tai padaryti, o prašymo skirti ekspertizę, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-07-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-68-205/2014, 2015 m. birželio 4 d. nutartyje pažymėjo, jog „<...> ... pirmosios instancijos teismas ne kartą buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie turimą turtą bei neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau šio įpareigojimo atsakovas tinkamai neįvykdė <...>“ (t. 3, b. l. 25-32).

Apeliantas V. N. teigia, kad teismas jo turimo turto vertės nenustatė ir nepasisakė apie turto vertės sumažėjimą po ginčijamų sandorių sudarymo.

Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartyje nustatė, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos (2013-06-03) atsakovas nuosavybės teise valdė šį nekilnojamąjį turtą: 1). 4,97 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 9‘600 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 2). 2,58 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 3‘600 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 3). 2,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 3‘700 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 4). 12,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 44‘900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 5). 0,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 1‘900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatyta hipoteka, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 5 turto areštai; 6). 3,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 9‘500 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 7). 3,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 8‘900 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo ir yra nustatytos dvi hipotekos, iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 6 turto areštai; 8). 2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 6‘240 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai (nagrinėjant bylą, sklypas parduotas kitam asmeniui vykdymo proceso metu); 9). 3,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 15‘600 Lt, kuriam iki sandorio sudarymo buvo pritaikyti 7 turto areštai (nagrinėjant bylą, sklypas parduotas kitam asmeniui vykdymo proceso metu); 10). grūdų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 23‘500 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai; 11). malūnas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 240‘000 Lt, kuriam iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai; 12). džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 58‘600 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai; 13). džiovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 735 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai; 14). stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudarė 283 Lt, kuriai iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos buvo pritaikyti 8 turto areštai.

Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovo V. N. 2013-06-03 nuosavybės teise valdyto turto vidutinė rinkos vertė sudarė 427‘058 Lt (123‘684,55 Eur) sumą, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registro centro, turto arešto aktų, hipotekos registro duomenų, visas turtas areštuotas antstolių ar teismų sprendimais, žemės sklypams, išvardintiems punktuose 1-7, yra nustatyta hipoteka.

Atsakovas V. N. šių duomenų nepakeitė, neginčijo, nepateikė įrodymų, kad turimas nekilnojamas turtas šiuo metu yra neapsunkintas skolomis, kad turto areštai panaikinti ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas, nesant kitų įrodymų, turėjo vertinti jau esamus ir nenuginčytus įrodymus apie atsakovo valdomą turtą.

Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas V. N. jokių naujų duomenų apie turimo turto vertę bei kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams nepateikė (t. 3, b. l. 40-41, 57-58, 77-79).

Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad įvairiose antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš V. N. (t. 3, b. l. 47-52, 66, 69). Iš pateiktų duomenų matyti, kad iki ginčo sandorių sudarymo iš V. N. buvo išieškoma 357‘320,66 Eur, t. y. beveik trigubai daugiau, nei V. N. turi turto (123‘684,55 Eur).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, V. N. argumentus, kad ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ teisės ir kad jis turi pakankamai turto iš kurio gali patenkinti kreditoriaus reikalavimus, atmeta, kaip nepagrįstus. Remtis V. N. vien deklaratyviais paaiškinimais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimą, kad tik kreditorė turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 Paskolos sutarties, nukreipiant išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, nurodė, kad reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, nes: „<...> Visi atsakovo kreditoriai turi teise gauti jų naudai priteistų skolų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto. Pripažinti, kad pritaikius restituciją tik ieškovė turi teise patenkinti savo reikalavimus, kylančiu iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr.08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises ir turtą, sudaranti mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą <...>“.

Apeliantė UAB „LKU turto valdymas“ nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir rezoliucine dalimi, kuria reikalavimai pripažinti, kad tik ieškovė turi teisę nukreipti išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, buvo atmestas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais ir pripažįsta juos pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad: „Visi atsakovo kreditoriai turi teise gauti jų naudai priteistų skolų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto. Pripažinti, kad pritaikius restituciją tik ieškovė turi teise patenkinti savo reikalavimus, kylančiu iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr.08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises ir turtą, sudaranti mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, nėra pagrindo, todėl paminėtas ieškovo reikalavimas atmestinas“ iš teismo sprendimo pašalinami, kaip neteisėti ir prieštaraujantys suformuotai teismų praktikai.

Įstatymas reglamentuoja, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 1, 4 dalys).

Taigi, actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (reikalavimus). Jei būtų priešingai, t. y. jei kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, turėtų tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o tik pripažinti sandorį negaliojančiu, ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-03 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2002-11-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003-03-31 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2003-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006-01-11 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2006-11-08 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006-11-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-497/20062010-11-30 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

Apeliantė UAB „LKU turto valdymas“, ginčydama atsakovų sudarytus sandorius, nurodė, kad šie sandoriai pažeidė jos, kaip kreditorės, teises ir apsunkino galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus. Šioms aplinkybėms pagrįsti UAB „LKU turto valdymas“ pateikė duomenis apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo V. N. turto. Pateikti duomenys patvirtina, kad V. N., dovanodamas mirusiųjų B. N. ir R. J. N. palikimą sūnui K. N., 2013-06-03 finansinių įsipareigojimų turėjo žymiai daugiau, nei nuosavybės teise valdomo turto, todėl akivaizdu, kad kreditorės teisės buvo pažeistos.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog UAB „LKU turto valdymas“ reikalavimas pripažinti, kad tik ji turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 Paskolos sutarties, nukreipiant išieškojimą į turtines teises bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Netenkinus atsakovo V. N. apeliacinio skundo, jo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.). Apeliantės, ieškovės UAB „LKU turto valdymas“, apeliacinis skundas patenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 31 Eur žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovo V. N. (t. 3, b. l. 95).

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016-01-05 nutartimi atsakovui V. N. atidėjo dalies žyminio mokesčio, 363,60 Eur, sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo (t. 3, b. l. 150).

Apelianto V. N. apeliacinis skundas atmestas, todėl iš jo priteistinas 363,60 Eur žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad tik ieškovas turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr. 08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teise bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti, kad tik UAB „LKU turto valdymas“ turi teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš 2008 m. rugpjūčio 22 d. paskolos sutarties Nr. 08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teise bei turtą, sudarantį mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą.

Iš Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Visi atsakovo kreditoriai turi teise gauti jų naudai priteistų skolų patenkinimą iš atsakovui priklausančio turto. Pripažinti, kad pritaikius restituciją tik ieškovė turi teise patenkinti savo reikalavimus, kylančiu iš 2008-08-22 paskolos sutarties Nr.08-0088, nukreipiant išieškojimą į turtines teises ir turtą, sudaranti mirusiųjų R. J. N. ir B. N. palikimą, nėra pagrindo, todėl paminėtas ieškovo reikalavimas atmestinas“.

Kitas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio UAB „LKU turto valdymas“, JAK 302796346 naudai ir 363,60 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 60 euro centų) žyminio mokesčio valstybei.