Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutarties, kuria netenkintas V. M. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio (toliau – Institucija) 2021-07-22 nutarimas, pašalinant iš nutarimo aplinkybę, kad V. M. savo veiksmais padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. M. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir ginčijamus V. M. (policijos pareigūnų parodymus ir tarnybinius pranešimus bei jų atitikimą vaizdo įrašų medžiagai), pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog V. M. būdamas neblaivus viešoje vietoje įžeidė kitų žmonių orumą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

7. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas skunde nenurodė jokių naujų įrodymų, kurie būtų neištirti ar neaptarti skundžiamoje nutartyje, todėl detaliai analizuoti tų pačių įrodymų turinį šioje nutartyje nėra būtinybės. Taip pat pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. skundą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, tai pasireiškė jo išankstiniu nusistatymu, palaikant Institucijos poziciją bei netinkamu įrodymų tyrimu. Taigi apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Remiantis teismų praktika, teismo nešališkumo principas suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-207-699/2017)

9. Siekiant konstatuoti šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993-02-24 sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010-01-06 sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

11. Pažymėtina, kad proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-07-09 sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

12. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vertinant byloje esančius įrodymus. Taip pat byloje nėra duomenų, jog buvo siekiama paveikti administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį, o aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, be kita ko, bendraujant su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, iš esmės grindžiamus apelianto subjektyviu vertinimu, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl administracinio nusižengimo padarymo

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

14. Lietuvos Respublikos ANK 484 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto renginių metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.

15. Sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti aplinkybių visumą: pirma, atsakomybėn traukiamas asmuo buvo viešoje vietoje, antra, jis buvo neblaivus, trečia, jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girto asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę tais atvejais, kai asmuo griuvinėja, šlitinėja, triukšmauja, kabinėjasi prie žmonių, nesiorientuoja aplinkoje, jo išvaizda netvarkinga ir taip toliau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Šiuo atveju V. M. nubaustas už tai, kad jis būdamas girtas viešoje vietoje svirduliavo į šalis, nesiorientavo aplinkoje, sunkiai savarankiškai judėjo ir tokiais savo veiksmais įžeidė žmonių orumą ir dorovę.

16. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu savo kaltę neigia, ją patvirtina byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. 2021-06-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. M. gulėjo ant žemės, visai prie pat suoliuko skirto viešajam naudojimui, buvo visiškai girtas, dėl ko greičiausiai užmigo, aplink asmenį pastebėtas stiklinės taros alkoholio butelis, iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, o paprašius prieiti iki tarnybinio policijos automobilio, svirduliavo į šalis (b. l. 12); remiantis alkoholio matavimo prietaiso ALCOTEST 7510 rodmenimis, V. M. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas (b. l. 13). Remiantis teisme apklaustų tiesiogiai V. M. mačiusių liudytojų parodymais, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje ir elgėsi netinkamai. Apeliantą pastebėjusi liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad vedžiodama šunį, pamatė prie suoliuko gulintį žmogų, kuriam buvo reikalinga pagalba, žmogus nekalbėjo, galimai miegojo, šalia jo buvo praviras, nepilnas alkoholinio stipriojo gėrimo butelis, laikrodis, piniginė, telefonas, liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą apie neblaivius asmenis, priėjus prie V. M., jis gulėjo prie suoliuko, šalia jo buvo butelis su stipriuoju gėrimu, buvo matyti, kad asmuo neblaivus iš jo bendravimo ir elgesio, sklido aitrus alkoholio kvapas, eidamas svirduliavo, nelabai orientavosi aplinkoje, liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kviesta pagalba, kad šalia namo guli žmogus, suradus jį, jis miegojo prie suoliuko, šalia jo stovėjo pusė butelio degtinės ir jis gulėjo ant nugaros, ant takelio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neblaivus, šiek tiek agresyvus, norėjo jų atsikratyti, sakė, kad jam medicinos darbuotojų nereikia, liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo kvietimą dėl gulinčio vyro, galimai neblaivaus, asmuo buvo kažkur prie namo, miškelyje ar šalia takelio, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir eisena buvo, nestabili.

17. Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai, medicinos pagalbos darbuotojai tiesiogiai bendravo su V. M. byloje nagrinėjimo įvykio metu, matė jo fizinę ir psichinę sveikatos būklę, įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti V. M. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo, o V. M. nurodomi neatitikimai nėra esminiai. Šie liudytojų parodymai sutampa ir su apygardos teismui kartu su byla pateiktu vaizdo įrašu Nr. 2021_0612_140909_015.MOV, kuriame užfiksuota, kad V. M. sėdi ant žemės, basas, purvina nugara, priėjus policijos pareigūnams, teiraujamasi asmens, ar šis vartojo alkoholį, asmuo atsako, kad „nustatinėjo tvarką“, pareigūnai nurodo asmeniui, kad susirinktų asmeninius daiktus, V. M. išmeta į šiukšlių dėžę skardinę, stiklinį butelį (b. l. 55), iš Bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo girdėti, kad moteris informuoja operatorę apie gulintį vyrą, 30–40 metų, kuris padaugino alkoholio, nurodo, kad asmuo atrodo kaip miegantis, pats neatsikels, dėl to ji kviečia pagalbą (b. l. 58–61).

18. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes duomenys byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Aukščiau minėtų įrodymų pakanka V. M. kaltei dėl nustatyto nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrįsti. Apelianto teiginius, jog jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje neįžeidė buvusių šalia asmenų orumo ir dorovės, aukštesnės instancijos teismas vertina kaip gynybinę versiją, kuri nėra pagrindžiama bylos medžiaga. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę, pripažintinas ir asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje, būtent tokius V. M. neteisėtus ir visuomenėje nepriimtinus veiksmus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtinto apklausti pareigūnai ir įvykio vaizdo įrašas, liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad V. M. pastebėjo vedžiodama šunį, nurodė, kad tai buvo vieta, kur visi vedžioja savo augintinius, iškvietė medicinos darbuotojus, kadangi manė, jog asmeniui reikalinga pagalba, iš vaizdo įrašo Nr. 2021_0612_140909_015.MOV matyti, kaip netoliese V. M. vaikšto žmonės, važiuoja dviračiais, yra su vaikais (b. l. 55), todėl, teismo vertinimu, apelianto veiksmai gulint neblaiviam viešoje vietoje buvo pagrįstai pripažinti kaip žeidžiantys žmogaus orumą ir dorovę, už ką numatyta atsakomybė ANK 484 straipsnio 1 dalyje.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti V. M. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (V. M.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.