Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai:

- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 4 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam padarytą 400 Eur turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir 2024 m. spalio 4 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 28 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, subendrinta su 2024 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir K. Š. paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme ir K. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir laikytina, kad K. Š. atliko baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 90 parų arešto bausmę po to, kai jis bus atlikęs 90 parų arešto bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį (įsiteisėjo 2025 m. birželio 26 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) S. Ž. tarnybiniame pranešime dėl “ (duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų analizės nurodyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmus buvo gautas „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu, minėtos paskyros, kurios identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vartotojas keitė vartotojo vardą ir pavardę, nuo 2025 m. vasario 7 d. paskyroje buvo nurodyta vardas ir pavardė R. B., o vėliau paskyroje vardas ir pavardė nurodyta T. B.. Analizuojamoje paskyroje registruotas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), registruota jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Naudojantis viešai prieinamais internetiniais šaltiniais nustatyta, kad minėtas IP adresas veikė (duomenys neskelbtini) regione. Analizuojant 2025 m. kovo 10 d. jungimosi duomenis, nustatyta, kad prie minėtos paskyros jungtasi iš IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Naudojantis viešai prieinamais internetiniais šaltiniais nustatyta, kad visi trys IP adresai veikė (duomenys neskelbtini) regione. Atlikus IP adresų kontrolę nustatyta, kad IP (duomenys neskelbtini) priklauso registruotam vartotojui L. T., adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (neskelbtinas). Susisiekus su minėta moterimi telefonu ši nurodė, kad jai priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Butą moteris nuomoja trumpalaikei nuomai. Pasiteiravus, kam buvo išnuomojus butą 2025 kovo mėn., moteris nurodė, kad kovo mėnesio pradžioje buvo išnuomojus K. Š.. Nurodė, kad šis asmuo pas ją trumpalaikei nuomai nuomojosi ne pirmą kartą, K. Š. taip pat minėtu adresu buvo apsistojęs 2025 vasario mėnesį (1 t., el. b. l. 135-136).

2025 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) S. Ž. tarnybiniame pranešime dėl sisteminių nuskalstamų veikų nurodyta, kad atlikus PRĮR analizę nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. registruoti du įvykiai. 2025 m. kovo 13 d. gautas E. F. pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) . Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 4 d. gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie tai, kad ieško, kas galėtų parvežti siuntą iš Vokietijos. Su pranešėju susisiekė asmuo prisistatęs „T. B.“, kuris prašė jo draugui K. Š. perduoti 300 Eur užstatą. Pranešėja pinigus perdavė adresu (duomenys neskelbtini), K. Š., su juo pasirašydama pinigų perdavimo aktą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2025 m. kovo 8 d. registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad socialiniame tinkle „Facebook“ R. D. paskelbė, kad ieško vežėjo, kuris galėtų apmokėti ir parvežti motociklą iš Vokietijos. R. D. sutarė su asmeniu, R. G. dėl sąlygų ir adresu (duomenys neskelbtini) perdavė 200 Eur K. Š.. 2024 m. rugsėjo 3 d. taip pat registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad socialiniame tinkle „Facebook“ asmuo patalpino skelbimą apie tai, kad ieško vežėjo, kas galėtų iš Vokietijos parvežti motorolerį. Atsiliepė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, kuriam už tariamą parvežimą buvo pervesta 200 Eur. Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įtariamasis K. Š.. 2024 m. rugpjūčio 27 d. registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini) apie tai, kad asmuo E. G. siūlydamas įmonei parduoti katalizatorių, tačiau įmonei pervedus 260 Eur, katalizatoriai atsiųsti nebuvo, pinigai negražinti. Dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamieji nurodyti K. Š. r E. G. (1 t., el. b. l. 137-138).

2025 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) S. Ž. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad nustatyti ir išanalizuoti ankstesnių asmens nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenis. Taip pat buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) R. R., atliekančia ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad asmuo K. Š. jai gerai žinomas kaip vykdantis sukčiavimus asmuo. Nurodė, kad K. Š. dažnai paskyroms sukurti naudoja pažįstamų asmenų vardus ir pavardes, tačiau naudojasi tuo pačiu telefono aparatu ir numeriu. (duomenys neskelbtini) duomenimis, K. Š. yra paskelbta paieška ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė K. Š., reg. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 139-144).

2025 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad 2025 m. birželio 3 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų daiktų apžiūra. Apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „Huawei“. Telefono nugarėlė mėlynos spalvos, ekranas juodos spalvos. Telefono ekranas ir nugarinė dalis su matomais defektais, įskilimais. Telefonas išjungtas, todėl nėra galimybės fiksuoti IMEI numerį. Telefone įdėta „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelė, ant kurios matomas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas maršrutizatorius „(duomenys neskelbtini)“, žalios spalvos. Atidarius nugarinės dalies dangtelį matomas įrenginio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Įrenginyje matoma įdėta „(duomenys neskelbtini)“ sim kortelė, ant kurios matomas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint objektus daugiau tyrimui naudingų duomenų negauta (1 t., el. b. l. 196-198).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Kaltinamasis K. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino pasikėsinęs apgaulės būdu įgyti nedidelės vertės svetimą turtą. Teigė, kad rado skelbimą „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio detalės parvežimo į Lietuvą, susisiekė su skelbimo autoriumi. Sutarė, jog pinigus – 259 Eur už automobilio detalę, jam atsiųs per mokėjimo platformą „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis nevykdė vežėjo paslaugų, o taip pasielgė, nes niekur nedirbo ir jam reikėjo pinigų. Gautais pinigais iš nukentėjusiojo negalėjo pasinaudoti, nes jie buvo sulaikyti. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir E. F. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelės nurodymo išrašas, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko ataskaitos išrašas, 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. balandžio 29 d. tarnybiniai pranešimai bei 2025 m. birželio 3 d. daiktų apžiūros protokolas.

Kai apgaule įgyto turto vertė, vadovaujantis BK 190 straipsniu, viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, neteisėtai užvaldytas turtas laikomas nedidelės vertės ir nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, nagrinėjamu atveju kaltinamasis pasikėsino apgaulės būdu iš E. F. įgyti 259 Eur (5,18 MGL), t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Taigi darytina išvada, kad K. Š. padaryta veika atitinka objektyviuosius, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Šiuo atveju neigiami padariniai neatsirado. Byloje tinkamai nustatyta, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais apgaulės būdų piniginių lėšų neįgijo iš nukentėjusiojo, kadangi savo neteisėtų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis E. F., padaręs pinigų pavedimą ir negavęs detalės, įtaręs, kad jo atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, ne vėliau kaip 2025 m. kovo 20 d. su raštiška pretenzija kreipėsi AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, prašydamas atšaukti pinigų – 259 Eur, pervedimo operaciją, po ko banko darbuotojai sustabdė 259 Eur pervedimo operaciją, bei 2025 m. gegužės 7 d. grąžino nukentėjusiajam E. F. į banko sąskaitą.

Kaip minėta, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą?.? Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. Š. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2025 m. kovo 10 d., naudodamasis internetine prieiga mobiliajame telefone Huawei P20 lite (abonentinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), IP adresais (duomenys neskelbtini), socialiniame tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ suradęs E. F. 2025 m. kovo 9 d. patalpintą skelbimą, kad pastarasis ieško asmens, kuris galėtų Italijoje nupirkti automobilio detalę, kurios vertė 259 Eur, ir parvežti šią automobilio detalę į Lietuvą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2025 m. kovo 10 d., 11.08 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini)mieste, nuslėpdamas savo nusikalstamus ketinimus, iš paskyros „B. T.“ parašė per programėlę Messenger E. F. žinutę bei pasiūlė šios automobilio detalės nupirkimo ir parvežimo iš Italijos paslaugą, melagingai nurodydamas, jog randasi Italijoje, nors realiai tokių paslaugų nevykdė ir neketino vykdyti, sutarus, kad jis (K. Š.) E. F. tariamai šią detalę nupirks ir parveš iš Italijos, E. F., apgaulės įtakoje, per jo (K. Š.) nurodytą mokėjimų platformą „(duomenys neskelbtini)“, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), siunčiant per parinktį šioje platformoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), nurodant gavėjo el. paštą „(duomenys neskelbtini)“, iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2025 m. kovo 10 d. padarė 259 Eur pavedimą už automobilio detalę, tačiau jis (K. Š.) šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis E. F., padaręs pinigų pavedimą ir negavęs šios prekės, įtaręs, kad jo atžvilgiu vykdomas sukčiavimas, ne vėliau kaip 2025 m. kovo 20 d. su raštiška pretenzija kreipėsi AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, prašydamas atšaukti pinigų – 259 Eur, pervedimo operaciją, po ko šio banko darbuotojai sustabdė 259 Eur pervedimo operaciją, bei 2025 m. gegužės 7 d. grąžino nukentėjusiajam E. F. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos 259 Eur, tokiu būdu jis apgaule pasikėsino įgyti nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam E. F. priklausančius 259 Eur.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. Š. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo dydžiu (2 t., el. b. l. 28). Nukentėjusysis E. F. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 29-30).

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 12 straipsnis).

K. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. K. Š. ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., el. b. l. 157-158). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukčiavimą, karo prievolininkų pareigų nevykdymą, baudos nesumokėtos (1 t., el. b. l. 169-183), nedirba. Duomenų apie K. Š. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, baudos bausmę skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba, nemoka paskirtų administracinių baudų, viešieji darbai ar laisvės apribojimo yra akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys, kadangi asmuo ankščiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, skirtos švelnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė, asmuo savo elgesio nekeičia, teigiamų išvadų nepadarė. Taigi už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką K. Š. skirtina 30 parų arešto bausmė.

K. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad K. Š. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartimi paskirta galutine 90 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir laikytina, kad K. Š. atliko baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 90 parų arešto bausmę po to, kai jis bus atlikęs 90 parų arešto bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalys). Sprendžiant dėl pridedamos bausmės dalies teismas atsižvelgia į bausmės individualizavimui reikšmingas ir K. Š. charakterizuojančias aplinkybes. Taigi prie griežčiausios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės pridedama šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalis (15 parų arešto) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi (galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad maksimalus arešto bausmės dydis yra 90 parų arešto) skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta bausmės dalis ir įskaitytas laikotarpis.

V. Kiti klausimai

Daiktai turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutizatorius „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti 2025 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) -o kalėjimo Turto valdymo skyriaus sandėlininko savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomi (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui K. Š..

K. Š. kardomosios priemonės nepaskirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. Š. paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 90 parų arešto bausmės pridėti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės dalį (15 parų) ir skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę (maksimali galima arešto bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą ir įskaitytą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamąjį įsakymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutizatorių „(duomenys neskelbtini)“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktus 2025 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) -o kalėjimo Turto valdymo skyriaus sandėlininko savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu saugomus (duomenys neskelbtini). – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui K. Š..

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.