- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-224-399/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02655-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, R. V., V. S., R. B.
- Advokatai
- Vilija Kavaliauskienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą (po trūkumų šalinimo) suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, R. V., R. V., V. S., V. S., R. B., UAB “Sergel, antstoliai Artūras Auglys ir Svajonė Žukaitienė dėl įstatymu nustatyto ir praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. M. (toliau pareiškėja) pareiškimu (po trūkumų šalinimo, DOK 42635, 2021-11-18) teismo prašo atnaujinti terminą 1994 m. spalio 06 d. sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) tarp pardavėjo V. S. ir pirkėjos B. V. užregistruoti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre.
Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. V. (toliau sutuoktinio) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė B. V., pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Taip pat prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad po motinos B. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja I. M., tai yra priėmė turtą ir turtines teises į turtą.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad 1994 - 10 - 06 pareiškėjos I. M. mama B. V. nusipirko butą su ūkio patalpomis, (duomenys neskelbtini) iš V. S., kurio interesus pagal įgaliojimą tuo metu atstovavo G. A. (1994 - 04 - 14 notarinio įgaliojimo registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo - pardavimo sutartis 1994 - 10 - 06, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedama. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. V. ((duomenys neskelbtini)).
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. V. ((duomenys neskelbtini)).
Nei vienas iš pareiškėjos tėvų. būdami gyvi, neįregistravo pirkimo - pardavimo sutarties VĮ „ Registrų centre (buvęs VTIPP biuras) duomenų bazėje ir įregistruoti šiai dienai jau nebegalima, nes praleistas 3 (trijų) menei terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Mirusieji nebuvo išsilavinę žmonės, pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodyta kad būtent pirkėjai turi atlikti pirkimo - pardavimo sutarties užregistravimo veiksnu todėl akivaizdu kad jie nesuvokė ką turėtų daryti sudarę pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkimo -pardavimo sutartyje žodžiais neiššifruotas įrašas „Marijampolės VTIPP“, todėl jie tikrai nesuprato kokioje įstaigoje dokumentas turėjo būti registruojamas. Iki šio laiko nurodytas nekilnojamas turtas yra registruotas pardavėjo V. S. vardu ir apie tai pardavėjas tikriausia net nežino, nes su juo susisiekti nepavyko. Priežastys dėl kurių buvo praleistas procesinis terminas laikytinos objektyviomis ir terminas sutarčiai užregistruoti atnaujintinas. Tiek galiojusio iki 2001 - 07 - 01 LR CK 88 - 90 str., tiek šiuo metu galiojančio CK 75 str. numato, kad terminas procesiniams veiksmams atlikti gali būti atnaujintas. Terminas atnaujinamas kai teismas aplinkybes, dėl kurių terminas prašomas atnaujinti, pripažįsta svarbiomis ir objektyviomis. Procesinio termino atnaujinimas svarbus pareiškėjai, sandorio užregistravimo ir teisės į užregistruotą turtą paveldėjimo tikslu.
Mirusieji V. V. ir B. V. susilaukė 3 (trijų) vaikų. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. V., (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V. (dabar I. M.) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. V. ( mirė (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis CK 5.13 str. B. V., mirusiojo V. V. sutuoktinė, turėjo teisę paveldėti turtą po vyro mirties (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tačiau dėl paveldėjimo į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5. 50 str.), nesikreipė.
Vadovaujantis CK 5.11 str., B. V. ir V. V. vaikai, kaip pirmosios eilės paveldėtojai, po tėvų mirties, dėl paveldėjimo turėjo kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5. 50 str.), tačiau taip pat nesikreipė ir nebuvo jiems išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Mirusiųjų vaikai turėjo teisę paveldėti ne tik turtą, bet ir mirusiųjų turtines teises. Praėjus aštuoneriems metams po tėvų mirties, pareiškėja I. M. siekia realizuoti teisę, paveldėti mirusiųjų turtinę teisę į nekilnojamą turtą.
Turtą pareiškėja valdo kaip savo po mamos mirties, o iki tol B. V. valdė nekilnojamą turtą nepertraukiamai kaip savo, nuo vyro ir tėvo V. V. mirties. Per aštuonerių metų laiką nesirado kitų asmenų, kurie į turtą pretenduotų ir kurie turėtų daugiau teisių už pareiškėją, todėl pareiškėja turi teisę pretenduoti ir į mirusiųjų turtą ir į mirusiųjų turtines teises.
Po tėvų mirties, buvo faktiškai priimtas valdyti visas kilnojamas turtas ( baldai, buities technika ir kiti namų apyvokos daiktai; relikvijos ir kt.). Turtas (turtinė teisė) kurį notarine tvarka per tris mėnesius po mirties turėjo paveldėti pareiškėja yra sekantis: butas Nr. 2 (79.93 kv. m.) unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 - 10 - 06 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Nors paveldėjimo teisės liudijimas į išvardintą turtą pareiškėjai neišduotas, tačiau pareiškėja faktiškai priėmė valdyti nurodytą turtą, juo rūpinasi, išlaiko ir kitaip prižiūri nepertraukiamai ir tinkamai. Priėmimas turto valdyti pasireiškia tuo, kad pareiškėja nuolat prižiūri turtą, už jį mokėdama mokesčius, faktiškai turtu naudojasi savo poreikiams tenkinti (bute gyvena), nekilnojamą turtą tvarko ir remontuoja. Materialius daiktus, smulkų kilnojamą turtą (baldus, buities techniką, kitus namų apyvokos daiktus, relikvijas ir kt.), pareiškėja taip pat paveldėjo ir jais naudojasi nevaržoma, kasdieniams poreikiams tenkinti.
Praleidus įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėti, šiuo metu neįmanoma gauti nurodytas paveldėjimo aplinkybes patvirtinančių dokumentų, tačiau liudytojų pagalba bus įrodinėjama, kad pareiškėja turtu naudojasi faktiškai, o pradėjo naudotis iš karto po tėvo mirties mama, o po mamos mirties naudojasi nevaržoma pareiškėja iki šio laiko, o nuo 2013 metų neatsirado asmenų, kurie tam prieštarautų ar siektų patys turtu naudotis, turtą paveldėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos mama buvo įsitikinusi kad nurodytas nekilnojamas turtas jai priklauso pagal pirkimo - pardavimo sutartį nes ji viena toje sutartyje nurodyta kaip pirkėja, yra kalbėjusi vaikams, kad po sutuoktinio mirties, turtas tampa jos nuosavybe neatlikus jokių teisinių procedūrų.
Suinteresuotas asmuo R. V., dar 2013 - 11 - 05 Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje sudarė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako paveldėjimo tiek po tėvo, tiek po mamos mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareikštus reikalavimus, prašė juos tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėjos motina B. V. buvo silpnos sveikatos, dirbdavo kiek namuose –mezgė ir pan. Pareiškėjai niekada tėvai nesakė, kad sutartis pirkimo neįregistruota, niekas jiems nepranešė, kad butas areštuotas, jokių raginimų iš antstolių buto adresu negauta ir pareiškėjos tėvai visą laiką laikė save buto savininkais. Pareiškėja bute gyvena faktiškai nuo įsigijimo dienos nepertraukiamai, slaugė motiną iki mirties, tėvai mirė vienas po kito, todėl dėl emocinių pergyvenimų, lėšų neturėjimo ir rūpinimosi vaikais, kurių turi keturis, pati pareiškėja nepadavė pareiškimo notarui nei po tėvo, nei po motinos mirties. Per visą laiką jokių ginčų dėl palikimo nekilo. Apie tai, kad butas likęs registruotas V. S. vardu, sužinojo tik pradėjus tvarkytis dokumentus dėl palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodo, kad. paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog palikimas buvo priimtas minėtu būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje, pareiškėja prašo atnaujinti terminą 1994-10-06 sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai tarp pardavėjo V. S. ir B. V. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, paminėtina, jog įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais, nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą ir privalomą šių sandorių registraciją iki 2001 m. liepos 1 d., t. y., iki 2000 m. priimto Civilinio kodekso (toliau - CK) įsigaliojimo.
Teisiškai neįregistruota pareiškime nurodyta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis buvo 1994-10-06 šalių pasirašyta ir notaro patvirtinta. 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Taigi pareiškėjos pareiškime nurodytai sutarčiai taikytinos sandorių formą reglamentavusios 1964 m. CK normos. 1964 m. CK 225 straipsnyje nustatyta, kad yra privaloma nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties teisinė registracija, o jos neatlikus tokia turto pirkimo-pardavimo sutartis negalioja. Naujojo CK 1.75 straipsnyje, skirtame teisinės registracijos paskirčiai ir tikslams nustatyti, pakeista nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sandorių registravimo teisinė reikšmė ir sandorių neįregistravimo teisiniai padariniai. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta. Šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalioja sandoris, tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja.
Valstybės įmonė Turto banko nuomone, pareiškėja I. M. šiuo metu nenurodė pakankamai svarbių priežasčių, dėl kurių jos mama B. V. savo teisių į pareiškime nurodytą turtą nerealizavo daugiau kaip 20 metų visa apimtimi pati ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Be to, prašymai atnaujinti terminą, sudarytai pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti nėra nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka. Dėl to pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus savo pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir patikslinti savo procesinį dokumentą.
Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjos I. M. pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, taip pat šią civilinę bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.
Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą (sutikimą), kuriame nurodė jog sutinka su pareiškėjos patikslintu pareiškimu (DOK 46357,2021-12-13).
V. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 246 str., 443 str. 1 d., 5 d.).
Kiti suinteresuoti asmenys, jiems tinkamai įteikus procesinius dokumentus, atsiliepimų, teismo nustatytu terminu, nepateikė be svarbių priežasčių.
Suinteresuoti asmenys, antstoliai Svajonė Žukaitienė ir Artūras Auglys, teismo prašymu, pateikė byloje informaciją raštu, kurioje antstolė S. Žukaitienė nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-313, 1994-01-26 dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo iš V. S. V. S.. Susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 3635 EUR. 2014-05-13 buvo areštuotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo butas) bei pagalbinė patalpa esanti tuo pačiu adresu, tai yra turtas priklausantis V. S.. Minėtas turtas nerealizuotas iš viešųjų varžytynių, turto areštas nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Klausimą dėl I. M. reikalavimo atnaujinti terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ Registrų centras paliko spręsti teismo nuožiūra (DOK 8275,2022-02-25).
Antstolis A. Auglys teikė informaciją teismui raštu (DOK 8646,2022-03-01) ir nurodė, kad vykdo išieškojimą iš V. S. R. B. naudai, išieškojimo užtikrinimui 2009-2009-05-29 buvo areštuotas ginčo butas su pagalbine patalpa. Skolininkas V. S. išlaikymą mokėjo dalimis, pervesdamas pinigines lėšas į išieškotojos sąskaitą, kvitų kopijas teikdamas antstoliui. R. B. buvo kviečiama antstolio atvykti dėl likusios išieškoti sumos patikslinimo, kvietimas įteiktas 2019-05-18, atvykusi nebuvo . Išieškotojai nepatikslinus skolos likučio ir nežinant išieškotojos pozicijos dėl skolininko nekilnojamojo turto realizavimo , turto pardavimo procedūra nėra pradėta. Bylą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas (po trūkumų šalinimo DOK 42635, 2021-11-18) tenkinamas.
Faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. ir B. V. susituokė (duomenys neskelbtini) V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o B. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktas R. V., mirusių V., pareiškimas, kuriuo jis atsisako jam priklausančios palikimo dalies po tėvų mirties ir nereikš pretenzijų ateityje jeigu atsirastų turto, kuris jam nežinomas.
Pareiškėja yra V. V. ir B. V. dukra, kitas jų sūnus K. V. mirė (duomenys neskelbtini), byloje suinteresuotu asmeniu esantis R. V. yra K. V. sūnus.
Notarė D. L. išdavusi liudijimą, kad po B. V. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (notarinio regisytro nr. (duomenys neskelbtini)). Po V. V. mirties taip pat nėra užvestos paveldėjimo bylos, tai patvirtina notarės M. T.-Kučinskienės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Palikėjų B. V. ir V. V. vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra.
Butas dėl kurio pareikšti reikalavimai (ginčo butas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa (pagalbinė patalpa) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra areštuotas antstolių S. Žukaitienės, įrašas galioja nuo 2014-06-13, ir A. Auglio, įrašas galioja nuo 2009-05-29, apribotas abiem atvejais disponavimas. Byloje yra duomenys, kad V. S. iki 2021-03-02 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą B., tikslesnis adresas (gatvė, namo numeris) nenurodytas ir 2021-03-03 išvyko į užsienį-(duomenys neskelbtini).
Byloje esančioje` pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintoje notarės G. S. (toliau sutartyje) kuriai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, prašoma atnaujinti terminą, yra duomenys, kad ji sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp V. S., atstovaujamo G. A., ir B. V., kuriai buvo parduotas V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas B. kaime Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo pirkėja B. V. 7500 litų. Sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta dviem egzemplioriai, kurių vienas išduotas pirkėjui, kitas lieka pas notarę. Taip pat sutarties pabaigoje yra įrašas „remiantis Lietuvos civilinio kodekso 255 str., ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota Marijampolės VTIPP biure“.
Dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties sąlygos yra įvykdytos, tai yra pardavėjas S. S. butą perdavęs pirkėjai B. V., tai patvirtino pareiškėja teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad jos motina B. V. iki mirties gyveno tame bute ir, kad po jos mirties bute liko gyventi ir šiuo metu gyvena pareiškėja, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. P. ir J. B.. Ginčų dėl buto ar sutarties sąlygų nėra.
Pirkimo-pardavimo sutartis pagal jos sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas (255 str., 1964m .) privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius tuometiniame Marijampolės inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (dabar VĮ Registrų Centras), tačiau sutarties neįregistravo nei pirkėja, nei pardavėjas ir sutartis liko neįregistruota iki šio laiko.
Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutarčiai registruoti yra praleistas įstatymu buvęs nustatytas terminas ( CK 255 str., 1964 m.).
Nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos turi būti registruojami viešame registre ir pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą ( CK 4.253 str. 2 d.).
Pagal šiuo metu galiojančio civilinio kodekso nuostatas prieš trečiuosius asmenis pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju jeigu ji įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešame registre ( CK 6.393 str. 3 d.). Pirkimo-pardavimo sutartis registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1994-10-06, nėra įregistruota viešame registre, tokiu būdu negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
Susidariusi padėtis kai butu visą laiką po sandorio sudarymo naudojasi, jame gyvena ne pardavėjas, o pirkėja iki mirties ir pirkėjos šeimos nariai, tęsiasi ilgą laiką ir per visą laikotarpį pardavėjas S. S. neišreiškė noro butą susigrąžinti sau ir ginčo byloje dėl to nekilo. Pareiškėja nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo jos motina, nes nežinojo kur registruoti, kadangi nebuvo sutartyje išaiškinta ką reiškia trumpinys, tai yra raidės VTIPP, be to motina buvo silpnos sveikatos, nesuprato, kad būtent ji privalo sutartį įregistruoti, o pati pareiškėja sutarties neregistravo, nes nežinojo, kad butas yra ne motinos vardu kol nepradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentų, kadangi visą laiką motina kalbėjo, kad butas jos ir pati pareiškėja gyvena bute ir niekas tam per visą laikotarpį neprieštarauja ir neprašo buto grąžinti ar atlaisvinti.
Kad bute gyveno pareiškėjos tėvai, o po jų mirties gyvena pareiškėja su savo šeima patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. B. ir V. P..
Liudytojas J. B. liudijo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kaimynė M. gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau tame bute gyveno jos tėvai, o dabar ji ten gyvena kartu su vaikais. Tėvai buvo B. ir V. V.. Pirmas mirė V. ir po kokių dviejų mėnesių mirė ir žmona. Kiek žino butas priklausė S., V. jį pirko, bet tiksliai negali pasakyt kaip buvo. V. yra minėjusi, kad pirko butą, tačiau nebaigė susitvarkyti dokumentus. S. motina buvo sakiusi, kad V. reiktų ateiti susitvarkyti iki galo dokumentus, tačiau vėliau ji mirė. S. seniai nematęs, jis gal užsienį, tiksliai negali pasakyti. Jis apie 30 metų gyvena (duomenys neskelbtini), V. atsikraustė vėliau. M. prie savo buto pasistačiusi pavėsinę. M. brolis R. tikrai nepretenduoja į tėvų turtą, nes pats turi pasistatęs namus užsienyje.
Liudytojas V. P. liudijo, kad I. M. brolis vedęs jo pusseserę. Pareiškėją pažysta nuo kokių 1993 – 1994 m. Pareiškėja gyvendavo (duomenys neskelbtini) bute. Kiek žino pareiškėjos motina buvo nusipirkusi tą butą. Tokį faktą buvo jam sakiusi pusseserė K. V., kuri ištekėjo už M. brolio. M. tėvai bute gyveno iki jų mirties. 2016 m. pats pradėjo gyventi B. ir nuo to laiko visada bute gyveno pareiškėja I. su vaikais, vyru. V. S. pažinojo, prieš kokius 4 metus dirbo (duomenys neskelbtini), bet nieko nežino ar jis kažką turi bendro su butu. Kiek žino V. S. išvykęs į (duomenys neskelbtini). Kai V. S. dirbo baldų įmonėje gyveno (duomenys neskelbtini), kiek žino sesers bute, tačiau tai nėra tas pats butas, kur gyvena pareiškėja.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė kaip svarbias aplinkybes termino praleidimo motinos silpną sveikatą bei nežinojimą pasekmių kokios kyla laiku neįregistravus pirkimo-pardavimo sutarties bei nurodė jog nežinojo motina ir kur reikia sutartį įregistruoti bei, kad tai turi padaryti būtent pirkėja nurodžiusi pareiškėja ir tai, kad sutartyje nenurodyta ką reiškia didžiosios raidės (trumpinys), tai yra nenurodyta konkreti įstaiga kur sutartis turi būti įregistruota ir teismas su tuo sutinka, kadangi byloje esančioje sutartyje yra įrašas jog sutartis turi būti per tris mėnesius įregistruota Marijampolės VTIPP biure, tačiau ką reiškia šis trumpinys nėra iššifruota bei nenurodytos pasekmės kokios atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravus tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure (toliau biure, dabar Valstybės įmonė (toliau VĮ) Registrų centras), tai yra neišaiškinta tuo metu galiojusio civilinio kodekso (1964 m.) 255 str. 2 d. nuostata, kad nustatytu terminu neįregistravus pirkimo-pardavimo sutarties biure ši sutartis tampa negaliojančia ir nesukelia teisinių pasekmių. Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas nustačius jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Galiojančiame nuo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) taip pat yra nuostata dėl teisinės sandorių registracijos (CK 1.75 str.), tačiau nėra nuostatos, kad sandorio neįregistravimas daro jį negaliojančiu. Yra tik nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str.2 d.). Negalioja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris jeigu nesilaikyta notarinės šio sandorio sudarymo formos. Pirkimo-pardavimo sutartis kuriai įregistruoti prašoma atnaujinti terminą yra sudaryta laikantis notarinės formos, tai yra patvirtinta notaro ir pagal galiojančio CK normas sandoris yra galiojantis (CK 6.393 str. 2 d.).
Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.393 str. 3 d.). Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4 d.). Byloje niekas neprieštaravo tam, kad butas buvo perduotas B. V. nuo įsigijimo momento ir ji su šeima jame gyveno iki mirties, ta aplinkybė jog B. V. ir pačios pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra kitur nepaneigia aplinkybės jog jos bute gyveno ir pareiškėja gyvena iki šiol, nes asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, būti deklaravęs gyvenamąją vietą vienur, o gyventi kitur( CK 2. 12 str., 2.16 str., 2.17 str.). Niekas neginčijo, kad nuolatinė gyvenamoji vieta B. V. iki mirties ir I. M. yra (duomenys neskelbtini). Buto pardavėja S. S. iki išvykimo į užsienį taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ne bute į kurį terminą prašo atnaujinti pareiškėja, tai nustatyta rašytinais įrodymais, kad S. S. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), namas ir butas nenurodyti, bei pareiškėjos aiškinimu ir liudytojo V. P. parodymais, kad S. S. gyveno sesers bute ir tai ne tas pats butas dėl kurio pareikšti reikalavimai byloje. Pats S. S. jokiais veiksmais neparodė nei iki bylos iškėlimo, nei po jos, kad jis sutartį laiko negaliojančia, prašo butą grąžinti jo žinion ir pan., jis neteikė atsiliepimo, nereiškė savarankiškų reikalavimų byloje, žinodamas apie jos iškėlimą ir teismas vertina jog S. S. pripažino pareiškėjos reikalavimą dėl termino atnaujinimo sandoriui įregistruoti ir tam neprieštarauja.
Antstoliai A. Auglys ir S. Žukaitienė (toliau antstoliai), kurie yra areštavę butą dėl kurio pareikšti reikalavimai byloje, S. S. įsipareigojimų pagal vykdomuosius dokumentus įvykdymui V. S. ir R. B., kaip ir jos būdamos išieškotojomis Vykdymo procese, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Antstoliai teikė informaciją, kad per visą laikotarpį nuo 2009 m. ir 2014 m. kada butas buvo areštuotas varžytynės nebuvo skelbtos ir turto realizavimas nevyko ir nevyksta. Pati V. S. pateikusi atsiliepimą (sutikimą) ir sutinka, kad būtų pareiškimas patenkintas. R. B. atsiliepimo neteikė, bet iš antstolio teiktų dokumentų, teismas vertina jog nėra likusios sumos jos naudai išieškoti, kadangi antstolis nurodęs, jog R. B. neatvyko kviečiama patikslinti jai likusios skolos dydžio bei rašte dėl informacijos teismui teikimo Nr. S-22-23- 2925, 2022-03-01, nurodęs, kad “išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas -0,00”. Antstolis vykdo išieškojimą UAB “Sergel” naudai, ieškojimo dydis 590,87 EUR nėra tokio dydžio. kad jos išieškojimui galėtų būti skelbiamos varžytynės. Išieškotojas UAB “Sergel”, būdamas suinteresuotu asmeniu byloje, atsiliepimo neteikė ir neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Dėl faktinės aplinkybės jog butas yra areštuotas ir apribotas jo disponavimas, teismas pasisako, kad turto areštas reiškia priverstinį nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo apribojimą.
Areštuotas gali būti, vykdant išieškojimą, tik skolininkui priklausantis turtas ir vien ta aplinkybė jog turtas VĮ Registrų centras įregistruotas iki šiol V. S. vardu nereiškia, kad teismas negali ginti pareiškėjos teisių ir spręsti termino atnaujinimo klausimo, nes įregistravimas yra tik sandorio išviešinimas, o nuosavybė įgyjama būdais išvardintais CK 4.47 str. ir sandoris yra vienas jų, o bylos duomenys patvirtina, kad B. V. įgijo butą iš skolininko vykdymo procese S. S. pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu 1994 m. butui nesant areštuotu.
Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4d.) ir žiūrėti visų proceso šalių interesų pusiausvyros ir atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes ir aptartus įrodymus, daro išvadą, kad terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina.
Atnaujinus terminą pareiškėja turės teisę įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį 1994-10-06 registro Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras ir daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis bus įregistruotos B. V. vardu nustačius, kad įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas terminą atnaujina (CPK 78 str.).
Dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. yra B. V. sutuoktinis ir jis mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, B. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, tai patvirtina Gyventojų registro duomenys (CPK 179 str. 3d.). Po V. V. ir B. V. mirties palikimo, paduodant pareiškimą notarui niekas nepriėmė, tai patvirtina notarų liudijimai esantys byloje.
Bylos duomenimis kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą (duomenys neskelbtini), kurio pirkimo sutarčiai įregistruoti terminą teismas atnaujina šiuo sprendimu, palikėjai (sutuoktiniai) neturėjo nuosavybės teisėmis, jie taip pat turėjo automobilį, kitus kilnojamuosius daiktus, baldus ir namų apyvokos daiktus. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises. Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjai turėjo turto ir po jų mirties atsirado palikimas, o būtent turto masė (kiekis) kurį įpėdiniai turi teisę paveldėti.
Sprendžiant klausimą dėl to priėmė ar ne pareiškėja palikimą, pradėdama likusį turtą faktiškai valdyti, teismui nėra pareigos nustatyti ir identifikuoti visą turtą, likusį po palikėjo mirties ir teismas dėl turto kiekio detaliai nepasisako sprendimu, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad B. V. po sutuoktinio V. V. mirties pati mirė praėjus keturiems mėnesiams, ji iki mirties aktyviais veiksmais rūpinosi sutuoktinio palikimu, tai yra valdė ir naudojosi po jo mirties likusiu kilnojamuoju turtu, gyveno bute (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčo, kad palikimą, pradėdama turtą valdyti, priėmė B. V. po sutuoktinio mirties nėra.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į mirusių tėvų turtą realizuoti ir šioje dalyje pareiškimas tenkinamas.
Po motinos B. V. mirties pareiškėja nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir šiuo būdu palikimo nepriėmė, tačiau pareiškėja gyveno ir gyvena bute (duomenys neskelbtini), naudojasi kilnojamuoju turtu, likusiu po tėvų mirties, buto būklę pagerino, pasistatė pavėsinę, atliko einamąjį remontą, šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai.
Fakto, kad palikimą po motinos B. V. mirties priėmė pareiškėja nustatymas sukurs teisines pasekmes, tai yra pareiškėja galės paveldėti tėvų turtą ir turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas (CPK 178 str.).
Suinteresuoti asmenys ginčo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.).
Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktus pareiškėja negali ir nustačius, kad šių faktų nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjai, tai yra ji galės realizuoti paveldėjimo teisę į tėvų turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, faktai nustatomi ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas
Nusprendžia:
Pareiškimą (po trūkumų šalinimo DOK 42635, 2021-11-16) tenkinti.
Atnaujinti įstatymu nustatytą ir praleistą trijų mėnesių terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai sudarytai 1994 m. spalio 6 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytai tarp pardavėjo V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir pirkėjos B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruoti (užregistruoti) Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sutuoktinio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, sutuoktinė B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisei realizuoti nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą į B. V. turtą ir turtines teises, pradėdama faktiškai valdyti, po motinos B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,74 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662)
Sprendimo patvirtintas kopijas siųsti suinteresuotiems asmenims per tris dienas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.