Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundą padavusiai administracinėn atsakomybėn patrauktai G. B., jos gynėjai advokatei Irinai Beleškienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-170-2019 nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu, dėl to, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10 val., barnio su vyru metu, priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią, o būtent, nesukeliant fizinio skausmo, sudavė M. B. į peties sritį savo vaikų N. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Skunde taip pat pažymima, kad nutarime tik formaliai nurodyta, jog nurodytu laiku ir vietoje G. B. priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią. Nutarime taip pat nenurodyta, kokiais tyčiniais ar neatsargiais veiksmais ar neveikimu padarė jai inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvus ir neginčijami duomenys patvirtina, kad taip elgdamasi ji suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Pareiškėja, duodama paaiškinimus, nurodė, kad konfliktas kilo tarp jos sutuoktinio ir jos, sutuoktinis jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, o ji iš esmės tik apsigynė, atstumdama M. B., griebusį ją už rankos. Ji neatliko nei vieno veiksmo, kuriuo pažeidė savo nepilnamečių vaikų interesus, nepiktnaudžiavo savo motinos valdžia vaikų atžvilgiu (b. l. 3-5).

Teismo posėdyje G. B. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad konfliktas tęsiasi seniai ir daug metų. Prieš 2 m. pradėtas skyrybų procesas tęsiasi iki šiol. Bandė skirtis taikiai, tačiau santykiai klostėsi vis blogyn. 2018-07-03 išsikraustė iš M. B. namų ir apsigyveno netoliese. Iš vyro patyrė tiek ekonominį, tiek psichologinį smurtą. Jis panaudojo valdžią prieš ją. Nuolat terorizuoja žinutėmis. 2018-12-21, penktadienį, buvo suplanavę su vaikais vykti pas močiutę į Marijampolę. Daiktai buvo sudėti. M. B. apie tai žinojo. Vaikai nenorėjo eiti į darželį. Jie turėjo išvažiuoti 12 val. Nutarė vaikų neleisti į darželį. Pasiėmė sūnus į darbą, galvojo, kad vaikai pabus pas ją darbe porą valandų. Direktorė leido vaikus atsivesti į darbą. Sūnus truputį slogavo. M. B., iš anksto nepranešęs, atėjo į jos darbovietę ir pradėjo filmuoti vaikų akivaizdoje. Tuo metu mokiniai buvo klasėje. Jų vaikai buvo rūbinėlėje, nes tuo metu buvo pertrauka. Jis iš karto pradėjo filmuoti ir reikalavo paaiškinti, kodėl vaikai ne darželyje, kodėl sergančius vaikus atsivedė į darbą. Buvo chaosas, M. B. reikalavo atiduoti vaikus čia ir dabar, atnešti jų rūbelius. M. B. vaikų paklausė, ar jie nori eiti namo su juo. Berniukai pasakė, kad nori eiti su tėčiu. Paprašė M. B., kad išeitų, nes tai ugdymo įstaiga, kurioje negalima filmuoti, kalbėti pakeltu tonu. Kadangi M. B. nesutiko paaiškinti, tada jis ją griebė už rankos ir kita ranka filmuodamas ją tempė už rankos pas direktorę. Ji jį atstūmė. Tuo metu tėvo bendravimo tvarka su vaikais teismo nustatyta nebuvo. Iš anksto nebuvo kalbėta, kad vaikai tą dieną bus su tėvu. M. B. teigė, kad ji turėjo žinoti, jog jam laisvadienis ir kad gali jam palikti vaikus. Ji nežinojo, kada jam laisvadieniai, kaip nežino ir iki šiol. Neturi jo darbo grafiko. Viskas vyko rūbinėlėje, kurioje buvo tik jų vaikai. Jie tuo metu buvo nusisukę. Iš karto, kai M. B. ją stvėrė už rankos filmuodamas, ji ranka atsistūmė nuo jo, jokio susistumdymo nei smurto nebuvo. Tada jis atsisuko į vaikus ir ėmė klausinėti vaikų, ar jie matė kaip mama muša tėtį. Tauras linktelėjo galvytę. Policija į mokyklą nebuvo iškviesta. Paprašė, kad M. B. išeitų iš patalpos. Jis ir anksčiau buvo lankęsis mokykloje, ėjo pas direktorę. Tą kartą direktorės nebuvo, buvo tik pavaduotoja, kuri pasakė jam palikti patalpas ir asmeninius santykius aiškintis namuose. M. B. buvo blaivus, bet labai agresyvus (b. l. 55-61).

Teismo posėdyje M. B. paaiškino, kad 2018-12-21 iš ryto paskambino į darželį pasiteirauti, ar vaikai yra darželyje. Paaiškėjo, kad darželyje vaikų nėra. Mažesniam vaikui reikalingas logopedas, G. B. vengia bendrauti su darželio auklėtojomis. Jis dažnai skambina į darželį pasitikslinti, ar vaikai darželyje. Tą dieną vaikų nebuvo darželyje. Nustebo. Tada paskambino G. B. direktorei paklausti, ar G. B. vaikus atsivedė į darbą. Direktorė teigė, nežinanti, ar G. B. pasiėmė vaikus į darbą. Direktorė pasakė, kad pasidomės ir paskambins. 2018-12-21, apie 10 val., atvyko į G. B. darbą. Tuo metu buvo pertrauka. Atėjo į jos klasę. Žmonos klasėje nebuvo, nes ji buvo iškviesta pas direktorę pasiaiškinti dėl savo veiksmų. Paklausė vaikų, ar eis su juo namo. Jie apsirengė. Jis pradėjo filmuoti, nes buvo tris kartus melagingai kviesta policija jo atžvilgiu. Nori apsiginti nuo terorizavimo. G. B., pasiaiškindama dėl to, kad nevedė vaikų į darželį, sakė, kad vaikai susirgo. Vaikų paklausė, ar jie serga. T. pasakė, kad skauda gerklytę. N. irgi. Tada jis G. B. paklausė, kodėl ji vaikų nevežė į polikliniką. Ji atsakė, kad jei reikės, tai nuveš. Ji žinojo, kad važiuos pas vaikų teisių specialistus. 2018-12-21, 14 val., buvo abu vaikų teisių tarnyboje. G. B. jam neleido pasiimti vaikų. Vengė duoti vaikų rūbelius. Liepė nefilmuoti, nes tai yra ugdymo įstaiga, sakė, jog jis trukdo rengti pamokas. Jai pasakė, kad nuveš vaikus į gydymo įstaigą. Bandydamas save apsaugoti, filmavo. Ji grasino, kad iškvies direktorę. Jis darė ne vaizdo įrašą, bet, pasirodo, garso įrašą. Nuleido telefoną ir tuo momentu G. B. pastebėjo, kad daro garso įrašą. Ji smūgiavo jam į veidą, jis pasilenkė ir ji pataikė į petį. Vaikai viską matė. Buvo iškviesta policija, tačiau policijos nesulaukė, nes jau buvo išvažiavęs į gydymo įstaigą. Policija atvažiavo į gydymo įstaigą. Pasakė jiems, kad G. B. jam nesukėlė fizinio skausmo. Tiksliau, G. B. jam sukėlė fizinį skausmą, bet ne tokį, kad būtų pradėta baudžiamoji byla. Vyresnėlis sūnus buvo labai išsigandęs. Paklausė vaikų, ar matė, kaip mamytė muša tėtį. Tauras išsigandęs žiūrėjo į žmoną. Pasakiau vaikams nemeluoti, sakyti tiesą. G. B. jam trenkė. Jai pasakė: „Ką tu darai?“. Pas ją yra išsaugotas įrašas, kur ji filmavo. Vaikai pasakė, kad nori važiuoti su tėvu. Šiuo metu skiriasi. Jam trūko kantrybė, dėl G. B. smurtavimo prieš vaikus. Jo siekis apginti vaikus, galų gale pamokyti ją. Jei teismas nuspręstų skirti nuobaudą, gal ateityje ji geriau auklės vaikus. Tiki, kad ji po šio įvykio tinkamiau auklės vaikus, elgsis geriau. G. B., kaip mama, netinkama, jai trūksta įgūdžių. Skyrybų byloje bando prisiteisti vaikus savo naudai.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus M. B. nurodė, kad nepamena, ar kreipėsi į vaikų teises dėl netinkamo G. B. elgesio. Iš karto po smūgio kvietė policiją, kai tik grąžino vaikų striukes. Konflikto metu vaikai buvo toje pačioje patalpoje. Rūbinėje buvo keturiese. Jis bendravo ramiu tonu, ji bendravo pakeltu tonu. G. B. dėl įrašo neprieštaravo. Ji nieko nepasakė, tik pasakė: „vėl filmuoji“. Jeigu ji būtų nesutikusi, jis vis tiek būtų filmavęs. G. B. filmuoti raštiško sutikimo nebuvo. Tuo metu, kai prasideda įrašas, jis vaikų nerengė. Tuo metu nebuvo striukių. G. B. vaikų striukes atnešė vėliau, jau po smūgio sudavimo (b. l. 55-61).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10.10 val., skambučiu kreipėsi M. B., kuris nurodė, jos žmona, nusivežė į darbą, (duomenys neskelbtini) mokyklą, sergančius jų bendrus vaikus 6 ir 4 m. Pranešėjas su žmona gyvena atskirai. Pranešėjas atvažiavo pasiimti vaikų, veža pas gydytoją. Nori užfiksuoti, kad žmona netinkamai rūpinasi vaikais, kad trenkė jam į petį. Pranešė dėl informacijos, nori kad policija su juo susisiektų. Pirminiais duomenimis nustatyta, kad smurto nebuvo, įvyko žodinis konfliktas tarp pranešėjo M. B. ir jo žmonos G. B.. Konfliktas įvyko dėl vaikų – N. B. ir T. B., nes, pranešėjo teigimu, G. B. blogai prižiūri vaikus ir sergančius nuvedė į savo darbo vietą į mokyklą. Minėto konflikto metų G. B. sudavė M. B. į peties sritį, bet M. B. pareiškė, kad fizinio skausmo jam sukelta nebuvo. M. B. paaiškino, kad pranešė apie minėtą incidentą dėl informacijos. Visi įvykio dalyviai blaivūs, vaikai tvarkingi ir prižiūrėti. Dėl vaikų priežiūros M. B. 2018-12-21, 15val., vyksta į iš anksto numatyta vizitą pas vaikų teisių apsaugos tarnybą. Š. M pretenzijų neturi (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. V. 2018 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 12 val. 20 min., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėjo žmona, nusivežė į darbą – (duomenys neskelbtini) mokyklą sergančius vaikus 6 ir 4 m. Pranešėjas su žmona gyvena atskirai. Pranešėjas atvažiavo pasiimti vaikų, veža pas gydytoją. Nori užfiksuoti, kad žmona netinkamai rūpinasi vaikais, kad trenkė jam į petį. Pranešė dėl informacijos, nori kad policija su juo susisiektų. Susisiekus su pranešėju, paaiškėjo, kad jis yra Lazdynų poliklinikoje. Nuvykus į vietą, M. B. paaiškino, kad smurto nebuvo – įvyko žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos dėl vaikų. Pranešėjo teigimu, G. B. blogai prižiūri vaikus ir sergančius nuvedė į savo darbo vietą į mokyklą. Minėto konflikto metų G. B. sudavė M. B. į peties sritį bet M. B. pareiškė, kad fizinio skausmo jam sukelta nebuvo. M. B. paaiškino, kad pranešė apie minėta incidentą dėl informacijos. Pranešėjas M. B. blaivus, vaikai tvarkingi prižiūrėti. Dėl vaikų priežiūros M. B. 2018-12-21, 15 val., vyksta į iš anksto numatyta vizitą pas vaikų teisių apsaugos tarnyba. Š. m pretenzijų neturi (b. l. 9).

Iš M. B. pateikto garso įrašo „gintares mokykloje.mp3“, kurį padarė būdamas G. B. darbovietėje, nustatyta, kad tarp pareiškėjos G. B. ir M. B. vyksta konfliktas dėl į mokyklą atvestų vaikų. Iš garso įrašo galima suprasti, jog konfliktas vyksta vaikų akivaizdoje, konflikto metu G. B. kaltina vyrą užlaužus jai ranką, o M. B. teigia, kad ji jam sudavė (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas.

G. B. kaltinama pažeidusi vaiko teises, o būtent VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, kuriuose nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais: 1) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą; 2) teisės viršenybės – vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais; VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nutarimu G. B. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji 2018 m. gruodžio 21 d., apie 10 val., barnio su vyru metu, priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią, o būtent, nesukeldama fizinio skausmo, sudavė M. B. į peties sritį savo vaikų – N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje.

Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina G. B. kaltės padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas atsižvelgiant iš esmės tik į M. B. pareiškimą bei jo paaiškinimus, jog konflikto metu vaikų akivaizdoje jam sudavė G. B., neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai.

G. B. tiek tyrimo metu, tiek apklausta teisme dėl įvykio aplinkybių davė nuoseklius parodymus, apklausta paaiškino, kad M. B., iš anksto nepranešęs, atėjo į jos darbovietę ir pradėjo filmuoti vaikų akivaizdoje. Tuo metu mokiniai buvo klasėje. Jos ir M. B. vaikai buvo rūbinėlėje. Vyras reikalavo paaiškinti, kodėl vaikai ne darželyje, kodėl sergančius vaikus atsivedė į darbą. Buvo chaosas, M. B. reikalavo atiduoti vaikus čia ir dabar, atnešti jų rūbelius. Ji paprašė M. B., kad išeitų, nes tai ugdymo įstaiga, kurioje negalima filmuoti, kalbėti pakeltu tonu. Kadangi ji M. B. nesutiko paaiškinti, tada jis ją griebė už rankos ir kita ranka filmuodamas ją tempė už rankos pas direktorę. Ji ranka jį atstūmė. Viskas vyko rūbinėlėje, kurioje buvo tik jų vaikai, kurie tuo metu buvo nusisukę. G. B. neigė smurtavusi prieš sutuoktinį.

Iš bylos duomenų bei teismo informacinės sistemos LITEKO matyti, kad tarp G. B. ir M. B. vyksta civilinis ginčas dėl išlaikymo priteisimo (civilinė byla Nr.e2-3341-981/2019). Kaip patvirtino abi konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai buvo įtemti ir iki nagrinėjamo įvykio. Iš garso įrašo taip pat galima daryti išvadą, apie įtemptus tėvų santykius ir perdėtą reakciją į esančią situaciją. Teismo posėdžio metu G. B. teigė atstūmusi nuo savęs M. B., tačiau tik po to, kai jis sugriebęs jai už rankos bandė ją tempti. Nors Institucija nurodo, jog G. B. kaltę patvirtina M. B. pateiktas garso įrašas „gintares mokykloje.mp3“, kurį padarė būdamas G. B. darbovietėje, tačiau, vertinant šį garso įrašą, kategoriškai teigti, jog jis patvirtina G. B. kaltę nėra pagrindo. Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad tarp pareiškėjos ir M. B. vyksta žodinis konfliktas dėl į mokyklą atsivestų vaikų. Iš garso įrašo galima suprasti, jog konfliktas vyksta vaikų akivaizdoje. Vėliau konflikto metu G. B. kaltina vyrą užlaužus jai ranką, po to M. B. teigia, kad ji jam sudavė. Tai yra iš esmės minėtas įrašas nepaneigia pareiškėjos iškeltos versijos, jog M. B. sugriebus jai už rankos ir bandant ją tempti pas direktorę, ji jį nuo savęs atstūmė. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant iš byloje esančio garso įrašo bei pačios susidariusios situacijos, o būtent to, kad M. B. atvyko į G. B. darbovietę (mokymo įstaigą) aiškintis santykių ir tai darė vaikų akivaizdoje, patvirtina, jog šio asmens elgesys buvo provokuojantis, netinkamas (iš garso įrašo matyti, kad vaikai buvo nuteikinėjami prieš mamą, teigiama, jog ji negerai juos auklėja, vaikams tylint, jų vis reikalaujama atsakyti į klausimą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Institucijos minimą VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, tai yra tiek mama, tiek tėtis.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog G. B. savo veiksmais būtų pažeidusi vaikų teises, t. y. priešingai vaiko interesams panaudojo tėvų valdžią ir taip padariusi neigiamą įtaką savo mažamečiams vaikams kaltinime nurodytu laikotarpiu. Iš garso įrašo matyti, jog vaikai į tėvų konfliktą nesureagavo, nepravirko ar kitaip išreiškė savo susijaudinimą, išgąstį ar kt. Be to, kaip nurodyta nutarime, tai patvirtino teisme ir pats M. B., pareiškėjos veiksmas – sutuoktinio atstūmimas, nesukėlė jam net fizinio skausmo.

Institucijos atsiliepime nurodyti argumentai yra nesusiję su pareiškėjai pateiktu kaltinimu, todėl atsiliepimo argumentų, susijusių su vaikų sveikatos būkle, teismas nenagrinėja.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

Atsižvelgus į susidariusią situaciją apibūdinančių aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik pareiškėjos veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys (jau kurį laiką tarp tėvų vykstantis civilinis procesas, santykių konfliktiškumas), veiksmų tikslas ir kryptingumas mažamečių atžvilgiu, darytina bylos medžiaga pagrįsta išvada, kad G. B. subjektyvinės pusės požymis – tyčia nebuvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą, todėl vertinti aptartą pareiškėjos elgesį ANK 73 straipsnio 1 dalies normos prasme būtų neadekvatu ir neproporcinga, todėl G. B. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

G. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. nutarimą, kuriuo G. B. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.