Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-08-14 · Civilinė byla Nr. eB2-423-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
eB2-423-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00288-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-970-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00288-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 117.1; 126.2; 126.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. G. individualiai įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (toliau – VSDFV Šilalės skyrius) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. G. individualiai įmonei (toliau – A. G. IĮ). Pareiškime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, individualių (personalinių) įmonių savininkai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai už apdraustuosius privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau atsakovė nuo 2002 m. birželio mėnesio tinkamai nevykdo pareigos sumokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius. Pažymėjo, kad nuo 2000 m. spalio 26 d. atsakovei buvo taikomos įvairios priverstinio poveikio priemonės – bankams į atsakovės asmenines sąskaitas pateikti mokėjimo nurodymai, skolos išieškojimo vykdymas perduotas antstoliui, 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 923 skolos išieškojimas nukreiptas į A. G. gaunamą pensiją. Skola iš pensijos buvo išieškoma iki 2010 m. sausio 18 d., iki baigėsi pensijos paskyrimo terminas, bankas pagal mokėjimo nurodymus skolos išieškojimą vykdė iki 2012-11-05 nes daugiau sąskaitose nebuvo lėšų. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (8.2)10NS-21 informavo atsakovę apie tai, kad įmonei per 30 dienų nesumokėjus skolos ieškovui, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė skolos nesumokėjo, ieškinio surašymo dienai atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudaro 8609,41 Lt. Atkreipė dėmesį, kad įmonei nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. suteiktas likviduojamos įmonės statusas, įmonės vardu registruoto turto nėra, todėl ieškovo nuomone, atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl nemokumo. Prašė skirti įmonės administratoriumi UAB „TURTO VALDYMAS“ (1-2 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovę A. G. IĮ per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą dėl pareikšto reikalavimo bei šiuos dokumentus: įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškinamuosius raštus (arba kitas įstatymo nustatyta tvarka teikiamas įmonės ataskaitas), pradelstų kreditorinių ir debitorinių reikalavimų (įsipareigojimų) sąrašus, nurodant skolų grąžinimo terminus 2013 m. gruodžio 31 dienai ir 2014 m. birželio 30 dienai, duomenis apie darbo užmokesčio įsiskolinimą 2014 m. birželio 30 d., duomenis apie visą turimą turtą, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ) 2013 m. gruodžio 31 dienai ir birželio 30 dienai, teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka 2014 m. birželio 30 dienai, įmonės rejestro registravimo dokumentus bei kita (16-17 b.l.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 123 straipsnio 4 dalis numato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai nurodyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (LR CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (LR CPK 123 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytina, kad atsakovei nutartis įteikta tinkamai (35-36 b.l.). Bylos duomenimis, iki nutartyje nustatytos datos atsakovė nutarties įpareigojimų neįvykdė ir nepateikė teismui duomenų, kurie yra svarbūs nustatant įmonės turtinę padėtį ir vertinant įmonės mokumą ar nemokumą, todėl teismas spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei remiasi valstybinės įmonės (toliau - VĮ) „Registrų centras“ pateikta informacija (LR CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nuo įmonės įregistravimo 1999 m. balandžio 20 d. nėra teikusi Juridinių asmenų registrui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų (28-30 b.l.). Nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą, likvidatoriumi paskirtas A. G. (29 b.l.). VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis A. G. IĮ nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (31-32 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimas ieškovui VSDFV Šilalės skyriui sudaro 8609,41 Lt (1-2 b.l.). Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, A. G. IĮ 2014 m. birželio 30 dienai įsiskolinimo valstybės ir savivaldybių biudžetams neturėjo, deklaracijų už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. įmonė nėra pateikusi (34 b.l.).

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skolos sudaro 8609,41 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti, jokio turto įmonė neturi, veiklos nebevykdo nuo 2010 metų, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei A. G. IĮ keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirtinas įmonės administratorius. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).

Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „TURTO VALDYMAS“. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių UAB „TURTO VALDYMAS“ negalėtų būti A. G. IĮ administratoriumi. Teismui pateikta deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (9 b.l.), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad A. G. IĮ pretenduojanti administruoti UAB „TURTO VALDYMAS“ atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui (33 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Įmonės administratoriumi skirtina UAB „TURTO VALDYMAS“, įmonės kodas 123931037, buveinė – Parko g. 9-50, Buivydiškės, Vilniaus r.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą A. G. individualiai įmonei, įmonės kodas 172431619, buveinės adresas Kosmonautų g. 7, Raseiniai.

Bankrutuojančios A. G. individualios įmonės administratoriumi paskirti UAB „TURTO VALDYMAS“, įmonės kodas 123931037, buveinė – Parko g. 9-50, Buivydiškės, Vilniaus r., įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA182, pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos sutikimas.

Areštuoti A. G. individualiai įmonei, įmonės kodas 172431619, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl A. G. individualios įmonės turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti A. G. individualiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti A. G. individualios įmonės turtą.

Nustatyti terminą A. G. individualios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių UAB „TURTO VALDYMAS“, sužinojus apie iškeltas bylas A. G. individualiai įmonei, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš A. G. individualios įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti A. G. individualios įmonės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos A. G. individuali įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą A. G. individualiai įmonei bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Vilija Valantienė