- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2-7104-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01821-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saugsta“
- Advokatai
- Donata Slavinskaitė, Arūnas Kriukas
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Arūnui Kriukui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugsta“ atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei-Gargasei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugsta“ dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saugsta“ 1 161,15 Eur draudimo žalą, 13,55 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad atsakovė pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. atsakovė nurodė, jog „Įvykio vieta: Kelias Šeduva-Jonava 59 km. Įvykio aplinkybės: Kelyje vyravo stiprus rūkas, ko pasekoje automobiliu „kabinau“ kelkraštį ir nunešė į šalikėlę ir sustojau atsimušęs į gelžbetonio šulinį. Įvykus smūgiui, automobilis užgeso, bandžius kurti, automobilis nebesikūrė. Policijai pranešta nebuvo, kadangi „pagalbos kelyje darbuotojas“ sakė jog nereikia. Kadangi nėra nukentėjusių asmenų ir kito turto“. Minėto įvykį ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu, be jau nurodytų įrodymų, taip pat patvirtina: Apžiūros-defektų aktas; Fotolentelė; Remonto sąmata 1 503,85 Eur sumai; Pranešimas dėl 1 383,85 Eur žalos atlyginimo; Banko sąskaitos išrašas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2024 m. sausio 18 d. įvykį pripažino draudiminiu ir atsakovei (draudėjui), atskaičius 120,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1383,85 Eur (1 503,85 Eur – 120,00 Eur). Visgi, vėliau ieškovei kilo įtarimų, jog draudimo išmoka atsakovei (draudėjui) išmokėta nepagrįstai, kadangi atsakovė (draudėjas) dėl savo nesąžiningų veiksmų suklaidino ieškovę. Todėl ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadą MV 2024-28, kurioje nurodyta tokios išvados: 1) Automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo sugadinimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.3 p.: jo priekinės dalies pažeidimai iš dalies galėjo susidaryti 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu, jam atsitrenkus į betoninį šulinį, tačiau dalis sugadinimų (pvz., priekinio bamperio sijos deformacijos) negalėjo susiformuoti vien dėl 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio. Tyrimui nepateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti variklio sugadinimų pobūdį. Priimant prielaidą, kad Automobilio variklis turi jo valdytojo deklaruojamus pažeidimus („užkalė variklis, ...neprasisuka alkūninis velenas“), tai juos, labai tikėtina, lėmė (detalizavimas – 2.4 p.): i. tepimo sąlygų sutrikimas trinties porose „alkūninio veleno kakliukai – jo įdėklai“, dėl šių detalių susidėvėjimo, arba dėl pašalinių dalelių patekimo į variklio tepimo kanalus; ii. turbokompresoriaus ašies ir jos įvorių didesnis susidėvėjimas, lėmęs didesnio alyvos kiekio patekimą į dirbančio variklio cilindrus. 2) Automobilio „VW Touareg “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio deklaruojamų sugadinimų negalima pagrįsti jį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, nes: i. sprendžiant iš Automobilio išorinių sugadinimų pobūdžio, nėra pagrindo teigti, kad jo variklio alkūninio veleno priekinis galas patyrė tiesioginį didesnį smūgį kryptimi iš priekio; ii. variklio gedimas dėl tariamo hidrosmūgio būtų galimas, jei į variklio cilindrus būtų patekęs didesnis variklinės alyvos kiekis – dėl turbokompresoriaus ašies bei jos įvorių susidėvėjimo ir šiuo atveju variklio gedimo priežastimi būtų natūralus šių detalių sudilimas; iii. sprendžiant iš Automobilio priekinės dalies sugadinimų pobūdžio ir intensyvumo, jo greitis atsitrenkiant į šulinį buvo nedidelis (eksperto vertinimu – ne didesnis kaip 15 km/h) ir Automobilį veikiantis dinaminis poveikis negalėjo lemti staigaus tepimo sąlygų pablogėjimo, arba staigaus turbokompresoriaus detalių susidėvėjimo; iv. įvertinant įvykio vietoje matomą Automobilio priekinio kairio rato pėdsaką (detalizavimas – 2.1 p.), Automobilio atsitrenkimas į betoninį šulinį įvyko, labai tikėtina, kitomis sąlygomis nei tai deklaruoja Automobilį vairavęs asmuo. Remiantis tuo, ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei (draudėjui) ir raštą, kuriame ieškovė nurodė, jog 2024 m. sausio 18 d. įvykis pripažintas nedraudiminiu.
3. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovė nepagrįstai gavo draudimo išmoką, kadangi atsakovė dėl savo nesąžiningų veiksmų pateikė ieškovui neteisingus duomenis (suklastojo duomenis) apie tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, kurios leidžia ieškovei teigti, jog atsakovė inscenizavo atsitrenkimą į betoninį šulinį, kad gautų draudimo išmoką už neva įvykio metu sugadintą transporto priemonę. Be to, atsakovė „atsisakė“ reikalavimo dėl draudimo išmokos už automobilio variklį tik jau po to, kai buvo gauta atsakovui visiškai nepalanki UAB „Impulsana“ 2024 m. balandžio 17 d. išvada.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2024 m. sausio 18 d. atsakovės transporto priemonei nuslydus nuo kelio ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, atsakovė pagrįstai kreipėsi ieškovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2024 m. kovo 1 d. ieškovė įvertino atsakovei padarytą žalą, ką patvirtina ieškovės teikiama žalos sąmata, ir 2024 m. kovo 4 d. draudimo išmoka buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Pervedus išmoką ir atsakovei pradėjus remontuoti transporto priemonę, paaiškėjo aplinkybės, kad buvo papildomų apgadinimų, kurie nebuvo paskaičiuoti ieškovės pateiktoje 2024 m. kovo 1 d. Žalos sąmatoje, todėl atsakovė 2024 m. kovo 7-8 dienomis susirašinėjo el. laiškais su atsakingu ieškovės darbuotoju ir pateikė ieškovei prašymą papildomai įvertinti transporto priemonei padarytą žalą, tačiau iš esmės atsakovė nereiškė papildomo prašymo išmokėti papildomą draudimo išmokos sumą. Ieškovė tik tuomet pareiškė norą automobilį apžiūrėti gyvai, o vėliau kreipėsi į sau palankią UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio ištyrimo, su kuria ieškovė nuolat bendradarbiauja dėl eismo įvykių išvadų pateikimo tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek civilinėse bylose. Pateikta eksperto išvada buvo surašyta automobilio gyvai nepažiūrėjus, atsakovės neapklausus, remiantis tik ieškovės pateiktomis ekspertui nuotraukomis. Ieškovė, registravus atsakovei draudiminį įvykį, jeigu jai kilo abejonių dėl šio eismo įvykio, turėjo nedelsdama atlikti transporto priemonės apžiūrą gyvai ir kreiptis į ekspertus, tačiau to nedarė.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Automobilis jau turėjo variklio gedimą. Išmoka buvo tik už priekines detales, jų apgadinimą, bet atsakovė norėjo, kad ir už variklio gedimą būtų atlyginta. Atsakovė vis domėjosi, ar atlygins ir už variklį, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl išvados. Liudytojas G. Z. patvirtino, kad buvo pakartotina apžiūra atlikta 2024 m. balandį. Atsakovės teikiamos aplinkybės skiriasi (rūkas, kabino kelkraštį, paskui teigė, kad buvo šlapdriba ir į provėžas pateko). Automobilį pirmiausia atsakovės servisas apžiūrėjo. Ieškovės atstovas automobilio iki išvados neapžiūrėjo, nes atsakovė sakė nuveš į savo servisą. Žalą draudikas vertino pagal nuotraukas.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovė yra stiprioji sutarties šalis. Ieškovė turėjo iškart išsiaiškinti dėl įvykio, galėjo nuvykti į įvykio vietą. Ieškovei iš pradžių nebuvo abejonių dėl įvykio. Atsakovė niekada nereikalavo išmokos papildomos, tiesiog paklausė dėl kitų defektų. Draudikas neatliko pareigos išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Dėl sumos ginčo nėra. Nėra įrodymų, kad įvykis inscenizuotas. Grindžia tik eksperto išvada, bet tai tik rašytinis įrodymas. Pats ekspertas teigia, kad galimai, tikėtina, tai tik prielaidos. Iš nuotraukų matyti, kad blogos oro sąlygos. Jei buvo smūgis, automobilis galėjo nesikurti. Oro pagalvės galėjo ir neiššauti, gal net nėra oro pagalvių automobilyje. Ekspertizės iš nuotraukų padaryti neįmanoma. Ieškovė pradžioje nesiėmė jokių veiksmų dėl pripažinimo nedraudiminiu įvykiu. Tik kai pamatė, kad gal bus daugiau žalos, tik tada ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į ekspertą.
7. Liudytojas G. Z. (draudimo žalos ekspertas) 2024 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. balandžio 11 d. surašė automobilio defektų aktą, automobilis buvo iš dalies suremontuotas. Jis apžiūrėjo įvykio vietą balandžio mėnesį. Pirmiau atliekama apžiūra, surašomi defekto aktai, o paskui išmokama žala. Pirminė automobilio apžiūra jau buvo atlikta autoservise.
8. Liudytojas A. Š. 2025 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „Juta“ Kėdainiuose. Paaiškino, kad automobilis nebuvo atvežtas į servisą, automobilis nevažiavo. Klientas nusivežė jį prie automobilio, automobilis nebuvo ardytas, jis padarė orientacinę sąmatą. Nebuvo vietos servise remontui, kad galima būtų išardyti ir detaliai apžiūrėti. Kai automobilį atveža į servisą, tada apžiūri jį pilnai, o kai neardo, dar tik orientacinę sąmatą. Atsakovės atstovas nepaaiškino, kodėl neatvežė automobilio į servisą, jis pasakė, kad neturi vietos priimti jo automobilio, nes buvo eilė. Ne eismo įvykio vietoje automobilis buvo, mašina jau buvo parvežta, variklis nesikūrė.
Faktinės bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė apdraudė atsakovės transporto priemonę – lengvąjį automobilį VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių savanoriškuoju draudimu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. GJELT 4081156.
10. 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. draudėjas nurodė, jog „Įvykio vieta: Kelias Šeduva-Jonava 59 km. Įvykio aplinkybės: Kelyje vyravo stiprus rūkas, ko pasėkoje automobiliu „kabinau“ kelkraštį ir nunešė į šalikėlę ir sustojau atsimušęs į gelžbetonio šulinį. Įvykus smūgiui, automobilis užgeso, bandžius kurti, automobilis nebesikūrė. Policijai pranešta nebuvo, kadangi „pagalbos kelyje darbuotojas“ sakė, jog nereikia. Kadangi nėra nukentėjusių asmenų ir kito turto“.
11. Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. įvykį pripažino draudiminiu ir atsakovei (draudėjui), atskaičius 120,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1 383,85 Eur (1 503,85 Eur – 120,00 Eur).
12. Atsakovės teigimu, pradėjus remontuoti transporto priemonę, paaiškėjo aplinkybės, jog buvo papildomų apgadinimų, kurie nebuvo paskaičiuoti ieškovės pateiktoje 2024 m. kovo 1 d. Žalos sąmatoje, todėl atsakovė 2024 m. kovo 7-8 dienomis susirašinėjo el. laiškais su atsakingu ieškovės darbuotoju ir pateikė ieškovei prašymą papildomai įvertinti transporto priemonei padarytą žalą.
13. Ieškovei kilo įtarimų, jog draudimo išmoka atsakovei (draudėjui) išmokėta nepagrįstai, todėl 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadą MV 2024-28, kurioje nurodyta: „1. Automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo sugadinimų susidarymo mechanizmas detalizuotas tiriamosios dalies 2.3 p.: jo priekinės dalies pažeidimai iš dalies galėjo susidaryti 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu, jam atsitrenkus į betoninį šulinį, tačiau dalis sugadinimų (pvz., priekinio bamperio sijos deformacijos) negalėjo susiformuoti vien dėl 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio. Tyrimui nepateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti variklio sugadinimų pobūdį. Priimant prielaidą, kad Automobilio variklis turi jo valdytojo deklaruojamus pažeidimus („užkalė variklis, ...neprasisuka alkūninis velenas“), tai juos, labai tikėtina, lėmė (detalizavimas – 2.4 p.): - tepimo sąlygų sutrikimas trinties porose „alkūninio veleno kakliukai – jo įdėklai“, dėl šių detalių susidėvėjimo, arba dėl pašalinių dalelių patekimo į variklio tepimo kanalus; - turbokompresoriaus ašies ir jos įvorių didesnis susidėvėjimas, lėmęs didesnio alyvos kiekio patekimą į dirbančio variklio cilindrus. 2. Automobilio „VW Touareg “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio deklaruojamų sugadinimų negalima pagrįsti jį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, nes: - sprendžiant iš Automobilio išorinių sugadinimų pobūdžio, nėra pagrindo teigti, kad jo variklio alkūninio veleno priekinis galas patyrė tiesioginį didesnį smūgį kryptimi iš priekio; - variklio gedimas dėl tariamo hidrosmūgio būtų galimas, jei į variklio cilindrus būtų patekęs didesnis variklinės alyvos kiekis – dėl turbokompresoriaus ašies bei jos įvorių susidėvėjimo ir šiuo atveju variklio gedimo priežastimi būtų natūralus šių detalių sudilimas; - sprendžiant iš Automobilio priekinės dalies sugadinimų pobūdžio ir intensyvumo, jo greitis atsitrenkiant į šulinį buvo nedidelis (eksperto vertinimu – ne didesnis kaip 15 km/h) ir Automobilį veikiantis dinaminis poveikis negalėjo lemti staigaus tepimo sąlygų pablogėjimo, arba staigaus turbokompresoriaus detalių susidėvėjimo; - įvertinant įvykio vietoje matomą Automobilio priekinio kairio rato pėdsaką (detalizavimas – 2.1 p.), Automobilio atsitrenkimas į betoninį šulinį įvyko, labai tikėtina, kitomis sąlygomis nei tai deklaruoja Automobilį vairavęs asmuo“.
14. Ieškovė išsiuntė pretenziją atsakovei ir raštą, kuriame nurodė, jog 2024 m. sausio 18 d. įvykis pripažintas nedraudiminiu: „Apibendrinant surinktą informaciją galima teigti, kad pateiktos įvykio aplinkybės neatitinka deklaruotų, sugadinimai (variklio) nesuderinami su įvykio aplinkybėmis ir tikėtina tyčiniu nuvažiavimu nuo kelio. Pažymime, kad vadovaujantis Taisyklių I dalies 5 skyriaus „Nuo ko nedraudžiame (nedraudžiamieji įvykiai)“ 5.6 punktu „jei žala susijusi su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, Jūs ar naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį, jo padarinius ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Apgailestaujame, tačiau dėl aukščiau paminėtos priežasties negalime atlyginti žalos dėl Jums priklausančio automobilio sugadinimo“.
15. Atsakovė el. paštu ieškovei nurodė: „Sveiki, dėl įvykio, registruoto 2024.01.18. Automobilio išoriniai pažeidimai susidarė įvykio metu. Juos taip pat įvertino ir jūsų siųstas draudimo ekspertas, kuris apžiūrėjo automobilį ir įvykio vietą. Iš karto buvo manyta, kad variklio gedimas susijęs su autoįvykiu. Vėliau jūsų tyrėjau rašėme, jog išsiaiškinome, kad tai nėra susiję. Ilgą laiką negalėjome tvarkyti automobilio, jūsų tyrėjas neleido nieko daryti su automobiliu, tad patyrėme didelių nepatogumų. Atsižvelkite į tai, jog draudžiame nemažai automobilių jūsų draudimo bendrovėje. Todėl prašome palikti išmokėtą įmoką, kadangi išorinės dalys yra tvarkomos“.
16. Teismas siūlė šalių atstovams teikti prašymus dėl ekspertizės byloje skyrimo. Ieškovė nurodė, kad neprašo skirti teismo ekspertizės, kadangi laikosi pozicijos, jog byloje yra pakankamai įrodymų bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog automobilio atsitrenkimas į betoninį šulinį įvyko, labai tikėtina, kitomis aplinkybėmis, nei deklaruoja automobilį vairavęs asmuo.
17. Atsakovė nurodė, kad nereiškia prašymo skirti teismo ekspertizę, nes toks prašymas yra netikslingas ir objektyviai negali būti įgyvendintas, nes pabendravus telefonu su ekspertais, įrašytais į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų sąrašą, dirbančiais su eismo įvykio ekspertizėmis, dauguma jų nurodė, kad automobilis yra per senas (automobilio pagaminimo data – 2008 m.), kad byloje būtų galima atlikti teismo ekspertizę vien iš pateiktų nuotraukų. Taip pat ekspertai nurodė, kad jeigu būtų susidūrę keli automobiliai, dar būtų galimybė iš nuotraukų vertinti jų sugadinimo mastą, atlikti skaičiavimus, ar galėjo sugadinimai kilti jiems susidūrus, tuo tarpu esant vienam automobiliui, sunku būtų įvertinti, ar įvykis yra inscenizuotas.
Dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo
18. Asmuo, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos, sudaro draudimo sutartį su draudiku, kuris įsipareigoja kompensuoti draudėjo patirtus nuostolius, įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kai draudikas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šią įstatymo normą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Draudikas gali būti atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik esant tam tikroms sąlygoms. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (pvz., Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012 m. gruodžio 22 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, įvertinusi atsakovei padarytą žalą pagal 2024 m. kovo 1 d. Žalos sąmatą, 1 383,58 Eur draudimo išmoką atsakovei sumokėjo 2024 m. kovo 4 d., pinigines lėšas pervesdama atsakovei.
20. Atsakovei su prašymu papildomai įvertinti transporto priemonei padarytą žalą pasikreipus į ieškovę, pastaroji nusprendė pakeisti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir įvykio pripažinimo nedraudiminiu, motyvuojant tuo, kad žala draudėjui atsirado dėl draudėjo tyčios, t. y. duomenys apie įvykį ar jo padarinius buvo klastojami arba kitais būdais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalį, draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal minėto straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju ieškovė, privalo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą.
22. Pažymėtina, kad ieškovė iš pradžių pripažino eismo įvykį draudiminiu, išmokėjo išmoką. Tik vėliau ieškovei kilo įtarimų, jog draudimo išmoka atsakovei išmokėta nepagrįstai, todėl 2024 m. balandžio 15 d. ieškovė kreipėsi į ekspertus, kurie pateikė 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadą MV 2024-28. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas specialisto tyrimas buvo atliktas iš nuotraukų, gyvai neapžiūrėjus nei automobilio, nei apklausus atsakovės atstovo, kuris vairavo automobilį eismo įvykio metu, todėl tokio įrodymo vertinti kaip pakankamo ieškinį tenkinti ar atmesti, nėra pagrindo, taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nepašalino abejonių dėl atlikto tyrimo tinkamumo, nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, nepasiūlė byloje atlikti ekspertizę, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl variklio sugadinimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktoje 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadoje MV 2024-28, kuri laikytina rašytiniu įrodymu, yra nurodoma, kad tyrimui nepateikti objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti variklio sugadinimų pobūdį. Tyrimą atlikęs specialistas šioje išvadoje ne kartą akcentuoja, kad automobilio apgadinimų kilmei nustatyti yra reikalinga detalesnė automobilio apžiūra ir netgi tam tikrų jo dalių išardymas. Išvadą specialistas pateikė vadovaudamasis automobilio nuotraukomis ir atsakovės išvardintais defektais. Dėl šios priežasties automobilio apgadinimų susidarymo mechanizmas pagrįstas spėjimais ir sąlyginėmis išvadomis, nėra patikimų duomenų, ar iš specialistui pateiktų nuotraukų bei atsakovės nurodytų defektų apskritai yra galimybė atlikti tokio pobūdžio tyrimą, kuris buvo atliktas 2024 m. balandžio 17 d. eksperto išvadoje MV 2024-28.
23. Teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti rašytinius paaiškinimus ir/arba papildomus įrodymus, prašymus/nuomones dėl ekspertizės byloje atlikimo. Ieškovė nurodė, kad neprašo skirti teismo ekspertizės, kadangi laikosi pozicijos, jog byloje yra pakankamai įrodymų bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog automobilio atsitrenkimas į betoninį šulinį įvyko, labai tikėtina, kitomis aplinkybėmis, nei deklaruoja automobilį vairavęs asmuo bei automobilio priekinės dalies pažeidimai iš dalies galėjo susidaryti 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio metu, jam atsitrenkus į betoninį šulinį, tačiau dalis sugadinimų (pvz., priekinio bamperio sijos deformacijos) negalėjo susiformuoti vien dėl 2024 m. sausio 18 d. eismo įvykio. Atsakovė nurodė, kad nereiškia prašymo skirti teismo ekspertizę, nes toks prašymas yra netikslingas ir objektyviai negali būti įgyvendintas, nes pabendravus telefonu su ekspertais, įrašytais į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų sąrašą, dirbančiais su eismo įvykio ekspertizėmis, dauguma jų nurodė, kad automobilis yra per senas (automobilio pagaminimo data – 2008 m.), kad byloje būtų galima atlikti teismo ekspertizę vien iš pateiktų nuotraukų. Taigi, šalims neprašant, teismo ekspertizė byloje nebuvo paskirta. Apeliacinės instancijos teismui nurodžius, kad ieškovės pateikta eksperto išvada MV 2024-28 nėra pakankamas įrodymas, darytina išvada, kad vien remiantis šia išvada negalima nustatyti automobilio apgadinimų kilmės, mechanizmo, kadangi atsakymai į minėtus klausimus reikalauja specialių žinių, tačiau, kaip jau nurodyta, įrodinėjamomis aplinkybėmis suinteresuota ieškovė išaiškinta teise skirti byloje ekspertizę nesinaudojo. Ieškovės pateiktas tyrimas buvo atliktas vertinant tik įvykio nuotraukas ir atsakovės nurodytus defektus, kas tikėtina galėjo sąlygoti reikšmingų duomenų stoką. Šiuo atveju dėl tinkamos sugadinto automobilio apžiūros bei sugadinimų fiksavimo atsakomybė atitenka draudimo įmonei, o šios pareigos netinkamas įvykdymas negali būti laikomas pagrindu daryti išvadą, jog eismo įvykis galimai įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė atsakovė ar teigti, kad jo atsiradimas galėjo būti nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų.
24. Ieškovė taip pat akcentavo, kad atsakovė pateikė dvi skirtingas, viena kitai prieštaraujančias, eismo įvykio kilimo aplinkybes (priežastis), t. y. iš pradžių atsakovė nurodė, jog eismo įvykis kilo dėl rūko ir kad „kabino“ kelkraštį ir dėl to nunešė į šalikėlę, o jau 2024 m. balandžio 11 d. nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl šlapdribos ir provėžos. Teismo vertinimu, automobilio valdytojo eismo įvykio metu nurodytos aplinkybės dėl automobilio nuvažiavimo nuo kelio priežasties pačios savaime nepaneigia draudžiamojo įvykio fakto, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė (įvykyje dalyvavęs automobilio valdytojas) tyčia nuslėpė įvykio priežastis arba padarė eismo įvykį, todėl nėra ir pagrindo, remiantis Taisyklių 5.6 punktu, tokį įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės nuvažiavimo nuo kelio priežasties ir oro sąlygų netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas su šuliniu tikrai įvyko ir transporto priemonė buvo apgadinta, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį. Be to, esmines įvykio aplinkybes atsakovė dėstė nuosekliai – įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant sniegui, automobilis nuslydo nuo kelio, atsitrenkė į betoninį šulinį.
25. Kaip jau nurodyta byloje ieškovė privalėjo įrodyti, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei atsakovės nurodomomis aplinkybėmis, dėl ko įvykęs eismo įvykis galėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju ir ko pasėkoje ieškovė būtų atleidžiama nuo pareigos mokėti draudiminę išmoką. Teismas, įvertindamas bylos medžiagą, sprendžia, jog tokių aplinkybių ieškovė neįrodė.
26. Visi kiti ieškovės nurodyti argumentai nėra reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Saugsta“, juridinio asmens kodas 300090285.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.