- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-345-755/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05792-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.4.8Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas
- 3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.e2A-345-755/2019
teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05792-2017-6
2019 m. balandžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-812/2019 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei L. M., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarei Žydrūnei Barovskienei, J. L., R. L., A. K., P. Š., A. Š., P. L. dėl testamentų galiojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. L. teismo prašė pripažinti negaliojančiu A. L. 2017 m. vasario 20 d. sudarytą testamentą, kuriuo palikėjas savo turtą paliko atsakovei L. M., ir pripažinti galiojančiu 2016 m. sausio 13 d. testamentą, kuriuo palikėjas savo turtą paliko ieškovui .
2. Nurodė, kad yra A. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini), sūnėno sūnus. Paaiškino, jog iki 2017 m. vasario 20 d. testamento sudarymo, A. L. buvo sudaręs 2016 m. sausio 13 d. testamentą, pagal kurį po palikėjo mirties visą turtą būtų paveldėjęs ieškovas. Nurodė, kad A. L. pats atsisakė ieškovo pasiūlymo gyventi pas jį, kuris būtų A. L. rūpinęsis ir globojęs, ir gyveno savo gyvenamojoje vietoje, kur jam buvo teikiamos socialinės paslaugos. Apie A. L. mirtį ieškovas sužinojo iš socialinės darbuotojos.
3. Tvirtino, jog 2017 m. vasario 20 d. testamentas testatoriaus buvo sudarytas jam nesupratus savo veiksmų reikšmės, apgaulės, realaus grasinimo įtakoje bei suklydus dėl esminių pasirašomo testamento sudarymo pasekmių. Nurodė, kad A. L. visuomet turėjo tvirtą nuomonę ir aiškiai susiformavusią valią dėl viso turto palikimo giminaičiui – ieškovui. Teigė, kad A. L. testamento sudarymo metu buvo silpnos sveikatos, nuolat sirgo, buvo sunkaus charakterio, uždaro būdo, nebuvo išprusęs ir šviesaus proto. Nurodė, jog atsakovė, trumpą laiką teikusi A. L. socialines paslaugas, turėjo galimybę daryti įtaką šio valios susiformavimui dėl ginčijamo testamento sudarymo, pasinaudoti sunkia testatoriaus sveikatos būkle, įkalbėti, priversti sudaryti testamentą jos naudai. Pažymėjo, kad atsakovė A. L. buvo nepažįstamas žmogus, su kuriuo šis susipažino tik paskutiniais gyvenimo mėnesiais atsakovei teikiant socialines paslaugas.
4. Nurodė, kad A. L. buvo linkęs sudarinėti testamentus skirtingiems ar tiems patiems asmenims, taip siekdamas manipuliuoti testamentiniais įpėdiniais, naudojo testamentus ne kaip priemonę palikti turtą po mirties, o kaip priemonę daryti įtaką testamentiniams įpėdiniams. Teigė, jog A. L. nebuvo teisiškai išprusęs ir nesuvokė testamento teisinių padarinių, o siekis sudaryti testamentą kurios nors socialinės darbuotojos naudai vien tik todėl, kad būtų palaidotas, rodė, kad A. L. klaidingai suprato testamento, kaip vienašalio sandorio, teisines pasekmes ir prigimtį.
5. Teigė, jog pripažinus negaliojančiu 2017 m. vasario 20 d. testamentą, turėtų būti pripažintas galiojančiu 2016 m. sausio 13 d. testamentas, kuriuo A. L. išreiškė tikrąją savo valią, turtą palikdamas ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas, atsižvelgdamas į šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertizės akto išvadose nurodytus teiginius, įvertino kaip neprieštaringus.Teismo vertinimu, jų visumai patvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad A. L. tiek 2016 m. sausio 13 d., tiek 2017 m. vasario 20 d. testamentų sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
8. Sutiko su tuo, kad A. L. pasireiškę tikėtini kliedesiai, pasireiškę įtarimais, kad yra apnuodytas maistas, vagiami tiriamojo daiktai, nesukėlė neadekvataus A. L. elgesio, agresijos, autoagresijos, netrukdė jam gyventi ir suvokti savo veiksmus. Pažymėjo, jog į notarų biurą 2017 m. vasario 20 d. A. L. atėjo savarankiškai, vienas, nelydimas kitų asmenų, adekvačiai atsakinėjo į notarės klausimus, sugebėjo palaikyti prasmingą pokalbį ir išreikšti aiškią valią dėl turto palikimo. Ginčijamo testamento sudarymo metu A. L. buvo socialiai orientuotas, apie sandorį pasakė ne tik atsakovei, bet ir jį prižiūrėjusiai A. T., parodė testamento laikymo vietą
9. Nustatė, jog paskutinius septynis-aštuonis savo gyvenimo mėnesius A. L. rūpinosi tik socialiniai darbuotojai, o artimiausias bendravimo ryšys susiklostė su laikinai paskirta lankyti A. L. atsakove L. M., kuri nenutraukė bendravimo su A. L. iki pat jo mirties, padėjo jam aplankyti ir sutvarkyti mirusių žmonų, kitų jam svarbių žmonių asmenų kapus, kartu apžiūrėjo A. L. pageidaujamą laidojimo vietą, išklausė jo valią dėl kremavimo, parsivežė A. L. į savo šeimą švęsti Kūčių. Nenustatė aplinkybių. kad atsakovė įtakojo A. L. apsisprendimą sudaryti testamentą jos naudai, panaudodama smurtą, apgaulę, grasinimą ar kitokio pobūdžio spaudimą. Darė išvadą, jog susidėjusios faktinės gyvenimiškos aplinkybės logiškai nulėmė A. L. apsisprendimą pakeisti sudarytą testamentą ir palikti turtą ne giminaičiui V. L., kuris juo faktiškai niekada ir nesirūpino, ir kurio naudai testamentas buvo surašytas patarus jo tėvams, tačiau asmeniui, su kuriuo susiklostė pakankamai artimas ryšys. Pažymėjo, kad A. L. ryšiai tiek su jo giminėmis, tiek su žmonos giminėmis buvo gana įtempti, netolerantiški, o jiems galiausiai nutrūkus ir A. L. suvokus to ryšio nutrūkimą ir išgyvenant vienišumą, pasikeitė ir jo valia dėl turto palikimo.
10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad turtas turėjo būti paliktas giminaičiams, kurie tariamai A. L. rūpinosi, kad sprendimas palikti testamentu turtą mažai pažįstamam asmeniui, teikusiam tik socialines paslaugas,buvo neracionalus, neapgalvotas ir įrodo A. L. priklausomybę nuo kitų asmenų, jo neišprusimą, klydimą dėl esminių pasirašomo testamento pasekmių.
11. Netenkinęs pirmojo ieškinio reikalavimo, teismas netenkino ir antrojo reikalavimo, kurį patenkinus, jokios teisinės pasekmės ieškovui nekiltų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
13. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir remdamasis išimtinai netiesioginiais įrodymais, nemotyvuotai neatsižvelgė į ieškovo nurodomas svarbias aplinkybes, kurios patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Teigia, jog nepagrįstai buvo padaryta išvada dėl ginčo testamento atitikimo A. L. valiai apsiribojus vien tik aplinkybėmis, kurios buvo būtent laikotarpiu nuo atsakovės susipažinimo su A. L. 2016 m. rudenį iki A. L. mirties. Nesutinka ir su teismo išvada dėl ieškovo ir A. L. santykių šaltumo, kuri padaryta remiantis tik atsakovės ir jos artimųjų, liudytojų parodymais.
14. Tvirtina, jog ieškovas norėjo padėti A. L. ir pasirūpinti, kad jis gyventų arčiau, jam priimtinoje socialinėje aplinkoje, kur galėtų bendrauti su bendraminčiais ir bendraamžiais, tačiau tarpusavio bendravimą nutraukė pats A. L. tuo metu, kai susipažino su atsakove, o ieškovas objektyviai nebeturėjo galimybės taip pat dažnai, kaip anksčiau bendrauti su A. L..
15. Teigia, kad atsakovė socialines paslaugas teikė trumpą laiką, todėl kelia abejones tikimybė ją tapus tiek artima A. L., kad jis net testamentą sudarė jos naudai, kai tuo tarpu socialines paslaugas ilgesnį laikotarpį teikusių asmenų buvo daugiau.
16. Nurodo, jog A. L. neįprastas elgesys pasireikšdavo ne tik jo artimųjų, tačiau ir kaimynų ir net socialinių darbuotojų atžvilgiu, todėl nebuvo pagrindo teismui daryti išvadą, kad neva artimieji, priešingai nei kiti negerbė A. L., jam nepadėjo, buvo jam netolerantiški, su juo nebendravo ar nesirūpino. Teigia, kad pats A. L. ilgainiui atstumdavo su juo bendraujančius asmenis, apkaltindamas juos nedovanotinais ir sunkiai suvokiamais dalykais, dėl ko aplinkiniai turėjo racionalų pagrindą įsižeisti, nutraukti bendravimą su A. L..
Žemesnės instancijos teismas
17. Atkreipia dėmesį, kad A. L. buvo teikiamos socialinės paslaugos, kas nepatvirtina jam buvus savarankiškam ir rodo, jog A. šis buvo priklausomas nuo aplinkinių,jam buvo reikalinga pagalba.
18. Nurodo, kad atsakovė, laikydamasi socialinės darbuotojos etikos, turėjo vengti bet kokių turtinių ir neturtinių sandorių su A. L. sudarymo, tačiau pasielgė priešingai, savo aktyviais veiksmais (suteikdama reikiamus duomenis testamento sudarymui) ne tik sudarė sąlygas ginčijamo testamento sudarymui, tačiau vėliau netgi pateikė pareiškimą dėl šio palikimo priėmimo.
19. Teigia, kad A. L. sudarytų testamentų didelis skaičius rodo, jog A. L. nebuvo teisiškai išprusęs ir akivaizdžiai nesuvokė testamento teisinių padarinių. Pabrėžia, jog atsakovės paaiškinimai dėl A. L. ketinimo sudaryti testamentą jį prižiūrinčio asmens naudai vien dėl to, kad minėtas asmuo palaidotų A. L., rodo pastarojo klaidingą testamento prasmės suvokimą.
20. Teigia, jog byloje yra prieštaringi A. L. charakterio apibūdinimai, todėl atsakovės pasakojimai apie paskutinį A. L. gyvenimo laikotarpį, apie jų santykių pobūdį, akivaizdžiai nesutampa su kitų asmenų pateikta informacija apie A. L., ir tai verčia kritiškai vertinti atsakovės pasakojimus apie jų gerus santykius ir kitas su ginčijamo testamento sudarymu susijusias aplinkybes.
21. Tvirtina, kad teismas suabsoliutino teismo eksperto išvadas, visiškai nepasisakė dėl byloje esančių A. L. medicininių dokumentų – 2016-02-18 išrašo, kurio teismo ekspertas taip pat nevertino ir dėl jo nepasisakė, tačiau kuriame aiškiai nurodoma „(duomenys neskelbtini)“, kaip diagnozė, o ne kaip siuntimas konsultacijai ar ligos įtarimas.
Atsiliepimas
22. Atsakovė L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
23. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo naujų argumentų, neteikia naujų įrodymų, kartoja pirmosios instancijos teisme nurodytus motyvus ir argumentus.
24. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjimo metu buvo nustatinėjamos aplinkybės, kurios lėmė A. L. apsisprendimą palikti testamentu turtą atsakovei ir kas lėmė jo elgesį, kai jis keitė savo testamentus, taip pat buvo analizuojamas A. L. gyvenimas, jo asmenybė, polinkiai, ligos, santykiai su aplinkiniais. Pažymi, kad A. L. valią nulėmė ginčijamo testamento surašymo metu buvusios aplinkybės, kurias teismas įvardijo kaip visiškai suprantamas ir priimtinas.
25. Nurodo, kad A. L. buvo sudaręs ne vieną testamentą, palikdamas turtą vis kitiems asmenis, ir tai nelaikytina artimų A. L. ir ieškovo santykių įrodymu. Pažymi, jog A. L. testamento institutu naudojosi tam, kad galėtų manipuliuoti asmenimis, kuriems testamentu paliko turtą, tam kad gauti iš jų naudą. Pabrėžia, kad A. L. paliko testamentu turtą atsakovei todėl, kad ja pasitikėjo, ir atsakovė tinkamai įvykdė A. L. pageidavimus, kas rodo, jog A. L. pasirinkimas dėl to, kas juo rūpinsis, kas palaidos, buvo protingo žmogaus, logiškas ir teisingas žingsnis.
26. Paaiškina, jog A. L. žinojo, kad atsakovė buvo trumpai jam paskirta kaip socialinė darbuotoja, bet ir jai išėjus iš šio darbo, palaikė draugiškus santykius ne kaip su socialine darbuotoja, bet kaip su geru, pažįstamu asmeniu, kuriuo pasitikėjo. Pažymi, kad A. L. supratingai priėmė žinią dėl atsakovės laikino išvykimo į užsienį, pats suplanavo atsisakyti socialinių paslaugų teikimo, palaikė ryšius telefonu ir bendravimo programėle.
27. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo bendravimas su A. L. nutrūko ne dėl atsakovės kaltės, bet paties ieškovo valia, ką pats nurodė teismo posėdžio metu. Teigia, jog ieškovas neminėjo A. L. geru žodžiu, šiltų ieškovo ir A. L. santykių nepatvirtino ir ieškovo liudytojai, tik nurodę, kad būtų teisinga testamentu palikti turtą kunigui, nes tokios tradicijos.
28. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad A. L. sveikata buvo prasta ir jam buvo būtina pagalba ir galbūt jis negalėjo daryti sprendimų, nes pats teismo posėdžio metu nurodė bendravęs su A. L. telefonu ir žinojęs, kaip A. L. gyveno, kiek galėjo pats tvarkytis namuose ir pan.
Šalies argumentai
29. Ieškovo teiginys dėl A. L. neapsisprendimo, kam palikti turtą testamentu – atsakovei ar Z. F., kaip tik rodo, jog jis rinkosi ir svarstė, kuri iš jų patikimesnė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L.. 2016 m. sausio 13 d. Panevėžio m. 2-ojo notarų biure buvo patvirtintas jo testamentas, kuriuo savo turtą po mirties paliko testatorius paliko V. L.. 2017 m. vasario 20 d. Panevėžio m. 2-ojo notarų biure buvo patvirtintas kitas testamentas, pagal kurį A. L. visą turtą po savo mirties paliko L. M.. 2017 m. birželio 28 d. L. M. priėmė A. L. palikimą.
32. Apeliantas V. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo prašymo pripažinti negaliojančiu 2017 m. vasario 20 d. testamentą, kaip neatitinkantį tikrosios testatoriaus valios, negalėjus suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, L. M. darius įtaką A. L. privertus sudaryti jos naudai testamentą.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu, sutinka su teismo padarytomis išvadomis (CPK 185 str.).
34. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.19 straipsnio nuostatas, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo ar dalį turto vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Šiuo atveju A. L. veiksmai testamentu paliekant turtą atsakovei L. M. nepažeidė įstatymo nuostatų. Vertinant apelianto argumentus dėl tikrosios A. L. valios, jo gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčo testamento sudarymo momentu, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje neįrodyta, kad A. L. nesuprato savo veiksmų ir sudarytas ginčo testamentas neatitiko jo tikrosios valios (CPK 12 str., 178 str.).
35. Byloje nėra ginčo, kad A. L. buvo teiktos socialinės paslaugos, tačiau šios paslaugos pačios savaime negalėjo lemti A. L. priklausomybę nuo kitų asmenų. Iš Panevėžio socialinių paslaugų centro 2017 m. liepos 14 d. rašto matyti, kad A. L. nuo 2016 m. kovo 7 d. buvo teiktos pagalbos į namus paslaugos, kaip kambarių sutvarkymas, maisto gaminimas, indų plovimas, bendravimas, vienkartinio pobūdžio pavedimai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokio pobūdžio paslaugos negalėjo esmingai paveikti A. L. apsisprendimo dėl ginčo testamento sudarymo, nes jos buvo skirtos palengvinti senyvo amžiaus žmogaus buitį. Teikę teismui paaiškinimus liudytojai iš esmės sutiko su tuo, kad A. L. buvo šviesaus proto.
36. Nors ir akcentuodamas itin sudėtingą A. L. charakterį, jo bendravimo su aplinkiniais ypatumus, apeliantas visgi neneigia, kad atsakovė L. M. galėjo būti artimesnis A. L. žmogus nei kiti asmenys. Kolegijos vertinimu, teiginiai dėl A. L. nesuvokimo atsakovės veiksmų kaip darbo funkcijų atlikimo negali paneigti A. L. valios sudaryti atsakovės naudai testamentą. Apeliantas nepaneigė, kad A. L. trūko bendravimo su žmonėmis, kurį atsakovė , tikėtina, kompensavo. Pastebėtina, jog pats apeliantas nesiekė atnaujinti bendravimo su A. L., nepaisant to, kad A. L., apelianto teigimu, ir nutraukė su juo bendravimą. Taigi, visiškai logiškas situacijos paaiškinimas, kad atsakovė, kiek galėjo, tiek suteikė A. L. bendravimo galimybes net ir atlikdama savo darbo funkcijas.
37. Vertinant apelianto teiginius dėl galimai atsakovės pažeistos socialinių darbuotojų etikos, teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau analizuoti ir dėl jų pasisakyti, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Sykiu pastebima, jog testamento sudarymo laikui L. M. socialinių paslaugų jau nebeteikė, dirbo užsienyje,su velioniu bendrauti galėjo tik ryšio priemonėmis.
38. Nurodydamas A. L., sudarius daug testamentų, apeliantas tvirtina, kad tokiu būdu A. L. nesuprato tokių veiksmų teisinių pasekmių. Tačiau kolegija vertina, jog toks testatoriaus elgesys rodo priešingą, kad A. L. suprato testamentų sudarymo ir atitinkamai jų naikinimo, sudarant vėlesnį testamenta, teisines pasekmes (CPK 185 str.).Bylos duomenys patvirtina, kad A. L. buvo sudaręs daugiau nei dešimt oficialių testamentų, kas reiškia, jog kiekvieną kartą A. L. turėjo kreiptis į notarą, kuris neabejotinai turėjo išaiškinti tokio sandorio pasekmes, juo labiau, kad testamentai būdavo sudaromi ne tik artimųjų asmenų naudai. Tai patvirtino ir ginčo testamentą patvirtinusi notarė, tvirtinusi ne vieną A. L. testamentą, kuria kolegija neturi pagrindo nepasitikėti.
39. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog didelis testamentų skaičius buvo susijęs su A. L. noru būti prižiūrėtam, t. y. tokiu būdu – testamento sudarymu tam tikro asmens naudai ir po mirties paliekant savo turtą, siekiant užsitikrinti nuolatinę priežiūrą. Šiuo atveju sutiktina su išvada A. L. galimai manipuliavus asmenimis, kuriems testamentu paliekamas turtas. Tai, kad A. L. iki ginčo testamento sudarymo „rinkosi“ asmenį, kuriam paliks testamentu po mirties turtą, kaip tik rodo apsisprendimą testamentą sudaryti tokio asmens naudai, kuris užtikrins A. L. norus būti prižiūrėtam ir deramai palaidotam.
40. Byloje nepaneigta, kad nuo 2017 m. sausio vidurio atsakovė L. M. išvyko į Norvegiją ir ginčo testamento sudarymo dieną jos nebuvo Lietuvoje. Taip pat apeliantas nepaneigė atsakovės teiginių dėl A. L. ketinimų testamentą sudaryti Z. F. naudai, todėl kolegija atmeta argumentus dėl atsakovės darytos įtakos A. L. įkalbinėjant, priverčiant jį sudaryti ginčo testamentą.
41. Vykdant 2018 m. kovo 19 d. teismo nutartį, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, jog tiek 2017 m. vasario 20 d., tiek 2016 m. sausio 13 d. testamentų sudarymo metu A. L. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apeliantas teigia, jog teismo ekspertas nevertino A. L. medicininiuose dokumentuose 2016 m. vasario 18 d. užfiksuoto įrašo apie senatvinę demenciją, kuri galėjo daryti įtaką testatoriaus galimybei suvokti savo veiksmus, o teismas suabsoliutino teismo ekspertizės išvadas.
42. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto, ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus, rėmėsi A. L. medicininių dokumentų įrašais. Tai, kad A. L. buvo įtarta (duomenys neskelbtini) rodo ir 2017 m. sausio 26 d. gydytojo įrašas, tačiau tiek anksčiau, tiek vėliau detalesnių duomenų apie šios ligos progresavimą medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta.Šiuo atveju apelianto teiginiai dėl ligos įtakos A. L. galimybėms suprasti savo veiksmus ir juos valdyti nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).
43. Kiti apeliacinio skundo motyvai, kuriais remiasi apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
44. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto reikalavimo nepagrįstumo, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
45. Su apeliaciniu skundu apeliantas V. L. pateikė ir dokumentus, patvirtinančius jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Kadangi V. L. nenurodė, kodėl dabar ir tik apeliacinės instancijos teismui pateikia minėtus įrodymus, naujai pateiktus dokumentus atsisakoma priimti ( CPK 314 str.).
46. Skundą atmetus, atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiamos iš V. L. 200 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.