Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

- pripažinti negaliojančiu Panevėžio 2-ojo notaro biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2017m. vasario 20d. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 443, kuriuo mirusysis A. L. visą savo turtą paliko atsakovei L. M.;

- pripažinti galiojančiu Panevėžio 2-ojo notaro biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2016m. sausio 13d. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 62, kuriuo mirusysis A. L. visą savo turtą paliko ieškovui V. L.;

- priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas išlaidas.

A. L. iki 2017m. vasario 20d. testamento sudarymo, buvo sudaręs 2016m. sausio 13d. testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui. Ieškovas siūlėsi dėdę A. L. parsivežti į savo gyvenamąją vietą Klaipėdos r., jį tinkamai prižiūrėti ir juo rūpintis, tačiau A. L. atsisakė keltis gyventi pas ieškovą, pageidavo likti gyventi savo gyvenamojoje vietoje padedamas socialinių darbuotojų. A. L. socialines paslaugas teikti buvo paskirta Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Z. F.. 2016 m. rudenį ieškovui paskambino Z. F. ir ji bei A. L. teiravosi ar ieškovas pasirūpins A. L. laidotuvėmis kai jis numirs. Ieškovas patikino, kad laidotuvėmis tikrai pasirūpins. Po šio pokalbio A. L. iniciatyva nutrūko ieškovo ir A. L. ryšys. Ieškovas mano, kad tam įtakos turėjo atsakovės poveikis A. L.. 2017-05-16 Z. F. paskambino ieškovui ir pranešė, kad A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas sužinojo, kad dėdė mirė Vilniaus Santaros klinikose, kad 2017-02-20 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei L. M..

L. M. nėra susijusi su A. L. giminystės ryšiais, ji teikė A. L. socialines paslaugas, dirbdama Panevėžio socialinių paslaugų centre pagal vienkartinius pavedimus laikotarpiu nuo 2016-09-26 iki 2016-10-07, Z. F. atostogų metu.

Panevėžio 2-ojo notaro biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2017m. vasario 20d. patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. 443, kuriuo mirusysis A. L. visą savo turtą paliko atsakovei L. M. pripažintinas negaliojančiu CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Testatorius A. L., sudarydamas ginčijamą testamentą, nesuprato savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis). Testamento sudarymo metu A. L. buvo 93 metų amžiaus, silpnos sveikatos, nuolat sirgo. Sudaręs testamentą, jau 2017-03-10 buvo gydomas ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) mirė. A. L. buvo sunkaus, uždaro charakterio, nebuvo komunikabilus, išprusęs, šviesaus proto. Pokalbių su ieškovu metu jis kaltindavo socialines darbuotojas, kad jos jį nuodija, kad dingsta jo daiktai, dėl to keisdavo durų spynas. Bendravimo metu dažnai keitėsi dėdės nuotaika – gerą nuotaiką keitė pyktis ir nepasitenkinimas. Ieškovas ir jo artimieji buvo vieninteliai giminaičiai, su kuriais A. L. palaikė ryšį, su kitais giminaičiais jis nebendravo.

A. L. sudarė testamentą apgaulės, realaus grasinimo įtakoje (CK 1.91 straipsnis) bei suklydęs dėl esminių pasirašomo testamento aplinkybių (CK 1.90 straipsnis). A. L. visuomet turėjo tvirtą nuomonę ir aiškiai susiformavusią valią dėl viso turto palikimo giminaičiui – ieškovui V. L.. A. L. socialinės paslaugos buvo teikiamos nuo 2016-04-14 pagal 2016-04-04 Pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartį dėl maisto produktų pirkimo, pietų gaminimo, pagalbos ruošiant maistą, buto sutvarkymo, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, bendravimo. Atsakovė L. M., lankydama A. L., turėjo galimybę daryti įtaką jo valios susiformavimui dėl ginčijamo testamento sudarymo, pasinaudoti sunkia A. L. sveikatos būkle, jo galimu savo veiksmų reikšmės nesuvokimu, kitaip įtakoti, iškreipti jo tikrąją valią, įkalbėti, priversti sudaryti testamentą jos naudai. L. M. buvo A. L. nepažįstamas asmuo, su kuriuo testatorius susipažino paskutiniais gyvenimo mėnesiais atsakovei teikiant socialines paslaugas. Todėl akivaizdu, kad joks protingas, apdairus žmogus testamento, kuriuo visą savo turtą palieka nepažįstamam svetimam asmeniui, nesudarytų.

Sprendžiant dėl 2017-02-20 testamento negaliojimo nurodytais pagrindais, esminė aplinkybė yra A. L. valia sudaryti testamentą ir valios išraiškos formos sutapimas su turiniu.

A. Liesis buvo linkęs dažnai sudarinėti testamentus vis skirtingiems ar tiems patiems asmenims. Pati atsakovė taip pat ne kartą nurodė, kad A. L. nebuvo apsisprendęs, kam palikti testamentu savo turtą – atsakovei ar kitai jį prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai Z. F.. Atsakovė ne kartą akcentavo, kad tikroji A. L. valia buvo ne palikti testamentu savo turtą kuriam nors asmeniui, o noras užsitikrinti, kad jis bus palaidotas. Atsakovė taip pat nurodė, kad A. L. noras parašyti testamentą buvo susijęs ir su tuo, kad jis prašė atsakovės jį prižiūrėti ir juo rūpintis, tačiau pati atsakovė nurodė, kad turėjo išvykti į Norvegiją ir todėl jokios realios pagalbos A. L. negalėjo suteikti ir nesuteikė. A. L. testamentus sudarydavo siekdamas manipuliuoti testamentiniais įpėdiniais, naudojo testamentus ne kaip priemonę palikti turtą po mirties, o kaip priemonę daryti įtaką testamentiniams įpėdiniams.

Tai rodo, kad A. L. nebuvo teisiškai išprusęs ir akivaizdžiai nesuvokė testamento teisinių padarinių. Siekis sudaryti testamentą kurios nors socialinės darbuotojos naudai vien tik todėl, kad būtų palaidotas, rodo, kad A. L. klaidingai suprato testamento, kaip vienašalio sandorio teisines pasekmes ir prigimtį. Be to, tokiu testamentu, kokio turinio jis buvo sudarytas, A. L. valia dėl jo palaidojimo nurodytu būdu nebūtų buvusi ginama teisinėmis priemonėmis. A. L. valia sudaryti testamentą buvo ydinga ir neatitiko tikrųjų asmens ketinimų. Ginčijamo testamento sukurtos teisinės pasekmės yra akivaizdžiai ne racionalaus ir apgalvoto A. L. sprendimo pasekmė, o rezultatas akivaizdaus A. L. priklausomumo nuo kitų asmenų, jo neišprusimo, nesupratimo savo veiksmų teisinių padarinių ir netgi galimo piktnaudžiavimo testamentų sudarymu.

L. M. nesuteikė A. L. to, dėl ko galimai buvo sudarytas testamentas, A. L. nesulaukė atsakovės L. M. grįžimo iš Norvegijos. Todėl vienintelis pažadas, kurį neva įvykdė atsakovė L. M., yra tai, kad ji A. L. palaidojo, tačiau, kaip nurodė atsakovė L. M., A. L. nenorėjo vien tik dėl to sudaryti testamento.

Atsakovės L. M. veiksmai nagrinėjamu atveju yra prieštaraujantys gerai moralei ir viešajai tvarkai. Nepaisant to, kad socialinio darbuotojo etika draudžia atsakovei sudaryti bet kokius sandorius su klientais, atsakovė ne tik kad sąmoningai pateikė pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, tačiau ir pasakė A. L. savo duomenis, reikalingus testamento sudarymui, nors puikiai žinojo apie A. L. blaškymąsi dėl testamentų turinio, apie jo negalėjimą apsispręsti, kam šį kartą parašyti testamentą, apie tai, kad vienintelis jo motyvas dėl testamento surašymo yra noras būti palaidotam, apie tai, kad A. L. laidotuvėmis būtų pasirūpinta ir be atsakovės įsikišimo, todėl tokiu motyvu sudaromas testamentas yra akivaizdžiai nulemtas testatoriaus klaidingai suvokiamų aplinkybių, kad santykis tarp A. L. ir atsakovės yra kilęs iš jos darbo pareigų atlikimo, todėl ji naudojasi A. L. pažeidžiamumu.

Pripažinus negaliojančiu 2017-02-20 testamentą, pripažintinas galiojančiu 2016-01-13 Panevėžio 2-ojo notaro biuro notarės Ž. Barovskienės patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. 62, kuriuo mirusysis A. L. išreiškė tikrąją savo valią visą savo turtą palikti ieškovui V. L..

A. L. pasakojo atsakovei apie giminaitį ieškovą byloje - V. L., apie jį šiltai neatsiliepė, paaiškino, kad V. L. tėvai įkalbėjo surašyti testamentą V. L. naudai, o V. L. norėjo apgyvendinti jį globos namuose, su kuo A. L. nesutiko. Dėl to A. L. šalinosi ieškovo ir jo giminaičių, pasakojo, kad V. L. kartais paskambindavo, tačiau A. L. neturėdavo su juo apie ką kalbėtis.

A. L. sveikatos būklė, atsižvelgiant į jo amžių buvo gera. Jis pats judėjo, gaminosi valgyti, apsitarnavo, dažnai eidavo į turgų, pasivaikščioti, žiūrėjo televizorių. A. L. trūko bendravimo, todėl atsakovė su juo bendravo įvairiomis temomis.

Baigiantis antrai savaitei, A. L. prašė toliau su juo bendrauti ir pas jį lankytis, kalbėjo, kad nori, jog atsakovė jį palaidotų, kad nori pakeisti testamentą ir palikti turtą asmeniui, kuris jį palaidos, kad pasitiki atsakove. Todėl atsakovė, nors ir nebedirbo Panevėžio socialinių paslaugų centre, toliau bendravo su A. L., jį lankė, padėjo jam buityje, per 2016 m. lapkričio mėnesio šventines dienas vežė A. L. jo prašymu aplankyti ir sutvarkyti kapinių. Atsakovė lankė A. L. du kartus per savaitę, kitomis dienomis bendravo telefonu, nors jį lankė kita socialinė darbuotoja. A. L. išreiškė valią dėl palaidojimo vietos ir būdo, nurodė, kad artimųjų neturi. 2016 m. Kūčias A. L. praleido atsakovės šeimoje. 2017 m. sausio mėnesį A. L. atsakovei pranešė, kad nori testamentu palikti savo turtą, nori, kad atsakovė ir toliau jį lankytų, o jam mirus – palaidotų.

2017-01-13 atsakovė išvyko į Norvegiją. A. L. rūpinosi Z. F.. Atsakovė bendravo su A. L. telefonu. Z. F. susirgus, atsakovė surado draugę A. T., kuri lankė A. L. du kartus per savaitę. Vieno iš pokalbių metu A. L. paprašė atsakovės pateikti savo duomenis, reikalingus testamento surašymui, o po kiek laiko pranešė, kad sudarė testamentą atsakovės naudai ir parodė A. T., kur jis yra padėtas. A. L. susirgus, juo rūpinosi ir jį lankė ligoninėje atsakovės vyras. Ligoninėje A. L. dar kartą išreiškė valią būti kremuotas ir savo valią patvirtino parašu. Mirus A. L., atsakovė jį palaidojo jo prašytu būdu.

Atsakovė neigia naudojusi prievartą, apgaulę prieš A. L., kitaip įtakojusi jo apsisprendimą sudaryti testamentą. A. L. testamento sudarymo metu buvo blaiviai mąstantis, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Tarp A. L. ir ieškovo nebuvo artimų santykių. A. L. paliko turtą tam asmeniui, kuriuo pasitikėjo ir iš kurio tikėjosi pagalbos.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (LR CK 1.63, 5.15, 5.18 straipsniai). Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis turi kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.89 straipsnį nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris minėtu pagrindu gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jei asmuo nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuluodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, yra pažymėjęs, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas (pvz., LAT 2010-06-30 nutartis Nr. 3K-3-303/2010, 2010-11-10 nutartis Nr. 3K-3-443/2010, 2012-10-31 nutartis Nr. 3K-3-453/2012).

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L.. Mirusysis buvo našlys, vaikų neturėjo. Ieškovas V. L. yra testamentinis įpėdinis po A. L. mirties pagal 2016 m. sausio 13 d. Panevėžio m. 2-ojo notarų biuro notarės Ž. Barovskienės patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 62, o atsakovė L. M. yra testamentinė įpėdinė pagal 2017 m. vasario 20 d. Panevėžio m. 2-ojo notarų biuro notarės Ž. Barovskienės patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. 443. Atsakovė priėmė A. L. palikimą 2017 m. birželio 28d.

2017 m. birželio 5 d. Panevėžio m. 3-ojo notarų biuro notarė V. P. paskelbė mirusiojo A. L. sudarytus 2017 m. vasario 20d., 2016 m. sausio 13d. ir 2010 m. rugsėjo 20 d., testamentus.

Bylos duomenimis, po A. L. mirties liko turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro duomenimis, A. L. buvo sudaręs vienuolika oficialiųjų testamentų (2009-02-06, 2010-09-21, 2011-05-18, 2012-03-05, 2012-11-05, 2014-07-07, 2014-11-07, 2015-03-17, 2015-07-28, 2016-01-13 ir 2017-02-20).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu 2016 m. kovo 2d. Nr. 55-42 A. L. buvo paskirtos pagalbos į namus paslaugos nuo 2016 m. kovo 7d. A. L. Pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartį sudarė nuo 2016 m. balandžio 4d.

Atsakovė L. M. dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoja vienkartiniams pavedimams nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. spalio 7d., A. L. teikė pagalbos į namus paslaugas lankydama A. L. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, viso 13 val. Pagalbą sudarė kambario ir virtuvės sutvarkymas, maisto gaminimas, indų plovimas, bendravimas (2017-07-14 Panevėžio socialinių paslaugų centro rašto Nr. S-1396 duomenys).

Vertinant ar A. L. sudarydamas testamentus (tiek 2016 m. sausio 13d. testamentą, kurį prašoma pripažinti galiojančiu, tiek 2017 m. vasario 20 d. testamentą, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu) galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar sudarė ginčijamą 2017 m. vasario 20d. testamentą apgaulės, realaus grasinimo įtakoje bei suklydęs dėl esminių pasirašomo testamento aplinkybių, teismas atsižvelgia į sekančias byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus.

Iš ieškovo paaiškinimų, trečiojo asmens P. L. atstovų paaiškinimų nustatyta, 2016 m. sausio 13d. A. L. sudarant testamentą ieškovo naudai, ieškovui bei jo tėvams nekilo jokių abejonių dėl A. L. psichikos sveikatos būklės, gebėjimo suvokti sudaromo sandorio turinį, savo veiksmo reikšmę ir jį valdyti. Ieškovas nors retai, tačiau bendravo su A. L., jis jam pasakodavo apie teikiamas socialines paslaugas, apie besikeičiančias socialines darbuotojas, žinojo, kad A. L. savarankiškai nueidavo į turgų, parduotuvę. Be to, ieškovas gerbė ir pripažino A. L. aiškiai išreikštą valią likti gyventi savo gyvenamojoje vietoje, nesikelti gyventi į globos namus.

2016 m. balandžio 4d. A. L. sudarė ir kitą sandorį – pagalbos į namus paslaugų teikimo sutartį Nr. 23 su Panevėžio socialinių paslaugų centru, kuria prisiėmė teises bei pareigas pagal sutartį ir bylos duomenimis, ją vykdė tinkamai – mokėjo už suteiktas paslaugas, sudarė sąlygas teikti sutartimi numatytas socialinio pobūdžio paslaugas, išvažiuodamas 2017 m. į ligoninę, informavo apie tai, kad paslaugų nereikia, kol guli ligoninėje (liudytojos Z. F. parodymai, 2017-07-17 Panevėžio socialinio paslaugų centro rašto Nr. S-1396 duomenys).

Iš atsakovės L. M. parodymų nustatyta, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, kad A. L. buvo sudaręs eilę testamentų giminaičių naudai ir nurodė atsakovei jų sudarymo bei panaikinimo priežastis, iš kurių matyti, kad A. L. santykiai su giminaičiais nesusiklostė. A. L. galimai tikėjosi sulaukti daugiau dėmesio iš būsimų testamentinių įpėdinių, tačiau jie nepateisino jo lūkesčių, todėl testamentai buvo keičiami. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kėlusių abejonių dėl A. L. psichikos sveikatos būklės ar kitokių būsenų, dėl kurių būtų stebimas apsunkintas A. L. gebėjimas suvokti savo veiksmų reikšmę ir juo valdyti. Vienintelė dominuojanti atsakovės nurodyta A. L. dvasinė būsena buvo vienatvės ir baimės mirti vienatvėje, apleistam jausmas.

Iš notarės Ž. Barovskienės paaiškinimų nustatyta, kad A. L. į notarės biurą atvyko vienas ir išreiškė valią dėl testamento sudarymo L. M. naudai. Notarei A. L. nurodė, kad testamentą sudaro, nes L. M. jį prižiūri. A. L. notarės biure sudarė ne vieną testamentą. Sudarydamas testamentus, A. L. akcentuodavo, kad turtą nori palikti jį prižiūrintiems asmenims. A. L. buvo bendraujantis žmogus, pasakodavo apie savo gyvenimą, bičių auginimą, pokalbis būdavo įdomus, prasmingas ir aiškus. A. L. veiksnumas notarei nekėlė abejonių. A. L. suprasdavo jam išaiškintas naujo testamento sudarymo pasekmes.

Iš liudytojos J. K., g. (duomenys neskelbtini), A. L. buto kaimynės parodymų nustatyta, A. L. buvo nekalbus, su kaimynais mažai bendravo, pokalbių metu pasakodavo apie savo sveikatą, kad pas jį lankosi socialinės darbuotojos, kad pagamina valgyti, kad darbuotojos jam neįtikdavo, kaltindavo jas apvogus jį.

Iš liudytojos F. S., g. (duomenys neskelbtini), A. L. buto kaimynės, parodymų nustatyta, kad A. L. buvo nekalbus, su kaimynais artimai nebendravo. A. L. buvo teikiamos socialinės paslaugos, socialinės darbuotojos dažnai keitėsi. A. L. sakydavo, kad jos, giminaičiai jį nuodija, vagia jo daiktus. 2016 m. A. L. apkaltino liudytoją, kad ji pakeitė jo kambaryje užuolaidas. A. L. pats pirkdavosi sau maistą turguje. Abiem liudytojoms A. L. minėjo, kad bijo mirti vienas.

Iš liudytojos Z. F., g. (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos, lankiusios A. L., parodymų nustatyta, kad A. L. buvo savarankiškas, pats pirkosi ir gaminosi maistą, ėjo pas gydytojus, tvarkė savo finansus, jam trūko tik bendravimo. Darbuotoja niekada nematė, kad A. L. lankytų giminaičiai ir jis to neminėjo, sakėsi, kad kartais bendrauja telefonu. A. L. liudytoja apibūdino kaip bendraujantį, išprususį, darbštų žmogų. A. L. taip pat buvo įtarus, jam atrodė, kad socialinių darbuotojų gaminamas maistas yra nuodijamas, todėl vėliau atsisakė maisto gaminimo paslaugos. A. L. yra pasakęs, kad apnuodytas jo medus. A. L. nesutiko ieškovo siūlymu vykti gyventi į pensionatą ir aiškiai nurodė tokio atsisakymo priežastis – nenoras gyventi kartu su kitais žmonėmis, galimybės gyventi savarankiškai, pirktis, gamintis norimą maistą, praradimas. A. L. patiko L. M. teiktos socialinės paslaugos.

Iš liudytojo J. R. M., g. (duomenys neskelbtini), atsakovės sutuoktinio parodymų nustatyta, kad pirmą kartą liudytojas pamatė A. L. per 2016 m. Kūčias. Liudytojas A. L. aplankydavo nuo 2017 m. sausio mėnesio, kai L. M. išvyko dirbti į Norvegiją. Liudytojas apibūdino A. L. kaip labai vienišą seną žmogų, kuriam trūko bendravimo – liudytojui A. L. skundėsi, kad giminaičiai jo nelanko ir juo nesidomi, todėl nenori, kad po jo mirties suvažiuotų ir pyktųsi dėl jo turto. A. L. norėjo, kad atsakovė, grįžusi iš Norvegijos, toliau juo rūpintųsi. Tokiomis aplinkybėmis A. L. sudarė testamentą atsakovės L. M. naudai. A. L., gulėdamas ligoninėje, pareiškė valią dėl jo kremavimo po mirties ir palaidojimo bei pats diktavo ir pasirašė liudytojo surašytą įgaliojimą.

Iš liudytojo A. Č., g. (duomenys neskelbtini), A. L. žmonos dukters sutuoktinio parodymų nustatyta, kad A. L. su liudytojo sutuoktinės motina Ona G. J. pragyveno apie 20 metų, pablogėjus sveikatai, liudytojas A. L. ir jo žmoną parsivežė gyventi pas save. Liudytojas apibūdino A. L. kaip neprognozuojamo charakterio, piktą, šykštų, savanaudį, ciniką, nuolat rašiusį testamentus giminaičiams, kaltinusį liudytoją ir jo šeimą nuodijimu, ketinimu pasisavinti jo turtą. Dėl nesutarimų ir nurodytų A. L. būdo bruožų liudytojas nurodė jį išvijęs iš savo namų. A. L. gyveno bute Panevėžio m. vienas, jam buvo teikiamos socialinės paslaugos. Apie 1,5 m. iki mirties A. L. apkaltino liudytojo motiną, padėjusią A. L. buityje, apnuodijus medų. Liudytojas yra padėjęs A. L. apie tris kartus užpildyti mokesčių mokėjimo knygeles, nuveždavo į sodybą. Tai darė A. L. prašymu, nes jis buvo sudaręs testamentą liudytojo naudai.

Iš liudytojos I. Č., g. (duomenys neskelbtini), A. L. žmonos O. G. J. dukters, parodymų nustatyta, kad A. L. su liudytojos motina pragyveno apie 20 metų. A. L. buvo savotiškas, dažnai keisdavo nuomonę apie žmones, buvo bendraujantis, bet piktas, turėjo porą draugų, su kaimynais nebendravo. Iki motinos mirties 2012 m. liudytoja su A. L. sutarė puikiai, vėliau A. L. ieškojo žmogaus, kuriuo galėtų pasinaudoti, kad jį nuvežtų į kapus, į sodybą, tam sudarydavo testamentą, o kai to žmogaus nebereikėdavo, apkaltindavo jį vagystėmis, nuodijimu ir sudarydavo kitą testamentą. Liudytojos naudai buvo parašyti 2009 m., 2012 m. testamentai. Pas A. L. liudytoja su vyru ateidavo tik tada, kai pats juos pasikviesdavo. Po to, kai A. L. apkaltino liudytojos vyrą A. Č. rankšluosčio vagyste, liudytoja ir jos vyras A. L. nebelankė, nebepadėjo pildyti komunalinių patarnavimų knygelių, manė, kad A. L. pats viską susitvarkys savarankiškai. Liudytojai žinoma, kad po minėto incidento A. L. pasikvietė ieškovo V. L. tėvus dėl testamento jų naudai sudarymo. Paprastai A. L. pranešdavo liudytojai apie naujai sudarytą testamentą, tačiau apie paskutinį testamentą, sudarytą atsakovės naudai, nepranešė. Liudytoja mano, kad turtas turi likti ieškovui ar jo seseriai, nes jie yra A. L. giminaičiai ir juo rūpinosi.

Iš liudytojos A. L., g. (duomenys neskelbtini), A. L. buvusios žemės sklypų kaimynės (duomenys neskelbtini), parodymų nustatyta, kad A. L. yra skambinęs liudytojai ir sakęs, kad turtą paliko giminaičiui kunigui V. L. bei patarė liudytojai savo turtą taip pat palikti giminaičiams, kalbėjo protingai. Liudytoja su A. L. bendraudavo telefonu, pasiskambindavo kartą per savaitę-mėnesį. Paskutinį kartą liudytoja kalbėjo su A. L. telefonu, kai jis gulėjo ligoninėje Vilniuje, pokalbio metu skundėsi bloga sveikata, kad niekas nelanko, kad miršta, atsisveikino su liudytoja. Liudytojai buvo žinoma, kad A. L. kartais apkaltindavo žmones vagystėmis, ir ją buvo apkaltinęs, tačiau mano, kad tai buvo dėl to, kad jis susipykdavo su jais, gal sirgo „skleroze“, tačiau A. L. puikiai suprato, kas yra testamentas.

Iš liudytojos L. S. B., g. (duomenys neskelbtini), A. L. buvusios žemės sklypų kaimynės (duomenys neskelbtini), parodymų nustatyta, kad A. L., gyvenęs (duomenys neskelbtini) laikė bites, turėjo žemės, buvo turtingas. A. L. pasižymėjo piktumu, buvo nesugyvenamo charakterio, kaltindavo kaimynus vagystėmis, o sodybos padegimu, šuns nunuodijimu buvo apkaltinęs ir liudytoją bei jos žentą, tačiau po to vėl kviesdavosi į svečius, bendraudavo. Liudytojos nuomone, A. L. sveikata pablogėjo 2010 m. Liudytoja bendravo su A. L. 2016 m., jis priekaištavo, kad liudytoja jo neaplanko, minėjo, kad turi pagalbininkę iš užsienio, kad visą turtą paliko giminaičiui kunigui V. L..