Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1923-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
2A-1923-343/2011
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01232-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
A. A., E. A.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1923-343/2011(Proceso Nr. 2-40-3-01232-2010-0)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Judita Sungailaitė
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus,

sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei,dalyvaujant atsakovui D. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. A. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-876/2011 pagal ieškovų A. A. ir E. A. įstatyminės atstovės M. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 2-3) ieškovų įstatyminė atstovė prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-634/2009 patvirtintame susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisti iš atsakovo ieškovams iki jų pilnametystės po 500 Lt per mėnesį, priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog teismo sprendimu priteista išlaikymo suma - 250 Lt per mėnesį, keičiantis aplinkybėms akivaizdžiai neatitinka vaikų poreikių, vaikai lanko papildomus būrelius, eismo pamokas, lavinimuisi reikalingas internetas. Nors trečiasis vaikas jau pilnametis, jis vis dar mokosi gimnazijoje, neturi savarankiškų pajamų, todėl ir jam išlaikyti reikalingos lėšos. Vaikai turi sveikatos problemų, jų gydymui reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas ne tik vengia mokėti jau priteistą išlaikymo sumą, bet ir išvijo vaikus ir buvusią sutuoktinę iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, nors į šių patalpų dalį teismo sprendimu jiems ir buvo nustatytas uzufruktas. Kadangi ieškovų atstovės pagal įstatymą pajamos nuolat mažėja dėl mažėjančio darbo valandų skaičiaus darbovietėje, tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis nuo sprendimo priėmimo pagerėjo, išlaikymo dydis keistinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 44-46) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, gaunantis 400 Lt per mėnesį atlyginimą, visą savo turtą pardavęs tam, kad galėtų mokėti išlaikymą. Pilnamečiam sūnui atsakovas nurodė atidavęs jam priklausančią transporto priemonę, nes sūnus rengiasi įgyti vairuotojo pažymėjimą. Ieškinio argumentai dėl vaikų sveikatos sutrikimų yra nepagrįsti, atsakovas išlaikymą teikia pagal išgales. Ieškovų įstatyminės atstovės nepagrįstą išlaidavimą patvirtinta ir advokatui už ieškinio parengimą sumokėta suma. Iš į bylą pateiktų ieškovų įstatyminės atstovės pajamų dydį patvirtinančių dokumentų akivaizdu, jog pajamos ne tik kad nesumažėjo nuo sprendimo, kuriuo patvirtintas dabar galiojantis išlaikymo dydis, priėmimo, bet net ir padidėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu (b.l. 129-133) ieškinį patenkino iš dalies, priteisto išlaikymo dydį padidino iki 450 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, priteisė iš atsakovo ieškovų įstatyminei atstovei 810 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisė valstybei iš atsakovo 15,30 Lt, iš ieškovų atstovės pagal įstatymą - 1,70 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, priteisė valstybei iš atsakovo 108 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovų atstovės nurodytos vieno vaiko išlaikymui būtinos sumos - 975 Lt. Vertindamas ieškovų tėvų turtinę padėtį, teismas nurodė, jog atsakovo pajamos yra sumažėjusios dėl paties atsakovo kaltės, nes jis išėjo iš gerai apmokamo darbo savo noru, pripažino neturįs sveikatos problemų, tuo tarpu pareiga teikti išlaikymą negali priklausyti nuo tokių subjektyvių veiksmų, kaip pastangos ar noras gauti pajamas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis siekė susirasti geriau apmokamą darbą. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį, teismas konstatavo, jog kiekvieno vaiko išlaikymui skirtina 800 Lt suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovų įstatyminė atstovė užtikrina ieškovų teisę į gyvenamąją patalpą, kurią vykdyti vengia atsakovas, nors tokia jo pareiga nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas pripažino, jog atsakovui turi tekti didesnė vaikų išlaikymo pareigos dalis - jis privalo mokėti kiekvienam iš vaikų po 450 Lt per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 136-140) atsakovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir nurodo, jog pradinio išlaikymo priteisimo metu jo pajamos sudarė 600 Lt, tuo tarpu skundo pateikimo metu jis dirbdamas dviejuose darbuose pagal terminuotas sutartis uždirba apie 900 Lt per mėnesį. Susidariusiam išlaikymo įsiskolinimui padengti atsakovas buvo priverstas parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog atsakovas padeda ir pilnamečiam vaikui, atidavė jam savo automobilį. Iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteista suma yra pakankama, ieškovų įstatyminė atstovė papildomų lėšų siekia norėdama išlaidauti. Išlaidavimo faktą patvirtina ir advokatui sumokėta atstovavimo išlaidų suma. Atsakovas nurodo nuolat ieškantis kito darbo, tačiau sunkių darbų dirbti neleidžia atsakovo sveikatos būklė. Atsakovui yra nustatyta kardiomiopatija - streso sukelta širdies funkcijos liga, širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą. Būtent dėl ligos atsakovas išėjo iš ankstesnio gerai apmokamo darbo. Atsakovo gyvenamojoje vietoje galimybės surasti kitą gerai apmokamą darbą yra ribotos. Ginčijamu sprendimu priteista išlaikymo suma lygi visų atsakovo pajamų sumai, tuo tarpu ieškovų atstovės pagal įstatymą pajamos yra didesnės. Nors teismo iš atsakovo priteista atstovavimo išlaidų suma ir neviršija teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatui sumokėta suma yra akivaizdžiai per didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 153-154) ieškovų įstatyminė atstovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir, sutikdama su ginčijamo sprendimo motyvais, laikydamasi ieškinyje išdėstytos pozicijos, papildomai nurodo, jog atsakovas klaidina teismą nurodydamas, jog jis davė sūnui automobilį. Atsakovo pajamos dėl padidėjusio statybininkų poreikio pastaruoju metu yra gerokai išaugę, tuo tarpu ieškovų atstovės pagal įstatymą pajamos sumažėję net ir nepaisant papildomų jos pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8d. sprendimas keistinas.

Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymo tvarką, priėmė nepagrįstą, todėl keistiną sprendimą (CPK 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, akivaizdu, jog atsakovo mokama išlaikymo vaikams suma - 250 Lt, o kartu ir bendra abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma - 500 Lt per mėnesį, neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Iš kitos pusės, teisėjų kolegija dėmesį atkreipia ir į tai, jog ieškinyje nurodomos specialios išlaidos daugeliu atvejų nėra periodinės, CK 3.198 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog dviejų vaikų išlaikymo atveju orientuojamasi bent į minimalių vaiko poreikių užtikrinimą, todėl vienam vaikui išlaikyti nagrinėjamu atveju pakankama laikytina 700 Lt per mėnesį suma. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog į išlaikymo sumą pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįtraukė išlaidų gyvenamajai vietai užtikrinti, nurodydamas, jog, atsakovui tenka didesnė išlaikymo dalis dėl to, kad ieškovų įstatyminė atstovė rūpinasi jų gyvenamąja patalpa. Pareigos teikti išlaikymą dydžio skirtumus gali lemti turtinė nepilnamečių vaikų tėvų padėtis, tuo tarpu gyvenamojo ploto užtikrinimas tėra alternatyvi pinigams išlaikymo teikimo forma. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams, akcentuotina tai, jog ieškovų įstatyminė atstovė, reikalaudama, jog išlaikymo suma kiekvienam iš dviejų vaikų būtų padidinta nuo 250 Lt iki 500 Lt, nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, jog nuo 2009 m. sausio 5 d., kai buvo patvirtintas pradinis išlaikymo dydis, atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Kaip nurodė pats atsakovas apeliaciniame skunde, jo pajamos per mėnesį siekia 900 Lt. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Ieškovų įstatyminė atstovė neginčijo ir atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, jog po pradinio sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, jis pardavė dalį jam priklausiusio turto siekdamas padengti išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinio argumentas, jog atsakovas savo noru atsisakė gerai apmokamo darbo, negali turėti esminės įtakos reikalavimo padidinti išlaikymo dydį pagrįstumui, kadangi, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nurodytos darbo sutarties nutraukimo datą, ieškinyje pripažįstama, jog darbą pasienio tarnyboje atsakovas į privatų verslą iškeitė prieš penkerius metus, t.y. prieš 2009 m. sausio 5 d. sprendimo priėmimą, todėl nustatant pradinę išlaikymo sumą ši aplinkybė buvo žinoma ir šalių turėjo būti įvertinta. Net ir tuo atveju, jeigu iš geriau apmokamo darbo atsakovas būtų be svarbaus pagrindo išėjęs po pradinio sprendimo priėmimo, nurodyta aplinkybė galėtų lemti atsakovo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį nepagrįstumą, tačiau netaptų pagrindu išlaikymo sumai didinti. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija akcentuoja ir atsakovo pastangas ieškant darbo - atsakovas patvirtino dirbantis dviejuose darbuose. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas pajėgus mokėti 900 Lt išlaikymą per mėnesį, vertinti kaip nepagrįstą, tokios sumos priteisimas palieka atsakovą iš esmės be pragyvenimo šaltinio. Iš kitos pusės, atsižvelgdama į tai, jog 2009 m. sausio 5 d. sprendime buvo įtvirtinta atsakovo pareiga mokėti išlaikymą trims vaikams, tuo tarpu ieškinio nagrinėjamoje byloje padavimo dieną vienas iš vaikų jau buvo pilnametis, jam priteisti išlaikymą nereikalaujama, akivaizdu, jog šiuo aspektu atsakovo padėtis pagerėjo, todėl išlaikymo sumos padidinimas yra galimas. Nors ieškovų įstatyminė atstovė ir teigė, kad jos pajamos palaipsniui mažėja, iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovų įstatyminė atstovė per mėnesį uždirba daugiau nei 1500 Lt, kas yra ženkliai daugiau, nei atsakovo pajamos, todėl nustatyti atsakovui didesnės apimties pareigą teikti išlaikymą teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ginčijamu sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų sumą sumažinant nuo 450 Lt per mėnesį iki 350 Lt per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, iš naujo spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi liko patenkinta ieškinio dalis dėl išlaikymo sumos kiekvienam vaikui padidinimo nuo 250 Lt iki 350 Lt per mėnesį, iš atsakovo valstybei priteista už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma mažintina iki 72 Lt ((350 Lt-250Lt)*2*12*0,03=72 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo sumos kiekvienam vaikui sumažinimo nuo 450 Lt iki 350 Lt per mėnesį, iš ieškovų įstatyminės atstovės atsakovui priteistina už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėto žyminio mokesčio dalis - 72 Lt ((450Lt-350Lt)*2*12*0,03= 72 Lt) (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovų įstatyminei atstovei prašius išlaikymo sumą kiekvienam iš vaikų padidinti nuo 250 Lt iki 500 Lt per mėnesį, buvo patenkinta 40% reikalavimų ((350 Lt-250 Lt)/ (500 Lt- 250 Lt)=40%). Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovų įstatyminė atstovė patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 4), atlygintina patenkintai reikalavimų daliai tenkanti šių išlaidų suma - 360 Lt. Atsižvelgiant į priešpriešinį tarpusavio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pobūdį, vadovaudamasi ekonomiškumo principu, teisėjų kolegija, įskaitydama šiuos reikalavimus, laikosi pozicijos, jog iš atsakovo ieškovų įstatyminei atstovei priteistina ieškovų įstatyminės atstovės atsakovui už patenkintą apeliacinio skundo dalį mokėtina žyminio mokesčio suma sumažinta atstovavimo išlaidų atlyginimo suma - 288 Lt.

Kadangi, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo pareigos atlyginti valstybei teismų patirtas išlaidas, kaip nepagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo išvada dėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusių teismo išlaidų priteisimo iš ieškovų įstatyminės atstovės. Kadangi, kaip minėta, buvo patenkinta 40% ieškinio reikalavimų, tokia dalis - 8,22 Lt - pašto išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimu iš atsakovo D. A. nepilnamečiams vaikams A. A. ir E. A. priteistą 450 Lt išlaikymo per mėnesį dydį kiekvienam vaikui sumažinti iki 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Priteisti iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Lt žyminio mokesčio ir 8,22 Lt teismų patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“ ir „žyminis mokestis“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš atsakovo D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų įstatyminei atstovei M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisLeonas Jachimavičius