- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-299-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34074-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 6 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, S. J. priklausanti transporto priemonė Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugoma automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei šios transporto priemonės registracijos liudijimas, saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
S. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas perduotas Valstybės įmonei „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0081, patikros Nr. 1936272, 2023 m. rugsėjo 5 d. 18.17 val., nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, 18.34 val., nustatytas 1,97 promilių neblaivumas) vairavo automobilį Chrysler Pacifica, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1431-496/2023 dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino taikymo ir sutrumpinti šį terminą iki minimalaus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto vienų metų termino.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Apelianto teigimu, teismas baudžiamąją bylą, kurioje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, išnagrinėjo itin atidžiai, tinkamai argumentavo BK 40 straipsnio taikymą. Jam visiškai suprantama, kad atleisdamas kaltą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas privalo taikyti baudžiamojo poveikio priemones, ir kad BK 72 straipsnio taikymas, o būtent automobilio, kurį vairuojant įvykdė nusikalstamą veiką, konfiskavimas šioje byloje yra privalomas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismo prašė skirti jam vairavimo teisės atėmimą mažiau nei vieniems metams. Teismas tokio jo prašymo netenkino, motyvuodamas BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl nors teismas ir įvertino, kad apeliantas labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vis tik atkreipė dėmesį į tai, kad neblaivus vairavo automobilį dienos metu, netrumpą atstumą - keletą kilometrų, ir, atsižvelgdamas į valstybės šiuo baudžiamojo kodekso straipsniu siekiamus tikslus padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, skyrė trumpesnės nei vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų terminui.
2.2. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismui aiškino ir pateikė dokumentus į bylą, kad yra dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Visuomeniniu transportu pasiekti darbo vietą ir grįžti iš darbo nėra jokios galimybės. (duomenys neskelbtini) susijęs su važinėjimu į kitus rajono miestelius: (duomenys neskelbtini). Keisti gyvenamąją vietą neturi galimybių, o keisti darbą, kuriame yra teigiamai charakterizuojamas, turi nemažą patirtį, taip pat būtų sudėtinga. Registruodamasis Užimtumo tarnyboje būtų tik didesnė našta valstybei.
2.3. Teigia, kad situaciją vertina kritiškai, supranta, kad teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vidutiniam terminui. Tačiau mano, kad nors teismas, kaip nurodyta nuosprendyje, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų buvę galima taikyti trumpesnį uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą, šios poveikio priemonės taikymas minimaliam straipsnyje nurodytam laikui atitiktų teisingumo principą.
2.4. Pažymi, kad nuosprendyje teismas pripažino lengvinančia aplinkybe visišką kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkiančių aplinkybių nebuvo nenustatyta. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas minimaliam – 1 metų terminui, atitiktų bausmės tikslus, kurie, apelianto vertinimu, jau yra pasiekti, ir tai jokiu būdu nereikštų, kad jam yra taikyta švelnesnė poveikio priemonė nei numatyta įstatymo.
2.5. Labai vertina, kad teismas juo pasitikėjo ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ateityje tikrai laikysis įstatymų, nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimas iki minimalaus BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatymo termino neprieštarautų ir teismų praktikai, atitiktų proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Diana Vileikienė prašė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinį skundą atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. ir jo gynėja advokatė Raimonda Klimienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę.
9. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmu tikrinimu nustatytas 1,93 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 1,97 promilių girtumas. Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (darbo diena, metas, kai žmonės važiuoja iš darbų, jo vairuojamas automobilis sustabdytas ne reido metu, o dėl to, kad sukėlė įtarimą (b. l. 9-11), rodo, kad S. J. padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie S. J. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. keitė parodymus apie įvykio aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gėrė vienas, išgėrė apie 100 g degtinės ir niekas nematė, kaip jis neblaivus sėdo už vairo, o teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme parodė, jog gėrė su kaimynu, išgėrė apie 400 g degtinės ir kaimynas matė, kaip jis neblaivus sėdo už vairo ir išvažiavo), dėl vienos aplinkybės jis laikėsi nuoseklios pozicijos – kad po to, kai išgėrė degtinės, jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti (b. l. 69-72, 119-122). Teisėjų kolegijos vertinimu tai tik patvirtina, kad S. J. atsainiai žiūrėjo į savo elgesį ir sąmoningai pasirinko veikti visuomenei itin pavojingu būdu.
11. Apeliantas neskundžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tik prašo sutrumpinti jos terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. J. skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis patirs nepatogumų dėl darbo, nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones termino. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). S. J., suprasdamas teisės vairuoti transporto priemones svarbą ir būtinybę jo gyvenime, sąmoningai pasirinkdamas pažeisti imperatyvią įstatymo nuostatą nevairuoti transporto priemonės neblaiviam, turėjo įvertinti savo neteisėtų veiksmų riziką ir iš tokių veiksmų kylančias pasekmes sau ir savo artimiesiems. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas KET 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam pažeidė jau ne pirmą kartą, kadangi ir 2020 m. liepos 18 d. jis buvo baustas už tai, kad būdamas neblaivus (0,19 prom. girtumas) vairavo motociklą, neturėdamas teisės vairuoti tos transporto priemonės, ir už šį pažeidimą S. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda (b. l. 93-94). Taip pat iš pažymos apie baustumus matyti, kad per pastaruosius penkerius metus S. J. buvo baustas administracine tvarka 3 kartus. Duomenys apie ankstesnius S. J. baustumus apeliantą charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti S. J. atsakomybę (sutrumpinant draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą), nagrinėjamu atveju nėra, o siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
12. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. paskirtas 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas, neatitinkantis jo asmenybės bei neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs šią baudžiamojo poveikio priemonę, nustatydamas jos terminą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. J. paskirtas 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą galimą draudimo naudotis specialia teise taikymo termino vidurkį (BK 68 straipsnio 2 dalis).
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieinama prie išvados, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. apeliacinį skundą atmesti.