- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-360-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oriola Vilnius“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Oriola Vilnius“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1031-560/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Oriola Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sicor Biotech“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Oriola Vilnius“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Sicor Biotech“ ir prašė priteisti 1 635 949,13 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti farmacinių produktų prieinamumą Baltijos šalyse, su juo 2007-09-12 sudarė Platinimo sutartį, kuria ieškovas kaip atsargų tvarkytojas įsipareigojo suteikti atsakovui produktų (250 padėklų, tarp jų 30 padėklų, laikomų šaltoje zonoje) vieninteles sandėliavimo patalpas, tiekti produktus klientams už 1,8 procento nuo bendros pardavimo kainos atlyginimą. Teigė, kad šalys 2009-02-26 sutarties pakeitime Nr. 1 susitarė dėl atskirų 5 padėklų, skirtų psichotropiniams vaistams, sandėliavimo; 2009-10-19 sutarties pakeitime Nr. 2 padidino sandėliuojamų padėklų skaičių iki 800, taip pat susitarė dėl konkrečių paslaugų įkainių; 2010-12-31 sutarties pakeitime Nr. 3 padidino sandėliuojamų padėklų skaičių iki 1 290. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgdamas į ženkliai padidintas sandėliavimo apimtis ir faktą, susitarime Nr. 3 sutiko atsakovui taikyti itin gerus įkainius, be to, šalys susitarė, jog sutartis galios ne trumpiau kaip iki 2013-12-31, su galimybe ją nutraukti įspėjus priešingą šalį prieš 6 mėnesius, pasibaigus šiam terminui.
Ieškovas teigė, kad nepaisydamas sutartinių įsipareigojimų ir itin didelių ieškovo atliktų investicijų, atsakovas 2011-04-21 raštu Nr. 11 pranešė, jog nuo 2011-10-21 vienašališkai nutraukia Platinimo sutartį, neįvardindamas sutarties nutraukimo priežasties. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki spalio 21 d. naudojosi kitų teikėjų paslaugomis ir tokiu būdu iš esmės pažeidė sutartį, kurioje buvo įsipareigojęs Lietuvoje turėti vienintelį sandėlį.
Ieškovas prašė atlyginti jam 1 635 949,13 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 264 483,06 Lt tiesioginiai nuostoliai (124 184,48 Lt patalpų nuomos ir papildomų paslaugų išlaidos, 80 000 Lt išlaidos pagal 2011-03-31 sutartį dėl stelažų pirkimo, pristatymo ir sumontavimo, 57 987 Lt išlaidos pagal 2011-03-04 sutartį dėl šaldymo agregato ir kitos įrangos įsigijimo, 2 311,58 Lt elektros darbų išlaidos), taip pat 1 371 466,07 Lt netiesioginiai nuostoliai – negautas pelnas. Teigė, jog jis negavo 1 202 919,47 Lt pelno už 26 mėnesius (nuo sutarties nutraukimo 2011-10-21 iki 2013-12-31), o taip pat 168 546,60 Lt pelno už 7 mėnesius dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų prekes laikyti tik ieškovo sandėlyje (nuo 2011 m. balandžio iki spalio mėn.).
Ieškovo teigimu, jis atliko investicijas, būtinas Platinimo sutarties ir jos pakeitimų įsipareigojimams įvykdyti, tikėdamasis, jog per numatytą šios sutarties vykdymo laikotarpį jos bus kompensuotos gautomis pajamomis, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pažeidžiant sutartį ir ją nutraukiant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo UAB „Sicor Biotech“ priteisė 423 454 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, 3 900 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5 293,34 Lt žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovui UAB „Sicor Biotech“ iš ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ teismas priteisė 25 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Remdamasis šalių procesiniais dokumentais, teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl Platinimo sutarties teisinio kvalifikavimo ir atsakovo teisės vienašališkai ją nutraukti, dėl atsakovo sutartinės atsakomybės egzistavimo, nesilaikius sutartinių įsipareigojimų tiekti sutartą produktų kiekį tik vienam platintojui, dėl ieškovo nuostolių dydžio.
Pasisakydamas dėl Platinimo sutarties teisinio kvalifikavimo, teismas nustatė, kad joje įtvirtintas atsakovo tikslas turėti Lietuvoje sandėlį savo platinamiems farmaciniams produktams laikyti (sutarties 1.1 p.); kad atsakovas įsipareigojo tiekti į sandėlį farmacinius produktus mažiausiai kas 3 mėnesius, o viršijus maksimalaus produktų kiekį (padėklų skaičių) mokėti ieškovui papildomą užmokestį (1.6 p., 1.10 p.); kad ieškovas įsipareigojo sandėliuojamus atsakovo produktus pristatyti nurodytiems klientams jo nustatytu terminu (6.3, 6.4 p.); kad sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovo teikiamos paslaugos atsakovui susijusios su produktų priėmimu, muitų apmokėjimu, sandėliavimu, pakavimu, paskirstymu jo klientams, paruošimu išvežimui bei pristatymu nurodytais pristatymo terminais (6 p., 7 p., 8.1 p., 8.4 p.); kad iki produktų perdavimo klientams momento, produktų savininku išlieka atsakovas, kuriam klientai už pristatytus produktus moka pagal jo parengtas sąskaitas, o atsakovas atskirai sumoka ieškovui už jo suteiktas paslaugas (2.1 p., 6.4 p., 9 p.). Įvertinęs šių sąlygų turinį, remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas sprendė, kad tokio pobūdžio sutartis atitinka krovinių ekspedijavimo sutarties požymius (CK 6.824 str.), kuriai nėra taikomos CK 6 knygos „Prievolių teisė“ XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ teisinės nuostatos, įskaitant ir CK 6.721 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą, numatančią galimybę paslaugų gavėjui vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 str. 3 d.).
Nustatęs, kad Platinimo sutarties pagrindinis dalykas buvo atsakovo farmacijos produktų pristatymo atsakovo klientams organizavimas, o ne nematerialaus pobūdžio (intelektinių) paslaugų suteikimas, kurių rezultatas – naujo nematerialaus produkto sukūrimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad ši sutartis yra laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi CK 6.716 straipsnio 1 dalies prasme. Sprendė, kad šios išvados nepaneigia ir Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta didmeninio vaistinių preparatų platinimo sąvoka, nes nagrinėjamu atveju ieškovo atlikta didmeninio vaistinių preparatų platinimo veikla buvo susijusi tik su tokių preparatų laikymu ir tiekimu (neįsigyjant jų nuosavybėn bei neatliekant savarankiškos klientų paieškos), o tai neprieštarauja krovinių ekspedijavimo sutarties turiniui (CK 6.824 str.).
Pasisakydamas dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartį iki jos galiojimo termino pabaigos, teismas nustatė, kad pagal šalių susitarimą ji galėjo būti vienašališkai nutraukta įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, pasibaigus jos galiojimo terminui. Nurodė, kad pagal CK 6.829 straipsnio 2 dalį šalis, kuri vienašališkai nutraukė krovinių ekspedijavimo sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai dėl to padarytus nuostolius. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, vadovaujantis pacta sund servanda principu, teismas sprendė, kad bylos šalims susitarus dėl Platinimo sutarties galiojimo termino iki 2013-12-31, jos privalėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki sutarto termino, todėl atsakovas, nuo 2011-10-21 vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo atlyginti ieškovui nuostolius, patirtus dėl šio neteisėto vienašališko terminuotos sutarties nutraukimo (CK 6.189 str. 1 d., 6.829 str. 2 d.).
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio pažeidė Platinimo sutarties pakeitime Nr. 3 įtvirtintą pareigą kas mėnesį pateikti ieškovui ne mažiau kaip 1 290 palečių (padėklų), tačiau sprendė, kad atsakovas nesilaikė šioje sutartyje įtvirtintos pareigos farmacinius produktus laikyti tik ieškovo sandėlyje. Remdamasis šios sutarties sąlygomis, teismas nustatė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus nuolat sandėlyje laikomo palečių skaičiaus (nei minimalaus, nei maksimalaus). Todėl sprendė, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog atsakovas sandėlyje nuolatos turėjo laikyti pastovų palečių skaičių, atitinkantį sutartyje nurodytą maksimalų palečių skaičių, nesąžiningai aiškina sutarties nuostatas. Konstatavo, kad maksimalaus palečių skaičiaus įtvirtinimas buvo siejamas tik su įkainio už ieškovo teikiamas paslaugas atsakovui nustatymu, kurį viršijus, atsakovas įsipareigojo mokėti papildomą mokestį už kiekvieną paletę / padėklą (sutarties 1.10 p.). Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina ir paties ieškovo veiksmai vykdant sutartį, taip pat byloje esantys įrodymai apie tai, kad sutartyje nurodytas maksimalus padėklų kiekis sandėlyje niekada nebuvo laikomas, tačiau ieškovas dėl to jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, be to, reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia aplinkybe, kad atsakovas neteikė maksimalaus palečių skaičiaus tik nuo 2011 m. balandžio mėnesio. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 168 546,60 Lt netiesioginių nuostolių, patirtų dėl per mažo prekių kiekio sandėliavimo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki sutarties nutraukimo.
Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius 1.1 punkto įsipareigojimus turėti tik vieną sandėlį Lietuvoje, nes pats atsakovas, teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad trečiojo asmens UAB „Tamro“ sandėlyje 2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais taip pat laikė produktus, neįrodinėjo, jog šie produktai buvo skirti kitiems klientams nei buvo nurodyta Platinimo sutarties Priede Nr. 2.
Pasisakydamas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio atsakovui pažeidus Platinimo sutartį bei ją neteisėtai nutraukus, teismas pažymėjo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo, jog atsakovas 2011 m. rugsėjo–spalio mėnesiais produktus laikė ne tik ieškovo sandėlyje, o sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-21, nepaisant to, kad dar 2011 m. lapkričio mėnesį atsakovas naudojosi ieškovo paslaugomis pagal sutartį ir už tai jam mokėjo atlyginimą.
Sprendė, kad ieškovas, prašydamas priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), nepateikė aiškaus jų paskaičiavimo būdo, o nurodytu negauto pelno apskaičiavimu nėra pagrindo remtis, nes jis grindžiamas negauto pelno dydžiu, apskaičiuotu pagal maksimalų palečių tiekimo skaičių. Todėl teismas vadovavosi 2013-11-27 atliktos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi paskirtos finansinės ekspertizės akto išvada, kad dėl atsakovo netinkamo Platinimo sutarties 1.1 punkte įtvirtino įpareigojimo vykdymo 2011 m. rugsėjo–spalio laikotarpiais, taip pat dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo anksčiau termino, ieškovas negavo 423 454 Lt grynojo pelno, kurį privalo atlyginti atsakovas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad ekspertizės aktas yra netinkamas, nurodęs, kad jame yra pateikti išsamūs negauto grynojo pelno apskaičiavimo kriterijai, išvardinti įvairūs ekonominiai rodikliai, jų reikšmės.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su patalpų nuoma, palečių įsigijimu ir kt. priteisimo, nes ekspertas į visas šias ieškovo sąnaudas atsižvelgė paskaičiuodamas jo negautą pelną, o reikalavimas priteisti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų atlyginimą iš esmės yra dvigubas.
Konstatavo, kad patenkintų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 26 procentus visų reikalavimų, todėl atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą (sutarties teisinį kvalifikavimą, nuostolių dydžio nustatymą), procesinių dokumentų skaičių, posėdžių gausą, teismas sprendė, kad protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos kiekvienos iš bylos šalių už advokato pagalbą, neturėtų viršyti 15 000 Lt. Atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 3 900 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato pagalbos apmokėjimo ir 5 293,34 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovo – 12 100 Lt šių bei 13 000 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimo apmokėjimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Sicor Biotech“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo reikalavimai patenkinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, juos įvertino netinkamai, bylos medžiaga yra didelės apimties, sprendime neatskleista bylos esmė, todėl būtina asmeniškai išklausyti bylos šalis. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Platinimo sutarties kvalifikavimo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimą, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, tikslus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartis laikytina krovinių ekspedijavimo sutartimi (CK 6.824 str.). Šalys susitarė ne tik dėl produktų gabenimo, bet ir dėl kitų paslaugų teikimo – sandėliavimo, pakavimo, tinkamos būklės užtikrinimo, grąžintinių produktų tvarkymo, pretenzijų registravimo, tikrinimo ir kt., kurios negali būti laikomos kaip papildomos, susijusios su produktų gabenimu. Ekspedicijos paslaugos, palyginus su kitomis atlygintinai teikiamomis paslaugomis, nėra nei esminės, nei teikiamos didžiausia apimtimi. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį atlygintinių paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, o tai atitinka ginčo sutarties dalyką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad esminis atlygintinos paslaugų teikimo sutarties požymis yra tas, kad jų teikėjams yra taikomi kvalifikacijos, patirties reikalavimai, o nagrinėjamu atveju ieškovas yra savo srities profesionalas. Be to, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose šią sutartį kvalifikavo kaip mišrią, turinčią keleto sutarčių požymių, kuriai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų joje yra. Nors ginčo sutartyje ir yra krovinių ekspedicijos sutarties požymių, ji laikytina atlygintinių paslaugų sutartimi.Dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti ginčo sutartį prieš jos galiojimo terminą. Atsakovas kaip klientas pagal CK 6.721 straipsnį turi teisę bet kada nutraukti atlygintinių paslaugų teikimo sutartį ir neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto. Be to, ši norma teismų praktikoje pripažįstama kaip imperatyvi, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias krovinių ekspedijavimo sutartis, nes įstatymas nenustato draudimo paslaugų gavėjui vienašališkai nutraukti taip pat ir tokią sutartį. Vien tai, kad atsakovas privalo atlyginti nuostolius, kilusius dėl sutarties nutraukimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks nutraukimas yra neteisėtas, nes pareiga atlyginti nuostolius nustatyta ir CK 6.721 straipsnio 1 dalyje.Dėl atsakovo įsipareigojimo Lietuvoje turėti vieną sandėlį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesilaikė sutartinio įsipareigojimo savo produktus laikyti tik ieškovo sandėlyje, nes kaip teisingai nurodyta sprendime, šalys nebuvo susitarusios dėl laikomo produkcijos kiekio. Tokią išvadą patvirtina ir ekspertizės akto išvada, kad sutarties 1.1 teiginys, jog atsakovas nusprendė turėti vienintelį sandėlį, nesudaro pagrindo nuostoliams skaičiuoti, nes šalys nebuvo susitarusios dėl minimalaus laikytinų produktų kiekio. Be to, šalys susitarė, kad sutarties mėnesio kaina apskaičiuojama pagal atsakovo produktų, faktiškai laikytų pas ieškovą, kiekį ir kainą, tai yra 1,8 procentai nuo bendros pardavimo kainos. Dėl ieškovui iš atsakovo priteistų nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas, vienašališkai nutraukęs sutartį, privalo sumokėti paslaugų teikėjui tik už faktiškai suteiktas paslaugas ir atlyginti protingas išlaidas, kurias jis turėjo iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo. Taigi ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti negautų pajamų pagal paslaugų teikimo sutartį. Be to, CK 6.829 straipsnyje, kuriuo rėmėsi teismas, taip pat nenustatyta atsakovo pareiga atlyginti negautas pajamas. Sutartyje nebuvo susitarta dėl minimalaus produktų kiekio laikymo, sutarties kaina priklausė nuo faktinio produktų pardavimo, taigi sutarties mėnesinis mokestis galėjo būti ir nulinis. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas savo esme reiškia reikalavimą įvykdyti sutartinę mokėjimo pareigą natūra, tačiau tokio reikalavimo nebuvo pareikšta. Todėl teismas, iš dalies patenkinęs reikalavimą priteisti negautas pajamas, realiai priteisė ieškovui pajamas natūra ir tokiu būdu peržengė nagrinėjamos bylos ribas (CPK 329 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas be pagrindo tik iš dalies tenkino atsakovo reikalavimą dėl 50 041,38 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir nepagrįstai sprendė, kad protingo dydžio atlyginimas sudaro 15 000, o priteistina suma – 12 100 Lt, nes neatsižvelgė į sąžiningą ir tinkamą atsakovo procesinį elgesį, sudėtingą ginčo dalyką, teisės taikymo problematiką, bylos didelę apimtį, atstovaujamojo anglų kalbą, ekonominių, farmacijos žinių poreikį byloje ir kt. Šios aplinkybės leidžia nesilaikyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Be to, pagal teismų praktiką teismas turi teisę nukrypti nuo šių maksimalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžių, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje bylos šaliai buvo priteistas daugiau nei 109 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Oriola Vilnius“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą ir jam iš atsakovo priteistą 423 454 Lt nuostolių atlyginimą padidinti 346 465 Lt (iki 769 919 Lt), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Platinimo sutarties sąlygų ir negauto pelno. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, neįvertino šalių elgesio dėl sudaromų sutarties pakeitimų, todėl nepagrįstai sprendė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus sandėlyje laikomų produktų palečių skaičiaus ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl 168 546,60 Lt negauto pelno atlyginimo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio iki lapkričio mėnesio. Šalys susitarimuose didino sandėliuojamų produktų apimtis nuo 250 iki 1 290 padėklų, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl sandėliuojamų produktų vidurkio nuo 1 200 iki 1 400 palečių. Atsakovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio pažeidė sutartį, nes pristatė mažiau produktų, nei buvo susitarta ir ieškovas buvo pasiruošęs priimti.Dėl tiesioginių nuostolių. Teismas, formaliai nurodęs, kad į tiesioginius nuostolius ekspertizės akte atsižvelgta apskaičiuojant negautą pelną, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino ieškovo tiesioginius nuostolius pagrindžiančių įrodymų, kurių atsakovas net neginčijo: 124 184,48 Lt nuostoliai susidarė pagal 2011-02-17 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl 1 180,03 kv. m sandėliavimo ir 95 kv. m pagalbinių patalpų, kurią ieškovas turėjo teisę nutraukti tik prieš 6 mėnesius, tai yra ne anksčiau kaip 2011-10-31; 80 000 Lt išlaidos pagal 2011-03-31 stelažų pirkimo, pristatymo ir sumontavimo, sutartį; 57 987 Lt išlaidos pagal 2011-03-04 sutartį dėl šaldymo agregato ir kitos įrangos įsigijimo; 2 311,58 Lt elektros darbų išlaidos. Be to, ekspertui buvo pavesta atlikti ekspertizę netiesioginių nuostolių klausimu, tiesioginiai nuostoliai ekspertizės akte net nebuvo aptarti. Dėl ieškovo pateiktos Audito ataskaitos. Teismas be pagrindo vadovavosi vien tik teismo ekspertizės aktu ir nevertino nepriklausomo atestuoto auditoriaus pateiktos ataskaitos, nenurodė priežasčių, kodėl ja nesiremia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad eksperto išvada, pateikta ne teismo nurodymu, taip pat laikytina įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009 ir kt.).Dėl teismo ekspertizės akto ir priteisto nuostolių atlyginimo dydžio. Teismas be pagrindo vadovavosi teismo ekspertizės akto išvadomis, nes jos yra netikslios, su trūkumais, paremtos prielaidomis, neatsakyta į pagrindinį teismo užduotą klausimą – kokio pelno galėjo tikėtis ieškovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2013-12-31, jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, neteisingai apskaičiuotos ieškovo pajamos, pelno marža, pelnas, sąnaudos; nesiremta ikisutartiniu susirašinėjimu, faktiškomis sandėliavimo apimtimis; akte konstatuota, kad ieškovas galėjo parduoti nebereikalingą įrangą, tačiau nei jos specifiškumas, nei realios galimybės ją parduoti nebuvo analizuojamos; vertindamas faktinį sandėliavimo paslaugų kiekį 2011 m., ekspertas vadovavosi 2010 m. duomenimis, tačiau 2011 m. buvo susitarta dėl padidinto produktų palečių skaičiaus; skaičiuodamas mėnesines veiklos sąnaudas, ekspertas vadovavosi kitu – maksimaliu, padidintu padėklų skaičiumi; ekspertizės akte vienur nurodyta, kad nuostolių atlyginimas 15 procentų pelno mokesčiu neapmokestinamas, tačiau galutiniuose skaičiavimuose šis mokestis pritaikytas. Pritaikius tikslius duomenis ir tinkamai apskaičiavus visus rodiklius pagal ekspertizės akte taikytą metodiką, nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki sutarties galiojimo termino pabaigos 2013-12-31 ieškovo nuostoliai sudaro 769 919 Lt, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sicor Biotech“ atsiliepime į ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime sutinka su teismo išvada, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus laikomo produktų kiekio, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui netiesioginių nuostolių atlyginimą (negauto pelną už 2011 m. balandžio – rugsėjo mėn.). Nurodo, kad tokią poziciją patvirtina ir šalių elgesys vykdant sutartį, nes pats ieškovas ieškinyje aiškino, jog atsakovas niekada nesinaudojo visa paslaugų apimtimi, o jų kiekis nesiekdavo nustatyto sutartinio maksimumo. Teigia, kad ieškovo argumentai, susiję su jo pateikta ataskaita, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, nes ja skunde nesivadovauja ir pats ieškovas, taip pat nereikalauja priteisti visų joje apskaičiuotų nuostolių atlyginimą. Nurodo, kad ieškovo teiginiai, susiję su teismo ekspertizės akto išvadų nepatikimumu, netinkamai nustatytu negautų pajamų dydžiu yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais, be to, ekspertizę atliko itin aukštos kvalifikacijos profesionalas, vienos iš keturių didžiausių pasaulyje tarptautinių audito bendrovių KPMG Komercinių ginčų ir sukčiavimo tyrimo skyriaus Vidurio ir Rytų Europoje partneris, abi šalys sutiko su šia kandidatūra, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl jo kompetencijos ar šališkumo. Atsakovo nuomone, ekspertas išsamiai atsakė į visus teismo užduotus klausimus ir pateikė net keturis galimai ieškovo patirtų nuostolių apskaičiavimo scenarijus, pagrindė visus pasirinktus kintamuosius, atlikdamas savo skaičiavimus rėmėsi paties ieškovo pateiktais duomenimis apie pajamas, sąnaudas, paslaugų apimtis, paaiškino, kodėl nėra pagrindo į nuostolių skaičiavimus įtraukti išlaidas investicijoms, kurios naudojamos pelnui gauti: ieškovas reikalauja priteisti negautas pajamas, tačiau tuo pačiu siekia prisiteisti ir investicijas tokioms pajamoms gauti. Taigi ieškovas nesąžiningai reikalauja ne tik netiesioginių nuostolių – negautų pajamų, bet ir tiesioginių išlaidų, kurios iš esmės buvo būtinos šioms pajamoms gauti. Atsakovas nurodo, kad jis nėra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų stelažams ir kitam turtui įsigyti, nes šis turtas nėra specifinis, be to, ieškovas yra savo srities profesionalas, todėl prieš jį įsigydamas, turėjo įvertinti tiek jo panaudojimo, tiek likvidavimo galimybes. Teigia, kad sutartis yra nutraukta teisėtai ir ieškovas neturi teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą. Atsiliepime atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jam atlygintina nuostolių suma sudaro 769 919 Lt, nes šie skaičiavimai yra netinkami dėl neteisingai pasirinktų sandėliavimo paslaugų apimčių, pelno maržos, sandėliavimų pajėgumo panaudojimo rodiklių, be to apie būsimą sutarties nutraukimą jis buvo įspėtas prieš 6 mėnesius, todėl jis nuostolių galėjo išvengti nutraukdamas papildomų patalpų nuomos sutartį.
Ieškovas UAB „Oriola Vilnius“ atsiliepime į atsakovo UAB „Sicor Biotech“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teigia, kad Platinimo sutartis yra kvalifikuotina kaip mišri sutartis, kuriai taikomos sandėliavimo ir krovinių vežimo paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, o ne specialios atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių nuostatos. Nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutartį, nes pagal jos 11.2 punktą ji galėjo būti nutraukta prieš terminą tik kitai šaliai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir pasibaigus terminui, t. y. esant pažeidimui. Tokio pažeidimo nenustatyta, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl įsipareigojimų nevykdymo kilusius nuostolius. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką paslaugos gavėjui, kuris veikia kaip verslo subjektas, neturi būti suteikta besąlyginė teisė bet kuriuo metu vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nes tai iškreipia verslininko pareigą prisiimti galimą verslo riziką ir suvokti, kad verslui nepasisekus jis patirs neigiamų turtinių pasekmių. Nurodo, kad atsakovas sutartyje įsipareigojo turėti tik vieną sandėlį, tai patvirtina sutarties pakeitimai dėl didinamų produktų laikymo kiekių, šalių susirašinėjimas, sumažinti paslaugų teikimo įkainiai. Atsakovas nesąžiningais veiksmais šią savo pareigą pažeidė, todėl privalo atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), nuostoliai privalo būti atlyginami visiškai, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui negautą pelną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ ir atsakovo UAB „Sicor Biotech“ apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau nurodyta, kad apeliantas atsakovas UAB „Sicor Biotech“ nesutinka su teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, jog ginčo sutartis kvalifikuotina krovinių ekspedijavimo sutartimi, kad jis neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl privalo atlyginti dėl to kilusius nuostolius. Apeliantas ieškovas UAB „Oriola Vilnius“, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai apskaičiavo jo patirtų atlygintinų nuostolių dydį, kuris turėtų būti padidintas nuo 346 465 Lt iki 769 919 Lt.
Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliantų argumentų.
Dėl ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo ir teisės ją nutraukti
Kaip minėta, atsakovas UAB „Sicor Biotech“ apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Platinimo sutartis kvalifikuotina kaip krovinių ekspedijavimo sutartis, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, tikslus, neteisingai aiškino šios sutarties sąlygas, todėl be pagrindo atmetė jo teiginius, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų sutartį.
Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, o taip pat skunde nurodo atsakovas UAB „Sicor Biotech“, kad sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad sutarties aiškinimui yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui esminę reikšmę turi nagrinėjamoje byloje nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius jų ketinimus.
Taigi teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas UAB „Sicor Biotech“ nepagrįstai nurodo, jog teismas, kvalifikuodamas Platinimo sutartį kaip krovinių ekspedijavimo, pažeidė šias paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 185 str.).
Visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, pagal CK 6.824 straipsnio nuostatas krovinių ekspedijavimas – krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje, kurioje ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs sutartį su užsakovu, įsipareigoja jo lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus arba organizuoti paslaugų, susijusių su krovinių vežimu teikimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sutartyje šalys gali susitarti ir dėl papildomų paslaugų teikimo: gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius ir kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas, saugo, sandėliuoja krovinį bei teikia kitas paslaugas.
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė teismas, Platinimo sutartyje ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui Lietuvoje vienintelį sandėlį platinamiems farmaciniams produktams laikyti (sutarties 1.1 p.), organizuoti atsakovo produktų transportavimą ir krovinio draudimą, sandėliuojamus atsakovo produktus pristatyti nurodytiems atsakovo klientams jo nurodytu terminu (sutarties 6.2–6.4 p.), užtikrinti visus būtinus veiksmus, susijusius su atsakovo prekių priėmimu, sukrovimu ant padėklų ir sandėliavimu, klientams pristatomų prekių paruošimu išsiuntimui, pranešimu atsakovui ir jo klientams apie transportavimo duomenis ir numatomą pristatymo laiką, atsargų judėjimo ataskaitų paruošimu ir išsiuntimu bendrovei (sutarties 7.1 p.), vesti į sandėlį patenkančių ir išgabenamų produktų apskaitą (sutarties 2.3), patikrinti gaunamų produktų kiekius, transportavimo metu atsiradusius pažeidimus (sutarties 10 p.), teikti pakavimo paslaugas (sutarties 7.3 p.), prisiimti atsargų administravimo ir tvarkymo, transportavimo klientams išlaidas (sutarties 8.1, 8.4 p.) ir kt. Atsakovas Platinimo sutartyje įsipareigojo tiekti į sandėlį farmacinius produktus mažiausiai kas 3 mėnesius, patiekti ieškovui visą su pristatomos produkcijos kiekiu ir kokybe, klientais susijusią informaciją, mokėti 1,8 procentų nuo bendrų pardavimo kainų, neatimant nuolaidų, dydžio mokestį (sutarties 9.1 p.), viršijus maksimalų 1 290 produktų (padėklų skaičiaus) kiekį, mokėti ieškovui papildomą užmokestį (sutarties 1.6 p., 1.10 p.) ir kt. Platinimo sutartyje nurodyta, kad iki produktų perdavimo klientams momento, produktų savininku išlieka atsakovas, kuriam klientai už pristatytus produktus moka pagal atsakovo parengtas sąskaitas, o atsakovas atskirai sumoka ieškovui už jo suteiktas paslaugas (sutarties 2.1 p., 6.4 p., 9 p.).
Taigi nors šios paslaugos ir yra laikytinos nematerialaus pobūdžio, tai yra nesusijusiomis su materialaus objekto sukūrimu, – šioje sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovo teikiamos paslaugos atsakovui yra susijusios su produktų priėmimu, muitų apmokėjimu, sandėliavimu, pakavimu, paruošimu išvežimui bei pristatymu atsakovo nurodytiems klientams atsakovo nurodytais pristatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys neginčija to, jog būtent paminėtos paslaugos nebuvo teikiamos, taip pat netvirtina to, jog buvo teikiamos kitos, sutartyje nenurodytos paslaugos. Teisėjų kolegijos nuomone, šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir tie atsakovo nurodyti teiginiai, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog Platinimo sutartis turi keleto sutarčių rūšių požymių, o tai suteikia pagrindą ją traktuoti kaip mišrią.
Antra, kaip minėta, atsakovas, teigdamas, kad ginčo sutartis laikytina atlygintinų paslaugų sutartimi, taip pat nurodo, jog šalys susitarė ne tik dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo, kurios nėra laikytinos esminėmis ar teikiamos didžiausia apimtimi, bet taip pat ir dėl papildomų paslaugų, kurios nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai susijusios su krovinių ekspedijavimu.
Tačiau atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių pobūdį, sutarties dalyką, pirmiau paminėtas sutarties nuostatas, apibūdinančias teikiamas paslaugas, apelianto nurodomos papildomos produktų išėmimo iš prekybos registravimo, grąžintinų produktų tvarkymo, informacijos apie produktus teikimo, pretenzijų registravimo bei tikrinimo ir kitos paslaugos, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu. Priešingai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios teikiamos paslaugos yra akivaizdžiai susijusios su CK 6.824 straipsnio 6 dalyje nurodytomis papildomomis ekspedijavimo sutartyje nustatomomis paslaugomis.
Trečia, apeliantas UAB „Sicor Biotech“ taip pat nurodo, kad ginčo sutartis laikytina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, nes jų teikėjams yra taikomi kvalifikacijos, patirties reikalavimai, o nagrinėjamu atveju ieškovas yra savo srities profesionalas. Tačiau kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, ieškovas UAB „Sicor Biotech“ yra dar 1999 m. įsteigta bendrovė, pripažinta Lietuvos biofarmacijos lyderė, priklausanti tarptautinei „Teva“ grupei, kuri, kaip nurodoma šios įmonės interneto svetainėje, yra didžiausių pasaulio farmacijos įmonių dešimtuke, prekiaujanti vaistiniais preparatais, turinti filialus šešiasdešimtyje valstybių, o 2013 m. pardavimų apimtis siekė net 20,3 mlrd. JAV dolerių (CPK 179 str. 3 d.). Taigi nagrinėjamu atveju ir paties atsakovo, kaip paslaugų gavėjo, nėra pagrindo laikyti silpnesniąja šių santykių šalimi, kuriai galėtų būti taikomi žemesni tiek šį verslą reglamentuojančių taisyklių, jo praktikos, tiek bendrųjų sutartinių taisyklių žinojimo, rūpestingumo standartai, o kartu ir silpnesniosios šalies teisių apsauga (CPK 185 str.).
Konstatavusi, kad atsakovas UAB „Sicor Biotech“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Platinimo sutartis kvalifikuotina krovinių ekspedijavimo sutartimi, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus jo teiginius, kad jis turėjo teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį pagal CK 6.721 straipsni 1 dalį, reglamentuojančią atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių vienašališko nutraukimo teisę. Šiame kontekste teisėjų pažymi, kad nepaisant minėtame straipsnyje nustatytos kliento teisės, nutraukęs sutartį, jis privalo atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas turėjo siekdamas įvykdyti sutartį, tačiau iki jis gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą.
Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad jis turėjo teisę vienašališkai bet kada nutraukti Platinimo sutartį (CPK 185 str.).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia jos esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.217 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos neįvykdo arba įvykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šalys sutartyje taip pat gali susitarti dėl jos nutraukimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys Platinimo sutarties 11.1 punkte buvo sulygusios, kad ji galioja iki 2013-12-31 ir gali būti vienašališkai nutraukta įspėjus kitą šalį ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius, pasibaigus šios sutarties terminui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sutarties punktas jos vykdymo metu buvo keičiamas. Sudarant 2007-09-12 Platinimo sutartį, jos 11.1 punkte buvo nurodyta, kad ši sutartis galioja nuo farmacinės veiklos licencijos adresu Laisvės per. 75, Vilnius išdavimo dienos ir galios iki 2009-12-31 (pradinis laikotarpis), po šio laikotarpio ji turi būti atnaujinta neribotam laikotarpiui, nebent būtų nutraukta kurios nors iš šalių iniciatyva: nepaisant paminėtų sąlygų, bet kuri iš šalių gali nedelsiant nutraukti šią sutartį bet kuriuo metu pateikdama kitai šaliai rašytinį pranešimą, jei kita šalis nevykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neištaiso tokio pažeidimo per trisdešimt dienų nuo rašytinio pirmosios šalies pranešimo gavimo (11.2 p.). Tuo tarpu sudarant Platinimo sutarties 2 pakeitimą, 2009-10-19 šalys minėtą 11.1 punktą pakeitė ir nurodė, kad ši sutartis galioja iki 2010-12-31. Šalys, 2010-12-31 sudarydamos 3 sutarties pakeitimą, minėtame punkte susitarė, kad sutartis galioja iki 2013-12-31. Čia taip pat susitarė Platinimo sutartį papildyti nauju 11.4 punktu, kuriame nurodė, kad bet kuri iš šalių gali dėl bet kokios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį pasibaigus sutarties 11.1 punkte nurodytam terminui, raštu įspėjusi priešingą šalį ne vėliau kaip prie 6 mėnesius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Platinimo sutarties 18.3 punkte nurodyta, jog ji yra sudaryta anglų ir lietuvių kalbomis, o esant neatitikimams tarp lietuvių ir anglų kalba surašyto sutarties teksto, pirmenybė teikiama lietuviškam tekstui. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nėra jo kaltės dėl sutarties nutraukimo.
Taigi nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalims sutartyje konkrečiai susitarus dėl jos nutraukimo terminų ir tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti apelianto atsakovo UAB „Sicor Biotech“ teiginiai, kad jis pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau sutarto termino (CPK 178 str., 185 str.).
Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ ir atsakovo UAB „Sicor Biotech“ apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su priteistų nuostolių dydžiu, atsakovo įsipareigojimu Lietuvoje turėti vieną sandėlį ir kt.
Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo
Kaip minėta, ieškovas UAB „Oriola Vilnius“ skunde nesutikdamas su priteistu nuostolių dydžiu, nurodo, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, neįvertino jų elgesio dėl sudaromų sutarties pakeitimų, todėl nepagrįstai sprendė, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus sandėlyje laikomų produktų palečių skaičiaus ir atmetė ieškovo reikalavimą dėl 168 546,60 Lt negauto pelno atlyginimo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio iki lapkričio mėnesio. Taip pat teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino jo tiesioginius nuostolius pagrindžiančių įrodymų, pateiktos Audito ataskaitos, be to, be pagrindo vadovavosi teismo ekspertizės akto išvadomis, nes jos yra netikslios, su trūkumais, paremtos prielaidomis. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti taip pat ir su šiais ieškovo teiginiais (CPK 185 str.).
Pasisakydama dėl šių ieškovo skundo argumentų, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, aiškinant sutartį svarbu ne tik jų lingvistinė išraiška, bet yra reikšmingos ir faktinės aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika, kitokiais šalių veiksmais.
Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovas, teismas, remdamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, detaliai išanalizavo Platinimo sutarties nuostatas ir teisingai nustatė, kad sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus ieškovo sandėlyje laikomos produkcijos kiekio. Apeliantas iš esmės deklaratyviai nurodo, kad atsakovas privalėjo nuolat laikyti sutartyje nustatytą maksimalų palečių skaičių. Iš tiesų, apeliantas, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, teisingai nurodo, kad laikomų produktų palečių skaičius nuo ginčo sutarties sudarymo buvo didinamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys sudarė net tris Platinimo sutarties pakeitimus, kuriuose nebuvo susitarta nei dėl laikomos produkcijos konkretaus kiekio, nei dėl jos vidurkio. Kaip teisingai nustatė teismas, šalys konkrečiai buvo nurodžiusios, kad viršijus maksimalų palečių skaičių, atsakovas ieškovui mokės papildomą mokestį už kiekvieną paletę / padėklą (Platinimo sutarties 1.10 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados nepaneigia taip pat ir ta ieškovo nurodoma aplinkybė, kad, anot jo, rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas) patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl sandėliuojamų produktų vidurkio nuo 1 200 iki 1 400 palečių, – tai iš esmės traktuotina kaip derybos dėl maksimalaus laikomos produkcijos kiekio (CPK 185 str.).
Antra, dar savo ieškininiame pareiškime pats ieškovas buvo nurodęs, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir iš esmės niekada nelaikė maksimalaus, sutartyje nustatyto palečių skaičiaus. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010 m. iš sutartyje numatytų 800 padėklų skaičiaus, vidutiniškai buvo panaudota tik 77,8 procentai visų padėklų (3 t. 75 b. l.). Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas per visą bendros veiklos laikotarpį dėl to būtų reiškęs nors kokias nors pretenzijas (CPK 178 str.).
Trečia, teisėjų kolegijos nuomone, teismas taip pat teisingai nurodė, kad Platinimo sutartyje iš esmės buvo susitarta dėl produkcijos tiekimo, sandėliavimo, pakavimo ir pristatymo atsakovo klientams, todėl pastovaus sandėlyje laikomos produkcijos kiekio objektyviai nebūtų įmanoma garantuoti (CPK 185 str.).
Taigi teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys Platinimo sutartyje nebuvo susitarusios dėl konkretaus laikomos produkcijos kiekio, todėl turėjo pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl 168 546,60 Lt negauto pelno atlyginimo ir ieškovas šių išvadų pagrįstumo nepaneigė (CPK 263 str. 1 d., 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo skunde išdėstytus argumentus, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo vadovavosi teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi paskirtos ir 2013 m. lapkričio 27 d. atliktos ekspertizės akto išvadomis, o priteistas nuostolių atlyginimas turėtų būti padidintas (CPK 185 str.).
Ieškovas skunde teisingai nurodo, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą ir jų visetą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Ieškovas taip pat teisingai nurodo, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Iš tiesų, pagrįstu gali būti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame išvada išplaukia iš jo tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieštarauja kitiems įrodymams (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str.).
Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei tvirtinama skunde, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, išnagrinėjo abiejų ginčo šalių į bylą pateiktus įrodymus, suformuluotus argumentus ir spręsdamas dėl ginčo esmės, teisingai juo įvertino bei atsižvelgė į jų visumą (CPK 185 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties ieškovo pozicija skunde yra prieštaringa – pasisakydamas dėl nepagrįstai atmestų nuostolių už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio iki lapkričio mėnesio, apeliantas, ginčydamas teismo išvadas, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus laikomos produkcijos kiekio, nurodo, jog atsakovas privalėjo nuolat laikyti sutartyje įvardintą maksimalų palečių skaičių. Tačiau teigdamas, kad teismas be pagrindo rėmėsi ekspertizės aktu, nes jame neteisingai apskaičiuotas ieškovo mėnesinių veikslo sąnaudų skaičiavimas, jis jau sutinka su eksperto išvadomis, jog vidutiniškai faktinis ieškovo sandėliavimo pajėgumo panaudojimas buvo 77,8 procentai. Kritikuodamas ekspertizės aktą, ieškovas nurodo, kad jis yra grindžiamas prielaidomis, tačiau pats skunde jau detaliai analizuoja kiekvieną eksperto naudotą rodiklį, duomenis, taikytus metodus. Taigi iš esmės ieškovas nesutinka su, jo nuomone, netinkamai apskaičiuotu ir per mažu nuostolių dydžiu. Kaip teisingai atsiliepime į ieškovo skundą nurodo atsakovas, ekspertas detaliai nurodė tiek aktualius duomenis, aplinkybes, reikšmingas vertinant patirtų nuostolių dydį, tiek taikytus skaičiavimo metodus, pagrindė, kodėl naudojo būtent pasirinktus rodiklius, koeficientus ir t. t. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, teigdamas, jog teismas be pagrindo nesirėmė jo pateikta Audito ataskaita, reikalaudamas padidinti priteistus nuostolius pats ja nesiremia ir savo skaičiuojamiems nuostoliams pagrįsti naudojasi būtent ekspertizės akto išvadomis.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad teismas be pagrindo neįvertino įrodymų, susijusių su tiesioginių nuostolių priteisimu (CPK 178 str.). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, priteisdamas nuostolių atlyginimą teismas vadovavosi ekspertizės akto išvadomis ir sprendė, kad šie nuostoliai jau yra įvertinti apskaičiuojant negautų pajamų atlyginimą. Be to, pats ieškovas teigdamas, kad atsakovas privalo atlyginti jam tiesioginius nuostolius, susijusius su patalpų nuoma, nurodo, jog atsakovas prieš 6 mėnesius informavo apie sutarties nutraukimą, todėl jis laiku nutraukė patalpų nuomos sutartį ir dėl to nepatyrė nuostolių. Tuo tarpu vien tai, kad priteistas negautų pajamų atlyginimas nėra žymiai didesnis už tiesioginių nuostolių dydį, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CPK 185 str.).
Kaip minėta, atsakovas UAB ,,Sicor Biotech“, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo išvada, kad jis Platinimo sutartyje įsipareigojo Lietuvoje turėti vienintelį sandėlį, nurodo, jog šalys nebuvo susitarusios dėl minimalaus ieškovo sandėlyje laikomų produktų kiekio, todėl, jo teigimu, jis turėjo teisę nelaikyti nei vienos produktų paletės sandėlyje. Iš tiesų, atsakovas teisingai nurodo, kad nesusitarus dėl minimalaus sandėlyje laikomų produktų kiekio, jis turėjo teisę iš viso nelaikyti šios produkcijos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal sutarčių laisvės principą šalys patys renkasi, kokias sutartis ir kokiomis sąlygomis sudaryti (CK 6.200 str.). Šalis, nagrinėjamu atveju – atsakovas, sutartyje įsipareigojęs turėti vienintelį sandėlį ir šio savo įsipareigojimo nevykdęs, būdamas pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, savo srities profesionalu, žino / turi žinoti, jog nevykdant sutartinių įsipareigojimų būtent jam, kaip sutartį nutraukusiai šaliai, tenka rizika dėl priešingos šalies susidariusių nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste yra tikslinga pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų, iki ieškovui pateikiant ieškininius reikalavimus, šalys siekė kilusį ginčą išspręsti derybų būdu, o atsakovas sutiko atlyginti jam 100 000 Eur dydžio nuostolius. Todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kurių šalys iš esmės neginčija, tai yra tai, kad ginčo ilgalaikė sutartis buvo sudaryta dar 2007 m., kad ieškovas, siekdamas tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tiek sudarant sutartį, tiek didinant atsakovo laikomos produkcijos kiekius, investavo (sudarė sutartis dėl patalpų nuomos, įsigijo specialaus pobūdžio įrangą, 2009-02-26 sudarant 1 Platinimo sutarties pakeitimą, ieškovas 1 punkte įsipareigojo skirti patalpas, kuriose būtų galima laikyti psichotropinių vaistų grupei priskiriamus medikamentus pagal būtinas jų laikymo sąlygas ir t. t.), kad sutarties pakeitimuose buvo didinami sutartyje nustatyti laikomos produkcijos kiekiai, kurių priėmimui ieškovas dėjo maksimalias pastangas, – teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas ne tik nepagrįstai, bet ir nesąžiningai teigia, kad ieškovas dėl jo vienašališko neteisėto sutarties nutraukimo nepatyrė jokių nuostolių (CK 6.245 str., CPK 185 str.).
Kaip minėta, atsakovas, nesutikdamas su iš jo priteistu nuostolių atlyginimo dydžiu, taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė ieškovui netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), nes anot jo, jei ir galėjo būti priteistas nuostolių atlyginimas, tai tik tiesioginių ir protingų, kaip tai nustatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavusi, kad atsakovas nepaneigė teismo išvadų, jog nagrinėjamu atveju atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios CK normos nėra taikomos, – atmeta kaip nepagrįstus jo teiginius, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį jis privalo ieškovui atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Be to, kaip nurodyta CK 6.829 straipsnio 2 dalyje, šalis, vienašališkai nutraukusi krovinių ekspedijavimo sutartį, privalo kitai šaliai atlyginti dėl to padarytus nuostolius. Pats atsakovas teisingai nurodo, kad ši sąvoka bendrąja prasme taip pat apima ir netiesioginius nuostolius (CK 6.249 str.).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovo teiginius, kad teismas, iš dalies patenkinęs ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas, jam realiai priteisė pajamas natūra ir tokiu būdu peržengė nagrinėjamos bylos ribas, o taip yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kaip minėta, ieškovas pareiškė ieškininį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (tiesioginių ir netiesioginių nuostolių), teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė negautų pajamų atlyginimą. Vien tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde traktuoja negautų pajamų atlyginimą kaip prievolės įvykdymą natūra, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas (CPK 185 str.).
Taigi atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su nuostolių atlyginimu (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas atsakovas UAB ,,Sicor Biotech“ skunde taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, be pagrindo tik iš dalies tenkino jo reikalavimą dėl 50 041,38 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir nepagrįstai sprendė, kad protingo dydžio atlyginimas sudaro 15 000, o priteistina suma – 12 100 Lt, nes nebuvo atsižvelgta į sąžiningą ir tinkamą atsakovo procesinį elgesį, sudėtingą ginčo dalyką, teisės taikymo problematiką, bylos didelę apimtį, atstovaujamojo anglų kalbą, ekonominių, farmacijos žinių poreikį byloje ir kt.
Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, visų pirma pažymi, kad atsakovas teisingai nurodo, jog esant išimtinėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nurodytoms aplinkybėms, teismas gali priteisti didesnį advokatų teiktų teisinių paslaugų užmokestį, negu šių paslaugų Rekomendacijose išvardyti įkainiai.
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios bylos sudėtingumą (sutarties teisinį kvalifikavimą, nuostolių dydžio nustatymą), procesinių dokumentų skaičių (ieškinys, dublikas, atsiliepimas, triplikas, rašytiniai paaiškinimai dėl ekspertizės ir kt.), posėdžių gausą, turėjo pagrindą išvadai, jog protingo dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos kiekvienos iš bylos šalių už advokato pagalbą, neturėtų viršyti 15 000 Lt. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo išvada, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013, priteisė daugiau nei 109 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau, kaip žinoma, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kitoje byloje pateiktais teisės aiškinimu ir taikymu gali būti remiamasi tik tada, kai sutampa arba yra iš esmės panašios šių bylų esminės faktinės bylos aplinkybės (CPK 4 str.).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios bylos apimtis, sudėtingumas ir kt., gali būti prilyginamas paminėtos kasacinio teismo bylos sudėtingumui. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, laikoma, jog šioje byloje atsakovas nepaneigė paminėtų teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai nustatė ir ištyrė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės bei civilinio proceso normas, teismų praktikos, sutarties nuostatas, ir iš dalies patenkindamas ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Todėl apeliantų ieškovo UAB „Oriola Vilnius“ ir atsakovo UAB „Sicor Biotech“ apeliaciniai skundai atmetami, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo kilusį ginčą, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus patiekė tiek ieškovas, tiek atsakovas, kuriuose prašė atlyginti taip pat ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip žinoma, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai yra atmesti kaip nepagrįsti, jų bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 185 str.).
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Kaip minėta, apeliantas atsakovas UAB „Sicor Biotech“ prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.