Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-498-806/2014

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-20
Bylos Nr.: II-498-806/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10311-2014-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis: A. L.
Advokatai: Lijana Paulauskienė

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-498-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10311-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos 44.; 63. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. V., skundą padavusio asmens atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei, nukentėjusiajam A. L., išnagrinėjusi V. V. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo R. M. 2014-08-05 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Ž. Č. V. V. 2014-08-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), V. V. priklausantis Vokiečių Aviganių veislės šuo vardu R., kuris buvo laikomas neturint registracijos pažymėjimo, savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L., atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patruliams M. B., P. P. bei P. K., puolė tarnybinį automobilį, lodamas bei bėgiodamas aplink jį, neleisdamas pareigūnams išlipti iš jo, o M. B. bei P. P. išlipus iš automobilio bandė juos užpulti, tokiu būdu V. V. neužtikrino, kad šuo laikomas uždaroje žemės valdoje iš jos neišbėgtų bei nekeltų grėsmės, nedarytų žalos kitų žmonių sveikatai, gyvybei, t.y. V. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p., 5.4 p., bei Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p., t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas R. M. 2014-08-05 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir paskyrė jam 750 Lt baudą.

Šalies argumentai

V. V. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2014-08-05 nutarimą panaikinti, motyvuodamas tuo, kad jis kaltu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. neprisipažįsta, kadangi jo nepadarė. Gyvena name, (duomenys neskelbtini), ir nutarime nurodytu laiku namuose nebuvo, nes 2014-06-21 kartu su šeima išvyko į svečius. Išvažiuojant iš namų, Vokiečių aviganių veislės kalę R. (6 metų amžiaus), paliko uždaroje kiemo teritorijoje nepririštą, kad šuo galėtų laisvai judėti ir tokiu būdu saugotų namus. Kiemo teritorija iš visų pusių aptverta aukšta tinkline metaline tvora, vartai uždaryti sklende, iš apačios paremti eile akmeninių riedulių ir papildomai surišti metaline viela. 2014-06-22 apie 21 val. 30 min., jam, V. V. paskambinęs kaimynas R. P. pranešė, kad 2014-06-22 apie 6 val. ryto policijos pareigūnai nušovė kalę R., kadangi ji policijos pareigūnų žodžiais apkandžiojo gatve ėjusį žmogų. Kaimynas R. B. paaiškino, jog matė, kaip apie 6 val. ryto vienas policijos pareigūnas, atsistojęs ant policijos automobilio kapoto jėga spardė ir draskė kiemo vartus, tuo erzindamas šunį buvusį kiemo teritorijoje. Bejudinant vartus, pro susidariusį plyšį, šuo iššoko į gatvę. Tada policijos pareigūnai suskubo sėsti į automobilį ir vienas jų, spėjęs atsisėsti į vairuotojo vietą, pro atidarytą langą iššovė vieną šūvį į šunį. Sužeistas šuo cypdamas nubėgo palei tvorą į gretimo namo (duomenys neskelbtini), kiemą, kur vėliau policijos pareigūnai jį nušovė keliais šūviais, kad nesikankintų. Kaimynė R. B. (duomenys neskelbtini) apie 9 val. kieme pastebėjo daug kraujo, o pjaudama žolę rado gilzes. Nušautas šuo buvo išvežtas į UAB „Grinda“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą utilizavimui. Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. BI-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamose vietovėse tvarkos aprašo 43 punkto nepažeidė, kadangi uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo neišbėgs. Kaip nurodė aukščiau, gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) teritorija (uždara žemės valda) yra aptverta aukšta tvora su vartais, matomoje vietoje pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu „Atsargiai piktas šuo“. Tokiu būdu iš uždaros kiemo teritorijos pats šuo išbėgti negalėjo. Faktą, kad šuo nebuvo ištrūkęs į gatvę, o iš kiemo buvo išleistas policijos pareigūnų patvirtina įvykį matę kaimynai ir, svarbu pažymėti, dėl to šuo niekaip negalėjo apkandžioti praeivio gatvėje ir vėliau pats sugrįžti į kiemo teritoriją. Po vartais sudėti nepajudinami iš vietos akmeniniai rieduliai neleidžia vartams atsidaryti į kiemo vidų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 p. ir 17 p. nepažeidė, kadangi šuo R. turėjo Šuns skiepijimo pažymėjimą (paskutinė vakcinacija 2013-08-10). Yra įsitikinęs, kad šuo R. laikomas uždaroje aptvertoje teritorijoje, kas objektyviai ribojo gyvūnui galimybę iš jos išbėgti, negalėjo sukelti grėsmės už kiemo teritorijos esančio asmens sveikatai ar gyvybei. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nepatikrino informacijos, nors privalėjo įsitikinti jos teisingumu, nesiaiškino pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir faktų buvimo ar nebuvimo, neištyrė ir nepatikrino duomenų įrodomosios reikšmės, neteisingai kvalifikavo faktines įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad niekas neatliko tyrimo, ar tikrai šuo R. apkandžiojo protokole ir nutarime minimą A. L. ir kokiais įrodymais vadovavosi pareigūnas priimdamas nutarimą.

Atsiliepimas

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog 2014-06-22 Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate buvo gautas A. L. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini) namo jį užpuolė bei apkandžiojo šuo, dėl ko buvo iškviesta policija bei medikai. Atvykus policijos pareigūnams šuo buvo nušautas. A. L. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo diagnozuota dešinės blauzdos kastinė žaizda. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nušautas šuo priklauso V. V., o į įvykio vietą buvo išvykę Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 3 būrio vyr. patruliai M. B., P. P. bei P. K.. Dėl policijos pareigūnų veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo nagrinėjama atskira medžiaga, kurioje 2014-07-10 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. Išnagrinėjus A. L. pareiškimą buvo nustatyta, kad V. V. veikoje buvo įžiūrimi administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 110 str. 10 d. požymiai, t. y. buvo pažeistos gyvūnų laikymo taisyklės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūno laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p., 5.4 p., bei Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p.), dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ir turtui. 2014-08-01 Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17P-16141686-14 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. bei 2014-08-05 buvo priimtas nutarimas Nr. 17N- 16340529-14, kuriuo V. V. skirta nuobauda - 750 litų bauda, kadangi nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Mano, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. V. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad šuo registruotas, turi pasą. Liudytojai teigia, kad juos apie 6 val. ryto pažadino policijos garsintuvas ir kaimynas R. B. viską stebėjo pribėgęs prie balkono. Prie jų vartų, į juos atsirėmęs stovėjo policijos automobilis, iš jo išlipo 3 pareigūnai ir vienas civilis. Vienas užlipęs ant kapoto stūmė duris ir pro plyšį iššoko šuo, tada atgal pareigūnai šoko į automobilį ir šovė į šunį. Vaizdo įraše matosi, kad šuo guli ant dešinio šono ir pareigūnas P. K. teigia, kad pataikė. Pasak V. V., į kairį šoną gali pataikyti tik kai šuo bėgo iš kiemo, tačiau šuo neišbėga iš kiemo. Vaikai galėjo iš šuns kaulą atiminėti. Kaip ir kiekvienas šuo, jų šuo aplodavo praeinančius gatve, kaimynus, kuriuos atpažindavo, neaplodavo. V. V. paaiškino, kad išvažiuojant iš kiemo pasitikrino ar vartai ir varteliai uždaryti, kad šuo pats neišbėgs. Kai automobilis išvažiuodavo iš kiemo šuo išbėgdavo į gatvę, bet po to sugrįždavo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. L. parodė, kad kai atvažiavo pareigūnai jie bandė išsikviesti ten gyvenančius žmones. Išlipus pareigūnams šuo juos puolė. Jis, A. L. ėjo iš klubo ryte namo ir Trakų g. ėjo palei kelią, po to užlipo laiptais, išgirdo lojimą. Pasak A. L., jam šuo įkando, nepastebėjo iš kur šuo atbėgo, kai įkando tada pastebėjo šunį. Buvo vartojęs alkoholio. Šuo jam, A. L. įkando į blauzdą iš nugaros pusės, šuo puolė iš nugaros. Kai šuo įkando jis, A. L. jį nuvijo, pradėjo rėkti ir mojuoti rankomis. Tada šuo kažkiek paėjo ir jis, A. L. paskambino pareigūnams. Kai paskambino pareigūnai atvažiavo po 15 min. Jis, A. L. paėjo toliau laukti pareigūnų. Kai atvažiavo pareigūnai, jis, A. L. įsėdo į pareigūnų automobilį. Kai atvažiavo pareigūnai sustojo prie automobilio, šuo tupėjo prie automobilio už namo vartų, ne namo kieme. Šuo pradėjo loti. Pasak A. L., pareigūnai šuniui purškė ašarinių dujų, bandė kviesti namo gyventojus per garsiakalbį. Policijos pareigūnai bandę išlipti iš automobilio, bet šuo puolė juos. Tada vienas pareigūnas šovė į šunį. Po 5 min. atvažiavo greitoji. Išėjo kaimynas, pasakė, kad šuo skiepytas ir nesijaudintų. Teisėja pagarsina A. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., einant gatve ir būnant netoli (duomenys neskelbtini) namo iš kažkur atbėgo šuo ir įkando jam į dešinės kojos blauzdą. Tada jis, A. L. ant jo sušuko ir pradėjo mosikuoti rankomis, tada šuo atsitraukė, tačiau lojo ir urzgė, po to vėl bėgo link jo, tačiau jis vėl pradėjo šaukti ir laikėsi arčiau tvoros, tada šuo nuėjo. Šuo buvo agresyvus ir jam, A. L. skambinant policijai stebėjo jį. Atvykus pareigūnams įlipo į jų automoblį, tada surado šunį. Kadangi šuo lojo ir urzgė pareigūnai negalėjo išlipti ir papurškė ašarinių dujų. Kai pabandė išlipti šuo puolė, du pareigūnai šoko atgal į automobilį, o trečias šovė, nors nematė to, bet girdėjo. Tada policijos pareigūnai iškvietė medikus ir pastariesiems atvykus įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Ligoninėje jį, A. L. apžiūrėjo ir paskiepijo. Žaizda buvo kastinė, bet negili. Ar kreipsis į teismo ekspertizę dar nežino. (b.l. 17-18) Pasak A. L., trečias pareigūnas iššovė į šunį, jis to nematė, tik girdėjo. Teisėjai pagarsinus A. L. parodymų patikslinimą, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., einat iš naktinio klubo namo ir jam būnant gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), netikėtai iš kažkur atbėgo palaidas šuo, kuris buvo be antsnukio, tik su kažkokiu antkakliu. Prie jo, A. L. pribėgęs šuo staiga įkando jam į dešinės kojos blauzdą. Tada jis, A. L. garsiai sušuko ir pradėjo mosikuoti rankomis, kad jį atbaidytų. Šuo šiek tiek atsitraukė, tačiau ir toliau buvo agresyvus, pastoviai urzgė ir lojo, vėliau vėl bandė bėgti link jo, A. L., tačiau jis vėl pradėjo šaukti ant šuns ir jis pasitraukė. Minėtas šuo galimai vokiečių aviganio veislės (tiksliai nežino), kokios spalvos buvo dabar jau pasakyti negali, nes nepamena ir dėl išgąsties neįsidėmėjo. Įvykio vietoje iškart iškvietė policiją, kuriems atvykus buvo iškviesta ir greitoji pagalba. Pastaroji jį, A. L. išvežė į Lazdynų ligoninę, kur apžiūrėjus žaizdą pleistru užklijavo ir paskiepijo. Taip pat nurodo, kad kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą minėtas šuo ir pastaruosius puolė, todėl pareigūnams teko panaudoti prieš šunį dujas, bandė per garsiakalbį kviesti šuns šeimininką, tačiau šuo buvo ir toliau agresyvus, ko pasekoje pareigūnams teko panaudoti ginklą prieš minėtą šunį. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b.l. 20) – patvirtino, kad parašyta teisingai. A. L. paaiškino, kad jo namai yra Justiniškėse, kai pakilo nuo laiptelių pasuko į dešinę. Jam, A. L. pareigūnai sakė, kad reikia pasakyti maždaug kurioje vietoje buvo sukandžiotas, tačiau jis nežino namo numerio, nežino tiksliai vietos kur šuo jam įkando. Jis, A. L. šunį identifikavo, pareigūnams pasakė, kad šuo dar ten sėdi, nuvažiavo ir jį rado. Šuo buvo tas pats, kuris jam, A. L. įkando, jis visą laiką sukiojosi prie automobilio. Pasak A. L., šuniui buvo papurkšta dujų, šuo tuo metu buvo netoli automobilio, pareigūnas atsidarė langą ir purškė dujas. Pareiškimą jis, A. L. rašė komisariate, nesakė pareigūnams kur įkando, pasakė tik, kad įkando, kad šuo yra ir jį pamatys. A. L. paaiškino, kad pareigūnai atvažiavo iš tos pusės kur buvo šuo, pasikėlus laiptais į viršų atvažiavo pareigūnai. Šuo visą laiką buvo netoli automobilio. Automobilis važiavo prie vartų, nes ten buvo šuo. Kai šovė į šunį jis, A. L. to nematė. Anot A. L., pareigūnai rato nevažiavo, ta pačia gatve kur jį, A. L. paėmė, ta pačia gatve grįžo. A. L. teigė, jog nepamena kaip buvo apsirengęs, turi raudoną džemperį. Ten dieną nebuvo. Matė šunį, kuris jam, A. L. įkando ir po to vėl jį pamatė. Jis, A. L. atsisuko į šunį kai jis jam įkando. Po to, antrą kartą, kai jį pamatė, jam, A. L. nekėlė abejonių, kad tai tas pats šuo. A. L. paaiškino, kad kai įsėdo į automobilį nepamena ką sakė pareigūnams, neatsimena kaip nurodė šunį, kuris buvo agresyvus.

Teismo posėdyje liudytoja M. V. parodė, kad jie pasitikėjo savo šuniuku. Gyvena nuosavų namų rajone, kur gyvena daug šuniukų. Ten bėgioja daug šunų. Ruošėsi į sodą, krovėsi daiktus. Ji, M. V. išnešė padėti daiktus į automobilį ir atkreipė dėmesį į vaikinuką su raudonu džemperiu vaikščiojantį pirmyn atgal ir žiūrinėjantį į jų kiemą. Ji, M. V. paklausė vaikų ar nepastebėjo to vaikinuko. Vaikai pasakė, kad tas vaikinukas jau pusę dienos vaikšto ir stebi. Kai jie grįžinėjo iš sodo, vakare paskambino kaimynas ir pasakė, kad apkandžiotas žmogus. Ji, M. V. paklausė ar tai vaikinukas raudonu džemperiu, kaimynas atsakė, kad taip. Tas žmogus – tai tas vaikinukas, kuris prieš tai vaikščiojo ir žiūrinėjo. Pasak M. V., kaimynas R. B. viską matė iš balkono, kaip ant kapoto atsistojęs pareigūnas plėšė ir spardė vartus. Šuo tuo tarpu buvo pusantro ar metras nuo vartų. Kaimynas matė kaip padarė vartuose plyšį ir tada kai šuo iššoko į gatvę pašovė šunį. Abu kaimynai pasakė, kad kieme, (duomenys neskelbtini) nematė kas vyksta. M. V. paaiškino, kad tvora yra sandari ir nesimato kas vyksta. Kaimynai prašė, kad nešautų šuns. Dėl vaikinuko pasakė, kad pastarasis nenorėjo važiuoti su greitąja. Anot M. V., iš namų išvyko apie 16.00 val., pažiūrėjo, kad vartai uždaryti ir šuo liko kieme. Šuo nebuvo agresyvus. Su šuniuku žaisdavo jų vaikai. Pats šuo iš kiemo teritorijos nebėgdavo. Šuo aplodavo atėjusius į kiemą žmones.

Teismo posėdyje liudytojas P. K. parodė, kad datos neatsimena, nuo 5 iki 6 val. gavo pranešimą, kad Šeškinėje šuo apkandžiojo jaunuolį. Juos, policijos pareigūnus pasitiko jaunuolis, kuris paaiškino, kad šuo gatvėje įkando į koją. Jaunuolis parodė vietą, tai buvo ties (duomenys neskelbtini) namu. Prie namo stovėjo automobilis ir už jo tupėjo šuo. Privažiavus automobiliui šuo puolė ir šokinėjo ant automobilio, buvo agresyvus. Jie iškvietė medikus. Jaunuolis buvo pasodintas į jų tarnybinį automobilį. Pasak P. K., matėsi, kad praviri kiemo vartai, priremtas akmuo buvo šalia vartų. Bandė nustatyti, kas gyvena name. Buvo reikalauta per garsiakalbį, kad išeitų šeimininkas ar gyventojas. Niekas neišėjo. Buvo pastebėta, kad pirmame aukšte dega šviesos. M. B. išlipo ir šuo lodamas, agresyviai puolė link pastarojo. Tuo metu jis, P. K. panaudojo tarnybinį ginklą ir iššovė į šunį, kurį sužeidė, šuo persivertė ore. Šuo nubėgo į kiemą. Jis, P. K. pasiliko kieme saugodamas gatvę, kad šuo išbėgęs iš kiemo neužpultų praeivių. Kolegos nuėjo į kiemą. Šuo buvo nukautas. P. K. paaiškino, kad tvora atrodė metalinė, viršus užsklęstas, o apačioje buvo tarpas, apačia buvo prasvirusi ir išsižiojusi. Matėsi, kad apačioje buvo prikišta akmenų. Vartai buvo praskėsti. Apačioje buvo tvora užsandarinta su akmeniu. Jaunuolį įsodino į automobilį ir paklausė kokioje vietoje šuo įkando, pastarasis nurodė (duomenys neskelbtini) gatvę, t.y. tą vietą kur įkando. Kur bėgiojo šuo ant gatvės ten ir įkando. Anot P. K., jie automobilį pastatė kampu tvoros atžvilgiu, kad pridengti nuo šuns, kad galėtų išeiti kolegos. Šuo buvo tarp tvoros ir automobilio. Kai kolegos išlipo iš automobilio šuo puolė. Grėsė tiesioginis pavojus ir buvo panaudotas ginklas. Teisėjai pagarsinus P. K. tarnybinį pranešimą, kad 2014-06-22 apie 05.45 val, patruliavimo metu kartu su vyresniuoju patruliu M. B. bei vyriausiuoju patruliu P. P. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Ukmergės gatvėje, prie „Šeškinės“ kalno laukia žmogus, kurį apkandžiojo šuo. Atvykę į įvykio vietą, prie (duomenys neskelbtini), pastebėjo maždaug 20 metų vaikiną. Privažiavus prie vaikino, pastarasis jiems paaiškino, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., jam einant iš naktinio klubo į namus, ties (duomenys neskelbtini) namo iš po šalia stovinčio automobilio iššoko vilkinis šuo ir įkando jam į dešinės kojos blauzdą. Vaikino kelnės buvo suplėšytos, ant jų matėsi kraujo žymės. Anksčiau paminėtas vaikinas jiems prisistatė kaip A. L.. Į įvykio vietą jie iškvietė greitosios pagalbos medikus, o vaikiną įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur gatvėje prie tvoros pastebėjo rudos spalvos vokiečių aviganių veislės šunį. Nukentėjusysis vaikinas parodė, kad būtent šis šuo pastarąjį apkandžiojo. Jie sustojo prie minėto namo, tačiau prie tarnybinio automobilio pribėgęs anksčiau paminėtas šuo buvo agresyviai nusiteikęs, lojo bei šoko ant tarnybinio automobilio dešinės pusės priekinių durelių, todėl jie su tarnybiniu automobiliu privažiavo arčiau (duomenys neskelbtini) namo tvoros ir pastebėjo, kad pirmajame aukšte dega šviesa. Iš tarnybinio automobilio per garsiakalbį jie bandė pakviesti minėto namo gyventojus bei atkreipti jų dėmėsį, tačiau iš namo niekas neišėjo. Per radijo ryšio patruliu rinktinės kanalą bandė nustatyti ar minėtame name kas nors yra deklaruotas. Taip pat šalia (duomenys neskelbtini) namo stovėjo automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl per jau minėtą radijo ryšio kanalą pabandė nustatyti kam priklauso automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir esant galimybei jo savininkų telefono numerį. Patrulių rinktinės Operatyvaus valdymo skyriui telefonu susisiekti su automobilio savininku nepavyko, o minėtas šuo pastoviai bėgiojo prie jų tarnybinio automobilio, agresyviai lodamas. Vyresnysis patrulis P. P. bei vyresnysis patrulis M. B. išlipo iš tarnybinio automobilio bei bandė eiti link (duomenys neskelbtini) namo tvoros, o jis, P. K. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje, vairuotojo vietoje. M. B. bei P. P. einant link tvoros, jis, P. K. pastebėjo, kad anksčiau paminėtas šuo lodamas bei agresyviai nusiteikęs pradėjo greitai bėgti link jų ir kai tarp šuns ir jų buvo maždaug 3 metrai, jis, P. K. panaudojo tarnybinį ginklą, iššovė iš jo pro tarnybinio automobilio langą viena kartą į šunį ir pataikė jį sužeisdamas, apsaugodamas P. P. bei M. B. nuo agresyvaus šuns ir gresiančio pavojaus pastarųjų sveikatai. Šuo pradėjo cypti ir nubėgo į greta esančio (duomenys neskelbtini) namo kiemą, įlisdamas per tvoros apačią. Apie ginklo panaudojimą buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas, taip pat jis buvo informuotas, kad panaudojus tarnybinį ginklą buvo sužeistas agresyvus šuo, kuris nubėgo į gretimą (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Iš VPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas perlipti per (duomenys neskelbtini) namo tvorą, surasti bei nušauti sužeistą šunį, kad jis nesukeltų grėsmės bei pavojaus kitiems gyventojams. M. B. nuėjo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pabandyti surasti ten gyvenančius asmenis, o jis, P. K. bei P. P. liko stovėti šalia (duomenys neskelbtini) namo tvoros. M. B. išėjus iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, prie jų tarnybinio automobilio privažiavo Greitosios pagalbos medikai, kurie nukentėjusįjį vaikiną išvežė apžiūrai į Vilniaus Universitetinę Greitosios pagalbos ligoninę. Taip pat tuo metu prie jų automobilio, iš greta esančio (duomenys neskelbtini) namo, priėjo vyras, kuris prisistatė kaip R. P., kuris jų paklausė kas atsitiko. Pastarajam buvo paaiškinta, kad vilkinis šuo šalia (duomenys neskelbtini) namo apkandžiojo žmogų. Tada R. P. paaiškino, kad minėtas šuo, tikriausiai, yra kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) name, kad kai kaimynų šuo pamato gatve einančius žmones, nuolat pribėga prie tvoros ir bando juos pulti. Taip pat R. P. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai vakar kažkur išvažiavo ir paliko šunį be priežiūros. Jiems pasiteiravus ar R. P. turi (duomenys neskelbtini) namo gyventojų kontaktinius telefono numerius, pastarasis atsakė, kad su kaimynais nebendrauja bei jų telefono numerių neturi. Tada M. B. bei P. P. perlipo per (duomenys neskelbtini) namo tvorą bei pateko į jo kiemą, o jis, P. K. liko jų laukti prie tvoros gatvėje, apsaugodamas perimetrą, kad šuo neapkandžiotų kitų praeivių žmonių. Po kiek laiko išgirdo tris šūvius, todėl perlipo tvorą. Vėliau jie ištraukė nušautą anksčiau paminėtą šunį pro plyšį tarp tvoros ir grindinio į gatvę. Į įvykio vietą buvo iškviesti UAB „Grinda“ darbuotojai, kurie šunį išvežė į benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, esančią adresu L. Giros g. 131, Vilniuje (b.l. 32) – patvirtino, kad taip ir buvo. Pasak P. K., jaunuolis pasakojo, kad ėjo link namų ir jį užpuolė vokiečių aviganis šuo, kuris įkando į koją. Nuo piliečio alkoholio kvapo nesijautė. Buvo atlikta namo šeimininkų paieška per budėtoją, kad nustatytų kas gyvena pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą, pagal automobilio numerius. Išlipę iš automobilio iki šūvio nebuvo. Kad vartuose yra skylė matėsi iš automobilio. Priemonės – kolegos ginklas buvo naudojamos susidūrus su šunimi. Ar buvo naudojamos dujos nepamena. Yra pokalbių su liudytoju garso įrašas. P. K. paaiškino, kad į vietą atvyko ryte, per tą laiką, valandą buvo bendrauta su budėtojais. M. B. filmavo, kuo neatsimena. Registratoriaus automobilyje nėra. Į kiemą jis, P. K. nebuvo užėjęs, vaizdą matė tik iš gatvės pusės. M. B. domėjosi teritorija, kai buvo panaudotas pirmas šūvis buvo ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip M. B. pateko į teritoriją nematė, jis, P. K. pastarąjį matė toje teritorijoje. Jis, P. K. ant gatvės stovėjo, jis nebandė atidaryti durų. Atstumas tarp jo, P. K. automobilio ir raudonos mašinos, iš po kurios išlindo šuo gal 5 ar 6 metrai. Pasak P. K., jis šaudo iš dešinės rankos, pataikė šuniui į petį. Kai šuo buvo nušautas buvo iškviesti UAB „Grinda“ darbuotojai, kad išvežtų šunį. P. K. paaiškino, kad atvažiavo nuo degalinės ir pakilo į viršų, kai atvažiavo šuo lakstė. Šuo puolė tada kai paėmė jaunuolį. Jie apsisuko toje pačioje gatvėje kai jaunuolį paėmė.

Teismo posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad gavo iškvietimą, jog šuo apkandžiojo asmenį. Atvykę pastebėjo jaunuolį, kuris paaiškino, kad šuo įkando į koją. Jaunuolį pasisodino į automobilį, pastarasis parodė į antrą namą, esantį (duomenys neskelbtini), prie tvoros gulėjo pasislėpęs už automobilio šuo. Privažiavus prie namo šuo išlindo ir pradėjo agresyviai loti ir puolė automobilį. Pastebėjo degančią šviesą kambaryje ir bandė įranga sumontuota automobilyje pakviesti savininkus. Buvo susisiekta su komisariatu, bandė nustatyti savininką, bet nepavyko. Pasak M. B., šuo buvo agresyvus, jis buvo gatvėje. Privažiavo automobilu kampu prie tvoros, kad užblokuoti šunį. Jam, M. B. išlipus šuo jį ir kolegą užblokavo. Jie priėjo prie tvoros, matėsi tarpas per kurį šuo išlindo. Tvoros viršus buvo lygus, o apačioje matėsi tarpas, matėsi, kad pirmame kieme yra automobilis. Skambino prie tvoros. Perlipus tvorą ėjo šuns. (duomenys neskelbtini) buvo gautas nurodymas nušauti šunį. Pasak M. B., perlipo tvorą, šuo juos pamatė ir pradėjo bėgti link jų, todėl buvo panaudoti koviniai ginklai, šuo buvo nušautas. A. L. pasakė, kad buvo didelis šuo. Jie privažiavo prie namo, kad pastarasis nurodytų šunį ir jis nurodė tą šunį. Anot M. B., kai bendravo su A. L. nejautė alkoholio kvapo. Pirmiausia jis, M. B. panaudojo tarnybines dujas, bet jos neveikė šuns. Šeimininkų tapatybę bandė nustatyti pagal namo adresą ir pagal stovėjusį automobilį. Automobilyje buvo garsinė įrangą per kurią galima garsiau išsikviesti žmones. Automobilyje įrašas nedaromas. Yra filmuota medžiaga, įvykį filmavo kamerą. Vartų padėties neužfiksavo. Anot M. B., jis buvo užšokęs ant kapoto prieš panaudojant ginklą, kad šuo jo nepasiektų, šuo puolė kelių metrų atstumu, automobilis buvo prie tvoros. Po šūvio buvo priėjęs prie vartų, užšoko ant kapoto vėliau, įbėgo į teritoriją, beldė į duris ir langus. Pasak M. B., pakankamai ilgai užtruko kai privažiavo prie vartų ir buvo nušautas šuo. M. B. paaiškino, kad bendravo racijomis ir telefonu, atvažiavo nuo Ukmergės pl., nuo kalno į kalną, kai pamatė nukentėjusįjį atvažiavo Ozo g., apsisuko toje vietoje kai paėmė nukentėjusįjį. Jis, M. B. perlipo ir atidarė tvorą (duomenys neskelbtini). Anot M. B., yra vaizdo įrašas, jame matosi, kuriame kieme nušautas šuo ir liudytojo parodymai. Kamera tuo metu kai jis, M. B. išėjo nebuvo filmuojama, kamerą įjungė jau po šūvio į šunį. Stresinėje situacijoje kameros neįjungė. Metus laiko dirba policijoje.

Teismo posėdyje liudytojas P. P. parodė, kad gavo iškvietimą, atvykus pamatė vaikiną, kuris paaiškino, kad apkandžiojo Vokiečių aviganis. Nuvažiavo pažiūrėti minėto šuns. Prie namo stovėjo automobilis, privažiavus prie namo šuo buvo agresyvus, jis bėgiojo aplink juos. Name degė šviesa. Pranešė budėtojams, kad pažiūrėtų kas gyvena name. Budėtojai pranešė, kad su savininkais negalima susisiekti. Per garsiakalbį buvo prašoma išeiti žmonių savininkų. Kadangi degė šviesa beldėsi. Privažiavus kampą ir tvorą šuo buvo tarp jų ir automobilio „Opel“. Kai priėjo prie tvoros šuo pradėjo pulti. P. K. panaudojo ginklą. Pasak P. P., šuo bėgo link jų, jie privažiavo prie tvoros, išlipo ir priėjo prie tvoros, šuo pribėgo prie jų, šuo buvo apie 2 metrus nuo jų. Vėliau šuo nubėgo link (duomenys neskelbtini), perlipo tvorą ir nuėjo pažiūrėti šuns. Šuo pradėjo bėgti link jų, todėl panaudojo ginklą. Buvo dar išėjęs kaimynas, kuris teigė, kad šuo lodavo prie tvoros. Anot P. P., bandė patekti į (duomenys neskelbtini), kadangi šuo puolė, per tvorą lyg perlipo M. B.. Su racijomis ir telefonu susisiekinėjo su operatyvaus valdymo skyriumi. Nuo atvykimo iki šūvio užtruko 15 min. Kai bendravo su A. L. alkoholio kvapo nejautė, pastarasis nurodė šunį, kuris jį užpuolė. Bandė patekti pas savininkus, nenaudojo niekas dujų. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, po to pasiėmė pastarąjį greitoji.

Teismo posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad to šuns ji niekada nėra mačiusi gatvėje, jei jis lakstydavo, tai tik savame kieme. Ji, R. B. gyvena kur ribojasi namai, per tvorą gyvena šuniukas. Ji, R. B. ryte atėjo pas dukrą į namus, prie jos durų buvo nedidelė kraujo dėmelė. Nuėjo į kampą ir pamatė kraują, persigando. Rado 2 gilzes pievelėje. Visos garažo durys buvo aptaškytos. Paskambino vaikams, pasakė gal nušovė šunį. Iš lauko pusės gatvė yra apsodinta tujomis, pamatė didelį krepšį po tujomis. Po kurio laiko jau krepšio nebuvo. Tą dieną nematė šuniuko. Pasak R. B., šeštadienį buvo pas dukrą, matė šunį. Šuo pirmiau buvo pririštas, bet bijo pasakyti, ar jis lakstė savo kieme. Kai bėgdavo šuo lodavo, ant jų jis nelodavo. Kad šoktų ant tvoros taip nebuvo. Jų kieme jokių žaislų nebuvo.

Teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 17.10 val. išgirdo policiją per garsiakalbį sakančią, kad išeitų antro namo gyventojai arba bus panaudotas ginklas. Jis, R. B. pamatė kaip automobilis sustojo prie namo, šuo tuo metu buvo kieme metras nuo tvoros. Vienas pareigūnas judino vartus, šuo rado tarpą ir iššoko, kitas pareigūnas sužeidė šunį. Pareigūnas darinėjo didžiuosius vartus, pastarasis buvo ant automobilio dangčio, padarė didelį tarpą, kad šuo galėjo pralįsti. Vartai buvo praverti. Šuo prašoko pro vartų tarpą. Šuo pradėjo bėgti, vairuotojas atsisėdęs į automobilį iššovė į šunį ir šuo nubėgo. Visa tai matė. Po to, girdėjo kaip pareigūnai šaukė, kad rado šunį, tada girdėjo gal dar 3 ar 4 šūvius. Po kiek laiko atvažiavo UAB „Grinda“ darbuotojai. Pasak R. B., dieną šunį matė kieme, nematė, kad šuo būtų palaidas. Šuo visada nuo vartų per metrą ar du lodavo, jis niekada nepuldavo. Būdavo šuo ir pririštas, tą dieną buvo palaidas. Anot R. B., buvo atvažiavęs antras ekipažas, kai atvažiavo greitoji, šuo jau buvo sužeistas. Teisėja pagarsina R. B. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2014-06-22 jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir su šeima miegojo savo kambaryje, esančiame antrame namo aukšte. Apie 6 val. ryto per garsiakalbį jis, R. B. išgirdo sakant: „(duomenys neskelbtini) namo gyventojai išeikite į lauką, nes bus panaudotas šaunamasis ginklas“. Jis, R. B. atsikėlė iš lovos, priėjo prie lango ir stebėjo kas vyksta gatvėje. Prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo vartų jis, R. B. pamatė stovint policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Iš automobilio išlipo trys policijos pareigūnai ir vienas jam, R. B. nepažįstamas civiliniais rūbais apsirengęs vaikinas. Vienas policijos pareigūnas, kuris išlipo pro priekines automobilio keleivio dureles, atsistojo ant automobilio kapoto ir pradėjo judinti (duomenys neskelbtini) namo metalinius vartus. Ar pareigūnas metalinius vartus judino su rankomis ar su koja jis, R. B. tiksliai pasakyti negali. Bejudinant vartus susidarė plyšys per kurį iššoko šuo. Tada pamatė, kad pareigūnai bando įsėsti į tarnybinį automobilį. Vienas iš pareigūnų spėjo atsisėsti į automobilį, į vairuotojo vietą ir pro atidarytą langą šovė vieną šuvį į šunį. Šuo cypdamas nubėgo palei tvorą. Jis, R. B. tada apsirengė ir išėjo į savo namo kiemą. Po to, išgirdo kažkurį tai pareigūną sakant, kad šuo krūmuose ir išgirdo poros šūvių garsą ir šuns cypimą. Po to, išgirdo dar vieną ar tai du šūvius. Kas vyko už (duomenys neskelbtini) namo tvoros jis, R. B. nematė, jis tik girdėjo šūvių garsus. Jis, R. B. niekada nematė, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojų šuo iš kiemo būtų išbėgęs į gatvę. (b.l. 27) Pasak R. B., veiksmas truko iki 2 min., kai šuo buvo nušautas, tada dėdės klausė gal jis turi kaimynų numerį. Nuo to laiko kai išgirdo sireną gal 10 sek., tada atsistojo prie lango, ta procedūra užtruko iki 5 min.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad apie 6 val. ryto išgirdo per mikrofonus sakant, kad išeitų, nes bus panaudotas šaunamasis ginklas. Apsirengė, bet kol bėgo į lauką išgirdo šūvį. Pamatė pareigūnų automobilį, paremtą skersai vartų. Išgirdo šuns staugimą. Pareigūnai paklausė ar jis, R. P. neturi kaimynų telefono, atsakė, kad neturi. Pareigūnai išsiveržė į kaimynų kiemą, po kurio laiko išbėgo į kitą kiemą. Po kurio laiko išgirdo 3 ar 4 šūvius, pareigūnai ištraukė tą šunį ir numetė prie gatvės, pasijuokė, skaičiavo šovinius, po to atvažiavo tarnybos. Jis, R. P. paklausė pareigūnų ar nebuvo galima iškviesti tarnybos, kad išvežtų šunį, jie atsakė, kad ne jie yra atsakingi. Pasak R. P., kai staigiai išbėgo į lauką vaikinas parodė koją, buvo 4 žymės nuo iltinių dantų žemoje kojos vietoje. Tokį įkandimą galima gauti šokant per tvorą. Gatvėje jis, R. P. niekada nėra matęs šio šuns, pas juos vartai visada uždaryti ir viskas užkabinta. R. P. paaiškino, kad kai išgirdo pareigūnus iš karto apsirengė sportinę aprangą ir išbėgo, pamatė kaip 3 pareigūnai stovėjo prie automobilio. Paklausę ar jis, R. P. turi telefoną, paėmė jo telefoną, prastūmė vartus ir nubėgo į kiemą. Iki tol automobilis buvo paremtas skersai, pastatytas į vartus. Negali pasakyti ar buvo atidaryta. Nespėjo pastebėti kaip viskas vyko. Pareigūnai patys atsidarė vartus, kitų kaimynų vartus perlipo po to. Jis, R. P. girdėjo vieną šuvį, kaukdamas šuo pasislėpė. Pasak R. P., ne daugiau kaip 15 ar 20 min. viskas truko, viskas buvo operatyviai. R. P. paaiškino, kad kaimynai visą dieną krovėsi išvažiuoti, buvo išeiginės dienos, tuo laiku šuo buvo kieme. Jis, R. P. nėra matęs, kad šuo būtų išėjęs iš kiemo. Šuo yra sargus, bet neagresyvus. Tokio fakto, kad šuo pultų ant tvoros ar ją peršoktų nebuvo. Sužalotas asmuo – jaunas, aukštas vaikis, apsirengęs raudonu džemperiu, nematė, kad kelnės būtų kraujuotos. Kas atsitiko pasakė vaikinas, kad išlėkęs šuo įkando gatvėje.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. B. 2014-06-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-22, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K. ir vyriausiuoju patruliu P. P., apie 05.45 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Ukmergės g., prie „Šeškinės“ kalno laukia žmogus, kurį apkandžiojo šuo. Ties (duomenys neskelbtini) pastebėjo asmenį A. L.. Vaikino koja buvo sukandžiota, taip pat drabužiai buvo kruvini ir suplėšyti. Pastarasis paaiškino, kad einant (duomenys neskelbtini) jį užpuolė agresyvus šuo ir įkando jam į dešinę koją. Į vietą buvo iškviesta GMP. Atvykusi GMP 0885 apžiūrėjo nukentėjusįjį vaikiną ir išsivežė į „RVUL“. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo rudos spalvos šunį (Vokiečių aviganis), kuris jiems sustojus prie minėto namo, pribėgęs prie tarnybinio automobilio agresyviai jį puolė, neleisdamas jiems išlipti iš tarnybinio automobilio. Šuo bėgiojo gatvės važiuojamąja dalimi ties (duomenys neskelbtini). Per „patrulių“ kanalą buvo susisiekta su budėtojų dalimi ir bandė nustatyti kas gyvena minėtame name, taip pat prie namo stovėjo automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet nepavyko susisiekti su savininkais gyvenančiais minėtame name. Apie įvykį informavo VPK OVS. Pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte dega šviesa, bandė iš tarnybinio automobilio per garsiakalbį pakviesti minėto namo gyventojus ir atkreipti jų dėmesį. Tačiau iš minėto namo niekas neišėjo, šuo bėgiojo prie jų tarnybinio automobilio agresyviai lodamas. Privažiavus tarnybiniu automobiliu kampu (priekiu) prie minėto namo tvoros, jis, M. B. su vyriausiuoju patruliu P. P. išlipo iš tarnybinio automobilio ir bandė eiti link namo tvoros, vyriausiasis patrulis P. K. sėdėjo tarnybinio automobilio vairuotojo vietoje. Tuo metu šuo pamatęs juos einančius link minėto namo tvoros agresyviai puolė juos bėgdamas link jų. Kai šuo pribėgo prie jų (apie trijų metrų atstumu) tada vyriausiasis patrulis P. K. iš tarnybinio automobilio per langą apsaugodamas juos nuo agresyvaus šuns ir gresiančio pavojaus panaudojo tarnybinį ginklą (iššovė vieną kartą) pataikydamas į šunį ir jį sužeidė. Sužeistas šuo nubėgo į gretimo namo (duomenys neskelbtini) kiemą (įlindo per tvorą, per tvoros apačią). Apie ginklo panaudojimą buvo informuotas VPK OVS budėtojas ir nurodyta, kad šuo pašautas iš tarnybinio ginklo, jis sužalotas bei nubėgo į gretimą kiemą (duomenys neskelbtini). Išgirdęs šūvį iš gretimo namo (duomenys neskelbtini) išėjo vyriškis R. P., (iš žodžių). R. P. paaiškino, kad šuo yra iš (duomenys neskelbtini) namo, taip pat paaiškino, kad šuo buvo agresyvus ir nuolat puldavo ant praeinančių žmonių. Taip pat nurodė, kad matė kaip iš (duomenys neskelbtini) namo vakar išvažiavo savininkai ir šunį paliko vieną be priežiūros. Vėliau VPK OVS nurodymu jis, M. B. ir vyriausiasis patrulis P. P. perlipo per tvorą (duomenys neskelbtini) kur buvo šuo. Vyriausiasis patrulis P. K. liko gatvėje apsaugodamas perimetrą, kad šuo neapkandžiotų kitų esančių ir praeivių žmonių. Priėję už namo pastebėjo šunį, kuris pamatęs jį, M. B. ir vyriausiąjį patrulį P. P. agresyviai lodamas pradėjo bėgti link jų, dėl to buvo priversti panaudoti šaunamuosius ginklus. Jis, M. B. iš tarnybinio ginklo iššovė vieną šūvį o, vyriausiasis patrulis P. P. dubliuotą šūvį (du kartai vienu metu), po ko šuo buvo nušautas. Apie tarnybinio ginklo panaudojimą buvo informuota VPK OVS. Į vietą atvyko „Grinda“. „Grindos“ darbuotojai šunį išsivežė į L. Giros g. 131. Iš viso buvo iššauti keturi šūviai. (b.l. 13)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. K. ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio P. P. 2014-06-22 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir vyr. patrulio M. B. 2014-06-22 tarnybiniame pranešime. (b.l. 14, 15-16)

Antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-09-04 protokole Nr. 32-14-368 konstatuoja, kad 2014 m. rugsėjo 4 d., 17 val. 45 min. buvo pradėtas faktinių aplinkybių konstatavimas. Konstatuojant faktines aplinkybes buvo apsilankyta V. V. nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavimo metu nustatyta, jog V. V. namų valda aptverta metaline tinkline tvora. Iš gatvės pusės įrengtas įvažiavimas į kiemą, kuris yra užtvertas metaliniais vartais automobiliui bei pėsčiųjų varteliai. Kiemo vartai susideda iš dviejų varčių ir įrengti taip, kad atsidaro į išorę, vartų aukštis yra 160 cm, matuojant nuo grindinio, tarpas tarp grindinio bei vartų apačios yra 14 cm. Apžiūros metu vartai buvo užrakinti, tarpas esantis apačioje uždėtas akmenimis. Atstumas tarp pėsčiųjų laiptelių, einančių iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namų valdos, t.y. įvažiavimo vartų į pareiškėjo valdą, yra apie 30 m. Namų valda, kiemo vartai, jų konstrukcija bei esama padėtis yra užfiksuota foto fiksacijų pagalba, kurios pridedamos prie šio protokolo ir yra sudedamoji šio protokolo dalis. Faktinių aplinkybių konstatavimas baigtas 2014 m. rugsėjo 4 d. 18 val. 15 min.

Iš šuns, katės skiepijimo pažymėjimo matyti, kad savininko V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kalė R., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-08-10 yra paskiepyta. (b.l. 47)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2014-08-01 V. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodyta, kad 2014-06-22 apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), V. V. priklausantis Vokiečių Aviganių veislės šuo vardu R., kuris buvo laikomas neturint registracijos pažymėjimo, savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L., atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patruliams M. B., P. P. bei P. K., puolė tarnybinį automobilį, lodamas bei bėgiodamas aplink jį, neleisdamas pareigūnams išlipti iš jo, o M. B. bei P. P. išlipus iš automobilio bandė juos užpulti, tokiu būdu V. V. neužtikrino, kad šuo laikomas uždaroje žemės valdoje iš jos neišbėgtų bei nekeltų grėsmės, nedarytų žalos kitų žmonių sveikatai, gyvybei, t.y. V. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p., 5.4 p., bei Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas R. M. 2014-08-05 priėmė nutarimą, kuriuo V. V. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 750 Lt baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pažymėtina, kad ATPK 110 str. 10 d. inkriminavimui nereikia nustatinėti žalos dydžio ar pasekmių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog V. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. Nors V. V. neigė savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, pažeidimą patvirtina nuoseklūs liudytojų P. K., P. P., M. B., nukentėjusiojo A. L. parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kita bylos medžiaga. Pažeidėjo V. V. parodymus, jog šuo laikomas uždaroje aptvertoje teritorijoje, kas objektyviai ribojo gyvūnui galimybę iš jos išbėgti, negalėjo sukelti grėsmės už kiemo teritorijos esančio asmens sveikatai ar gyvybei, išvažiuojant iš kiemo patikrino ar vartai ir varteliai uždaryti, kad šuo pats neišbėgtų, teismas vertina pastarojo gynybinę poziciją. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. L. parodė, kad jam šuo įkando į blauzdą iš nugaros pusės. A. L. pareiškime nurodyta, kad einant gatve ir būnant netoli (duomenys neskelbtini) namo iš kažkur atbėgo šuo ir jam įkando į dešinės kojos blauzdą. Šuo buvo be antsnukio, tik su kažkokiu antkakliu. Pasak A. L., matė šunį, kuris jam įkando ir po to jį pamatė. Jis, A. L. buvo atsisukęs į šunį, kai jis jam įkando. Po to, antrą kartą, kai jį pamatė, jam, A. L. nekėlė abejonių, kad tai tas pats šuo. A. L. apkandžiojimą patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog A. L. nustatyta dešinės blauzdos kąstinė žaizda. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, patvirtinančiais, kad V. V. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L., teismas neturi pagrindo. Apklaustas teisme liudytojas P. K. parodė, kad atvažiavus, prie namo stovėjo automobilis ir už jo tupėjo šuo. Privažiavus automobiliui šuo puolė ir šokinėjo ant automobilio, buvo agresyvus. Pasak P. K., matėsi, kad praviri kiemo vartai, priremtas akmuo buvo šalia vartų. M. B. išlipus iš automobilio, šuo lodamas, agresyviai puolė link pastarojo. Tuo metu jis, P. K. panaudojo tarnybinį ginklą ir iššovė į šunį. P. K. paaiškino, kad tvora atrodė metalinė, viršus užsklęstas, o apačioje buvo tarpas. Matėsi, kad apačioje buvo prikišta akmenų. Vartai buvo praskėsti. Anot P. K., jie automobilį pastatė kampu tvoros atžvilgiu, kad prisidengti nuo šuns, kad galėtų išeiti kolegos. Šuo buvo tarp tvoros ir automobilio. Kai kolegos išlipo iš automobilio šuo puolė. Apklaustas teisme liudytojas M. B. parodė, kad atvažiavus prie tvoros šuo gulėjo pasislėpęs už automobilio. Privažiavus prie namo šuo išlindo ir pradėjo agresyviai loti ir puolė automobilį. Jie automobiliu privažiavo kampu prie tvoros, kad užblokuotų šunį. Jam, M. B. išlipus šuo jį ir kolegą užblokavo. Jie priėjo prie tvoros, matėsi tarpas per kurį išlindo šuo. Apklaustas teisme liudytojas P. P. parodė, kad prie namo stovėjo automobilis, privažiavus prie namo šuo buvo agresyvus, jis bėgiojo aplink juos. Privažiavus kampą ir tvorą šuo buvo tarp jų ir automobilio „Opel“, kai priėjo prie tvoros šuo pradėjo pulti, todėl P. K. panaudotojo ginklą. Įvertinus šiuos P. K., P. P. ir M. B. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, pagrindo jais abejoti nėra. Liudytojai nuosekliai ir detaliai paaiškino nagrinėjimo įvykio aplinkybes, jokių esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose, teismas neįžvelgia. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose, negali būti laikomi pagrindu jais nesivadovauti. Netikėti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiais tarnybiniais pranešimais ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu ar nukentėjusiuoju kokiais nors ryšiais ir siektų vienam pakenkti, o kitam padėti. Vertinant liudytojos M. V. parodymus, pastebėtina, jog liudytoja pačio įvykio nematė, jai kaimynas R. B. pasakė, kad pastarasis viską matė iš balkono, kaip ant kapoto atsistojęs pareigūnas plėšė ir spardė vartus, šuo tuo tarpu buvo pusantro ar metras nuo vartų, kaimynas matė kaip padarė vartuose plyšį ir tada kai šuo iššoko į gatvę pašovė šunį. Taigi, ši liudytoja nieko neparodė apie įvykio aplinkybes ir tik iš kaimyno R. B. žodžių atpasakojo įvykių seką. Vertinant liudytojos R. B. parodymus, matyti, kad ši liudytoja nematė pačio įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko, todėl jos parodymais remtis nėra pakankamo teisinio pagrindo. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaimyno R. B. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytojas R. B. yra pažeidėjo kaimynas, pastarojo subjektyviais parodymais, jog matė kaip automobilis sustojo prie namo, šuo tuo metu buvo kieme metras nuo tvoros, vienas pareigūnas judino vartus, šuo rado tarpą ir iššoko, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai. Be to kreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. B. kas vyksta gatvėje stebėjo priėjęs prie lango, todėl neatmetama galimybė, kad galėjo klaidingai įvertinti situaciją. Aptariant liudytojo R. P. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė viso įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko nuo policijos pareigūnų atvykimo pradžios, nespėjo pastebėti kaip viskas vyko, kol bėgo į lauką išgirdo šūvį, todėl jo parodymais remtis nėra pakankamo teisinio pagrindo. Vertinant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip vieną iš įrodymų šaltinį, daryti išvada, kad jis nei patvirtina nei paneigia buvusią 2014-06-22 (duomenys neskelbtini), namų valdos kiemo ir išorės aplinką bei tvoros ir vartų konstrukciją ir padėtį, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2014-09-04, t. y. gerokai vėliau po pažeidimo padarymo dienos. Teismo posėdyje V. V. tvirtino, kad šuo yra registruotas, tačiau iš byloje esančių duomenų, matyti, jog yra pateiktas tik šuns skiepijimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad savininko V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kalė R., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-08-10 yra paskiepyta, tačiau byloje nėra pateiktas gyvūno registravimo pažymėjimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog V. V. priklausantis Vokiečių Aviganių veislės šuo vardu R. buvo laikomas neturint registracijos pažymėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas R. M. nustatė, kad V. V. neigė savo kaltę, todėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas R. M., nagrinėdama administracinio pažeidimo bylą ir nustatęs, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisėtai paskyrė baudą, atsižvelgiant į sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio taisyklę.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. yra nubaustas pagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų P. K., P. P., M. B., nukentėjusiojo A. L. parodymais duotais teisme nustatyta, jog 2014-06-22 apie 05.30 val., (duomenys neskelbtini), V. V. priklausantis Vokiečių Aviganių veislės šuo vardu R., kuris buvo laikomas neturint registracijos pažymėjimo, savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L., atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patruliams M. B., P. P. bei P. K., puolė tarnybinį automobilį, lodamas bei bėgiodamas aplink jį, neleisdamas pareigūnams išlipti iš jo, o M. B. bei P. P. išlipus iš automobilio bandė juos užpulti, tokiu būdu V. V. neužtikrino, kad šuo laikomas uždaroje žemės valdoje iš jos neišbėgtų bei nekeltų grėsmės, nedarytų žalos kitų žmonių sveikatai, gyvybei, t.y. V. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p., 5.4 p., bei Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), V. V. veikimas pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo R. M. 2014-08-05 nutarimo Nr. 17N-16340529-14 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo V. V. advokato padėjėja L. P. prašė priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžia dokumentai iš kurių matyti, kad V. V. advokatės padėjėjai L. P. už atstovavimą, skundo administracinio teisės pažeidimo byloje surašymą, bylos vedimą teisme sumokėjo 500 Lt.

Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Kadangi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidėjas V. V. savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti atstovą, turėtas išlaidas apmoka pats iš savo lėšų, todėl advokato padėjėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo R. M. 2014-08-05 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17N-16340529-14 palikti nepakeistą.

Pareiškėjo V. V. advokato padėjėjos L. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė