Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas, kuriuo V. V. pripažintas kaltu už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymą ir nubaustas 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 22 d. apie 5.30 val., Siesikų g.2, Vilniuje, V. V. priklausantis Vokiečių Aviganių veislės šuo, kuris buvo laikomas neturint registracijos pažymėjimo, savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L.. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) PR 4 kuopos 1 būrio vyr. patruliams M. Bagušauskui, P.Putčenko bei P.Kirieliui, puolė tarnybinį automobilį, lodamas bei bėgiodamas aplink jį, neleisdamas pareigūnams išlipti iš jo, o M.Bagušauskui bei P.Putčenko išlipus iš automobilio bandė juos užpulti, tokiu būdu V. V. neužtikrino, kad šuo laikomas uždaroje žemės valdoje iš jos neišbėgtų bei nekeltų grėsmės, nedarytų žalos kitų žmonių sveikatai, gyvybei. Tokiu būdu V. V. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p., 5.4 p., bei Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas R. M. 2014 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. ir paskyrė jam 750 Lt dydžio baudą.

Šį sprendimą nubaustasis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, nurodydamas, kad V. V. veiksmai kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. L. parodymais, kuris įvykio dieną buvo pavartojęs alkoholio, o vėliau akivaizdžiai painiojosi duodamas parodymus. Apklaustas jis negalėjo prisiminti iš kur šuo atbėgo, neįsidėmėjo kaip šuo atrodė, neatsimena kur šuo jį užpuolė. Pažymi, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo A. L. parodymais, kadangi jis pro Siesikų g. 2 namą nėjo ir įvykio vietoje nebuvo.

Nubaustojo teigimu, teismas netyrė aplinkybės, kad A. L. įkando būtent jo šuo, pažymi, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių jo šuns tapatybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 10 d. nustatyta, kad straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo (2012 m. spalio 3 d. redakcija, Žin., 2012, Nr.122-6127 (2012-10-20).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 p. nustatyta, kad šuns, katės laikytojas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus. Tų pačių taisyklių 5.4. punkte nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 punkte nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs <....>.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, sutiktina su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos šunų laikymo taisyklės, tai yra šuo savavališkai išbėgęs iš privačios teritorijos, užpuolė bei apkandžiojo gatve ėjusį A. L., atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams M. Bagušauskui, P. Putčenko bei P.Kirieliui puolė tarnybinį automobilį, lodamas bei bėgiodamas aplink jį, neleisdamas pareigūnams išlipti iš jo, o M. Bagušauskui bei P. Putčenko išlipus iš automobilio bandė juos užpulti, tokiu būdu V. V. neužtikrino, kad šuo laikomas uždaroje privačioje teritorijoje iš jos neišbėgtų bei nekeltų grėsmės, nedarytų žalos kitų žmonių sveikatai, gyvybei.

Išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes pažymėtina, kad V. V. veikoje yra pažeidimo numatyto ATPK 110 str. 10 d. sudėtis.

Nors apeliaciniame skunde V. V. nurodo, kad 2014 m. birželio 21 d. išvažiuodamas iš namų patikrino, kad kiemo vartai ir varteliai būtų uždaryti, jog vokiečių aviganių veislės kalę jis paliko nepririštą, kad ji galėtų laisvai judėti ir saugoti namų teritoriją, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepaisant visų anot nubaustojo atsargumo priemonių, jo šuo vis tiktai išėjo iš uždaros teritorijos ir sukandžiojo gatve ėjusį nukentėjusįjį A. L., užpuolė įvykį turti atvykusius policijos pareigūnus. Remiantis nukentėjusiojo paaiškinimais ir bylos nagrinėjimo teisme jo duotais parodymais, nustatyta, kad šuo nukentėjusiajam įkando einant gatve šalia namo Siesikų g.2, Vilniuje (b.l.17-18; 91). Šį faktą patvirtina byloje esanti VšĮ Republikinės Vilniaus universitetinės ligoninės teismui pateikta asmens ambulatorinė gydymo statistinės kortelės kopija, iš kurios matyti, kad A. L. nustatyta dešinės blauzdos kąstinė žaizda (b.l.37-39), bei policijos pareigūnų M. Bagušausko, P. Putčenko bei P.Kirieliaus tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad jiems gavus pranešimą ir atvažiavus į įvykio vietą pareigūnai rado nukentėjusįjį apkandžiota dešine koja bei gatvėje šalia Siesikų g.2 namo lakstantį agresyvų šunį, kuris puolė ir policijos pareigūnus, todėl buvo panaudotas ginklas ir šuo buvo nušautas (b.l.13-13; 92-94), taip pat A. L. parodymai.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti apklaustų nukentėjusiojo A. L. bei liudytojų policijos pareigūnų M. Bagušausko, P. Putčenko bei P.Kirieliaus duotų parodymų teisingumu. Jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, proceso metu nenustatytos jokios priežastys, rodančios, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, teikti apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. protokolu antstolis D.Stakeliūnas konstatavo, kad namų valda aptverta metaline tvora, jog įvažiavimas į kiemą užtvertas metaliniais vartais automobiliui bei pėsčiųjų varteliais, tačiau kaip teisingai nustatė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šis protokolas nei patvirtina nei paneigia buvusią 2014 m. birželio 22 d. Siesikų g.2, Vilniuje, namų valdos kiemo ir išorės aplinką bei tvoros ir vartų konstrukciją ir padėtį, kadangi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2014 m. rugsėjo 4 d., t. y. gerokai vėliau po pažeidimo padarymo dienos.

Dėl apeliaciniame skunde išdėstyto argumento, kad liudytojai R. B. ir R. B. parodė, jog 2014 m. birželio 21 d. nematė šuns lakstančio gatvėje, pažymėtina, kad liudytoja R. B. paties įvykio nematė, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis jos parodymais. Liudytojas R. B. yra nubaustojo kaimynas, todėl jo parodymai vertintini kritiškai kaip galimai subjektyvūs, be to įvykius jis stebėjo pro langą, todėl neatmetama galimybė, kad jis galėjo klaidingai įvertinti situaciją.

Apelianto skunde išdėstytas argumentas, kad teismas netyrė aplinkybės, jog A. L. įkando būtent jo šuo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių jo šuns tapatybę, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šis teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju nubaustasis nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr.30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimų, t.y. jog gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Taip pat nesilaikė Vilniaus maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintų Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 punkto reikalavimų, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

V. V. neužtikrino, kad jo laikomas šuo nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, ir nesukeltų grėsmės kitų asmenų ramybei, turtui, sveikatai ar gyvybei. Kitaip tariant V. V. neveikimas, sukėlė padarinius, t.y. jo šuo įkando gatve ėjusiam A. L. dėl ko atsirado žala nukentėjusiojo sveikatai bei turtui. Pažymėtina, kad tarp nubaustojo veikos ir padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, kadangi nubaustojo laikomas šuo lakstė nepririštas ir sukėlė grėsmę nukentėjusiojo ramybei, sveikatai ir gyvybei. A. L. patyrė išgąstį bei neigiamas emocijas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nubaustasis už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą jau yra baustas ir nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja V. V. ir sudaro pagrindą laikyti, kad pažeidėjas dėl savo elgesio išvadų nedaro ir toliau laiko šunį pažeidinėdamas nustatytas gyvūnų laikymo taisykles bei keldamas pavojų aplinkiniams (b.l.46).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.