Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. N. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1-620/2015 pagal pareiškėjo P. N. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. N. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriame nurodė, kad 2014-12-15 susipažino su antstolės I. B. 2014-12-09 priimtu patvarkymu dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0115/04/02800, kurioje antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-43-03. Minėtą dokumentą 2002-02-15 išdavė Biržų rajono apylinkės teismas dėl 215 Lt išieškojimo ir P. N. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 416,80 Lt vykdomųjų išlaidų išieškojimo antstolei. Nurodo, kad antstolė nesilaikė CPK 654 str. nuostatos atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, kadangi vykdomąjį dokumentą Nr. 1-43-03 Biržų rajono apylinkės teismas išdavė 2002-02-15, o antstolė priėmė patvarkymą vykdyti skolos išieškojimą tik 2014-12-09. Jis tik 2014-12-15, gavęs vykdomąjį raštą sužinojo apie vykdomą išieškojimą. Antstolė nesiėmė jokių veiksmų vykdyti teismo sprendimą bei pranešti apie raginimą vykdyti, kuris nurodytas CPK 655 str. Pagal CPK 606 str. 2 d. vykdomasis raštas pagal sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per penkerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 str. 1 d. nurodyta, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Jis šio vykdomojo rašto nebuvo pradėjęs vykdyti net iš dalies, nors praėjo jau 12 metų. Pareiškėjas prašė vykdomąją bylą Nr. 0115/04/02800 nutraukti dėl praleisto termino vykdyti išieškojimą ir panaikinti vykdomąsias išlaidas šioje vykdomojoje byloje.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi P. N. skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2003-06-19 antstolės padėjėja V. S. išsiuntė raginimą skolininkui susimokėti 215 Lt skolą. P. N. skolos nesumokėjus buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Laikotarpiu nuo 2004-10-13 iki 2014-03-01 buvo nuolat teikiamos užklausos „Sodrai“, bankams apie P. N. įsidarbinimus ir sąskaitose esančias lėšas, priimti 2004-06-18, 2004-08-20, 2004-09-27 patvarkymai dėl skolos išieškojimo ir išsiųsti vykdyti į tuometines pareiškėjo darbovietes. Teismas darė išvadą, kad 2003-06-19 vykdomasis raštas Nr. 1-43-03/2002 pateiktas vykdyti antstolės kontorai ne 2014-12-09, kaip teigia pareiškėjas, o 2003 m., t. y. nepraleidus tuo metu galiojusio dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino. Be to, pareiškėjo nurodomas penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nustatytas tik 2011-06-21 įstatymu. Teismas sprendė, kad antstolė I. B. vadovavosi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai, todėl P. N. skundą atmetė.

Pareiškėjas P. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-16 nutartį, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0115/04/02800, panaikinti išlaidas vykdomojoje byloje. Apeliantas nurodė, kad antstolė nesilaikė CPK numatytų terminų, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikiami vykdyti. Antstolė privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, vadovaudamasi CPK 607 str. nuostata – senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas. Byloje taip pat turėjo būti vadovaujamasi LVAT išaiškinimu, nurodančiu, kad jei bauda per du metus nėra išieškoma, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik antstolės teiginiais, nepagrindė savo teiginių, jog raginimas skolininkui įteiktas. Pareiškėjas nurodė, kad 2002-2003 m. buvo kalinamas pataisos namuose, todėl gautą raginimą būtų gavęs pasirašytinai. Antstolė nenurodė, kokiu adresu pranešimas ar raginimas buvo siųstas. Būdamas pataisos namuose 2003-06-19 išduoto rašto pareiškėjas negalėjo vykdyti, nes tai nepriklausė nuo jo valios. 2004 m. įsidarbinęs, pareiškėjas antstolei I. B. mokėjo įsiskolinimą kitoje byloje, bet vėliau vėl pateko į pataisos namus ir atlikdamas bausmę dirbo, tačiau iki 2014 m. lapkričio iš jo bauda nebuvo išieškoma.

Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atsiliepimu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o P. N. skundą atmesti. Antstolė nurodė, kad vykdomasis raštas pateiktas ir vykdomoji byla užvesta nepažeidžiant CPK XLV skyriaus reikalavimų. Skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu išduotą vykdomąjį dokumentą žinojo. Iš skolininko atlyginimo buvo dengiamos kitos skolos pagal vykdomuosius dokumentus. 215 Lt sumos konfiskavimas vykdomas iš baudžiamosios bylos, todėl pareiškėjo nurodomos administracinių bylų nagrinėjimo praktikos nėra pagrindo taikyti.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0115/04/02800 medžiaga nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-03/2002 2002 m. vasario 15 d. nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos teismo 2003 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė iš P. N. išieškoti 215 Lt ir konfiskuoti. 2003 m. birželio 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos sumos išieškojimo, tą pačią dieną antstolės padėjėja skolininkui išsiuntė raginimą sprendimą įvykdyti geruoju (vykd. b. Nr. 0115/04/02800, b. l. 1). Antstolė 2004-06-18, 2004-08-20 bei 2004-09-27 išsiuntė vykdomąjį dokumentą vykdymui į skolininko P. N. darbovietes, tačiau vykdomasis dokumentas buvo grąžintas, nes skolininkas nurodytose vietose nebedirbo. Laikotarpiu nuo 2004-10-13 iki 2014-03-01 buvo nuolat teikiamos užklausos „Sodrai“, bankams apie P. N. įsidarbinimus ir sąskaitose esančias lėšas (vykd. b. Nr. 0115/04/02800, b. l. 4-18). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis skolininkas P. N. nuo 2002-04-19 iki 2003-10-24 atliko bausmę Vilniaus 2-uose pataisos namuose, nuo 2005-05-13 iki šiol bausmę atlieka Vilniaus 2-uose pataisos namuose. Antstolė, 2014-03-04 nustačiusi, kad P. N. gavo išmoką iš Vilniaus pataisos namų, 2014-12-09 priėmė patvarkymą dėl 215 Lt sumos bei 461,80 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš P. N. ir persiuntė šį patvarkymą Vilniaus pataisos namams (vykd. b. Nr. 0115/04/02800, b. l. 22).

Pareiškėjas nesutinka su priimtu patvarkymu, nurodo, jog antstolė nesiuntė raginimo sumokėti sumą geruoju, yra suėjęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, be to, nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodytos administracinių teismų praktikos. Nustatyta, kad vykdomasis raštas dėl 215 Lt išieškojimo iš P. N. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai išduotas 2003-06-19, t. y. galiojant CPK 606 str. redakcijai, numatančiai 10 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, kada tiksliai aptariamas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas, nes pirmosios trys bylos buvo sunaikintos, tačiau iš antstolės pateikto registro išrašo matyti, jog pirmą kartą šis vykdomasis dokumentas buvo antstolei pateiktas 2003-06-24 (b. l. 24), nuo 2004 m. buvo atliekami įvairūs vykdomieji veiksmai, todėl konstatuotina, kad vykdomasis dokumentas vykdymui buvo pateiktas nepraleidus tuo metu galiojusio 10 metų senaties termino. Atskirajame skunde teigiama, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo vadovautasi LVAT išaiškinimu byloje Nr. 3K-3182/2010. Apeliantui paaiškintina, kad LVAT pateikia išaiškinimus administracinėse bylose, kurias nagrinėjant vadovaujamasi administracinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl tokie išaiškinimai nėra taikomi bylas nagrinėjant ar vykdant išieškojimą pagal civilinio proceso teisės normas, kaip kad nagrinėjamu atveju. Pažymėtina ir tai, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino nereikėtų tapatinti su vykdomojo dokumento įvykdymo terminu. CPK nėra numatytas išieškojimo senaties terminas dėl civilinėse bylose priteistų sumų, todėl prasidėjusio vykdymo proceso trukmė nėra ribojama. Kadangi vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nesuėjus 10 metų senaties terminui, jo vykdymas yra teisėtas.

Apeliantas teigia, kad antstolė nesiuntė raginimų ir pranešimų apie priimtą vykdomąjį dokumentą. Vykdomajame rašte pažymėta, jog antstolio padėjėja 2003-06-19 išsiuntė raginimą skolininkui, todėl nepagrįstai teigiama, kad raginimas nebuvo siųstas, be to pagal CPK 655 str. 3 d. vykdant tą patį dokumentą, raginimas skolininkui siunčiamas tik vieną kartą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 661 str. 2 d. raginimas nesiunčiamas skolininkui bylose dėl turto konfiskavimo. Nagrinėjamu atveju priimtu nuosprendžiu ir nutartimi bei išduotu vykdomuoju raštu teismas buvo nurodęs išieškoti iš P. N. 215 Lt ir konfiskuoti, todėl antstolei CPK nenumatė pareigos raginimo siųsti. Pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu priimtus nuosprendį ir nutartį bei nurodymą konfiskuoti iš jo 215 Lt, todėl turėjo pats šį nurodymą įvykdyti geruoju, o jo nevykdžius, prasidėjo priverstinis sprendimo vykdymo procesas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.