Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D., O. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. B., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 212 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B., būdama muitinės tarpininko atstovė, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 13 d. 12 val. 41 min. iki 2017 m. kovo 13 d. 17 val. 32 min., Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ pateikė importo deklaraciją LRN Nr. 7LT3025496590109061, kuriai suteiktas MRN Nr. 17LTVR3000IM00B475. Buvo deklaruotos įvairios prekės, skirtos paramai, bendra faktūrinė vertė -7 880,00 eur. Atlikus dokumentinį ir fizinį prekių tikrinimą nustatyta, kad deklaruojamoms prekėms nepagrįstai pritaikytos muito ir PVM lengvatos, neteisingai deklaruotas procedūros požymis 37 langelis, deklaruota 0D1, turi būti „C20“, nepilnai aprašytos visos septynios prekės, trūksta aprašymo „naudotos“. Pagal minėtą MRN Nr. 17LTVR3000IM00B475 atsirado 1783,00 eur mokesčių nepriemoka. Prekės neišleistos. I. B., būdama muitinės tarpininko UAB „BnB Group“ atstovė, ir atsakinga už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikė neisingus duomenis, tuo pažeisdama deklaravimo tvarką, numatytą 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 str., o prekėms nepagrįstai buvo pritaikytos muitas ir PVM lengvatos. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovės paaiškino, kad pažeidėjos kaltė yra įrodyta, kadangi deklarantas, pateikęs deklaraciją tampa atsakingu už jos teisingumą. Akivaizdu, kad muitinės tarpininkas yra specialistas, baigęs mokymus, dėl to pateikdamas deklaraciją muitinei jis visą suklydimo riziką prisiima sau. Visą laiką buvo kalbama, kad galima kreiptis konsultacijos į muitinę. Tačiau į ją nebuvo kreiptasi, buvo pritaikytas kodas skirtas paramai, kai jis negalėjo būti pritaikytas, ir pateikti neteisingi duomenys apie mokesčių priskaičiavimą. Sutiktina, jog gali atrodyti, kad labdara gali būti neapmokestinama visais atvejais, tačiau teisės aktai nurodo sąrašą, kas yra neapmokestinama. Ir, kai jau buvo ištaisyti duomenys, vienai iš prekių, t.y. čiužiniams, tada jau buvo pritaikytas reikiamas kodas. Visa kita buvo apmokestinta. Buvo kreiptasi į muitinę su skundu-pretenzija, kad perskaičiuotų mokesčius, o muitinė savo ruoštu kreipėsi su prašymu, kodėl turėtų būti perskaičiuoti mokesčiai, tačiau atsakymo nesulaikė, ir tada Muitinė priėmė galutinį sprendimą ir netenkino prašymo dėl mokesčių perskaičiavimo. Todėl akivaizdu, kad klaida buvo padaryta. Ši nusižengimo sudėtis – formalioji. Mano, kad I. B. kaltė pasireiškia neatsargia kaltės forma, kadangi ji manė, kad tikrai parama neapmokestinama, ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų neteisingai užpildė langelius ir paskaičiavimo mokesčius. Atstovė paaiškino, kad pažeidimas įrodytas, todėl prašė patraukti I. B. administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir skirti nuobaudą, numatytą sankcijos ribose.

Teismo posėdyje asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn I. B. parodė, kad yra muitinės tarpininkė. Dirba jau 20 metų, dėl pažeidimo neprisipažįsta, mano, kad paramos prekės neturėjo būti apmokestinamos. Parodė, kad jų poste dirba 3 pareigūnai. Su paramos gavimu ligoninei susidūrė pirmą kartą, muitininkai jai pasakė, kad, pateiktų deklaraciją, ir tada pasiaiškins. Praktikoje visada sakoma „pateik deklaraciją“. Gal tai ir jos klaida. Išmeta sistemoje pagal ženklą, kad elektros prekės, bet ten elektros prekių nėra. Būtų žalias kanalas – niekas netikrintų. Mano, kad apmokestinti paramą iš užsienio (Norvegijos) senelių namams - absurdas. Nors dirba tikrai ilgai, nežinojo nomenklatūros kodo C20, tai labdaros ir filantropijos prekės ir ji nežinojo, kad yra naujas kodas. Jai nesuprantama, kodėl čiužiniai atleisti nuo muito, o lova neatleista nuo muito. Slaugos namai-ligoninė pateikė skundą Muitinės departamentui, kad grąžintų sumokėtą V. S. ligoninė - viešoji įstaiga, jie neturėjo PVM kodo. Kas duos slaugos įmonei garantiją. Visi spaudė, prastovos didžiulės. Tai įmonė sutiko sumokėti muitą, o paskui aiškintis. Per kurį kanalą bus praleidžiamos deklaruojamos prekės sužinoma tik pateikus deklaraciją, t.y. ar tai žalias, ar raudonas, ar geltonas. Pati sistema automatiškai nustato, koks kanalas. Tada ir eini, ir klausi. Ji nesikreipė pas muitininkus konsultacijos, nes galvojo, kad žino atsakymą, jai net nekylo abejonių, kad gali apmokestinti PVM tokią prekę ir tokį gavėją. Tikrai žinojo, kad jeigu yra prekė paramos sąraše, prekę galima muitinti be mokesčių. Absurdas, kad vienos prekės muitinti negalima, o kitą galima. Sutinka, kad yra tokie įstatymai. Pripažįsta savo klaidą, kad prieš tai nesikreipė oficialiai konsultacijos.

Teismo posėdžio metu muitinės specialistė A. T. paaiškino, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius Vilniaus “Kirtimų” krovinių postė. Paaiškino, kad importui ar eksportui visos deklaracijos apdorojamos specialioje muitinės sistemoje, o tam, kad muitininkas nevargtų, neieškotų dokumentų, yra atrankos - profiliai, čia dirba tam tikri specialistai, kurie parengia dokumentus. Pažeidėjai reikėjo pažiūrėti, ar prekė turi tą lengvatą, ar pagrįstai pritaikyta. Atkreiptinas dėmesys, kad I. B. paramą formino pirmą kartą ir nebuvo su tokiu atveju susidūrusi. Šiaip tokias deklaracijas formina muitinės pareigūnai. Kadangi čia buvo naudotos lovos ir naudoti baldai ir turėjo būti deklaruota, kad naudoti, kad skirta žmonėms. Reikėjo kreiptis į muitinę, paklausti, jei kilo abejonių kaip prekes deklaruoti reikia, o to nebuvo padaryta. V. L. ir paramos įstatymu yra sąrašas prekių, kurios gali būti atleistos nuo muito. Be to, muitinė turi teisę abejoti, ar teisingai pritaikytas muitas. Čia, šiuo atveju, yra raudonas kanalas. Žalias kanalas – galima netikrinti ir pasitikėti. Geltonas kanalas – tai dokumentų tikrinimas ir jis leidžia pataisyti duomenis iš tarpininko. O raudonas kanalas – nieko neleidžia taisyti, jeigu būtų geltonas – leistų pakoreguoti klaidas ir šito protokolo nebūtų. Muitininkas neišleidęs prekės, anuliavęs ją raudonu kanalu - privalo surašyti AN protokolą. Paramą forminti yra labai sudėtinga, geriau kreiptis į muitinę, prieš pateikiant deklaraciją. Administracijoje yra specialistai, galima buvo kreiptis ten raštu. Muitinė visada suteikia informaciją. Čia yra nestandartinė situacija, neeilinis krovinys - baldai. Paramos atveju – čiužiniams PVM neskaičiuotina (2 deklaracija, pabaigoje skaičiai B997). Raudonas kanalas – taisymai neleidžiami. Ir juos anuliavus, muitinės pareigūnas turi surašyti protokolą. Dėl to, I. B. neatsargi kaltė yra įrodyta., t.y. iškilus abejonių ji privalėjo kreiptis į muitinę konsultacijos.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. P. M. 199 straipsnio nuostatas, deklarantas atsako už visų duomenų teisingumą, autentiškumą, visų prievolių vykdymą. LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nors I. B. nepripažįsta savo kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., tačiau tą įrodo teismo posėdyje apklausti muitinės pareigūnai, kiti byloje esantys akivaizdūs duomenys: administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos 2017-07-26 duomenys (b.l. 59-60), muitinės deklaracija (b.l. 4-90), kiti byloje esantys duomenys. Be to, neabejotina, jog I. B. būdama muitinės tarpininke, o taip yra atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą privalėjo pasiaiškinti ir užtikrinti, kad deklaracija būtų užpildyti pateikiant teisingus duomenis. V. K. deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 15 p., būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ATPK 209² straipsnyje (galiojusi redakcija iki 2017-01-01), kuris atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnį, nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010). Tokiais savo veiksmais I. B. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 15 p., todėl jos veika dėl pažeidimo, susijusio su importo deklaracijos 7LTVR3000IM00B475 pateikimu, atitinka LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies numatytą pažeidimą.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, pateikdama muitinės deklaraciją, I. B. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklaruojamoms prekėms sąžiningai suklydus pritaikytos muito ir PVM lengvatos, neteisingai deklaruotas procedūros požymis 37 langelis, deklaruota „0D1“, turi būti „C20“, prieš tai nepasitikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jos kaltės, o yra tik yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.

Dėl nuobaudos.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

LR ANK 34 str. 5 d. inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta LR ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos A. T. atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad 212 straipsnio 4 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais I. B., kurios kaltė pasireiškė neatsargumu, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, bausmė švelninama, paskiriant I. B. 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Teismas vertina, kad būtent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei I. B. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis adminsistracinių nusižengimų kodekso 22 str., 23 str., 34 str. 5 d., 212 str., teismas

nutaria:

pripažinti I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR 212 str. 4 d. ir, pritaikius LR ANK 34 str. 5 d., skirti jai – 700 (septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17066220041. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).