- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-395-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01743-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- R. P., N. B., S. K., V. Č.
- Ieškovas
- N. B.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-395-280/2011
teisėja Malvyra Bučienė teisminio proceso Nr. 2-37-3-01743-2010-3
2011 m. birželio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės tesimo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui R. P. , tretiesiems asmenims Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Sadauskienei, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui dėl trukdymų naudotis sandėliu ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovams N. B. , S. K. , V. Č. , tretiesiems asmenims Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Sadauskienei, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. B. prašė įpareigoti atsakovą R. P. atlaisvinti jai priklausančio 1/18 pastato-sandėlio dalį, esančio (duomenys neskelbtini) ir netrukdyti juo naudotis bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 2 d. iš V. Č. pirko 1/18 dalį pastato- sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Pirkimo sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Šį sandėlį laiko užėmęs atsakovas R. P. . Kreipėsi į policiją, kuri ištyrusi ieškovės skundą, atsakyme nurodė, kad R. P. pripažįsta, jog sandėlis, kuriuo jis naudojasi, jam nepriklauso ir įsipareigojo jį atlaisvinti iki 2010 m. birželio 1 d. Tačiau iki šios dienos atsakovas savo pažado nevykdo ir sandėlio neatlaisvina.
Atsakovas R. P. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia V. Č. ir N. B. 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą ginčo sandėlio pirkimo - pardavimo sutartį, 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktą, panaikinti teisinę registraciją dėl 1/18 dalies pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad 2002 m. gegužės 9 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria R. P. iš V. Č. nupirko 2 kambarių butą Nr. 9, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat nupirko 1/18 dalį sandėlio. Nurodė, kad sandėlis - malkinė yra statytas, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinė patalpa - priklausinys. Jo paskirtis - laikyti malkas, kurios žiemą, kaip pagrindinis kuras, naudojamos atsakovo buto šildymui. Sandėlis yra šalia namo. Po priskirtą sandėlio dalį turi kiekvienas namo butas. Neturint sandėlio dalies, nebūtų galimybės sandėliuoti malkas, o be jų žiemos metu taptų neįmanomas buto apšildymas. Teigė, jog jis minimu sandėliu naudojosi nuo 2002 m. gegužės mėnesio. Nurodė, kad 2010 m. balandžio mėnesį į jį kreipėsi ieškovė N. B. , pareikšdama, kad atsakovo naudojamas sandėlis yra jos asmeninė nuosavybė ir pasiūlė jį atlaisvinti. Ji parodė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria 2010 m. balandžio 2 d. iš V. Č. pirko 1/18 dalį sandėlio. Pirkimo - pardavimo sutartis neteisėta, nes ji sudaryta V. Č. veikiant nesąžiningai, kadangi ji jam pardavusi butą kartu su sandėliu, kurį vėliau dar kartą pardavė N. B. . Pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti ir dėl to, kad sutarties sudarymo dieną ieškovei nebuvo perduotas sandėlis, nes sandėlyje buvo sukrautos atsakovo malkos ir pas jį buvo raktai, todėl sandėlio perdavimas buvo negalimas ir 2010 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas yra fiktyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovė N. B. 2010 m. balandžio 2 d. iš V. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 1/18 dalį sandėlio esančio (duomenys neskelbtini). Darė išvadą, kad R. P. iš V. Č. nupirko tik pastate 1A2m esantį 2 kambarių butą Nr. 9, turintį 31,63kv.m. bendro ploto, esantį Nepriklausomybės a.21, Rokiškio mieste. 1/18 dalį sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas ne kaip priklausinys, o kaip atskiras pastatas. Darė išvadą, kad atsakovas svetimu turtu naudojasi neteisėtai ir savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodė, jog atsakovo teiginys, kad perkant butą, jam buvo perduotas ir sandėlis, neparemtas įrodymais. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nekilnojamojo turto registre R. P. nuosavybės teise įregistruotas tik butas. Darė išvadą, kad ieškovė N. B. pirkdama iš V. Č. 1/18 dalį sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), nepažeidė LR CK 6.398 straipsnyje numatytos nekilnojamojo daikto perdavimo ir jo priėmimo tvarkos, todėl darė išvadą, kad naikinti V. Č. ir N. B. 2010 m. balandžio 2 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį ir pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktą bei naikinti teisinę registraciją nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą ir priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad sandėliukas – malkinė yra statytas kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagalbinė patalpa – priklausinys. Teigia, kad jo paskirtis laikyti malkas, kurios žiemą, kaip pagrindinis kuras, naudojamos buto šildymui. Sandėlys yra šalia namo, po priskirtą sandėlio dalį turi kiekvienas namo butas. Nurodo, kad buto šildymas – krosnis. Žiemos sezono šildymui reikalingas didelis kiekis malkų, kurių sandėliavimas bute neįmanomas. Tam tikslui, šalia namo statomas sandėlys – malkinė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. Č. prašo palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą. Nurodo, kad 1998 m. sausio 30 d. pirkdama butą iš B. K. nusipirko ir sandėliuką. 2002 m. gegužės 9 d. butą nupirko R. P. , o sandėliuką žadėjo pirkti vėliau. Tačiau tiek metų jis jo nepirko, todėl atsiradus pirkėjui 2010 m. balandžio 2 d. sandėliuką pardavė N. B. . Nurodo, kad parduodama sandėliuką kaip atskirą statinį nieko nepasipelnė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą N. B. prašo palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą. Nurodo, kad sandėliuką įsigijo teisėtai, jis yra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis turtas. Nurodo, jog iki sandėliuko įsigijimo, ji sandėliuko neturėjo ir malkas sandėliavo prie sandėliuko pastato sienos. Paskutiniu metu naudojosi iš kaimyno skolintu sandėliuku, kuris savo patalpas šildosi elektra ir nesinaudoja jam priklausančiu sandėliuku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas ( CPK 326 str. 1 d. 2 d., CPK 330 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad adresu Nepriklausomybės a. 21, Rokiškio m. yra registruotas pagrindinis daiktas - gyvenamasis daugiabutis namas 1A2m, unikalus Nr. 7392-2000-9018 ir antraeilis daiktas- pastatas sandėlis, unikalus Nr. 7392-2000-9029. Nors ir sandėlis pastatas yra tuo pačiu adresu, bet jo 1/18 dalis įregistruota VĮ „Registrų centras“ ne kaip namo priklausinys, o kaip savarankiškas objektas. 1998 m. sausio 30 d. V. Č. nusipirko iš B. K. dviejų kambarių butą Nr. 9, turintį 31,63 kv.m. bendro ploto ir ginčo 1/18 dalį sandėlio 2I1/b, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). 2002 m. gegužės 9 d. R. P. nusipirko iš V. Č. dviejų kambarių butą Nr. 9, turintį 31,63 kv.m. bendro ploto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 40). Po to, tik 2010 m. balandžio 2 d. N. B. nusipirko iš V. Č. 1/18 dalį sandėlio (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). Sutartyje, sudarytoje su R. P. , apie malkinės pirkimą neįrašyta, nenurodyta, kad ji lieka V. Č. nuosavybėje.
Tarp šalių kilo ginčas dėl 1/18 dalies sandėlio 2I1/b, unikalus Nr. 7392-2000-9029, esančio Nepriklausomybės a. Nr. 21, Rokiškio m.
Rokiškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepripažino, kad ginčo pastatas yra pagrindinio daikto, t. y. buto (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl ieškovės N. B. ieškinį tenkino, o atsakovo R. P. priešieškinį atmetė. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), apkūrenamas kietu kuru, jam nebuvo skirtas rūsys, todėl ginčo pastatas buvo naudojamas malkoms sandėliuoti. Šį faktą patvirtino R. P. , N. B. , V. Č. , tiek ir nekilnojamojo turto registro įrašai apie buto šildymo būdą. Pažymėtina, kad iš kadastro duomenų, kurie fiksuoti 1998-01-28, matyti, jog buto (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas nurodytas sandėlys, pažymėtas plane 2I1/b (b.l. 33-39). Todėl R. P. nuo buto įsigijimo t.y. nuo 2002 m. gegužės 9 d. naudojosi sandėliuku kaip buto priklausiniu, t.y. sandėliavo malkas, kuriomis apšildė butą. Šį sandėlį jam gera valia naudoti perdavė kartu su butu buto pardavėja V. Č. . Nenustatyta, kad dėl sandėliuko pirkimo ateityje buvo tariamasi atskirai.
Rokiškio rajono apylinkės teismo posėdžio metu R. P. , N. B. , V. Č. nurodė, jog name yra 17 butų ir prie jo esančiame pagalbiniame pastate yra tiek pat 17 sandėliukų. Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad šiuo metu be ginčo sandėliuko, ji turi du butus ir du sandėliukus. Liudytoja G. V. nurodė, kad N. B. iš vieno sandėliuko pasidarė garažą ir ten laiko automobilį.
Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatui – Sandėliui, unikalus Nr. 7392-2000-9029, pažymėtas plane 2I1/b tik 2005-04-04 buvo užfiksuoti kadastro duomenys, t.y. jau sudarius pirkimo – pardavimo sutartį R. P. . Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo pastato teisinį statusą ir nepagrįstai jo nepripažino namo Nepriklausomybės a. 21 Rokiškio m., antraeiliu daiktu. CK 4.13 str. ir CK 4.19 str. nustato, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniam daiktui priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Jie nors yra ir savarankiški, bet skirti tarnauti pagrindiniam daiktui. N. B. ginčo sandėliuką pirko irgi tik todėl, kad gyvena tame name, kaip ir R. P. .
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip ( CK 4.14 str. 2d.) . Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I., UAB „City gate“ v. UAB „Vilga“, UAB „Kailių išdirbimo technologijų sistemos“, bylos Nr. 3K-3-315/2008).
Iš 2002 m. gegužės 9 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. P. nusipirko iš V. Č. pagrindinį daiktą, t.y. dviejų kambarių butą, šioje sutartyje nėra aptarta, kad antraeilis daiktas – ginčo sandėlys liks V. Č. nuosavybė, todėl kolegija vadovaudamasi CK 4.14 str. daro išvadą, kad R. P. įsigydamas iš V. Č. pagrindinį daiktą, t.y. butą, kartu įsigijo ir antraeilį daiktą – sandėliuką.
Atsakovas teigia, kad V. Č. veikia nesąžiningai, kadangi faktiškai jam pardavė butą kartu su sandėliuku, o po to tą patį sandėliuką pardavė dar kartą N. B. , todėl prašė pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį bei priėmimo – perdavimo aktą sudaryta tarp V. Č. ir N. B. , negaliojančiais.
Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „ Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008). Akivaizdu, jog įstatyme nustatytas draudimas parduoti nekilnojamąjį daiktą, nepriklausantį nuosavybės teise pardavėjui.
Kadangi virš išdėstytų aplinkybių pagrindu sandėlys buvo pripažintas pagrindinio daikto priklausiniu, o antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl nuo 2002 m. gegužės 9 d. sandėlys faktiškai buvo R. P. nuosavybė. Kadangi V. Č. nuo 2002 m. gegužės 9 d. nebuvo antraeilio daikto savininkė, todėl darytina išvada, kad sudaryta 2010 m. balandžio 2 d. pirkimo- pardavimo sutartis tarp V. Č. ir N. B. yra pripažįstama negaliojanti nuo sudarymo momento kaip niekine, nes turtą pardavė asmuo, neturintis nuosavybės teisių. (CK 1.78 str. 6.305 str.).
Jeigu nuosavybės teise turimi objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tai reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu. Tačiau iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų akivaizdu, kad ginčo sandėliukas įregistruotas kaip savarankiškas objektas ir atsakovės V. Č. nuosavybės teisėmis valdomas 2005 metais be pakankamo teisinio pagrindo, nes pati V. Č. jį įgijo kaip antraeilį daiktą1998-01-30 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi ( b.l. 75) iš B. K. , o 2002-05-09 sutartyje nenurodė, kad antraeilis daiktas sandėlis lieka jai nuosavybės teisėmis CK 4.14 str. 1 d. dalyje nustatyta tvarka, todėl pagal to paties straipsnio antrą dalį ji negalėjo būti laikoma daikto savininke (CK 4.14 str. 2 d). Šiomis aplinkybėmis VĮ „Registrų centras“ negalėjo ginčo sandėliuko-malkinės suformuoti ir įregistruoti 2005 m. jau kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto.
Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad ginčijama sutartis pažeidžia CK 6.305 straipsnio 1 dalies reikalavimą, CK 4.14 str., todėl pripažintina negaliojančia pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį ir CK 4.14 str. 2 d.
Pagal CK 6.323 str., kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (taikoma restitucija). Šiuo atveju yra taikoma vienašalė restitucija. Iš pateiktos 2010 m. balandžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ginčo sandėliukas buvo parduotas už 100 Lt, todėl iš V. Č. priteistina N. B. 100 Lt.
Pripažinus 2010 m. balandžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir atsižvelgus, jog realiai sandėliukas nebuvo perduotas ir nuo 2002 m. gegužės 9 d. iki šiol juo naudojas R. P. , todėl nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktas pripažintinas negaliojančiu.
Patenkinus atsakovo R. P. priešieškinį, iš N. B. ir V. Č. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str.). N. B. pirmosios instancijos teisme suteikta antrinė teisinė pagalba (50 proc.) (b.l. 16), R. P. pirmosios instancijos teisme suteikta taip pat antrinė teisinė pagalba (100 proc.) ir Rokiškio rajono apylinkės teisme R. P. išlaidos valstybei sudarė 400 Lt (b.l. 24-25). Jos priteistinos iš N. Č. ir N. B. . Išlaidos valstybei teisme už procesinių dokumentų įteikimą sudarė 9,45 apeliacinėje instancijoje ir 71.10 –Rokiškio rajono apylinkės teise. Iš viso 81 Lt , o žyminio mokesčio suma - 133 Lt. Kadangi N. B. pirmosios instancijos teisme suteikta antrinė teisinė pagalba (50 proc.), todėl iš jos priteistina 207 Lt (200/2+40+67) valstybei. V. Č. nuo bylinėjimosi išlaidų nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo atleista, todėl iš jos priteistina 308 Lt (200 +41+67).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
R. P. priešieškinį patenkinti, o N. B. ieškinį atmesti.
Pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo dienos 2010 m. balandžio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią V. Č. pardavė, o sandėlio bendraturtė, N. B. , bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nupirko 1/18 dalį sandėlio (duomenys neskelbtini), įpareigojant V. Č. grąžinti N. B. sumokėtus pagal šią sutartį pinigus 100 Lt.
Pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo dienos 2010 m. balandžio 2 d. nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį V. Č. perdavė, o N. B. , priėmė 1/18 dalį sandėlio (duomenys neskelbtini).
Panaikinti VĮ Registrų centras Panevėžio filialo nekilnojamojo turto registro Nr. 90/27393 įrašus dėl 1/18 pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini) N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise.
Pripažinti, kad 2002 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Rokiškio raj., I-o notarų biuro notarės R. Š. (registras IRRŠ-2301), kuria R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2-jų kambarių butą Nr. 9, (duomenys neskelbtini). ir 1/18 dalį sandėlio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 67 Lt žyminio mokesčio ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660), 100 Lt (šimtą litų) už antrinės teisinės pagalbos R. P. teikimą (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš V. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 67 Lt žyminio mokesčio ir 41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660), 200 Lt (du šimtus litų) už antrinės teisinės pagalbos R. P. teikimą, juos sumokant į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas nusiųsti VĮ Registrų centrui.