Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Migauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmės.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

IV. Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 1038 Eur (neperskaičiuotas), kas sudaro maždaug 777 Eur į rankas, o nuo 2026 m. sausio bus 1153 Eur (846 Eur į rankas). Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis vaikas laikomas nedarbingu, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi iš viso dėl nepateisinamų priežasčių.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 855 Eur per mėnesį, ir pateikė vaiko mėnesinių išlaidų paskaičiavimą, šuos išlaidos yra didesnės negu minimalus atllyginimas. Teismo vertinimu atsakovė neprgrindė dėl ko vaiko išlaikymo išlaidos yra didesnės negu dirbančio ir gaunančio minimalų atlyginimą žmogaus, kad šalys gali teikti tokio dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė teigė, kad vaiko pinigus atėmė iš reikalingo bendro išlaikymo dydžio. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad išlaidos yra mažesnės, tenka atsakovui, kuris jų neginčijo, nes jokių įrodymų į bylą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje ir pažyma apie šeimos sudėtį nustatyta, kad ieškovė dukrą išlaiko viena (e. b. l. 10). Marijampolės vaikų lopšelio - darželio pažyma nustatyta, kad šalių dukra lankys ikimokyklinio ugdymo grupę (e. b. l. 11), kad lanko šią grupę ieškovė patvirtino teismo psoėdžio metu. Neįgalumo pažymėjimu nustatyta, kad L. Ž. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2027 m. lapkričio 13 d. (e. b. l. 170), kaip paaiškino ieškovė teismo posėdyje ji pati nevairuojanti, automobilio neturinti, dėl ko atsirado papildomos išlaidos vežioti dukrą pas gydytojus. Buto nuomos sutartimi nustatyta, kad ji už butą moka 250 Eur/mėn.( e. b. l. 12 - 14). Pažyma apie pajamas nustatyta, kad 2025 m. ieškovė gavo 122 Eur/ mėn vaiko pinigų (e. b. l. 15 -16). SODRA duomenimis bei ieškovės paaiškinimais teismo psoėdyje nustatyta, kad šiuo metu dirba, gauna minimalų atlyginimą (e. b. l. 43 -51). Sodra pažyma nustatyta, kad atsakovas dirbo nuo 2023 m. lapkričio 13 d. pagal individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą, nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 52, 119 -120 ). Darbo sutarties kopija nustatyta, kad sutartas atlyginimas yra 2400 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas šią darbo sutartį nutraukė savo noru nuo 2025 m. spalio 22 d.( e. b. l. 157 -159).

Teimo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba, nuomuoja butą darytina išvada, kad ji nevengia dirbti, o deda visas pagal jos galimybes pastangas išlaikyti dukrą, o ne gyventi iš valstybės pinigų ar iš tėvų kišenės. Iš jos gaunamo minimalaus atlyginimo atmetus vien už butą nuomą 250 Eur, lieka tik 527 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti ne tik save, bet ir dukrą. Priešingai, atsakovas įsidarbinęs už 2400 Eur atlyginimą (apie 1468,71 Eur į rankas), pradėjus anstoliams išieškojimą išlaikymo, pats savo noru išėjo iš darbo, kas teismo vertinimu laikytina jo vengimu dirbti ir išlaikyti vaiką. Teismo vertinimu su tokiais atlyginimais, net ir minimaliais atlyginimais šalys yra pajėgios teikti vienam vaikui 1 MMA islaikymą, t.y. iš 777 atmetus vaiko pinigus 122 Eur, gaunasi 665 Eur, kuriuos šalys gali teikti, nes kitų išlaikytinių neturi. Be to atkreiptinas dėmesys, kad atmetus vaiko nuomos dalį 125 Eur, su vaiko pinigais vaikui tiesioginėms jo išlaikymo išlaidoms atitenka 666 Eur., kas yra žymiai mažiau negu 1 MMA. Periodinis išlaikymas, nors ir priteisiamas nuo ieškinio priėmimo dienos, tačiau yra priteisiamas į ateitį, bet tai netruko šalims, pasikeitus jų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo.

Nors tiek tėvas, tiek motina turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus, tačiau CK nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas sąmoningai atsisakė daug geriau apmokamo darbo, negu ieškovė, tuo iš esmės tyčia pablogindamas savo turtinę padėtį. Vaikas auga su ieškove, dėl ko jai tenka jo priežiūra, atsakovas yra šiuo metu visiškai nusišalinęs ne tik nuo vaiko išlaikymo, bet ir bendravimo su juo, jo auklėjimo, dėl ko ši visa našta atitenka ieškovei, papildomų išlaidų nebendraudamas su dukra, atsakovas nepatiria, dėl ko teismas daro išvadą, kad atsakovas turėtų prisidėti ženkliai didesne pinigų suma negu ieškovė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės reikalaujama 330 Eur/ mėn. išlaikymo suma yra pagrįsta, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymui po 330 Eur kas mėnesį, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei pavedant uzufrukto teise tvarkyti ieškovę.

V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 528 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. Ž., skaičiuodama po 330 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d., kas sudaro 528 Eur (1 mėn. 18 d. x 330 Eur).

Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis, išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo dydį, t. y. koks išlaikymo dydis tuo laikotarpiu vaikui buvo reikalingas, ir kas, kokiu būdu jį ar jo dalį vaikui teikė.

Teismų praktikoje išskiriami du skirtingi atvejai, kai priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Vienas jų, kai vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas pačiam vaikui, ir kitas, kai priteisiamas jo tėvui, teikusiam vaikui išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo, kas laikoma vaiko pinigais, todėl ieškovei nebūtina įrodyti, kad reikalaujamą išlaikymą ji suteikė, o įrodyti tuo metu reikalingo iš atsakovo išlaikymo dydį. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą, t. y. šiuo atveju pinigai yra priteisiami tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, ir kuris jam teikia pilną reikalingą išlaikymą. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą būtent vaikui, o ją paskirti vaikui skirto išlaikymo uzufruktore, todėl ji neprivalėjo įrodyti, kad ji teikė vaikui išlaikymą už atsakovą, o kad vaikui buvo reikalingas tam tikras išlaikymas iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti vaikui iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai jis neteikė išlaikymo, t. y. nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos 2025 m. rugpjūčio 14 d. Ieškovė šiuo laikotarpiu nedirbo, buvo vaiko auginimo atostogose. Teismui įvertinus aukščiau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovės vaiko jo išlaikymui teiktų piniginių lėšų dydis negalėjo patenkinti vaiko poreikių, todėl trūkstamas (negautas) išlaikymo dydis turi būti priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į paminėta, į tai, kad kad iš atsakovo priteistas 330 Eur/ mėn. išlaikymas, ieškovės ieškinio reiklavimas tenkintinas visiškai.

Šio vaiko išlaikymo įsiskolinimas laikytinas vaiko pinigais, kurio tvarkymas uzufrukto teise pavestinas tvarkyti ieškovei jo motinai išimtinai vaiko interesams tenkinti.

VI. Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Teismas atsižvelgdamas, kad ginčo byloje nėra, institucija, duodanti išvadą, su bendravimo tvarka sutinka, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti vaiko bendravimo tvarka su savo tėvu atitinka geriausius vaiko interesus ir ji nustatytina pagal ieškinio reikalavimą.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. liepos 16 d. sprendimu Nr.(8.2Mr)ATP-C-2025-06020, bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ieškovė atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas) (e. b. 1 t., l. 6-7).

Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą, susijusį su išlaikymo priteisimu (12 mėn. x 330 Eur x 1 vaikas x 0,03 (3 proc.) x 0,75 (el. byla -75 proc)) 89 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą 12 Eur (528 Eur x 0,03 (3 proc) x 0,75 (75 proc. el. byla); nustatyti vaiko gyvenamąją vietą 110 Eur žyminį mokestį (75 proc.(el. byla) nuo 100 Eur (indeksuotas 146,80 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių adminstravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. APD-2025-13263 nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą ieškovei sudaro 426,62 Eur.( e. b. l. 166 -169). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 29,74 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nėra, kadangi atsakovas procese buvo pasyvus, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors galėjo bylą baigti tiek ikiteisminėje mediacijoje, tiek teisme taikos sutartimi, dėl ko ir atsirado papildomos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės ieškinys buvo tenkintas 100 proc., todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimos išlaidos: žyminis mokestis, advokato atstovavimo išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

VIII. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu civilinėje byloje buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nutarta priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 61 - 63)

Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 straipsnio 1 dalis). Civilinė byla išnagrinėta, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, jo teismo sprendimo apskundimas nesustabdo, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos. Atsakovo sumokėtos ir antstolio išieškotos piniginės lėšos įskaičiuotinos į priteistą išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama ieškove L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai L. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki vaiko pilnametystės, periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį, po 330 Eur; priteistas pinigines lėšas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. - 528 Eur, nustatant nepilnamečio vaiko mamai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę gautas iš atsakovo vaiko išlaikymo pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės L. Ž. bendravimo su tėvu V. Ž. tvarką: vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, šeštadienyje, tėvas su dukra bendrauja dalyvaujant ieškovei L. R., nuo 13.00 iki 18.00 val.; praėjus vieneriems metams nuo tėvo bendravimo su dukra pradžios, tėvas su dukra bendrauja antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. savo gyvenamojoje vietoje ar poilsiavimui skirtoje gyvenamojoje vietoje; apie ketinimą bendrauti su vaiku, V. Ž. informuoja L. R. bet kokiomis informavimo priemonėmis (skambučiu; sms žinute; elektroniniu paštu), ne vėliau kaip likus ne mažiau kaip vienai parai iki susitikimo; visais atvejais vaiką pasiima ir grąžina motinai atsakovas, savo lėšomis ir pastangomis; priteisti iš atsakovo išlaidas susijusias su civilinės bylos vedimu teisme valstybės naudai, pagal kvitus pateiktus į bylą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 211 Eur (du šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio išlaidų; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 426,62 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 62 euro ct); procesinių dokumentų įteikimo išlaidas - 29,74 Eur. (dvidešimt devynis eurus 74 euro ct); išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas LT78 7290 0000 0013 0151, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis; atskirai mokėti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir nurodyti įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; bei mokėti atskirai ir nurodyti įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei visais trimis atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-7466-1021/2025.

Panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu civilinėje byloje taikyą laikinąją apsaugos priemonę - priteistą iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsakovo sumokėtas ir iš atsakovo antstolio išieškotas pinigines lėšas pagal šią nutartį įskaityti į šiuo teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.