Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1375-827/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
1-1375-827/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63027-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1375-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-63027-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam A. P.,kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič,vertėjaujant vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini) Kirovograd, Ukraina, Ukrainos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, turintis leidimą dirbti Lietuvoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamoji vieta Ukrainoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymu. Teismas, išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2017 m. gruodžio 2 d., apie 20.45 val., Vilniuje, Liepkalnio g. - Dunojaus g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Volvo XC 70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08% promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad važiavo namo iš draugų iš Bukiškių į Subačiau gatvę. Tą dieną vartojo alkoholį. Ryte išgėrė alaus, pamiegojo, o vakare važiavo namo. Išvakarėse šventė gimimo dieną. Automobilis, kurį vairavo priklauso įmonei, kurioje anksčiau dirbo. Nežinau, kelintų metų automobilis, bet jo vertė iki 1500 eurų. Važiavo su draugu A. L., kuris šiuo metu naudojasi tuo automobiliu. Buvo išgėręs, automobilį vairavo dėl to, kad draugas dar blogiau jautėsi. Paaiškino, kad gyvena iš santaupų. Lietuvoje yra maždaug metus. Turėjo metinę darbinę vizą, bet buvo išvažiavęs į Baltarusiją. Grįžo, kaip turistas. Turi turistinę vizą, galiojančią tris mėnesius. Nežino, kada baigsis galiojimas. Žada dirbti statyboje vidaus apdailos darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. parodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. kartu su draugais buvo saunoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Iki ryto 2017 m. gruodžio 2 d. dienos buvo su draugais saunoje, po ko nuvažiavo namo taksi automobiliu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būdamas namie pamiegojo, po ko 2017 m. gruodžio 2 d. apie 16.00 val. nuvyko taksi automobiliu į Bukiškes, tiksliai adreso nežino, pas pažįstamą A. L.. Pas A. išgėrė dar apie 2 litrus alaus (7 procentų stiprumo). Prie Aleksandro namų stovėjo automobilis Volvo XC 70, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei, pavadinimo nežino, raktus turėjo Aleksandr. Jie kartu planavo nuvykti pas jį į namus, bandė kviesti taksi automobilį, bet nepavyko. Po ko nusprendė važiuoti automobiliu Volvo XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo už automobilio Volvo XC 70, valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairo, raktus davė A. L., ir važiuojant Liepkalnio ir Dunojaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Patikrinus blaivumą jam buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas. Sėdo prie vairo dėl to, kad jautėsi gerai, nesijautė neblaivus, o be to, nežinojo, kad Lietuvoje galioja toks įstatymas, kad esant daugiau nei 1,5 promilės, kyla baudžiamoji atsakomybė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis jis nėra sirgęs ir neserga, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturėjo ir neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nebuvo ir nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje (b. l. 46,50).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. gruodžio 2 d. 20.37 val. buvo registruotas pranešimas telefonu, kad link IKEA važiuoja a/m VOLVO v/n (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kurio vairuotojas įtariama neblaivus, o pranešėjas seka iš paskos. (b. l. 6)

Iš patrulio A. T. 2017-12-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame yra nurodoma jog 2017-12-02 apie 20:35 val. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Tūkstantmečio g. link Liepkalnio g. Važiuoja automobilis Volvo XC 70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Reaguodami į pranešimą prie Liepkalnio ir Dunojaus g. sankryžos pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, pasivijo, ir sustabdė ties pastatu, esančiu Liepkalnio g. Nr. 58, Vilniuje. Vairuotojas negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo ir jokio jo asmenybę patvirtinančio dokumento, tačiua paaiškino, kad jo vairuotojo pažymėjimas ir kiti asmenybę patvirtinantys dokumentai yra nuomojamame bute Subačiaus g. 45-39, kur vėliau nuvykus buvo nustatyta, kad automobilį vairavo A. P.. Sustabdžius A. P. kilo įtarimas, kad jis neblaivus, vyras patvirtino, kad prieš porą valandų gėrė alkoholinius gėrimus. Alkotesteriu 20:45 val. buvo nustatyta 1,95 promilių girtumas. Jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat 21:25 val. pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, vėliau pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 7).

Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12394/2017(01) matyti, kad iš kaltinamojo A. P. paimtas kraujo mėginys 2017-12-02 21:30 val., ir nustatyta, kad A. P. kraujyje mažiausia koncentracija etilo alkoholio yra 2,08 promilės (b. l. 11).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akto Nr. 2178 matyti, kad A. P. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d., dirbant ekipaže V1931, tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiais patruliais E. A. ir V. O., Vilniaus mieste pagal tarnybos užduotį, užtikrindami viešąją tvarką ir vykdydami eismo priežiūrą, apie 20 val. 35 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tūkstantmečio g. link Liepkalnio g. važiuoja automobilis VOLVO XC 70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Sureagavus į pranešimą prie Liepkalnio ir Dunojaus g. sankryžos pastebėjo pranešime nurodytą automobilį, kurį pasivijo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta tarnybine transporto priemone, įjungus mėlynai raudonos spalvos švyturėlius per garsiakalbį nurodė sustoti. Sustabdęs Liepkalnio g. ties pastatu pažymėtu Nr. 58 minėtą automobilį, priėjęs prie vairuotojo prisistatė ir nurodė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus. Vairuotojas negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo ir jokio jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau paaiškino, kad jo vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai yra nuomojame bute (duomenys neskelbtini), kur vėliau nuvykus iš Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilį vairavo A. P. gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio sustabdymo vietoje bendraujant su A. P. kilo įtarimas, kad vyras yra galimai neblaivus, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vyras patvirtino, kad prieš pora valandų jis gėrė alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai pasakyti negalėjo, nurodžius pasitikrinti blaivumą 20 val. 45 min. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKBL-0107, patikros sertifikato Nr. 0633847, A. P. buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Kadangi A. P. pažeidė KET 14 punktą (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus) nušalino jį nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo, o vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1027 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų, pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti“ A. P. 21 val. 25 min. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Paėmus kraujo mėginį tolimesniems veiksmams atlikti A. P. buvo pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Automobilis VOLVO XC 70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 27, Vilnius. (b. l. 24)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas O. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d., kartu su draugais buvo saunoje, adreso nežino, šventė jo gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Iki ryto 2017 m. gruodžio 2 d. dienos buvo su draugais saunoje, po ko visi išvyko namo taksi automobiliu miegoti. 2017 m. gruodžio 2 d. apie 16.00 val. pas jį į svečius Bukiškėse, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pažįstamas A. P. (A.), gim. 1982 m. Pas jį išgėrė apie 2 litrus alaus (7 procentų stiprumo). Prie jo namų stovėjo automobilis Volvo XC 70, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei UAB "O.", kur jis dirba pagal sutartį. Minėtu automobiliu leidžia naudotis valdžia, jis dažnai stovi šalia namų automobilių stovėjimo aikštelėje, turi raktus, vairuotojo pažymėjimą jis turėjo (Ukrainos), tačiau pateikti negali, nes apie mėnesį jau neranda pažymėjimo, galimai pametė. UAB "O." įformino jį kaip atsakingą už minėtą automobilį, į darbą važinėjo su kolegomis, kurie irgi iš Ukrainos. Paskutiniu metu į darbą važiavo kitu automobiliu (vienas iš kolegų vardu Denis, pavardės nežino, negali nurodyti, irgi gyvena bendrabutyje, kuriame ir jis gyvena) nupirko sau automobilį "Škoda", valstybinio numerio nežino. Po ko su Andrejumi apie 20.30 val., nusprendė kažkur tai važiuoti automobiliu Volvo XC 70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo neblaivus, negali paaiškinti, kur norėjo vykti, raktus davė A. P., šis atsisėdo už automobilio Volvo XC 70, vairo, neblaivus. Atsimena, kad važiuojant Liepkalnio ir Dunojaus gatvių sankryža Vilniuje, buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Jį iškart paleido pareigūnai, o pažįstamą A. P. sulaikė, pareigūnai planavo vežti jį į Kelių policijos valdybą. Jis kaltas dėl to, kad leido minėtą automobilį vairuoti girtam A., nesuvokė ką daro, gailisi dėl to. Nežinojo, kad Lietuvos Respublikoje galioja toks įstatymas, kad esant daugiau nei 1,5 promilės yra baudžiamoji atsakomybė (b. l. 27)

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio VOLVO XC 70 v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 2910 eurų (b. l. 60).

Pažymoje iš VĮ "REGITRA" duomenų bazės nurodyta, kad automobilis VOLVO XC 70 v/n (duomenys neskelbtini) priklauso UAB O. (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų A. T. ir O. L. parodymai, medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys, taip pat specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. P. 2017 m. gruodžio 2 d., apie 20.45 val., Vilniuje, Liepkalnio g. - Dunojaus g. sankryžoje vairavo automobilį "Volvo XC 70", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija etilo alkoholio yra 2,08% promilės. Šie veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. P. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas buvo nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 20.35 val. iki 2017 m. gruodžio 4 d. 13.30 val. (b. l. 36,37). 2017 m. gruodžio 4 d. jam paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52,58). 2018 m. sausio 12 d. nutarimu pakeista kardomoji priemonė dokumentų paėmimas. (b. l. 55)

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. P. yra neteistas, šiuo metu teisiamas pirmą kartą, todėl jo atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. A. P. administracine tvarka baustas vieną kartą, nusižengimas nesusijęs su KET reikalavimų nesilaikymu. Duomenų apie A. P. gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar įrašymą į narkologinę įskaitą teismui nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra neteistas, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, tačiau gyvena ir ketina dirbti Lietuvoje. Įvertinus visa tai, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, t. y. pažeisdamas reikalavimus keliamus naudojimuisi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 68 straipsniu kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.

Dėl konfiskavimo

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Volvo XC70, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Kadangi automobilis priklauso kitam asmeniu UAB "E.", todėl prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, t. y. 2910 eurų.

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB "O.", kaltinamasis ja naudojosi teisėtu pagrindu, nors įmonė automobilį naudotis buvo suteikusi ne kaltinamajam jo kitam darbuotojui. 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilio konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.

Šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nepasunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo, nepalengvina jo padarymo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Vertinant A. P. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 ir 6 dalyje yra padaromos tik dėl neatsargumo, ir jas padarant taip pat yra naudojamos transporto priemonės kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Pažymėtina tai, kad BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytos sudėtys numato specialų subjektą asmenį, kuris transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, 6 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių konstrukcija yra tokia, kad objektyviuosius pagrindinius požymius sudaro pavojinga veika, įstatyme numatytos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šias veikas neatsargiomis padaro tik tai, kad įstatyme numatytos pasekmės sukeliamos neatsargiai, tačiau pati pavojinga veika – kaip transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, visada yra tyčinė. Taigi, tais atvejais, kai mes turime veiką, kvalifikuojamą pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 6 dalį, mes tuo pačiu galime turėti ir BK 281 straipsnio 7 dalį, t. y. kai BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyje numatytas pasekmes neatsargiai sukelia asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija kraujyje viršija 1,5 promiles, tačiau tokiais atvejai, nepaisant to, kad transporto priemonę ne tik vairavo vidutiniškai ir labiau apgirtęs asmuo, bet ir neatsargiai sukėlė BK 281 straipsnyje numatytas pavojingas pasekmes, teismų praktika nesprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimo, nes tik dėl neatsargiai sukeltų pasekmių, visa veika tapo neatsargiu nusikaltimu. Tuo tarpu, kai asmuo tik vairuoja transporto priemonę būdamas vidutiniškai ir labiau girtas, tačiau nesukėlė jokių BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, teismų praktika visada sprendžia transporto priemonės konfiskavimo klausimą. Tai yra tam tikras teismų praktikos nenuoseklumas ir neteisingumas. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).

Šiuo atveju kaltinamasis A. P. yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baustumas nesusijęs su KET pažeidimu. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, tačiua rodo motyvaciją dirbti, turi leidimą dirbti Lietuvoje yra dirbantis, charakterizuojančios medžiagos į bylą nepateikta, yra vedęs, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo būklėje, t. y. jo kraujyje nustatyta net 2,08 promilių alkoholio. Transporto priemonės vairavimas esant tokiam sunkiam girtumui yra pavojingas, tračiau atsižvelgtina į tai, kad tai pirmasis tokio pobūdžio kaltinamojo teisės pažeidimas. Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui ir konfiskuoti galima tik jos vertę, todėl pritaikius kaltinamajam turto konfiskavimą jam bei baudą kaltinamąjį prislėgtų neproporcingai didelė finansinė našta, o nei kaltinamojo asmenybė, nei veikos padarymo aplinkybės nerodo, kad yra pagrįsta ir tikslinga jam taikyti tokias griežtas baudžiamąsias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. P., (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 81 MGL (3050,46 euro) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir A. P. laikyti nubaustu 54 MGL (2033,64 euro) bauda.

Į bausmės laiką įskaičiuoti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 2 d. 20.35 val. iki 2017 m. gruodžio 4 d. 13.30 val. t. y. 2 dienas, kas atitinka 4 MGL (150,64 euro). Kaltinamasis privalo sumokėti 50 MGL (1883 eurus) baudos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Ukrainoje, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti. A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ukrainoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė