Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje G. K. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė savo automobilyje „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairu daiktadėžėje narkotines- psichotropines medžiagas, t. y. du folijos lankstinukus, kuriuose buvo baltos spalvos milteliai, o jų sudėtyje pagal 2019-06-17 Specialisto išvadą Nr. 140-(2584)-IS1-3068 narkotinė medžiaga- karfentalinilis, kurios masė yra 0,00044 gramo ir metadono, kurio masė yra 0,004 gramo, bei vieną baltos spalvos tabletę su įspaustu kryžminiu padalinimu ir dviejų baltos spalvos tablečių fragmentus, kurių sudėtyje pagal 2019-06-17 Specialisto išvadą Nr. 140-(2584)-IS1-3068 yra psichotropinės medžiagos- klonezepamo, kurio bendroji masė yra 0,004 gramo, iki 2019-06-06 apie 20.29 val., kai adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK patrulių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o to paties straipsnio 2 dalyje- tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas pažymi, kad, nors G. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau kaltinime G. K. nurodytas pas jį rasto ir paimto karfentanilio kiekis - 0,00044 gramo daugiau nei septynis kartus viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) nurodytą nedidelį kiekį (Rekomendacijose nustatyta, kad nedidelis karfentanilio kiekis neviršija 0,00006 gramo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ši baudžiamoji byla jau buvo perduota prokurorui, konstatavus, kad kaltinime nurodytos esminės faktinės aplinkybės neatitinka baudžiamojo proceso metu nustatytų esminių faktinių aplinkybių, tačiau prokuroras, pakeisdamas G. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių taip, kad jos atitiktų pakeistą veikos kvalifikaciją, neištaisė ir dar kartą perdavė bylą teismui, prašydamas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Pažymėtina, kad kaltinime G. K. klaidingai nurodytas ne tik karfentanilio, bet ir metadono kiekis – pagal kaltinimą pas G. K. rastas metadono kiekis – 0,004 gramo du kartus viršija pas G. K. faktiškai rasto ir paimto metadono kiekį – 0,002 gramo ir, nors kaltinime neteisingai nurodytas metadono kiekis nagrinėjamu atveju veikos kvalifikacijai įtakos neturi, tačiau kaltinime nurodytos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su pas G. K. rasto ir paimto karfentanilio kiekiu, atitinka nusikalstamos veikos, kurios padarymu G. K. nėra kaltinamas, t. y. veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Minėta, kad G. K. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nors pagal kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes G. K. veika atitinka kitos nusikalstamos veikos, t. y. numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, taigi teismas negali šio baudžiamojo proceso baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Nutraukti baudžiamąjį procesą taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nėra galimas. Taip pat nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios- kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių aiškumas (pas G. K. rastų ir paimtų psichoaktyvių medžiagų kiekiai yra aiškiai nurodyti 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2584)-IS1-3068), bet kaltinime G. K. nurodytų esminių faktinių aplinkybių neatitikimas veikos kvalifikacijai. BPK 256 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis procedūra, tačiau teismas pažymi, kad ši procedūra gali būti taikoma tik baudžiamąją bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 1S-208-891/2018 pažymėjo, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y., visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiškai ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovautinasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Bylą, kurioje G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-3222-990/2019, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23694-2019), perduoti prokurorui.

Nustatyti vieno mėnesio terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.