- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- eI-6095-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01297-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00191-e panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. S. skundu teismo prašo:
1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00191-e, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus;
2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo išdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2018 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Tauragės AVPK), prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu nusprendė neišduoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nes jis gali kelti grėsmę aplinkiniams. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir protingumo kriterijų. Argumentuoja, jog skundžiamame sprendime nenurodyta kokie duomenys patvirtina, kad jis kelia grėsmę. Be to, atsakovas nenurodė ar padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nepakito kokybiniu požiūriu ir neprarado aktualumo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo aspektu. Teigia, jog jo nusikalstamos veikos yra praradusios aktualumą, nes padarytos prieš 15 metų. Tvirtina, jog atsakovas turėjo atsižvelgti į aktualią informaciją ir į tai, kad jis nebelaikomas asmeniu turinčiu teistumą.
Pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjui 2018 m. gegužės 25 d. pateikus prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, atliko patikrinimus, rinko duomenis, ar prašymą pateikęs asmuo buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusižengimus, ar baustas (nebaustas) už šiurkščius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus ir kt. Nurodo, jog renkant ir fiksuojant patikrinimo rezultatus buvo remiamasi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašais apie asmenį, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus ir nustatyta, jog Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate 2003 m. rugpjūčio 4 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 50-1-00843-03 jam buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, bendrininkavimo formos, prekyba žmonėmis). Argumentuoja, jog pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą ir nors Panevėžio apygardos teismo nutartimi byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau jo kaltė nėra paneigta. Nurodo, jog gauti duomenys apie pareiškėjo teistumus kitos šalyse, t. y. Lenkijoje dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą ir Prancūzijoje dėl vogto turto laikymo, t. y., neteisėtos veikos padarytos kėsinantis į kitų asmenų turtą, nuosavybę. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nusikaltimai pasikartojantys, jais kėsinamasi į kito asmens(-ų) laisvę, saugumą, turtą, todėl sprendimas atsisakyti išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčas dalykas yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00191-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui Ž. S. išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas).
Pareiškėjas Tauragės AVPK 2018 m. gegužės 25 d. padavė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai. Atsakovas 2018 m. birželio 21 d. skundžiamu sprendimu Nr. 18-IL-85-00191-e atsisakė išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo Ž. S. atžvilgiu Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką; bendrininkavimo formos; prekyba žmonėmis), byla buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasi procesas negalimas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai). Nurodyta, jog Ž. S. kaltė nėra įrodyta, tačiau ir nėra paneigta. Padaryta išvada, jog jis, turėdamas savo vardu registruotus ginklus, gali kelti nesaugumo jausmą tiems asmenims, kurie minėtame ikiteisminiame tyrime buvo nukentėjusieji. Sprendime taip pat nurodyta, kad 2003 m. vasario 28 d. Lenkijoje, SAD REJONOWY SUWALKACH buvo priimtas sprendimas, jog Ž. S. kaltas dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą, o 2001 m. birželio 18 d. jis buvo nuteistas Prancūzijoje dėl vogto turto laikymo, paskirta bausmė – įkalinimas 2 mėnesiams lygtinai. Atsakovas konstatavo, jog Ž. S. padaryti nusikaltimai yra pasikartojantys, todėl jis, įsigydamas ir turėdamas ginklus, gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai ir nuosavybei. Pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau argumentuoja, jog atsakovas priimdamas sprendimą nenurodė kokia medžiaga patvirtina, kad jis šiuo metu kelia grėsmę, be to, nevertintos aplinkybės, kad jo veikos padarytos prieš 15 metų, neatsižvelgta į tai, jog jis nėra laikomas asmeniu turinčiu teistumą, tai pat nevertinta ar padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nepakito kokybiniu požiūriu ir neprarado aktualumo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo aspektu.
Pretendentas gauti leidimą laikyti (nešiotis) jo nurodytų kategorijų ginklus turi būti tikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančių fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pagal nurodytą teisės normą vertinami ne apie bet kokie asmenį, pretenduojantį gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nors ir neigiamai charakterizuojantys, duomenys, o tik tokie duomenys, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Surinkti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju vertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu, jie neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Teisės norma, kuria vadovaujamasi priimant skundžiamą sprendimą, galioja nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame Įstatymo 17 straipsnyje, kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogiškos normos aptariamam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nebuvo. Ginčo atveju aktualios ir reikšmingos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atsirado iki 2011 m. kovo 1 d., t. y. atsirado galiojant Įstatymo 17 straipsnio redakcijai, kurioje tokio pagrindo taikyti teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimą nebuvo. Nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šios teisės normos taikymo laike klausimas. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu pažymi, kad tokio, palyginus su iki 2011 m. kovo 1 d. buvusiu teisiniu reguliavimu, aptariamo apribojimo naujo pagrindo atsiradimas gali būti traktuojamas kaip leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimas. Atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, aptartina ar toks sugriežtinimas yra leistinas principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) ir konstitucinio teisinės valstybės principo laikymosi prasme. Šiame kontekste spręstina, kad leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Asmens individualių ir viešojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų išdavimo tvarką. Tai vertindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamai bylai aktualaus naujo (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nustatyto) apribojimo turėti ginklus įvedimas negali būti laikomas lex retro non agit ir konstitucinio teisinės valstybės principų pažeidimu, todėl pareiškėjui gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal jau aptartus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus.
Ginklų kontrolės įstatyme nepateikti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju nustatomas individualiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-974/2018). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (toliau – Registro išrašas) matyti, jog Panevėžio miesto vyriausiajame policijos komisariate 2003 m. rugpjūčio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką; bendrininkavimo formos; prekyba žmonėmis). Byla nutraukta, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasi procesas negalimas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai). Iš Registro išrašo taip pat matyti, jog 2003 m. vasario 28 d. Lenkijoje, SAD REJONOWY SUWALKACH teismo sprendimu Ž. S. pripažintas kaltu dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią valdą (nusikalstamos veikos užbaigtumas – pasikėsinimas nusikalstamai veikai). Sprendimo įsiteisėjimo data – 2003 m. birželio 27 d., teistumo išnykimo užsienyje data – 2013 m. birželio 27 d. Be to, 2001 m. birželio 18 d. Ž. S. buvo nuteistas Prancūzijoje dėl vogto turto laikymo, paskirta bausmė – įkalinimas 2 mėnesiams lygtinai. Sprendimo priėmimo data – 2003 m. vasario 17 d. Vertinant šias nusikalstamas veikas, matyti, jog nuo jų padarymo yra praėję daugiau kaip 15 metų, pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Pareiškėjas buvo kaltinamas pasikėsinimu padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau baudžiamoji byla nutraukta dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, todėl pareiškėjo kaltė neįrodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra nepakankamos padaryti išvadą, kad šiuo metu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendime nenurodytos kitos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad pareiškėjas kelia grėsmę šioms vertybėms.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review) t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Atsakovas atsiliepime nurodo, jog renkant patikrinimo metu duomenis dėl leidimo išdavimo laikyti (nešiotis) ginklus taip pat buvo remiamasi Administracinių nusižengimo registro išrašu apie asmens registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, jog pareiškėjas, ne vieną kartą yra pažeidęs kelių eismo taisykles (vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis; nesilaikė kelio ženklo; vairavo automobilį tamsintais langais; buvo neužsisegęs saugos diržo ir kt.). Visi šie duomenys atsakovo skundžiamame sprendime nebuvo nurodyti ir vertinti. Sprendime atsakovas pateikė aktualumą praradusius duomenis apie pareiškėją ir nepagrindė dėl ko sprendžia, kad jis šiuo metu gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku kokio asmens atžvilgiu Sprendimas yra priimtas, nes nurodyta, jog nuspręsta neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Ž., nenurodant asmens pavardės.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Materialines teises normas taiko viešojo administravimo subjektas, o teismas sprendžia tik klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo.
Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00191-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“,
įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. S. prašymą dėl leidimo išdavimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.