Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. C. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atmestas D. C. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 28 d. Šilalės rajono apylinkės teisme gautas D. C. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. D. C. prašė sutrumpinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, kadangi atimtos teisės vairuoti transporto priemones laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą 295 Eur baudą sumokėjo. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog, neturėdamas teisės vairuoti, nėra pajėgus tinkamai ir visapusiškai vykdyti savo darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur įsidarbino 2017 m. gegužės 10 d. Dėl padaryto pažeidimo ir už jį paskirtos nuobaudos D. C. patyrė didelių nepatogumų tiek finansiškai (negali gauti didesnio atlyginimo darbe dėl ne visų savo funkcijų atlikimo), tiek morališkai (labai išgyvena, buvo gėda prieš tėvus). Prašyme taip pat nurodyta, kad D. C. gailisi dėl padaryto pažeidimo, padarė atitinkamas išvadas, suvokė savo atliktų veiksmų pavojingumą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad D. C. iš esmės atitinka visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, t. y. jau yra praėję daugiau nei pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko (iš 1 metų praėjo 7 mėnesiai), teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų D. C. nėra padaręs, pažeidėjas sumokėjo paskirtą 295 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą, prisipažino ir gailisi dėl savo padaryto pažeidimo, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus.

Nepaisant aptartų aplinkybių, teismas, nagrinėdamas D. C. prašymą, šių reikalavimų įvykdymą interpretavo, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos ir visiškai nepagrįstai prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino. Atskirajame skunde tvirtinama, kad yra nesuprantamas teismo teiginys, jog D. C. privalėjo sumokėti paskirtą baudą, nes priešingu atveju ji būtų buvusi išieškota priverstine tvarka. Baudos sumokėjimas yra vienas iš privalomų formalių reikalavimų, todėl jis privalėjo būti teismo įvertintas kartu su kitais įstatyme nustatytais reikalavimais. Jei paskirtoji bauda būtų nesumokėta, prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo negalėtų būti patenkintas.

Atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, vertindamas kartu su prašymu pateiktą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2017 m. liepos 20 d. pažymą apie galiojančias nuobaudas, išimtinai atsižvelgė tik į anksčiau padarytus pažeidimus. Tuo tarpu D. C. elgesio nuobaudos vykdymo laikotarpiu nevertino, neatsižvelgė į aplinkybę, kad teisės atėmimo laikotarpiu D. C. nepadarė naujų teisės pažeidimų, kas įrodo, jog visos nuobaudos, skirtos tiek už ankstesnius teisės pažeidimus, tiek ir už paskutinįjį teisės pažeidimą, prevencinius tikslus pasiekė, o D. C. padarė atitinkamas išvadas. Papildomai pažymėtina, jog, skirdamas nuobaudą už greičio viršijimą, visų anksčiau padarytų teisės pažeidimų teismas nevertino, t. y. nenustatė jokių sunkinančių atsakomybę aplinkybių, todėl nesuprantama, kodėl šiuo metu, nagrinėjant prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, anksčiau padaryti pažeidimai yra vertinami kaip D. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Nutartyje teismas nurodė, jog itin svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, yra ta, kad leistiną greitį pažeidėjas viršijo net 60,92 km/h. D. C. sutinka, jog greitį viršijo smarkiai, padarė šiurkštų ir pavojingą pažeidimą, tačiau mano, kad būtent toks didelis leistino greičio viršijimas ir sąlygojo atitinkamo ATPK straipsnio taikymą ir už padarytą pažeidimą itin griežtos nuobaudos paskyrimą. Be to, teismas, vertindamas šią aplinkybę, turėjo atsižvelgti į pažeidimo padarymo vietą. Pažeidimas buvo užfiksuotas ne mieste, o magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl tokio pažeidimo pavojingumas turėtų būti vertinamas kaip gerokai mažesnis. Teismas į šią aplinkybę, t. y. pažeidimo padarymo vietą ir tokioje vietoje padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį, neatsižvelgė. Vien aplinkybė, jog D. C. greitį viršijo net 60,92 km/h, nesudaro pagrindo atmesti prašymą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime dėl paskirtos sankcijos kilę neigiami padariniai, susiję su darbu, nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atskirajame skunde tvirtinama, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino tik šią aplinkybę, o kitų prašyme nurodytų aplinkybių, kurios ir buvo esminės, kreipiantis į teismą su tokiu prašymu: darbovietės pateiktos charakteristikos, D. C. elgesio nuobaudos vykdymo laikotarpiu, baigtų papildomų mokymų, gailėjimosi ir prisipažinimo tiek dabar, tiek ir po pažeidimo padarymo, skirdamas nuobaudą, nevertino. Be to, nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino ir D. C. asmenybę charakterizuojančius duomenis, visiškai neatsižvelgė į darbdavio charakteristiką bei sutikimą tarpininkauti atgaunant teisę vairuoti transporto priemones, neįvertino D. C. požiūrio į paskirtą nuobaudą bei elgesio nuobaudos vykdymo metu, kadangi nutartyje tik pažymėta, jog padaręs teisės pažeidimą asmuo privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes, tačiau aplinkybės, jog D. C. suprato pasielgęs netinkamai, save smerkė, nepripažintos sudarančiomis pagrindą švelninti atsakomybę.

Atskirajame skunde D. C. pažymi, kad ateityje, kaip ir specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu, toliau stengsis nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir elgtis pavyzdingai. Dėl paskirtos nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) D. C. patyrė didelių nepatogumų – tiek finansinių (negali gauti didesnio atlyginimo darbe dėl ne visų darbinių funkcijų atlikimo), tiek moralinių (labai išgyveno, jog neteko vairuotojo pažymėjimo, buvo gėda prieš tėvus, nuolat galvojo, kad važiuodamas tokiu greičiu galėjo sužaloti kitus asmenis). Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo D. C. nuoširdžiai galisi (tai buvo konstatuota ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarime). Visos šios aplinkybės, anot D. C., patvirtina, jog jis padarė atitinkamas išvadas, suvokė savo atliktų veiksmų pavojingumą ir tokių veiksmų visiškai nepateisina. Be to, aplinkybę, kad D. C. padarė reikiamas išvadas, patvirtina ir tai, jog jis padaryto pažeidimo niekada neneigė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu elgėsi pavyzdingai ir sąžiningai, t. y. nebuvo nubaustas administracine tvarka, įsidarbino, mokėsi ir baigė kursus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. liepos 18 d. Tarpininkavimo pažymoje nurodyta, jog D. C. charakterizuojamas teigiamai, pasižymi darbštumu, pareigingumu, rūpestingumu, reiklumu, elgiasi taktiškai, pagarbiai, drausminių nuobaudų neturi, todėl, atsižvelgdama išimtinai į D. C. asmenybę, sutiko tarpininkauti. Taigi, D. C. atskirajame skunde daro išvadą, jog teismas atsižvelgė tik į jo elgesį iki pažeidimo padarymo ir (arba) jo metu, o dėl šiuo metu pasikeitusio tiek D. C. elgesio, tiek požiūrio į gyvenimiškas vertybes ir visuomenės gerovę apskritai nepasisakė.

Atskirajame skunde papildomai pažymima, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. D. C. yra jauno amžiaus, padarė pažeidimą neapgalvojęs ir dėl jaunatviško maksimalizmo, tačiau pasekmės, kilusios dėl šio pažeidimo, t. y. teisės vairuoti netekimas, negalėjimas savęs visapusiškai realizuoti darbe bei tobulėti, taip pat neigiamas tėvų požiūris, supratimas, jog pažeidimas galėjo baigtis tragiškai, privertė D. C. kardinaliai pakeisti savo elgesį ir mąstymą. Atsižvelgdamas į tai, D. C. mano, jog ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai yra visiškai pasiekti, o tolesnis nuobaudos vykdymas jau bus ne tik neproporcingas, bet iš esmės jį žlugdantis.

Atskirajame skunde daroma išvada, jog, nagrinėjant D. C. prašymą, egzistavo ne tik formalūs pagrindai, leidžiantys taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, bet ir aplinkybės, leidžiančios teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, tačiau teismas šių aplinkybių nepagrįstai ir neteisėtai nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad D. C. protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Taigi matyti, kad ATPK 329 straipsnyje, inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų D. C. nėra padaręs (b. l. 17–20), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 9), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 8)), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones D. C. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį 60,92 km/h. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Už šį pažeidimą, nustačius vieną D. C. atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, pažeidėjui, kaip pradedančiajam vairuotojui, buvo skirta straipsnio sankcijos minimui artima bauda (295 Eur), teisė vairuoti transporto priemones atimta sankcijoje numatytam minimaliam terminui – vieneriems metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą D. C. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo.

Atskirajame skunde yra nurodyta, jog teismas atsižvelgė tik į D. C. anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu D. C. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Visų pirma būtina atkreipti dėmesį, jog ATPK 329 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog organas (pareigūnas), paskyręs nuobaudą, gali sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo laikotarpį tik tuomet, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu asmuo nepadarė teisės pažeidimo. Taigi akivaizdu, jog šios sąlygos įvykdymas yra privalomas, kad apskritai galėtų būti svarstomas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Jei D. C. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu būtų padaręs naujų administracinių teisės pažeidimų, tai jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo iš karto būtų buvę galima atmesti, net nebevertinant, ar pažeidėjas įvykdė kitas ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Taigi aplinkybė, jog pažeidėjas specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, ne tiek atspindi teigiamus pažeidėjo asmenybės pokyčius, o yra pareiga, kurios asmuo, siekiantis teisę vairuoti transporto priemones susigrąžinti anksčiau, privalo laikytis be jokių išlygų. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Taigi Šilalės rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, pagrįstai atsižvelgė į D. C. ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, ypač Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje pagrįstai atsižvelgė ir pažymėjo, kad D. C. per aštuonis mėnesius nuo vairuotojo pažymėjimo įgijimo, t. y. nuo 2016 m. balandžio 12 d., padarė net tris Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, 2016 m. gruodžio 1 d. pažeidimo padarymo metu D. C. turėjo net dvi galiojančias nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina D. C. asmenybę, rodo jo polinkį nepaklusti įstatymo nustatytiems reikalavimams, taip pat matyti, jog nuobaudos, skirtos už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, joms keliamų tikslų nepasiekė. Atskirajame skunde neteisingai yra nurodyta, kad, skiriant nuobaudą už 2016 m. gruodžio 1 d. pažeidimą, nebuvo vertinami ankstesni D. C. padaryti pažeidimai. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas, kadangi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarime D. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tik priimant 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimą, ankstesni D. C. administraciniai teisės pažeidimai turėjo reikšmės sprendžiant dėl nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimo pažeidėjui, o priimant 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, ankstesni D. C. administraciniai teisės pažeidimai buvo svarbūs vertinant pažeidėjo asmenybę ir sprendžiant klausimą, ar administracinei nuobaudai keliami tikslai jau gali būti laikomi D. C. atveju pasiektais. Taigi Šilalės rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, ankstesnius D. C. administracinius teisės pažeidimus vertino pagrįstai, laikydamasis įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos.

Atskirajame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, jog D. C. dėl specialiosios teisės atėmimo kilę neigiami padariniai nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. C. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, baigė papildomą vairuotojų mokymą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Su šiais atskirajame skunde išdėstytais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Aplinkybė, jog D. C. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą buvo įvertinta – Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarime tai buvo pripažinta D. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji pakartotinai nebeprivalo būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Be to, nors D. C. baudą sumokėjo (b. l. 8), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 9), tačiau tai neįrodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos.

Tiek savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl ATPK 329 straipsnyje numatytų nuostatų taikymo, tiek atskirajame skunde D. C. nurodė, kad nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, suvokė teisei priešingo elgesio keliamą pavojingumą, būdamas nubaustas patyrė nepatogumų, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apygardos teismas pažymi, kad D. C. pateiktoje darbdavio pažymoje (b. l. 14) pateikti duomenys niekaip neatspindi D. C. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodoma, kad D. C. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju nuo 2017 m. gegužės 11 d., charakterizuojamas teigiamai, pasižymi darbštumu, pareigingumu, rūpestingumu, reiklumu, elgiasi taktiškai, pagarbiai ir lengvai randa bendrą kalbą, niekada neatsisako padėti. Jam patikėtas pareigas atlieka be priekaištų, kokybiškai, drausminių nuobaudų neturi. Nurodytos asmeninės D. C. savybės yra susijusios su darbinėmis funkcijomis, tačiau nerodo asmenybės ir elgesio teigiamų pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, be to, neleidžia spręsti apie tai, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir asmuo naujų administracinių nusižengimų nedarys. Papildomai pažymėtina, jog atskirajame skunde D. C. akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kad galėtų visapusiškai atlikti jam pavestas darbines funkcijas ir taip daugiau uždirbtų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje yra nurodyta, jog D. C. darbas nėra vien tik plauti ar valyti automobilius, kartais, klientams pageidaujant, reikia nurodytu adresu nuvežti ar parvežti automobilius. Taip pat pažymėta, jog D. C. įmonėje dirba puse etato, nuo to priklauso ir darbo užmokestis (b. l. 14). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nors D. C. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti jau po administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau dar iki tol galėjo numatyti, kad daugelyje įmonių darbinėms funkcijoms visapusiškai įvykdyti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, nors D. C. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau tai nesutrukdė jam susirasti darbą ir taip užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Aplinkybės, kad D. C. negali visa apimtimi atlikti darbinių funkcijų (dirbti visu etatu) ir gauti didesnio darbo užmokesčio, savaime nepagrindžia fakto, kad yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad D. C., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, jog teisės atėmimo laikotarpiu D. C. darbo santykiai nenutrūko, taip pat D. C. nėra apribota galimybė susirasti papildomą darbą, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Akivaizdu, kad D. C. žinojo, jog darbe jam gali būti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip pat galėjo numatyti, kad, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galbūt gautų didesnį darbo užmokestį, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo. Taigi D. C., ignoruodamas savo veiksmų pavojingumą, prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šilalės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nėra išskirtinė aplinkybė, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, privalo suvokti ir įvertinti jo neigiamas pasekmes, o padaręs pažeidimą – jas prisiimti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai ar apsunkinimai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nors atskirajame skunde D. C. nurodė, kad savo elgesį smerkia, teigė, kad nedarys naujų teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog D. C. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo faktą, kad D. C. 2016 m. gruodžio 1 d. pažeidimo padarymo metu leistiną greitį viršijo itin smarkiai – 60,92 km/h. Nors sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, vien ta aplinkybė, kad pradedantysis vairuotojas leistiną greitį viršijo itin smarkiai, negali būti lemianti prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą atmetimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju ji yra svarbi. Nors smarkus leistino greičio viršijimas lėmė D. C. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir už jį skiriamos nuobaudos dydį, tačiau būtina įvertinti, kad anksčiau D. C. yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, o šį kartą itin smarkiai viršytas leistinas greitis nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, priešingai, aptartos aplinkybės parodo, jog, nepaisant jauno pažeidėjo amžiaus, D. C. elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų bei nepažeisti nustatytų draudimų.

Atsižvelgiant į tai, kad leistinas greitis buvo viršytas itin smarkiai, o D. C. yra jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones įgijęs palyginti neseniai, darytina išvada, jog, sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tikėtina, kad D. C. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta. Taigi, apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, nuobaudos tikslas, kad asmuo nebedarytų naujų administracinių nusižengimų, įskaitant ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebus pasiektas, nes D. C. ateityje ir vėl, tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos D. C. tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas mano, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė, tinkamai įvertinęs D. C. asmenybę. Vertinant D. C. pateiktus dokumentus, jį charakterizuojančią medžiagą, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, laikytina, jog nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad D. C. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos tikslai kol kas nėra pasiekti, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama galioti ir D. C. atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti D. C. atskirojo skundo ir palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.