- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-1340-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00081-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. L.
- Civilinis ieškovas
- M. A.
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius, Marius Zabita
- Kategorijos
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. A., jo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,
viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
2. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
3. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015 m. lapkričio 13 d. paleistas iš pataisos namų (teistumas išnykęs); kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), iš lauke buvusių praeivių M. A. ir S. Ž.-A. gavęs žodinę pastabą taip nesielgti, nes bus kviečiama policija, išėjęs iš daugiabučio namo į kiemą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir, trikdydamas visuomenės rimtį, kitų asmenų akivaizdoje, konflikto metu pradėjo mušti M. A., t. y. savo rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas, nugriovė ant žemės, tuo pagal 2019 m. sausio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, veido dešinėje, kairiame žaste, delnuose, kairiame kelyje, kas tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šventė pas tėvus, tėtis pasiūlė išeiti parūkyti, eidamas parūkyti pasiėmė legaliai laikomą „Winchester“. Rūkant tėvas porą šūvių iššovė, iš apačios išgirdo, kad kažkas pasakė pastabas iš apačios, todėl nusileido į apačią, išėjo į lauką. Kilo žodinis konfliktas, gal tuo metu susinervino ir sudavė tuos smūgius, dėl to labai gailisi. Kaltinamajame akte viskas teisingai nurodyta. Jis pats iš ginklo nešaudė, tik laikė jį. Konfliktas įvyko dėl to, kad gavo pastabą iš nukentėjusiojo. Išgėręs buvo nedaug, gal keturis stiklus sodyboje, o pas tėvus 5-6 stikliukus brendžio. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo, atlygino jam žalą. Reikia mesti alkoholio vartojimą, visos problemos dėl alkoholio.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. A. parodė, jog patvirtina susitaikymo protokole nurodytas aplinkybes, žala jam atlyginta, kaltinamasis jo atsiprašė, jam atleido, žino civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes, jokių pretenzijų neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., kartu su žmona S. L. atvažiavo pas jo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėvas A. L. su mama R. L. Būnant kartu, jie su tėvu išgėrė po pora stikliukų viskio, o moterys gėrė šampaną. Jis kartu su tėvu, kuris paėmė šautuvą, nuėjo į koridoriaus balkoną šaudyti saliutais. Balkonas ketvirtame aukšte. Ar kas be jų buvo balkone, jis neatsimena. Tėvas nešaudė, o šaudė jis ir iššovė du šūvius. Po jo šūvių, iš apačios pradėjo jam rėkti, kad jis išeitų į lauką. Tėvas nuėjo į butą, o jis nuėjo į lauką pasiaiškinti su nepatenkinta porele. Išėjus į lauką, pajuto smūgį į galvą, po ko aptemo akyse ir kas vyko toliau, negali pasakyti. Atgavęs sąmonę aptiko, kad yra sumuštas ir jo pakaušis praskeltas, tuomet nuėjo namo. Atsigulęs namuose į lovą staiga pajuto, kad atvyko policija, kuri juos sulaikė. Kaip atrodė asmenys, kurie jį sumušė, pasakyti negali, tik pamena, kad tarp jų buvo mergina su šviesiais plaukais (3 t., b. l. 26). Papildomai apklaustas parodė, kad būnant pas tėvus, išgėrė apytiksliai po 3-4 stikliukus brendžio. Būnant kambaryje, kiek prisimena, tėtis A. L. pasiūlė išeiti į balkoną parūkyti, bet ar tuo metu prie visų buvo užsiminęs apie pašaudymą iš ginklo, neprisimena. Su tėčiu išėjus iš kambario į koridorių, tėtis nuėjo į miegamąjį prie savo seifo, kur laiko ginklą, jo pasiimti. Ar prieš tai jis buvo užsiminęs kad eina paimti ginklo ir panašiai, jis neprisimena, galimai, kad ne. Jis jo bute nelaukė, o vienas nuėjo į bendro naudojimo balkoną. Nepraėjus minutei, iš paskos su savo ginklu atėjo tėtis. Tai, kad jis su savimi atsinešė ginklą, iš kurio galima sakyti kiekvienais metais šaudo fejerverkus, jam nesukėlė jokių klausimų ar emocijų, nes tai pas juos yra kaip tradicija. Jam yra puikiai žinoma, kad tėtis kiekvienais metais prieš naujuosius metus ginklų parduotuvėje perka specialius šovinius ir juos šaudo iš savo ginklo. Šie šoviniai yra fejerverkai, o ne tikri šoviniai. Atėjęs su savo ginklu prie jo, kiek prisimena, jokio alkoholio neturėjo. Balkone buvo tik dviese. Tėčiui atėjus į balkoną, jie parūkė, o tada tėtis pasakė, kad iš ginklo iššaus fejerverkus. Jis jam nieko nesakė, jo neįspėjo, kad nešaudytų, nes jis yra atsakingas ir su ginklu elgiasi atsakingai. Kiek tėtis turėjo šovinių - fejerverkų jis nežino, nes jie visi, t. y. galimai 6-7 buvo užtaisyti į ginklą. Dviese stovint balkone, tėtis iššovė į orą apie 2-3 kartus. Ginklą visada buvo nutaikęs į viršų. Po jo atliktų šūvių išgirdo vyriškio balsą, nukreiptą į juos, kuris tiksliai nepamena, ką sakė, bet jis kalbėjo klausdamas, kodėl jie šaudo per balkoną, o jis atsakė, kad juk čia nieko tokio, kad šaudo atsargiai, kad tai naujametė naktis. Vyriškis, kiek pamena, buvo su moterimi, kuri, kiek pamena, nieko nesakė. Į apačią tėtis niekaip nebuvo nusitaikęs nei šaudydamas, nei atlikęs šūvius. Vyriškis pasakė pastabą bendrai jam su tėčiu, o jam atsakius, jis galimai pasiūlė ateiti į lauką ir išsiaiškinti. Po vyriškio prašymo išeiti į lauką jis su tėčiu išėjo iš balkono. Tėtis nuėjo į namus, o jis su juodomis šlepetėmis, net neužsidėjęs batų, išėjo į kiemą, kur jo prie įėjimo į laiptinę, kieme laukė jam nepažįstamas vyriškis, prie kurio priėjo ir iš jo gavo smūgį į smakrą, po ko visiškai nieko neprisimena. Ar buvo praradęs sąmonę, atsakyti negali, nes visiškai nieko neprisimena. Atmintis grįžo tik tuo metu, kai jo žmona S. jį laiptais vedė į namus. Ar jis mušėsi su vyriškiu, pasakyti negali, nes neprisimena, bet tokią versiją atmeta, nes rankos po įvykio buvo visiškai sveikos, nejautė jokio skausmo ir panašiai. Kiek jam pasakojo mama, ji buvo išėjusi į lauką pasižiūrėti kas vyksta, nes tėtis grįžęs į namus mamai pasakė, kad jis išėjo į kiemą. Ji sakė, kad išėjusi į kiemą matė, kaip jis guli ant žemės, o ant jo užlipęs vyriškis, kuris prieš tai jam trenkė į smakrą. Ką tiksliai jis darė, mama nepasakojo, galimai nematė. Ar balkone galėjo laikyti ginklą, neprisimena, jam atrodo, kad ne, bet kad iš jo nešaudė, prisimena gerai. Pats jokio leidimo laikyti ginklus neturi. Tokiu ginklu, kokį turi tėtis, naudotis nemoka, nors kažkada seniai teko jį laikyti rankoje. Kodėl pirmoje savo apklausoje buvo nurodęs, kad iš ginklo šaudė, o ne tėtis, nurodyti negali, tam paaiškinimo neturi. Konflikto kieme metu tėtis į kiemą išėjęs nebuvo, jis visą laiką buvo namuose. Tai jam pasakė jo mama ir jis pats, o ir grįžęs į namus rado jį namuose. Sekančią dieną, kai grįžo iš areštinės, sutiko koridoriuje savo kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris pasakė, kad jis tuo metu, kai jis iš savo buto bėgo į lauką, jis stovėjo laiptinės pirmame aukšte. Jam pro jį prabėgus, jis išėjo į kiemą ir pamatė jį gulintį ant žemės, o ant jo matė užlipusį vyriškį, kuris rankomis mušė. Tokią informaciją jam kaimynas pasakė, būdamas blaivus, bet ar įvykio metu jis buvo blaivus, pasakyti negali, nes jo nematė (3 t., b. l. 33). Papildomai apklaustas parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, sutinka tik iš dalies. Nors ir neprisimena, kokiu būdu, t. y. kokiais smūgiais ir kur juos suduodamas galėjo sužaloti nepažįstamą vyriškį, nori jam atlyginti padarytą žalą dėl kūno sužalojimo, tačiau tikrai nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu 2500 eurų civiliniu ieškiniu, kadangi, jei jis jam pirmas nebūtų sudavęs smūgio į galvos sritį, viską būtų išsprendę paprastai pasikalbėję, nes, juk buvo naujieji metai, buvo geros nuotaikos, todėl tikrai neketino su kažkuo pyktis. Dėl įtarime nurodomo ginklo, iš kurio neva tai ji šaudė, taip pat nesutinka, nes juo naudojosi tik jo tėvas, o jis net nemoka juo naudotis. Kadangi jis ir jo tėvas, taip ir jo brolis, kuris įvykio metu apskritai niekur nedalyvavo, nes nebuvo šiuo adresu, yra labai panašių veido bruožų, galimai dėl to kažkas galėjo juos sumaišyti (3 t., b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas M. A. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., dviese su žmona S. Ž., būdami (duomenys neskelbtini), ėjo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo nuo upės, (duomenys neskelbtini) ir, priėję (duomenys neskelbtini) namą bendrabučio tipo, išgirdo šūvių garsus, jų buvo apie 2-3. Iš pat pradžių nieko blogo nepagalvojo, nes buvo naujieji metai, todėl pagalvojo, kad kažkas galimai sprogdina fejerverkus. Tačiau, būdami šalia (duomenys neskelbtini) namo po šūvių pakėlė galvą ir, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) aukšto balkone pastebėjo kelis asmenis, tačiau kiek jų tiksliai buvo- nežino, bet mano, kad nemažiau kaip trys. Žiūrėdamas, kas vyksta balkone, pastebėjo vaikiną, kuris buvo trumpai kirptas, šviesių plaukų, pakankamai aukštas, kuris tuo metu vilkėjo galimai raudonos spalvos megztinį ir rankoje laikė ilgą ginklą. Su žmona sustojo ir girdėjo ginklo užtaisymo garsą ir, netrukus vėl pasižiūrėjęs į 4 aukšte esantį balkoną, pamatė tą patį vaikiną, kuris buvo nusitaikęs nesaugia kryptimi, o ginklą buvo nutaikęs apytiksliai tokia kryptimi, kur stovėjo jie, tačiau ar jis taikėsi į juos, pasakyti negali, nes tiksliai nematė. Jiems su žmona supratus, kad vaikinas per balkoną šaudo iš ginklo, nuo šaligatvio kuriuo ėjo, priėjo arčiau (duomenys neskelbtini) namo balkono, kuriame stovėjo minėtas, jam nepažįstamas vaikinas ir jo kartu su žmona pasiteiravo, ką jie čia daro, paprašė, kad nešaudytų iš ginklo, nes tai pavojinga, po ko vaikinas atsakė, kad juk naujieji metai, ką negalima šaudyti, kas čia tokio. Tiksliai ką jis atsakė, nepamena, bet su juo ir žmona kalbėjo tik vienas vaikinas lietuvių kalba, kuris šaudė ir tuo metu stovėjo balkone. Jį atpažinti mano galėtų, nes jo veidą gerai matė ir prisimena. Vaikinui išsakius savo poziciją dėl pareikštos pastabos, pasakė jam, kad dėl įvykio kviečia policiją ir jo žmona S. Ž. iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė, kas atsitiko. Pranešus apie įvykį, operatorė paprašė jų palaukti įvykio vietoje atvykstančių pareigūnų, ką ir darė. Apie tai, kad iškvietė policiją, stovėdami lauke informavo balkone stovintį tą patį vaikiną. Vos tik žmonai vaikinui pasakius, kad ji iškvietė policiją, pastebėjo, kad vaikinas staiga pasišalino iš balkono, tačiau kur, nematė, nes stovėjo lauke, šalia (duomenys neskelbtini) namo. Ar su vaikinu iš balkono kartu išėjo ir kiti asmenys neprisimena, nes jų beveik nematė, nes per balkoną visuomet su jais kalbėjo tik vienas vaikinas, kuris šaudė iš ginklo. Vaikinui išėjus iš balkono, pamanė, kad galimai jis išsigando ir nuėjo į namus pasislėpti, o jis su žmona, kaip jų ir prašė operatorė, nieko blogo neįtardami, stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau šiek tiek toliau nuo balkono, pro kurį vaikinas šaudė. Apytiksliai po 1-2 minučių, tiksliai neprisimena pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo vienas vaikinas, kuris pradėjo eiti link jo. Jis iš laiptinės išėjo ir prie jų atėjo vienas. Jam einant link jų suprato, kad jis yra supykęs, agresyviai nusiteikęs, nes eidamas kažką garsiai kalbėjo, bet ką nepamena. Supratęs, kad vaikinas galimai pradės muštis, paprašė žmonos likti savo vietoje, o pats pradėjo lėtai eiti minėto vaikino link ir, jiems susitikus (duomenys neskelbtini) namo kieme, arčiau gatvės, kiek prisimena, su minėtu vaikinu vienas kitam kažką pasakė ir netrukus jis pirmas savo kažkuria ranka sudavė į veidą, dėl ko nukrito ant žemės. Ar vaikinas sudavė jam gulint ant žemės, pasakyti negali, nes neprisimena, galbūt tą įvykį geriau matė žmona S. Ž.. Po šio smūgio, dėl ko nukrito ant žemės, kiek prisimena, sąmonės praradęs nebuvo. Jam atsistojus, bandė vaikiną sulaikyti ir laukti kol atvyks policijos pareigūnai, tačiau nepavyko, jis jam sudavė dar kelis smūgius, po to krito kartu ant žemės, po ko vėl bandė jį rankomis apimti ir laikyti iki pareigūnai atvyks. Jiems gulint, vaikinas jam sudavė dar kelis smūgius, tačiau kiek- nežino, nes tuo metu bandė išsilaisvinti. Jiems abiem gulint ant žemės, prie jų pribėgo viena jauna mergina, kurios jokių, nei veido bruožų, nei kuo buvo apsirengusi nematė. Mergina, kaip suprato, bandė juos išskirti, tačiau minėtas vaikinas jo nepaleido, todėl pajuto, kaip mergina savo kumščiu jam sudavė į veido sritį. Ar dėl jos suduoto smūgio juto skausmą, pasakyti negali, nes tuo metu galvojo apie kitus dalykus (2 t., b. l. 4-6).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž.-A. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., galbūt šiek tiek vėliau, ji kartu su savo vyru M. A. ėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Prieidami namą, esantį (duomenys neskelbtini) išgirdo šūvių garsus, neprimenančius fejerverkų garso. Kadangi norėjo pasižiūrėti kas vyksta, perėjo į kitą kelio pusę, prie pat (duomenys neskelbtini) namo ir pastebėjo šio namo ketvirtame aukšto balkone du vyriškius, už kurių dar buvo matyti žmonės, sklido moterų balsai. Tuo metu pastebėjo kaip jaunas vaikinas, apsirengęs raudonos spalvos megztiniu, kuris stovėjo šalia vyresnio vyriškio užsitaisė savo rankoje laikomą ilgą ginklą ir šovė į jų su vyru pusę. Ji vaikinui pradėjo rėkti, kad iš ginklo negalima šaudyti į žmones, kad ginklui reikia turėti leidimą, kad taikytis į žmones negalima, dėl ko vaikinas, kuris šaudė ir rankoje laikė ginklą, jai atsakė, kad neaiškinčiau, kad ką nori tą daro, kad naujieji metai, ką negalima pašaudyti. Ji jam pasakė. kad paskambins į policiją ir praneš apie įvykį. Vaikinui su savo kompanija stovint 4 aukšto balkone, o jai su vyru lauke, jie pamatė, kad ji iš savo telefono skambina į policiją ir išgirdę, kad ji kalbasi su bendrojo pagalbos centro operatore, teikia informaciją apie įvykį, visi iš balkono išėjo. Jai pranešus apie įvykį, bendrojo pagalbos centro operatorė paprašė, kad palauktų su vyru įvykio vietoje, nes pareigūnams galimai paaiškinti įvykio aplinkybes, todėl su vyru liko laukti atvykstančių policijos pareigūnų toje pačioje vietoje. Su operatore kalbėjo apie 2 minutes ir vos tik joms baigus pokalbį, pastebėjo iš laiptinės išėjusį tą patį jauną vaikiną, kuris per balkoną šaudė iš ginklo. Vaikinas agresyviai, mosikuodamas rankomis, priėjo prie jų, rėkė, kad ginklas iš kurio šaudė, yra žaislinis, vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, pasakė, kad jie gadina jiems šventę ir netrukus, be jokios priežasties, savo ranka trenkė vyrui M. A. į veidą ir kiek pastebėjo, pateikė į žandą arba į nosį, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo suduoto smūgio vyras nukrito ant žemės, tuo metu ji puolė prie užpuoliko, norėdama jį nustumti nuo savo vyro, nes jis akivaizdžiai ruošėsi pulti jį toliau. Jos vyras nuo jam suduoto smūgio buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Jai bandant nustumti užpuoliką, jos vyrui pavyko atsistoti ir jis, priėjęs prie jų, įsiterpė tarp jos ir užpuoliko, o užpuolikas griebė jos vyrui už striukės ir viena ranka smūgiavo M. į veidą. M. visaip bandė išvengti smūgių, bandė vaikiną apsukti į kitą pusę nuo savęs, sulaikyti vaikiną, užlaužiant jo rankas, tačiau jam nepavyko, nes jie kartu nukrito ant žemės. Jiems nukritus, tarp jų vyko grumtynės, nes vaikinas nuolat stengėsi pataikyti vyrui į galvą, tačiau pataikė ne visus smūgius, o jos vyras nuolatos bandė jį nuo savęs atitraukti ir jį sulaikyti. Ar jos vyras sudavė vaikinui, nematė, bet mano kad ne, to tikrai nematė. Jos vyrui ir užpuolikui grumiantis prie (duomenys neskelbtini) namo, išbėgo dvi moterys, t. y. viena jauna mergina ir kita vyresnio amžiaus. Jauna mergina pribėgo prie jos, ir jos kartu su ja bandė atitraukti jos vyrą nuo M., tačiau ji netrukus du kartu savo rankos kumščiu trenkė jos gulinčiam vyrui į veidą. Kiek matė, pataikė į skruostą. Tai pamačiusi, paėmė merginą už jos plaukų, buvo labai pikta, todėl į ją kreipėsi necenzūriniais žodžiais, atitraukusi ją nuo savo vyro pasakė, kad jei dar prisiartins, tada ji su ja mušis. Mergina, galimai ją išgirdo, ir daugiau prie jos vyro nėjo. Netrukus atsistojo jos vyras ir pradėjo agresyviai su ja kalbėti, vartoti necenzūrinius žodžius, mergina bandė savo draugą patraukti nuo jos. Nežinodama ką daryti, išsitraukė savo telefoną ir pasakė, kad ji yra žurnalistė ir pradėsi filmuoti. Tai išgirdęs vaikinas, kuris sumušė jos vyrą, jo mergina, bei vyresnio amžiaus moteris ir po jo atėjęs vyresnio amžiaus vyriškis, stovėjęs 4 aukšto balkone, nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Išsitraukusi savo telefoną, norėjo filmuoti, bet įjungė ne tą funkciją ir pavyko nufotografuoti tik tris asmenis. Vyresnis vyriškis ir moteris niekaip nesikišo į muštynes. Visiems 4 asmenims nuėjus į (duomenys neskelbtini), ji dar skambino bendruoju pagalbos centro telefonu, prašė paskubinti pagalbą, nes jos vyrui pradėjo stipriai tinti sumuštas veidas, operatorė rekomendavo veidą šaldyti sniegu. Atvykus policijos pareigūnams, jie pamatė sumuštą jos vyrą ir patys iškvietė medikus. Iki atvykstant medikams, su vyru pareigūnams viską paaiškino, nurodė įvykių seką, kaip atrodė asmuo, šaudęs iš ginklo, papasakojo viską apie kilusias muštynes , parodė asmenų, dalyvavusių konflikte ir muštynėse nuotrauką, kurią jai pavyko padaryti, ir pareigūnai tuomet nuėjo ieškoti įtariamųjų. Jos vyras medikų buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), nes jautėsi blogai, buvo visas kruvinas, sutinęs, todėl netrukus po įvykio surašyti pareiškimo niekaip negalėjo. Įvykio metu tiek ji, tiek vyras buvo visiškai blaivūs, nes nori susilaukti kūdikio, todėl gyvename sveikai. Asmenį, kuris užpuolė ir sumušė jos vyrą, tikrai galėtų atpažinti, nes jį gerai įsidėmėjo (1 t., b. l. 96).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. L. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., kartu su vyru A. L. namuose adresu (duomenys neskelbtini), šventė naujuosius metus. Apytiksliai apie 01.30 val. - 02.00 val. į svečius atvyko sūnus M. L. su savo žmona S. L.. Jiems atvykus sėdėjo buto kambaryje, prie stalo. Su marčia išgėrė šampano, o vyrai gėrė brendį. Apytiksliai po 30 min. nuo to laiko, kai pas juos atvyko sūnus su žmona, sūnus M. su savo tėvu (jos vyru) A. išėjo iš kambario į laiptinėje esantį balkoną parūkyti. Kaip jie išėjo iš buto nematė, kadangi butas yra dviejų kambarių. Kas iš seifo, kuris yra įrengtas kitame kambaryje, kuriame jie buvo paėmę ginklą, ji taip pat nematė, bet dabar jau po visko, kiek kalbėjosi su vyru, jis paaiškino, kad seifą atrakino jis pats ir paėmė ginklą. Taip pat paaiškino, kad ginklą paėmė su tikslu iš jo pašaudyti saliutus, kuriuos įsigijo kažkokioje ginklų parduotuvėje, kurios nežino. Vyrams išėjus į laiptinę, ji su marčia liko tame pačiame kambaryje, kuriame visi sėdėjo. Butas nuo balkono, į kurį nuėjo vyrai, yra per 7 ar 8 butus, todėl jokio garso, kad balkone būtų šaudoma iš ginklo, ji negirdėjo. Galbūt, jei ir būtų ką girdėjusi, šio garso niekaip neišskirtų, kadangi buvo naujieji metai ir aplinkui visur buvo fejerverkų garsai. Maždaug po 20 minučių nuo to, kai vyrai išėjo į balkoną į namus grįžo vienas mano vyras A. ir nuėjo į kitą kambarį padėti į seifą savo ginklą, tačiau to nematė, tik po to jis sakė. Ji jo pasiteiravo, kur M., o vyras atsakė, kad M. išbėgo į lauką, nes jiems, būnant balkone, įvyko žodinis konfliktas su kažkokiais asmenimis iš lauko, kurie galimai M. pasakė kažkokią pastabą. Ji išsigandusi, kad kažkas vyksta, išbėgo iš buto M. iš paskos į lauką. Išėjusi iš savo buto pamatė, kad jai iš paskos bėga kaimynas R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jiems išbėgus į lauką, ji matė susistumdymą tarp M. ir jai nepažįstamo jauno vaikino. Ji jų paprašė nustoti stumdytis, bet vaikinai į tai nereagavo ir toliau tęsė grumtynes. Po jos atėjimo į konflikto vietą, galimai po 5 minučių, tiksliai laiko jau nepamena, nes viskas vyko labai greitai, į lauką atbėgo sūnaus žmona S. L., kuri pribėgo prie savo vyro M.ir bandė atitraukti M. nuo minėto vaikino, kad parsivesti jį į namus. Įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Ar jai atbėgus į lauką vyrai gulėjo, ar ne, nepamena. Ar S. atbėgus į lauką vyrai gulėjo ar ne, irgi nepamena. Ar S. kaip nors trenkė, sudavė nepažįstamam vaikinui į veidą, nematė, o ir grįžus į namus, ji apie tai nieko nesakė. Neprisimena kaip, bet su S. pavyko išskirti besigrumiančius vaikinus. Kaip vaikinai mušėsi, tai yra ar smūgiavo vienas kitam į veidą, nematė. Po įvykio ant sūnaus M. veido jokie sužalojimai matyti nebuvo, nors sakė, kad jaučia skausmą kažkur žandikaulyje (2 t., b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis (vėliau – liudytojas) A. L. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) buvo namuose su žmona R. L., sūnumi M. L. ir jo žmona S. L., visi vartojo alkoholį. Kartu su sūnumi išėjo į laiptinės balkoną ir su savimi turėjo šautuvą kuris buvo užtaisytas saliutais. Šautuvui leidimą turi. Šautuvas yra lygiavamzdis, 12 kalibro pavadinimas ,,Wincester''. Šiuo šautuvu saliutuoja kiekvienais metais per naujuosius metus. Iššovęs iki dešimties saliutų, grįžo namo. Koridoriuje ir lauke buvo daug žmonių, kurie džiaugėsi ir plojo nuo mano saliutų. Iššovęs saliutus, jis su sūnumi grįžo į butą, kai neužilgo atvyko policija ir apkaltino juos dalyvavimu konflikte. Jis jokiame konflikte nedalyvavo ir jo nematė, nebuvo iš buto ir laiptinės niekur išėjęs. Kodėl buvo sulaikytas, nesupranta. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali. Nori pridurti, kad iš balkono nuėjo į savo butą ir į lauką išėjęs nebuvo (2 t., b. l. 84). Papildomai parodė, kad būnant balkone, kelis kartus buvo perdavęs palaikyti ginklą savo sūnui M. L., nes kelnių kišenėje turėjo metalinį buteliuką į kurį buvau įsipylęs viskio, todėl, kol išgerdavo, prašė sūnaus palaikyti ginklą, bet M. nei karto iš jo neiššovė, šoviniai visada buvo jo striukės dešinės pusės išorinėje kišenėje, o galbūt abejose kišenėse, jau nepamena. Balkone taip pat viskį gėrė ir M. Neprisimena kada, bet stovint balkone po to, kai atliko šūvį į dangų, išgirdo kad kažkas rėkia, sako debilai ką darot, dėl ko nenorėjo problemų ir išėjo su ginklu iš balkono. Žmonėms atėjus prie balkono, ginklas buvo jo rankose, nes neseniai iš jo šaudė. M. tikrai nešaudė iš ginklo, galimai, tik laikydamas jį savo rankose neužtaisytą, be šovinių bandė pasižiūrėti, kaip viskas vyksta, tačiau ginklas jo rankose visada, t. y. apie 3 kartus kai buvo jam davęs jį palaikyti, kad atsigerti viskio, buvo be šovinių. Kai tik mergina su vaikinu priėjo prie balkono, M. su jais pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, barėsi. Jis nenorėjo tame dalyvauti ir paliko M. balkone vieną. Tuo metu be M. balkone jokių asmenų nebuvo. Kažkas buvo koridoriuje, bet nežino kas, nepamena. Grįžęs vienas į butą, padėjo ginklą atgal į seifą, užrakino jį ir atėjo prie stalo. Moterys pasiteiravo, kur M, pasakė, kad su kažkuo barasi balkone, nes po jo atliktų šūvių iš ginklo, po balkonu atėjo mergina su vaikinu ir pradėjo bartis. Kadangi buvo neblaivus ir su savimi turėjo ginklą, nieko nelaukė ir grįžo į namus. Netrukus iš buto išėjo jo žmona ir kambaryje liko tik jis su S. Netrukus į butą grįžo žmona ir pasakė kad M. balkone nebuvo, todėl ji nubėgo į lauką. Norėdamas pasižiūrėti, kas vyksta, nuėjo vienas į balkoną, tačiau jame nieko nebuvo. Grįžo į namus, bet namuose nei žmonos, nei M., nei S. nebuvo. Kur jie tuo metu buvo jis nežinojo, bet jie visi greitai grįžo ir žmona papasakojo, kad išėjusi į lauką pastebėjo M. galimai gulintį ant žemės, bet tikslių aplinkybių nepasakojo (2 t., b. l. 90, 96).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji (vėliau – liudytoja) S. L. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., kartu su savo vyru M. L. atvažiavo pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji ir buvo visiškai blaivi. Namuose buvo vyro tėvas A. L. su žmona R. L.. Atvykus į butą, ji išgėrė kartu su R. L. po taurę šampano o vyrai kažką stipresnio. Ji bute buvo su R. L., kai tuo metu jos vyras ir jo tėvas A. L. išėjo į laiptinės balkoną parūkyti ir, kaip suprato, pašaudyti petardas. Ginklo nei pas M. L. nei pas jo tėvą ji nematė. Po kurio laiko į butą sugrįžo M. L. ir A. L. ir pasakė, kad lauke, tai yra kieme, įvyko konfliktas. Koks konfliktas, jai niekas nepaaiškino. Kažkur po 20 min į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė ir išvežė į areštinę. Lauke nuolat girdėjosi šaudančių fejerverkų garsai, kadangi vyko naujųjų metų šventė. Ji pati jokiame konflikte nedalyvavo, jo nematė ir kodėl buvau sulaikyta, nesupranta (2 t., b. l. 108). Papildomai apklausta parodė, kad M. tėtis dirba apsaugos įmonėje, tačiau ar namuose turi ir laiko kokį nors ginklą, nežino, niekuomet namuose jokio ginklo nėra mačiusi. Vyrams išėjus į balkoną, ji su M. mama R., būdamos kambaryje kalbėjosi ir gurkšnojo šampaną. Viso vakaro metu išgėrė apie 2-3 taures šampano, kitų gėrimų alkoholinių nevartojo. Maždaug po 10-15 min., vyrams išėjus parūkyti iš kambario į laiptinę, išėjo ir M. Mama R. Bute liko ji viena. Apytiksliai po 15-20 min, nuo vyrų išėjimo į laiptinę, tiksliai laiko neprisimena, ji pasigedo namuose M., jo tėčio ir R., dėl ko išėjo jų ieškoti į laiptinę. Kadangi laiptinėje ir balkone jų nerado, pasižiūrėjusi per bendro naudojimo balkoną, lauke pamatė kažkokią sumaištį, t. y. pora žmonių, kas jie tokie nesuprato, bet lauke pamatė stovintį M., netoliese jo stovinčią jo mamą R. ir išgėrusį kaimyną, gyvenantį šiame name. Jos supratimu, kaimynas labai išgėręs nebuvo. Šio kaimyno vardo nežino, jo nepažįsta, tik žino, kad jis gyvena šiame name. Supratusi, kad vyksta kažkoks konfliktas, kuriame galimai dalyvauja M. ir jo tėvai, nes bute buvo likusi ji viena, nutarė išeiti į lauką. Iš balkono į namus nebegrįžo, o ėjo su šlepetėmis tiesiai į lauką, o butą paliko atrakintą. Tiksliai neprisimena, kokiomis aplinkybėmis, laiptinės ketvirtame aukšte, netoli buto prie esančios bendro naudojimo virtuvės sutiko M. tėtį A., kuris ėjo į butą. Rankose nieko nelaikė, ginklo su savi neturėjo. Pasakė jam, kad bėgtų į apačią, bet ką tiksliai nepamena. Išėjusi pro pagrindines duris iš laiptinės, kairėje pusėje arčiau kelio, šalia namo kampo pastebėjo M., jo mamą, kaimyną, vyriškį ir moterį, kurių nepažįsta ir anksčiau nėra jų mačiusi. Girdėjo, kaip jai nepažįstama moteris su vyriškiu, kaimynas garsiai rėkė vieni kitų atžvilgiu. M. su mama tik stovėjo ir tylėjo. Nei jai pasižiūrėjus per balkoną, nei atėjus vienai į kiemą, nematė visiškai jokių muštynių. Vengdama, kad jos vyras pradėtų su kuo nors konfliktuoti, paėmė jį už jo rankos ir nusivedė į laiptinę. Jiems iš paskos ėjo jo mama R., kur liko kaimynas, ji nežiūrėjo. Vyriškis su moterimi, kiek matė, liko lauke. Ji, atėjusi į lauką , visiškai su niekuo nesikalbėjo, necenzūrinių žodžių nevartojo, muštynių nematė ir tuo labiau pati jose nedalyvavo ir jų nematė. Grįžusi su M. ir jo mama į namus, neprisimena, ar juose buvo tėtis, bet lauke ar jis buvo, neprisimena (2 t., b. l. 114). Liudytoja apklausta parodė, kad ankstesnių parodymų, duotų, kai buvo įtariamoji, nekeičia. Tik patikslina, kad prieš nukentėjusįjį ir jo žmoną nieko neturi. Ji išėjo į lauką ir pamatė, kad jos vyras M. L. gulėjo ant žemės, o kaimynas stumdėsi su nukentėjusiuoju. Ji priėjo ir, pakėlusi vyrą M. L., nukentėjusysis stumdė vyrą toliau, ji bandė juos praskirti, bet tuo metu nukentėjusiojo žmona pastūmė ją, ir, vengiant konflikto, nusivedė M. namo (3 t., b. l. 78).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., nakties metu adresu (duomenys neskelbtini) buvo išėjęs iš savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą pasižiūrėti, kaip žmonės šaudo fejerverkus. Laiko tikslaus neprisimena, bet galimai apie 02.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, sėdėjo ant laiptų ir gėrė šampaną, buvo stipriai neblaivus, kai pastebėjo, kad pro jį į lauką iš laiptinės išbėgo kaimynas M., o netrukus jam iš paskos jo mama R. ir jai iš paskos M. žmona S. Nesuprato, kas vyksta, bet buvo smalsu, todėl nuėjo jiems visiems iš paskos ir, užėjęs už (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo kad M. ir nepažįstamas vaikinas guli, susiėmę ant žemės, o prie jų stovi kaimynė R. su S. ir nepažįstama mergina, galimai draugė to vaikino, su kuriuo M. buvo susikibęs. Matė kaip moterys bandė išskirti ant žemės gulinčius ir besigrumiančius vaikinus, joms, kiek prisimena, bandė padėti, bet tiksliai nepamena, nes buvo labai girtas. Įvykio aplinkybių gerai nepamena dėl savo girtumo. Ar kažkas šaudė per balkoną, jis nežino, nes savo bute mažai buvo, daugiausiai buvo laiptinėje ir kieme. Pats muštynėse nedalyvavo ir su niekuo nesimušė (2 t., b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiaisiais patruliais A. J. ir D. Š. apie 02.32 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), paskutiniame aukšte iš balkono 4 vyrai šaudė iš ginklo, taikė į pranešėją. Atvykusius į vietą, juos pasitiko pranešėja S. Ž.-A. ir jos sutuoktinis M. A., kurie paaiškino, kad eidami (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirto aukšto balkone pastebėjo kelis vyrus ir moterį, kurie šaudė iš galimai kovinio lygiavamzdžio šautuvo, taikydamiesi į aplinkinius, taip pat į pranešėją ir jos sutuoktinį. S. Ž.-A. pasakius, kad bus iškviesta policija, du vyrai ir moteris nusileido į lauką ir sumušė pranešėjos sutuoktinį M. A.. Užėjus į namą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad tai bendrabučio tipo pastatas. Su kolegomis imdamiesi saugumo priemonių (užsidėję neperšaunamas liemenes, užtaisę tarnybinius ginklus) užlipo į ketvirtą pastato aukštą. Pasinaudojant skydu ir atidarius ketvirtojo aukšto duris, apžiūrėjo bendrabučio koridorių. Pamatę, kad koridoriuje yra apie 10 gyvenamųjų patalpų ir apie 4 bendrosios patalpos, nusprendė išsikviesti pagalbą, kadangi buvo tikslinga imtis visų įmanomų saugumo priemonių ir atlikti ketvirtojo aukšto koridoriaus valymą (apžiūrą). Į pagalbą atvyko ekipažai V1910 ir V1923, kuriuose dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausieji patruliai A. B., E. Ž., O. S. ir E. B.. Susiskirstę grupėmis, užsidėję neperšaunamas liemenes, šalmus bei naudodamiesi skydais, atliko koridoriaus, bendrųjų patalpų ir balkonų valymą (apžiūrą), tačiau jokių asmenų neaptiko. Pabendravus su kaimynais, vienas iš jų pasakė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena vyras su sūnumi, kuris turi medžioklinį šautuvą ir dažnai išgėręs jį demonstruoja. Susisiekus su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju nustatyta, kad minėtame bute registruotas ginklas. Stebint minėtą butą ir beldžiant, bei raginant atidaryti duris, policijos pareigūnams durų niekas neatidarė. Susisiekus su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju, jis nurodė stebėti butą ir laukti Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūno (toliau - NVRS). Atvykęs ekipažas V1012 (NVRS) iškvietė Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) 6-ąją komandą, kuriai nurodė išpjauti duris, liudytojui ir jo kolegoms buvo nurodyta- patekus į butą, sulaikyti visus asmenis, esančius bute. Kai tik PGT darbuotojai užvedė diskinį pjūklą, duris atidarė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. L.. Jis su kolegomis dvejomis grupėmis užėjo į butą (iš anksto žinojo buto išplanavimą, kadangi jis buvo identiškas kaip pas kaimynus, kurie leido jiems apžiūrėti savo butus), užėjo į kambarį dešinėje, kambaryje pastebėjo stovinčią, akivaizdžiai neblaivią (sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai) moterį, kaip vėliau išaiškėjo, tai S. L.. Ji stovėjo šalia lovos, prie lango, jos buvo pareikalauta stovėti už lovos, bet ši elgėsi agresyviai ir vis bandė išeiti pro duris, lovoje gulėjo taip pat neblaivus M. L.. Jis gulėjo lovoje apsirengęs su rūbais, kiek pamena - apsirengęs džinsus ir marškinėlius, be batų, jo pareikalavus atsikelti, jis nesikėlė iš lovos, pakėlus minėtą asmenį, bei paguldžius ant grindų ir pareikalavus nestandinti rankų, bei jas ištraukti iš po savęs, reikalavimų nevykdė. Rankas standino ir neleido uždėti antrankių, todėl pareigūnai, atvykę ekipažu V1739, panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser„ įprastu būdu (neiššaunant kontaktų) nugaros srityje ir, M. L. atpalaidavus rankas, buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai (2 t., b. l. 57). Liudytoju apklausto Vilniuje kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio D. Š. parodymai iš esmės nesiskyrė nuo liudytojo A. J. parodymų. Papildomai D. Š. parodė, kad kai jau visi asmenys kartu su kolegų pagalba buvo sulaikyti, bute kartu su NVRS pareigūnais ant grindų pastebėtos tuščios 12 kalibro tūtelės, bei seife rastas pompinis lygiavamzdis šautuvas, išduotas savigynai. Visi sulaikytieji, t. y. R. L., S. L., A. L., M. L. buvo neblaivūs, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai (2 t., b. l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. L. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (nukentėjusiojo M. A., liudytojų S. Ž.-A., R. L., A. L., J. A., A. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, akistatų protokolais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, specialistų išvadomis, tarnybiniais pranešimais, policijos registro išrašu), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. L. kaltė viešosios tvarkos pažeidimu yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis M. L. šaudė iš balkono su ginklu, o už naudojimąsi šiuo ginklu administracine tvarka nubaustas jo tėvas A. L., teismas iš kaltinimo šalina kaltime nurodytas aplinkybes, jog M. L. ketvirtame daugiabučio namo aukšte esančiame bendro naudojimo balkone, neturėdamas teisės laikyti ginklus, būdamas neblaivus 1,05 promiles šaudė iš ginklo „Winchester 1300 Defender“ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepasitvirtinusias bei neturinčias reikšmės nei kaltinamojo kaltei, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagrįsti.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo M. L.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis M. L. padarė vieną nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, kuris priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai ir atsiprašė nukentėjusiojo M. A.. Tai, kad nukentėjusysis M. A. atleido kaltinamajam ir pretenzijų neturi, matyti iš susitaikymo protokolo, pateikto teisiamojo posėdžio metu. Be to, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. parodė, kad patvirtina susitaikymo protokole nurodytas aplinkybes. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, atleisti M. L. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju M. A..
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad M. L. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikytinas teisiamu pirmą kartą, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 2).
BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju sąlygos imperatyviai nereikalauja, jog asmuo būtų pirmą kartą teisiamas dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo, tačiau ankstesnių teistumų, kriminalinės praeities įvertinimas reikšmingas BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto kriterijaus nustatymui, t. y. pagrindui manyti, kad naujos nusikalstamos veikos nebus daromos. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį M. L. charakterizuojančią medžiagą, negali daryti išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. anksčiau teistas tris kartus (už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje), jo teistumas išnykęs. Nepaisant to, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, šie duomenys neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. L. daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, be to, jis jau du kartus anksčiau teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. dėl analogiško nusikaltimo, dėl kurio šiuo metu siekia būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Paskutinį kartą kaltinamasis M. L. atliko realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir šios bausmės atlikimas nepadarė didesnės įtakos kaltinamajam, nes jis vėl nusikalto. Taigi, M. L. iš savo ankstesnių patyrimų nesimoko, kartoja tas pačias klaidas, švelnus baudžiamumas jam nebuvo pakankamai efektyvus. Pažymėtina ir tai, kad M. L. būdamas dar gana jauno, darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų iki pat teisiamojo posėdžio atlyginti žalą nukentėjusiajam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Analizuojamu atveju M. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jo keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus veikimo variantus, fizinės jėgos demonstravimas nėra suderinamas su viešoje vietoje deramu rodyti elgesiu, kaltinamojo vertybinė orientacija yra atitolusi nuo visuomenėje priimto elgesio normų.
Dėl bausmės skyrimo M. L.
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: vedęs, dirba (3 t., b. l. 5), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. L. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas taikyti įpareigojimas – bausmės vykdymo laikotarpiu nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nėra tikslingas, nes asmuo dirba vairuotoju, taigi dažnai gali nebūti namuose, tačiau įpareigojimai tęsti darbą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jog jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis M. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. sausio 1 d., 06.30 val. iki 2019 m. sausio 1 d., 17.52 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (3 t., b. l. 27).
Nukentėjusysis M. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino atsisakantis pareikšto civilinio ieškinio 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes jam žala atlyginta, supranta civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes, todėl teismas nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukia.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos vokas (vokas Nr. 1) su 8 vnt. šovinių tūtelių ir paketas Nr. (duomenys neskelbtini) su 10 vnt. šovinių tūtelių kal. 12/67 mm su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos vokas su raudonos spalvos dėmės nuoplova, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 50, 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 1 d., 06.30 val. iki 2019 m. sausio 1 d., 17.52 val., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nutraukti bylos dalį dėl nukentėjusiojo M. A. civilinio ieškinio dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baltos spalvos voką (vokas Nr. 1) su 8 vnt. šovinių tūtelių ir paketą Nr. (duomenys neskelbtini) su 10 vnt. šovinių tūtelių kal. 12/67 mm su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos voką su raudonos spalvos dėmės nuoplova, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 20, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.